Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-08-30 · Civilinė byla Nr. e2A-709-262/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-05-15Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-08-30Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-08-30
Bylos Nr.
e2A-709-262/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-41488-2016-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Kutrienė, Tatjana Žukauskienė, Ona Gasiulytė
Ieškovas
V. I.
Atsakovas
AB „Lietuvos draudimas“
Kategorijos
Civ. b. Nr. e2A-709-262/2018
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-41488-2016-3
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.5.5; 3.3.1.20
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Kutrienės ir Tatjanos Žukauskienės kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo V. I. ir atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. sprendimo ir 2017 m. birželio 6 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. I. ieškinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ dėl įvykių pripažinimo draudiminiais ir draudiminės išmokos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas V. I. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo: 1) pripažinti 2016-02-05 įvykį, kelyje Kaunas-Kėdainiai, kurio metu buvo apgadinta ieškovui priklausanti transporto priemonė BMW 730, v/n (duomenys neskelbtini) draudžiamuoju įvykiu 2) pripažinti 2016-03-26 įvykį, Kaune, IX forto žiede, kurio metu buvo apgadinta ieškovui V. I. priklausanti transporto priemonė BMW 730, v/n (duomenys neskelbtini) draudžiamuoju įvykiu 3) priteisti iš atsakovo 9214,27 EUR draudimo išmoką 4) priteisti iš atsakovo 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo 5) priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2016-02-05 Kaunas-Kėdainiai kelyje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta ieškovui priklausanti transporto priemonė BMW 730, v/n (duomenys neskelbtini) Po šio eismo įvykio buvo užpildyta eismo įvykio deklaracija, pagal kurią atsakomybę už eismo įvykį prisiėmė J. K.. Eismo įvykio kaltininko civilinė atsakomybė buvo apdrausta pas AB „Lietuvos draudimas“, todėl ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl draudiminės išmokos išmokėjimo. Taip pat 2016-03-26 įvyko eismo įvykis, Kaune, IX forto žiede, kurio metu buvo apgadinta ieškovui priklausanti transporto priemonė BMW 730, v/n (duomenys neskelbtini) Po šio eismo įvykio buvo užpildyta eismo įvykio deklaracija, pagal kurią atsakomybę už eismo įvykį prisiėmė M. B.. Eismo įvykio kaltininko civilinė atsakomybė buvo apdrausta pas AB „Lietuvos draudimas“, todėl ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl draudiminės išmokos išmokėjimo. Atsakovas ieškovui dėl šių eismo įvykių patirtos žalos neatlygino ir kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo ieškovui pagal BK 22 str. 1 d. 182 str. 1 d. atlikimo. Kauno apylinkės prokuratūros prokuroras M. K. nutarė ikiteisminį tyrimą nutraukti. Nepaisant priimtų nutarimų atsakovas atsisakė ieškovui išmokėti draudimo išmokas ir motyvuoja tuo, kad šie eismo įvykiai kilo dėl paties ieškovo V. I. tyčinių neteisėtų veiksmų. Atsakovas nepagrįstai nepripažino įvykių draudžiamaisiais, kad atsakovas nenurodė jokių išsamių ir pagrįstų motyvų, atleidžiančių jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo. Dėl 2016-02-05 eismo įvykio ieškovui buvo padaryta žala už 6207,63 EUR, o dėl 2016-03-26 eismo įvykio padaryta žala už 3006,64 EUR, bendra žala yra 9214,27 EUR. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ieškovas prašo ieškinį tenkinti.

Atsiliepimas

3. Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriuo nesutiko su ieškiniu. Nurodė, kad ginčo eismo įvykius sąmoningai sukėlė ieškovas, ir šie autoįvykiai įvyko ieškovo iniciatyva. Ginčijamu atveju nėra visų reikalingų civilinei atsakomybei kilti sąlygų, todėl atsakovas šioje byloje negali būti pripažintas atsakingu už ieškovo patirtą žalą. Be to, atsakovas nesutinka ir su reikalaujamu priteisti žalos dydžiu. Atsakovas, siekdamas objektyviai nustatyti žalos dydžius, žalos administravimo metu kreipėsi į įmones, atliekančias transporto priemonių remonto darbus, gavo ieškovo transporto priemonės remonto sąmatas, iš kurių nustatė, jog ieškovo automobilio remonto kaina po 2016-02-05 įvykio turėtų būti 3818,11 Eur, o 2016-03-26 būtų 2433,94 Eur. Iš ieškovo pateiktų vertinimo ataskaitų nesimato pagrindo, kuo remiantis autoekspertas A. S. nustatė detalių bei remonto darbų įkainius, taip pat ir visą žalos dydį. Dėl šios priežasties tuo atveju, jeigu teismas vis dėl to pripažintų atsakovą esant atsakingu dėl ieškovo patirtų nuostolių, tai priteistina suma negali būti didesnė nei atsakovo nurodyti vidutiniai BMW remonto darbų kaštai, t.y. 3818,11 Eur ir 2433,94 Eur, iš viso 6252,05 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas iš dalies: 2016-02-05 ir 2016-03-26 įvykę autoįvykiai, kuriuose dalyvavo V. I. pripažinti draudiminiais įvykiais ir iš atsakovo ieškovui priteista 6252,05 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo 2016-11-14 iki visiško šio teismo sprendimo įvykdymo ir 921,4 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5. Teismas nurodė, kad byloje nustatyti tiek 2016-02-05, tiek 2016-03-26 vykusių autoįvykių kaltininkai, jais atitinkamai yra J. K. ir M. B., kitos transporto priemonės vairuotojo, ieškovo V. I. kaltės atsakovas neįrodė. Kalti J. K. ir M. B. veiksmai pasireiškė Kelių eismo taisyklių pažeidimų padarymu. Šių asmenų veiksmai sąlygojo žalos, padarytos ieškovo automobiliui BMW 730, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) atsiradimą. Taigi, yra visos sąlygas civilinei atsakomybei atsirasti. Atsakovas – AB „Lietuvos draudimas“ yra apdraudęs kaltais pripažintų atsakomybę. Iš byloje esančių UAB „Autofortas“, UAB „Akstė servisas“, UAB „Inchape motors“ sąmatų gaunama vidutinė 2016-02-05 įvykio remonto kaina kuri sudaro 3818,11 Eur. Dėl 2016-03-26 autoįvykio žalos nustatymo byloje yra UAB „Matsuda, UAB „Autofortas ir UAB „Akstė servisas“ remonto sąmatos. Skaičiuojant vidutiniškai gaunamas 2433,94 EUR dydis. Autoremonto bendrovių sąmatomis ir skaičiuotais vidurkiais abejoti nėra pagrindo. Taigi teismas pripažino patikimesniais atsakovo duomenis apie žalios dydį. Todėl nustatyta, kad atsakovui atsiranda pareiga sumokėti ieškovui 6252,05 Eur žalos atlyginimą.

6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. papildomu sprendimu iš atsakovo ieškovui papildomai priteista 152,24 Eur.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

7. Ieškovas apeliaciniu skundu prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. sprendimą ir iš atsakovo priteistą draudimo išmoką padidinti iki 9214,27 Eur, perskaičiuoti priteistas bylinėjimosi išlaidas; priteisti bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo surašymą.

8. Nurodė, kad teismas, nustatydamas atlygintinos žalos dydį, nepagrįstai vadovavosi automobilių remonto įmonių atliktais paskaičiavimais, nes jie nėra atlikti tiksliai ir objektyviai. Automobilių remonto įmonės neapžiūrėjo ieškovo automobilio iš karto po eismo įvykių, išvadas padarė tik apžiūrėję nuotraukas, nenustatė visų automobilių apgadinimų, netinkamai vertino automobilio detalių ir darbų kainas. Atsakovas neginčijo ieškovo pateiktos turto vertinimo ataskaitos ir joje esančių duomenų. Taigi nesant nuginčytai autotransporto priemonės vertinimo ataskaitai, teismas, spręsdamas išmokėtinos draudimo išmokos dydžio klausimą, nepagrįstai nesivadovavo ieškovo pateikta turto vertinimo ataskaita ir joje nurodytomis sumomis.

Atsiliepimas

9. Atsakovas atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą (procesinis dokumentas pavadintas rašytiniais paaiškinimais) prašė jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą.

10. Nurodė, kad teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dalyje dėl žalos dydžio, atsižvelgė į pateiktus įrodymus nei vienam jų nesuteikdamas didesnės galios prieš kitus. Teismas, išsamiai ištyręs visus byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad atsakovo pateikti duomenys apie žalos dydį yra patikimesni atskleidžiant faktines vidutines rinkos kainas.

Šalies argumentai

11. Atsakovas apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. sprendimą ir 2017 m. birželio 6 d. papildomą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

12. Nurodė, kad teismas klaidingai nurodė, kad atsakovas savo poziciją dėl ieškovo tyčinio sudalyvavimo autoįvykiuose grindė abejonėmis. Teismas nepasisakė dėl ikiteisminio tyrimo metu surinktos informacijos. Teismas neturėjo vertinti šios bylos tik formaliai, kai yra pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių ieškovo nesąžiningumą. Kiti eismo įvykio dalyviai, prisiimdami deklaracijoje kaltę, situaciją vertino formaliai, tačiau iš jų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, akivaizdu, kad kaltę jie prisiėmė suklaidinti ieškovo. Šiuo atveju eismo įvykiai nėra atsitiktinio pobūdžio, kadangi, remiantis statistiniais duomenimis, patekti į tiek įvykių natūraliai susiklosčiusiomis aplinkybėmis, praktiškai nėra įmanoma. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos ir kitų byloje esančių įrodymų matyti, kad įvykiai nėra kilę dėl nuo šalių nepriklausančios valios, o yra nulemti paties ieškovo veiksmų. Taigi, teismas nepagrįstai tenkino ieškinį.

Atsiliepimas

13. Ieškovas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašė jį atmesti, o skundžiamą sprendimo dalį palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

14. Nurodė, kad atsakovas atsisakymą mokėti draudimo išmoką grindė tik prielaidomis ir abejonėmis remdamasis ne ginčo įvykių, o praeityje buvusių įvykių aplinkybėmis, nes pateikti į bylą rašytiniai įrodymai ir liudytojų parodymai, patvirtinantys, kad dėl 2016-02-05 ir 2016-03-26 įvykių yra kalti J. K. ir M. B. o ne ieškovas, jokiais įrodymais paneigti nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai atmetami.

15. CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

16. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c. b. 3K-3-52/2011 ir kt.).

17. Šioje byloje pateikti ieškovo ir atsakovo apeliaciniai skundai todėl teismas pasisakys dėl kiekvieno iš jų.

Dėl ieškovo apeliacinio skundo

18. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 15 str. 3 dalyje numatyta, jog turtui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas arba – šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytais atvejais – Biuras, vadovaudamasis įgaliotų asmenų ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ir dokumentais, įrodančiais padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį.

19. Kaip matyti iš šių nuostatų, būtent draudikas turi pareigą nustatyti padarytos žalos dydį. Tačiau tai nereiškia, jog nukentėjęs asmuo negali draudikui teikti jo žalos dydį įrodančių dokumentų bei informacijos. Draudikas žalos dydį nustato remdamasis visa turima informacija. Draudikas vertina tiek savo surinktą, tiek nukentėjusiojo asmens pateiktą informaciją. Nė vienas dokumentas ar kitas informacijos šaltinis nėra laikomas aukštesnės galios nei kiti likę. Draudikas, siekdamas kuo objektyviau įvertinti asmens turtui padarytos žalos dydį, vertina visus turimus duomenis vienodai.

Žemesnės instancijos teismas

20. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ‚realiai patirtų abiem atvejais išlaidų dokumentų ieškovas neturėjo. Į teismo klausimą nurodė, kad automobilį po abiejų avarijų suremontavo, tačiau, kiek sumokėjo už remonto darbus neatsimena, bet teigia, kad jam remonto darbai kainavo brangiau negu, kad yra nustatyta autoekspertų vertinimo ataskaitose“. Taigi, tokie ieškovo argumentai yra grindžiami tik nepriklausomų turto vertintojų ataskaita, kurie neturi didesnės įrodomosios galios ir yra vertinami kartu su kitais įrodymais. Ši ataskaita nepagrindžia eismo įvykio metu padarytos žalos dydžio, o nesant įrodymų draudikas turi teisę atmesti nepagrįstas pretenzijas dėl eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo.

21. Ieškovas nurodo, kad automobilių remonto įmonės neapžiūrėjo ieškovo automobilio iš karto po eismo įvykių, todėl jų išvados nėra objektyvios. Teismas su tokiais ieškovo teiginiais nesutinka. Šioje situacijoje nėra ginčo dėl pačių sugadinimų apimties, juo labiau reikalavimo rengiant sąmatas apžiūrėti transporto priemones gyvai nėra. Sąmatos parengtos atsižvelgiant į pateiktose nuotraukose matomus transporto priemonių sugadinimus, toks draudimo išmokos nustatymas savaime nesąlygoja pačios sąmatos ydingumo.

22. Apeliaciniame skunde nurodoma atskirų atsakovo pasirinktų nepriklausomų ekspertų sąmatos bei jų nesutapimai su ieškovo pasirinkta vieno nepriklausomo eksperto ataskaita. Pažymėtina, kad ieškovas remiasi tik vieno nepriklausomo eksperto sąmata, o atsakovas pateikia net trijų bendrovių, kurios yra savo srities profesionalės, realiai užsiimančios remonto verslu, sąmatas. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šias sąmatas kartu su atsakovo pateikta sąmata, pagrįstai atsižvelgė į tai, jog didesnis pavyzdžių kiekis, t. y. didesnis sąmatų kiekis, realiau ir tiksliau atskleidžia tikrąją rinkos situaciją, kaip ir to reikalauja teisės aktai. Be to, iš visų automobilių remonto bendrovių pateiktų kainų buvo išvestas vidurkis. Kadangi ieškovas siekia gauti tam tikrą draudimo išmoką, o ne pataisyti transporto priemones pagal sąmatas, skaičiuotina vidutinė pasirinktų servisų transporto priemonės taisymo kaina. Toks paskaičiuotas atlygintinos žalos dydis yra teisingas ir atitinka įstatyme keliamus reikalavimus.

23. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, jog pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatas, jo nepriklausoma turto vertintojo ataskaita laikoma teisinga, kol priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties minėto įstatymo 22 str. numatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme. Tačiau šioje situacijoje toks teiginys yra visiškai nepagrįstas, nes nors ieškovo pateikta ataskaita galioja, tačiau ši niekaip neįpareigoja atsakovo.

24. Kaip minėta, atsakovas, nustatinėdamas draudimo išmokos dydį vadovaujasi TPVCAPDĮ nuostatomis, būtent pagal jas ieškovo pateikta ataskaita neturi jokios didesnės įrodomosios galios ir yra vertinama kartu su kitais draudiko turimais įrodymais, patvirtinančiais draudėjo ar trečiojo asmens patirtą žalą.

25. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ieškovui mokėtinos žalos dydį, todėl ieškovo apeliacinis skundas atmestas, o jo skundžiama sprendimo dalis paliekama nepakeista.

Dėl atsakovo apeliacinio skundo

26. Atsakovas atsisakymą mokėti draudimo išmoką motyvavo tik įvykių, kuriuose dalyvavo ieškovas gausumu, tačiau vien ši aplinkybė niekaip nepatvirtina, kad būtent ginčo eismo įvykiai – 2016-02-05 eismo įvykis kelyje Kaunas-Kėdainiai ir 2016-03-26 eismo įvykis, Kaune, IX forto žiede, kurių metu buvo apgadinta ieškovui priklausanti transporto priemonė BMW 730, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovo buvo sukelta tyčia, ar kad jis yra kaltas dėl eismo įvykio.

27. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepasisakė dėl ikiteisminio tyrimo metu surinktos informacijos, iš kurios pasak apelianto akivaizdu, kad ieškovas tyčia sukeldavo eismo įvykius. Atsakovas nurodė, kad teismas turi vertinti ir kitų liudytojų parodymus – pvz. liudytojų P. M., A. J., R. R.. Šių liudytojų parodymai ir eismo įvykiai yra visiškai nesusiję su nagrinėjamos bylos dalyku (ginčo eismo įvykiais), todėl teismas pagrįstai jų nevertino. T. y. minėti asmenys nenurodė jokių su ginčo eismo įvykiais susijusių detalių.

28. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kiekvienas eismo įvykis turi būti vertinamas individualiai ir vien ta aplinkybė, kad ieškovas anksčiau buvo pakliuvęs į kitus eismo įvykius, negali įtakoti teismo sprendimo šioje byloje. T. y. kiekvienu individualiu atveju yra būtina ištirti, kas yra kaltas dėl eismo įvykio.

29. Šiuo atveju nėra įrodyta, kad būtent ieškovas yra kaltas dėl ginčo eismo įvykių. To nebuvo konstatuota nei atlikus ikiteisminį tyrimą dėl ieškovo veiksmų, nei pvz. administracinio teisės pažeidimo bylose. Tai, kad dėl eismo įvykio kelyje Kaunas-Kėdainiai buvo kaltas kitos transporto priemonės vairuotojas J. K., teismo posėdžio metu patvirtino pats J. K..

Žemesnės instancijos teismas

30. Apklausiamas 2017-04-26 teismo posėdžio metu J. K. nurodė, kad jis važiavo apie 70 km/h greičiu, kad priešais važiavęs automobilis irgi važiavo tokiu greičiu, todėl norint jį aplenkti, greitį reikėjo padidinti iki 80-90 km/h. Tame ruože greitis buvo 90 km/h. Taip pat liudytojas nurodė, kad jam jokių įtarimų įvykis nekėlė, kad jis buvo kaltas dėl eismo įvykio, į ieškovo atstovės klausimą, ar jeigu V. I. po susidūrimo būtų sukęs vairą, galėjo išvengti susidūrimo, liudytojas atsakė „ nebent nuskrisdamas nuo kelio“ . Liudytojas patvirtino, kad jam skambino draudimo atstovas Lipas ir kalbėjo apie tai, kad V. I. turėjęs daug įvykių, tačiau liudytojo nuomonės dėl jo kaltės tai nepakeitė.

30. Eismo įvykio IX forto žiede kaltininkas M. B. savo 2016-04-13 rašte atsakovui pripažino, kad nerodė posūkio šviesos signalo persirikiuodamas, o kad V. I. siekdamas išvengti susidūrimo stabdė savo automobilį, patvirtina į bylą 2017-02-15 pateikta nuotrauka po įvykio, kurioje nufotografuotos V. I. automobilio paliktos stabdymo žymės.

31. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, akivaizdu, kad atsakovas atsisakymą mokėti draudimo išmoką grindė tik prielaidomis, remdamasis ne ginčo įvykių, o praeityje buvusių įvykių aplinkybėmis. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai ir liudytojų parodymai, patvirtinantys, kad dėl 2016-02-05 ir 2016-03-26 įvykių yra kalti J. K. ir M. B. o ne ieškovas, jokiais įrodymais paneigti nebuvo.

32. Dėl išvardintų priežasčių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovas nėra kaltas dėl ginčo eismo įvykių, todėl draudimo išmokos jam turėjo būti išmokėtos. Taigi, ieškinio dalis buvo patenkinta pagrįstai, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiama sprendimo dalis paliekama nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi tiek ieškovo, tiek atsakovo apeliaciniai skundai buvo atmesti teismas nei ieškovui, nei atsakovui bylinėjimosi išlaidų nepriteisia.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. sprendimą ir 2017 m. birželio 6 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.

Teisėjos Ona GasiulytėDanutė KutrienėTatjana Žukauskienė