- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-02
- Bylos Nr.
- e2S-1013-794/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03789-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaclovas Paulikas
- Ieškovas
- A. R.
- Atsakovas
- E. R.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) A. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 13 d. nutarties, kuria tenkintas pašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-1200-1141/2024 iškeltoje pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovei E. R. dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių pasekmių.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
0 I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nutraukti jo ir atsakovės E. R. santuoką. Atsakovė pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, be kita ko, nustatyti, kad ji turi teisę naudotis pastatais, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (toliau – Pastatai), be jokių suvaržymų ir apribojimų. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. sausio 31 d. nutartimi šį prašymą atsisakė tenkinti, nurodydamas, kad Pastatai priklauso abiems šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, todėl atsakovė turi teisę jais nevaržomai naudotis.
2. 2024 m. vasario 5 d. atsakovė dar kartą kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašydama: 1) įpareigoti ieškovą iki galutinio sprendimo byloje priėmimo jokiais veiksmais netrukdyti ir nepertraukinėti atsakovės vykdomų jojimo pamokų proceso Pastatuose; 2) įpareigoti ieškovą atrakinti ir nuimti spynas nuo žirgų gardų, esančių Pastatuose; 3) įpareigoti ieškovą netrukdyti atsakovei naudotis transporto priemonėmis MAN 18ML, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Transporto priemonė MAN) ir Iveco 100E21, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir atiduoti atsakovei šių transporto priemonių raktus; 4) įpareigoti ieškovą iki galutinio sprendimo byloje priėmimo nekeisti jokių ieškovui ir atsakovei priklausančių žirgų registracijos duomenų.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. vasario 5 d. nutartimi atsakovės prašymo netenkino. Teismas minėtoje nutartyje konstatavo, kad ieškovas dirba su žirgais, yra Lietuvos arklių augintojų asociacijos prezidentas, taip pat turi teisę naudotis ginčo Pastatais, nes valdo juos bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, todėl ieškovo įpareigojimas jokiais veiksmais netrukdyti ir nepertraukti atsakovės vykdomų jojimo pamokų Pastatuose, iš esmės reikštų neproporcingą ieškovo teisės naudotis savo turtu suvaržymą. Teismas pastebėjo, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovas trukdo naudotis Pastatais ieškovei vykdant jojimo pamokas, kad Pastatuose yra laikomi jai asmeninės nuosavybės teise priklausantys žirgai, taip pat, kad jie (jei tokie yra) būtų laikomi garduose užrakinti, kad atsakovė yra užsiregistravusi dalyvauti kokiose nors žirgų varžybose. Teismas pastebėjo, kad atsakovė nepaaiškino, kodėl ji, būdama Pastatų bendrasavininkė, neturi raktų nuo spynų, kurias prašo teismo įpareigoti ieškovą atrakinti ir nuimti. Teismas taip pat pažymėjo, kad byloje nėra pareikšta reikalavimų, susijusių su žirgų padalijimu po santuokos nutraukimo.
Šalies argumentai
4. Atsakovė 2024 m. kovo 6 d. dar kartą kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovė prašė: 1) įpareigoti ieškovą jokiais veiksmais netrukdyti ir nepertraukinėti Pastatuose atsakovės vykdomų jojimo pamokų; 2) įpareigoti atsakovą atrakinti ir nuimti nuo žirgų gardų, esančių Pastatuose; (teismas nurodė, jog galimas rašymo netikslumas, ir trūksta žodžio „spynas“); 3) įpareigoti ieškovą netrukdyti atsakovei naudoti šalims bendros jungtinės nuosavybės teise priklausančia Transporto priemone MAN, perduodant atsakovei minėtos transporto priemonės raktus; 4) uždrausti ieškovui nekeisti (teismas nurodė, jog galimas rašymo apsirikimas, galimai turėtų būti „keisti“) jokių ieškovui ir atsakovei priklausančių žirgų registracijos duomenų Žirgų registravimo duomenų bazėje.
5. Ieškovui buvo pasiūlyta iki 2024 m. kovo 12 d. pateikti teismui nuomonę dėl atsakovės prašymo, tačiau ieškovas teismui savo nuomonės dėl prašymo nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. kovo 13 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Teismas įpareigojo ieškovą A. R. perduoti atsakovei E. R. transporto priemonės MAN 18ML, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užvedimo raktelius, kad atsakovė iki galutinio sprendimo šioje byloje priėmimo turėtų galimybę šia transporto priemone nekliudomai naudotis.
7. Teismas nurodė, jog prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės turi būti susijusius su reikalavimais nagrinėjamais civilinėje byloje. Teismas nustatė, jog atsakovė priešieškinio nėra pareiškusi, o ieškovas neprašo teismo nutraukiant santuoką priteisti jam ar atsakovei arklius ar kitus gyvūnus. Nors atsakovė prašyme abstrakčiai nurodė, kad žirgai priklauso šalims jungtine nuosavybės teise, kad jie yra registruoti ieškovo ir atsakovės vardu, tačiau teismas sprendė, kad su prašymu nėra pateikti jokie tai patvirtinantys dokumentai, atsakovė nėra pareiškusi teismui prašymo tokius dokumentus išreikalauti iš juos turinčio asmens (jei pati tokių dokumentų neturi). Tiek įpareigojimai, tiek ir draudimai teismo turi būti formuluojami konkrečiai ir aiškiai, kad būtų galima juos vykdyti priverstine tvarka, tačiau teismas nurodė, jog uždraudimas ieškovui keisti ieškovui ir atsakovei priklausančių žirgų registracijos duomenis, kai nėra teismui nurodomi jokie konkretūs duomenys, kurių keitimą prašoma uždrausti, aiškumo reikalavimo neatitinka, net ir nevertinant tos aplinkybės, kad byloje nėra pareikštų reikalavimų, susijusių su žirgų padalinimu nutraukiant santuoką.
8. Dėl ieškovo įpareigojimo netrukdyti ir nepertraukinėti atsakovės vykdomų pamokų bei įpareigojimo nuimti spynas, teismas nustatė, kad atsakovė jokių naujų argumentų ar naujų įrodymų teismui nenurodė ir nepateikė, todėl teismas kitokio sprendimo šiais klausimais negali priimti ir tokius atsakovės prašymus pakartotinai atmetė nekartodamas argumentų, kurie jau buvo nurodyti 2024 m. vasario 5 d. nutartyje. Papildomai šiuo aspektu teismas tik pastebėjo, jog jei į bylą būtų pateikti įrodymai apie trukdymus naudotis Pastatais, atsakovė galėtų reikšti ne abstraktų prašymą dėl uždraudimo trukdyti jai naudotis Pastatais, o galėtų kreiptis į teismą su prašymu nustatyti laikiną konkrečią ieškovo ir atsakovės naudojimosi Pastatais tvarką.
9. Teismas nustatė, jog dėl ieškovo įpareigojimo perduoti atsakovei Transporto priemonės MAN raktus, atsakovė nurodė, kad ieškovas neleidžia jai naudotis nei viena iš dviejų turimų transporto priemonių, su kuriomis galima gabenti žirgus. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys turi ne vieną transporto priemonę, o atsakovė nurodo, neturinti galimybės jomis naudotis, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas neginčijo šios atsakovės nurodytos aplinkybės, teismas tenkino atsakovės prašymą ir įpareigojo ieškovą laikinai (iki galutinio sprendimo byloje priėmimo) perduoti Transporto priemonės MAN užvedimo raktą atsakovei, kad atsakovė galėtų nekliudomai naudotis šia transporto priemone.
1 III. Atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
10. Atskiruoju skundu ieškovas A. R. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 13 d. d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Apeliantas nurodo, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnyje numatyto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų. Ieškovo atžvilgiu nutartimi numatytas įpareigojimas niekaip nėra susijęs su galimo teismo sprendimo byloje įgyvendinimu ir jam neturi įtakos, o atsakovės kreipimasis dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra manipuliacinio pobūdžio, tikslingai siekiant sukelti nepatogumus, o ne apginti tariamai jos pažeistas teises.
10.2. Ieškovas nurodo, jog sunkvežimis nuo 2019 m. vasario 18 d. yra įsigytas ir apskaitytas kaip ūkininko ūkio ilgalaikis turtas, skirtas naudoti šioje veikloje, o ne šeimos turtas. Turtas, kuris yra reikalingas ir naudojamas išimtinai tik ieškovo ūkininko ūkyje yra asmeninė ieškovo nuosavybė, kaip tai numatyta CK 3.89 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Tai, jog sunkvežimis yra reikalingas ūkininko veiklai ir jai naudojamas – patvirtinta teikiami rašytiniai įrodymai. Todėl šiuo atveju turtui – Sunkvežimiui, patenkant į CK 3.89 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatų taikymo apimtį, negali būti taikomas CK 3.89 straipsnyje numatytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinis turto rėžimas, o tai reiškia, kad toks turtas santuokos nutraukimo metu negali būti dalijamas ir teismas sprendimu tokio turto padalijimo klausimo nesprendžia. Paaiškėjus naujoms faktinėms aplinkybėms, kad sunkvežimis nėra šeimos turtas, jis ne tik kad negali būti dalijamas tarp sutuoktinių santuokos nutraukimo byloje, tačiau negali būti ir laikinųjų apsaugos priemonių objektu, kadangi jis yra priskirtas ir naudojamas ūkininko ūkyje, ir negali būti perduodamas išimtinai atsakovės poreikių tenkinimui. Atsižvelgiant į tai, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
10.3. Nors ieškovas geranoriškai ir leido naudotis dukros poreikių tenkinimui ir atsakovei ūkio veiklos technika (įskaitant ir sunkvežimį) bei būtų leidęs ir toliau ja pasinaudoti, tačiau tai jokiais būdais nereiškia, kad ūkio technika – ginčo sunkvežimis, nuo to tapo sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, kadangi ūkio veikla išimtinai verčiasi tik ieškovas.
10.4. Atsakovė kreipėsi į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovo atžvilgiu, nors, kaip matyti iš susirašinėjimo, ieškovas neprieštaravo pasidalinti ginčo sunkvežimiu. Ieškovas nurodo, jog jis net siūlė išnuomoti kitą automobilį, siekiant užtikrinti dukros gerovę ir interesus.
10.5. Ieškovo teigimu, ginčo sunkvežimio raktelius atsakovė turėjo visą laiką, t. y. dar iki teismo nutarties priėmimo, o prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones melavo teismui neva raktelių ji neturi ir ieškovas yra juos paslėpęs. Ieškovas faktiškai neturi jokių objektyvių galimybių įvykdyti nutartimi jam skirto įpareigojimo, kadangi šis faktas jau seniai buvo įvykęs. Vykdant nutartį ieškovas galėtų nebent perduoti antrą sunkvežimio raktų komplektą, tačiau tokiu atveju ūkininko ūkis liktų be raktų, ko pasėkoje butų užkirsta galimybė ir teisė sunkvežimį naudoti ūkininko ūkyje, kam šis turtas ir yra skirtas.
10.6. Teismo nutartis, kuria ieškovas įpareigotas perduoti atsakovei sunkvežimio užvedimo raktelius, neatitinka šių bendrųjų civilinio proceso teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, kadangi: raktelius atsakovė jau ir taip turėjo bei turi iki šiol, o įvertinus aplinkybę jog sunkvežimis apskritai nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, jis yra ūkininko ūkio dalis, nutartimi pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis nepagrįstai yra apribojamas naudojimas ūkininko ūkio veiklai skirta technika vien tam, kad patenkinti atsakovės asmeninius poreikius, kas iš esmės nėra teisėta. Ieškovas pažymėjo, jog sunkvežimiu šiuo metu apskritai negalima naudotis, nes jis yra sugedęs.
Atsiliepimas
11. Atsakovė E. R. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Atsakovės teigimu, byloje nėra jokių duomenų pagrindžiančių ieškovo teiginius, jog sunkvežimis pirktas kaip ūkininko A. R., o priešingai, VĮ „Regitra“ pažymos paneigia ieškovo teiginius, nes jose fiksuojamas savininkas A. R. Be to, pačiame ieškinyje teigiama, kad šios transporto priemonės yra valdomos jungtinės nuosavybės teise. Net jei transporto priemonės ir būtų įgytos ūkininko A. R. vardu, tai yra verčiantis bendru šeimos verslu, jos vis tiek yra dalinamos kaip jungtinės nuosavybės objektas.
11.2. Santuokos metu įgytas sunkvežimis, net jei jis ir būtų kokiu nors keistu būdų (pavyzdžiui atgaline tvarka) apskaitytas kaip ūkininko ūkio ilgalaikis turtas, negali būti pripažintas kaip apelianto asmeninė nuosavybė.
11.3. Ieškovo ir atsakovės atstovų susirašinėjimas el. laiškais, kuriame ieškovo manymu yra rodomas jo „geranoriškumas“ dalintis transporto priemonėmis yra abejotinas, nes iš minėto susirašinėjimo matyti, kad ieškovas „sutiko dalintis“ žirgų gabenimo priemonėmis tik dukros varžybų metu bei tik tuomet, kai „fūra bus suremontuota“.
11.4. Skundžiama nutartis iki šios dienos nėra pilnai įvykdyta, apeliantas užvedimo raktelių atsakovei nėra perdavęs. Ieškovo manymas, kad atsakovė visą laiką turėjo raktus nuo transporto priemonės yra klaidingas. Atsakovei gavus teismo nutartį, vaikai priminė jai, kad kažkada buvo sugedę sunkvežimio raktai bei buvo pagamintas raktų dublikatas, kuris turėjo būti likęs šeimos namuose. Raktų dublikatas buvo rastas ir atsakovė nuvažiavo į UAB „Geras meistras“ serviso teritoriją, kurioje buvo rasta transporto priemonė, kurie priešingai nei teigė ieškovas, nebuvo remontuojama. Atsakovė rengdamasi vykti ir vežti ieškovo ir savo dukras į varžybas siekė kuo skubiau atsiimti transporto priemonę, nes ieškovas gavęs jam nepalankią teismo nutartį, galėjo transporto priemonę paslėpti arba nepataisomai sugadinti. Atsakovei atvykus į serviso teritoriją automobilis nebuvo remontuojamas, jis tiesiog buvo saugomas stovėjimo aikštelėje, nuėmus valstybinius numerius.
11.5. Transporto priemonė aikštelėje buvo laikoma be valstybinių numerių, matomai siekiant, kad net jei atsakovė ir atvyktų transporto priemonės, ji negalėtų jos eksploatuoti. Transporto priemonės užvesti nepavyko, nes, kaip vėliau paaiškėjo, buvo nusėdęs (arba iškrautas) akumuliatorius. Kitų vairuotojų pagalba, atsakovė pakrovė akumuliatorių, informavo policijos pareigūnus bendruoju pagalbos telefonu apie tai, kad transporto priemonės numeriai galimai yra pavogti ir su jų leidimu patraukė sunkvežimį į artimiausią saugią vietą.
11.6. Jei teismas nebūtų priėmęs skundžiamos nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, transporto priemonė MAN 18ML būtų „remontuojama“ iki pat galutinio sprendimo priėmimo santuokos nutraukimo byloje, o kitas automobilis būtų „nuomojamas“ atsakovei tik vykstant į dukros varžybas, ko pasėkoje atsakovė prarastų galimybę užsiimti jos ir bendrų vaikų mėgstama profesionalia veikla – dalyvavimu žirgų varžybose ir žirgininkystės paslaugų teikimu, kuri yra ir jos vienintelis pragyvenimo šaltinis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
13. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš pirmiau nurodytų sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.
14. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo tenkintas atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
Dėl naujų rašytinių įrodymų
15. Ieškovas su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus: Lietuvos ūkininkų sąjungos nario bilietą Nr. 139, VĮ „Registrų centras“ pagrindinių duomenų apie juridinį asmenį išrašą; 2022 m. gruodžio 31 d. ūkininko ūkio ilgalaikio turto sąrašą; ūkininko A. R. ilgalaikio turto apskaitos kortelę Nr. 4; 2024 m. vasario 29 d. ūkininko ūkio ilgalaikio turto sąrašą; susirašinėjimą el. laiškais.
16. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
17. Šiuo konkrečiu atveju siekiant teisingai išspręsti šį klausimą ir nustatyti, ar tikrai egzistavo sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymui, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta vėliau kilusį poreikį teikti naujus įrodymus, taigi juos priima bei vertina kartu su byloje jau esančiais įrodymais. Atsakovei šie rašytiniai įrodymai atskirojo skundo apeliacinės instancijos teisme nagrinėjimo metu yra žinomi, nes jie buvo išsiųsti kartu su ieškovo atskiruoju skundu atsakovei susipažinti.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
18. CPK 144 straipsnio, reglamentuojančio laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą, 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
19. Teismas, taikydamas specialias šeimos teisinių santykių byloms CK 3.65 straipsnio 2 dalyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, gali įpareigoti vieną sutuoktinį netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus ir ji taikoma, jei yra nustatomos aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės.
20. Šiuo atveju matyti, jog pirmosios instancijos teismas įpareigojo ieškovą perduoti atsakovei transporto priemonės MAN 18ML, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užvedimo raktelius, kad atsakovė iki galutinio sprendimo šioje byloje priėmimo turėtų galimybę šia transporto priemone nekliudomai naudotis.
21. Pabrėžtina, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos (parenkamos) taip, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ir nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1442-302/2017).
22. Be to, teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės gali būti panaikinamos, jei dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko šių priemonių taikymo pagrindas arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-832-934/2023; 2023 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1061-407/2023). Taigi, teismas gali panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, jeigu išnyksta jų taikymo pagrindas.
23. Atsakovė atsiliepime į ieškovo atskirąjį skundą nurodė, jog skundžiama nutartis iki šios dienos nėra pilnai įvykdyta, apeliantas užvedimo raktelių atsakovei nėra perdavęs. Tačiau atsakovė taip pat nurodė, jog ieškovė turi sunkvežimio raktų dublikatą ir nuvažiavus į UAB „Geras meistras“ serviso teritoriją, kurioje buvo rasta transporto priemonė, kitų vairuotojų pagalba, atsakovė pakrovė transporto priemonės akumuliatorių ir patraukė sunkvežimį į kitą vietą. Be to, iš ieškovo kartu su atskiruoju skundu pateikto 2024 m. kovo 7 d. šalių atstovų susirašinėjimo matyti, jog ieškovas neprieštaravo pasidalinti ginčo sunkvežimiu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog kol minėta transporto priemonė remontuojama, ieškovas siūlė išnuomoti kitą transporto priemonę, siekiant užtikrinti dukros gerovę ir interesus. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, jog atsakovė turi ginčo transporto priemonės raktus bei nesant byloje duomenų, jog atsakovė neturi galimybės ja naudotis bei nesant byloje akivaizdžių duomenų, jog ieškovas trukdo atsakovei naudotis ginčo transporto priemonė, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog susiklosčiusioje situacijoje laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas jau neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių tikslo, t. y. tokios laikinosios apsaugos priemonės yra perteklinės bei pažeidžia proporcingumo principą.
24. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1559-881/2020).
Žemesnės instancijos teismas
25. Nors atsakovė nurodo, jog jei pirmosios instancijos teismas nebūtų priėmęs skundžiamos nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, transporto priemonė MAN 18ML būtų „remontuojama“ iki pat galutinio sprendimo priėmimo santuokos nutraukimo byloje, o kitas automobilis būtų „nuomojamas“ atsakovei tik vykstant į dukros varžybas, ko pasėkoje atsakovė prarastų galimybę užsiimti jos ir bendrų vaikų mėgstama profesionalia veikla, tačiau nesant byloje tai patvirtinančių įrodymų (CPK 178 straipsnis), tokie atsakovės argumentai yra subjektyvūs, deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmestini kaip visiškai nepagrįsti.
26. Be to, ieškovas nurodė, jog vykdant skundžiamą nutartį jis galėtų nebent perduoti antrą sunkvežimio raktų komplektą, tačiau tokiu atveju ūkininko ūkis liktų be raktų, ko pasėkoje butų užkirsta galimybė ir teisė sunkvežimį naudoti ūkininko ūkyje. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis neturi būti labiau pripažįstamas vieno asmens interesas, paneigiant kito asmens teisėtus interesus, akivaizdžiai varžant asmens teises labiau negu reikia teisėtam tikslui pasiekti, ar pažeidžiant interesų pusiausvyrą bei socialinio gyvenimo stabilumą. Byloje nėra duomenų, jog šalys kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti laikiną naudojimosi ginčo transporto priemone tvarką. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė ne tik praranda prasmę, nepatenkina laikinųjų apsaugos priemonių tikslo, bet tuo pačiu nepagrįstai varžo ieškovo, kaip ūkininko teisę verstis ūkio veikla, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręsti iš esmės – prašymą atmesti. (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
27. Nors ieškovas nurodo, jog ginčo sunkvežimis nėra šeimos turtas, jis ne tik kad negali būti dalijamas tarp sutuoktinių santuokos nutraukimo byloje, bet negali būti ir laikinųjų apsaugos priemonių objektu, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų. Nurodyti apelianto argumentai ir šalių ginčui išspręsti teisiškai reikšmingos aplinkybės, bus nustatomos nagrinėjant bylą iš esmės, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.
28. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, arba vertintini bylą nagrinėjant iš esmės, todėl dėl jų teismas išsamiau nepasisako
Dėl procesinės bylos baigties
29. Apibendrindamas nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nors ir iš esmės tinkamai vertino byloje tuo metu byloje esančius įrodymus, tačiau apeliacinės instancijos teismui nustačius, jog atsakovė turi ginčo transporto priemonės raktus bei byloje nesant duomenų, jog ieškovas kliudo atsakovei naudotis ginčo transporto priemone, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas neatititiktų laikinųjų apsaugos priemonių tikslo, tokios laikinosios apsaugos priemonės yra perteklinės bei pažeidžia proporcingumo principą. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas tenkintinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
30. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 13 d. nutartį panaikinti ir atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.