- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-06-06
- Bylos Nr.
- e2YT-10630-727/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06136-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Natalija Daškovienė
- Pareiškėjas
- T. V.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė „Turto bankas“, R. V.
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
- 3.2.7.1Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
- 3.4.5.19Bylų dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo nagrinėjimas
- 3.4.5.20Bylų dėl teismo leidimų išdavimo, faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kitų bylų, kurios pagal CK bei kitus įstatymus nagrinėtinos supaprastinto proceso tvarka, nagrinėjimas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Natalija Daškovienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos T. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė „Turto bankas“, R. V..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja T. V. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjos motina N. V., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio Č. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties 2007 m. vasario 8 d., priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti. Pareiškėja nurodė, kad jos motina N. V. mirė 2023 m. kovo 6 d., motinos sutuoktinis, pareiškėjos tėvas, Č. V. mirė 2007 m. vasario 8 d. N. V. po sutuoktinio Č. V. mirties nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėja nurodė, kad jos mama N. V. santuokos su palikėju Č. V. metu, 1997 m. rugsėjo 26 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 3-1684 pagrindu, įsigijo vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nors minėtas nekilnojamasis turtas buvo registruotas N. V. vardu, tačiau jis buvo įgytas santuokos su palikėju Č. V. metu, todėl laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Nurodė, kad juridinę reikšmę turintis faktas yra reikalingas gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ (toliau – VĮ „Turto bankas“) pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad VĮ „Turto bankas“ nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo teisiniuose santykiuose atstovauja valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, tačiau pranešimo apie galimą palikėjo Č. V. palikimo perėjimą valstybei nėra gavęs.
Suinteresuotas asmuo R. V. (pareiškėjos brolis) teismui pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog sutinka ir neprieštarauja, kad teismas nustatytų juridinę reikšmę turintį faktą, jog po jo, ir pareiškėjos tėvo Č. V. mirties, jo palikimą priėmė faktiškai pradėjusi jį valdyti palikėjo sutuoktinė, pareiškėjos ir jo motina N. V..
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims apie rašytinį procesą pranešta tinkamai ir laiku.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja T. V. yra N. V. ir Č. V. dukra. Byloje nustatyta, kad N. V. ir Č. V. 1958 m. liepos 19 d. sudarė santuoką. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, 1997 m. rugsėjo 26 d., t. y. santuokos metu, pareiškėjos motina su sutuoktiniu įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris Nekilnojamojo turto registre įregistruotas N. V. vardu. 2007 m. vasario 8 d. Č. V. mirė. Testamentų registro duomenimis nustatyta, kad mirusiojo Č. V. palikimo priėmimo faktų įregistruota nėra, taip pat nėra įregistruotų sudarytų testamentų (CPK 179 straipsnio 3 dalis). N. V. mirė 2023 m. kovo 6 d.
Pareiškėjos teigimu, jos motina N. V. kartu su sutuoktiniu Č. V. gyveno bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), iki pat savo sutuoktinio mirties (2007 m. vasario 8 d.), o sutuoktiniui mirus ir toliau liko gyventi šiame bute bei gyveno jame iki pat savo mirties (2023 m. kovo 6 d.). Iš pareiškėjos nurodytų aplinkybių ir byloje esančių rašytinių įrodymų (atsiskaitymo knygelių, mokėjimo kvitų, pažymų apie atsiskaitymą) nustatyta, kad pareiškėjos motina po savo sutuoktinio Č. V. mirties rūpinosi likusiu turtu (butu, esančiu (duomenys neskelbtini)) valdė jį kaip savo, prižiūrėjo butą ir tvarkė visus su juo susijusius reikalus, laiku mokėjo visus buto savininkui priklausančius mokėti mokesčius ir įmokas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalimi, 5.51 straipsniu, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. CK 5.50 straipsnyje nustatytas trijų mėnesių terminas įpėdiniams atlikti palikimo priėmimo veiksmus. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka neatnaujinus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę.
Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).
Teismas, atsižvelgęs į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus, nustato, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti. Apie tokių veiksmų atlikimą teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009-07-31 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po Č. V. mirties jo palikimą būtų priėmę kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimą sudarantį turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu. Iš teismui pateiktų įrodymų matyti, kad po Č. V. mirties pareiškėjos motina N. V. mokėjo mokesčius už butui teikiamas paslaugas, rūpinosi ir prižiūrėjo. Nurodytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad per trijų mėnesių laikotarpį nuo palikimo atsiradimo dienos (nuo palikėjo mirties momento) N. V. faktiškai atliko aktyvius veiksmus ir priėmė palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti, todėl laikoma priėmusi visą palikimą.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad jos mama N. V. po sutuoktinio Č. V. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai yra reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjos T. V. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad N. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio Č. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2007 m. vasario 8 d. priėmė jo palikimą, pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas Č. V. palikimui priimti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.