- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-05-15
- Bylos Nr.
- e2-2791-155/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-41488-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- V. I.
- Kategorijos
- 2.1.27pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovui V. I., ieškovo atstovei advokatei K. R., atsakovo AB (duomenys neskelbtini) atstovams I. K., R. L.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. I. ieškinį dėl įvykių pripažinimo draudiminiais ir draudiminės išmokos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas V. I. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo: 1) pripažinti 2016-02-05 įvykį, kelyje Kaunas-Kėdainiai, kurio metu buvo apgadinta ieškovui priklausanti transporto priemonė (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) draudžiamuoju įvykiu 2) pripažinti 2016-03-26 įvykį, Kaune, IX forto žiede, kurio metu buvo apgadinta ieškovui V. I. priklausanti transporto priemonė (duomenys neskelbtini), c/n (duomenys neskelbtini) draudžiamuoju įvykiu 3) priteisti iš atsakovo 9214,27 EUR draudimo išmoką 4) priteisti iš atsakovo 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo 5) priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad 2016-02-05 Kaunas-Kėdainiai kelyje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta ieškovui priklausanti transporto priemonė (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) Po šio eismo įvykio buvo užpildyta eismo įvykio deklaracija, pagal kurią atsakomybę už eismo įvykį prisiėmė J. K.. Eismo įvykio kaltininko civilinė atsakomybė buvo apdrausta pas AB (duomenys neskelbtini), todėl ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl draudiminės išmokos išmokėjimo. Taip pat 2016-03-26 įvyko eismo įvykis, Kaune, IX forto žiede, kurio metu buvo apgadinta ieškovui priklausanti transporto priemonė (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) Po šio eismo įvykio buvo užpildyta eismo įvykio deklaracija, pagal kurią atsakomybę už eismo įvykį prisiėmė M. B.. Eismo įvykio kaltininko civilinė atsakomybė buvo apdrausta pas AB (duomenys neskelbtini), todėl ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl draudiminės išmokos išmokėjimo. Atsakovas ieškovui dėl šių eismo įvykių patirtos žalos neatlygino ir kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo ieškovui pagal LR BK 22 str. 1 d. 182 str. 1 d. atlikimo. Kauno apylinkės prokuratūros prokuroras M. K. nutarė ikiteisminį tyrimą nutraukti. Nutarimas buvo peržiūrėtas instancine tvarka ir palikas nepakeistu tiek Kauno apygardos prokuratūros vyr. prokurorės nutarimu, tiek Kauno miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi. Nepaisant priimtų nutarimų atsakovas atsisakė ieškovui išmokėti draudimo išmokas ir motyvuoja tuo, kad šie eismo įvykiai kilo dėl paties ieškovo V. I. tyčinių neteisėtų veiksmų. Ieškovas yra įsitikinęs, kad žalos bylas administravęs žalų procesų ir kontrolės valdymo skyriaus žalų tyrimo ekspertas R. L. turėjo asmeninį nusistatymą prieš ieškovą ir tai lėmė tendencingą tyrimą ir tendencingą sprendimo priėmimą. Mano, kad atsakovas nepagrįstai nepripažino įvykių draudžiamaisiais, kad atsakovas nenurodė jokių išsamių ir pagrįstų motyvų, atleidžiančių jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo. Dėl 2016-02-05 eismo įvykio ieškovui buvo padaryta žala už 6207,63 EUR, o dėl 2016-03-26 eismo įvykio padaryta žala už 3006,64 EUR, bendra žala yra 9214,27 EUR. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ieškovas prašo ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas AB (duomenys neskelbtini) pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriuo nesutiko su ieškiniu. Nurodė, kad atsakovas ištyręs visas ieškovo nurodomų eismo įvykių aplinkybes atsisakė atlyginti ieškovui žalą. Pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu teisėsaugos institucijų nutarimuose nurodyti faktai teismui prejudicinės galios neturi, kadangi skirtingai yra vertinamas ikiteisminio tyrimo bei civilinio proceso aplinkybių įrodinėjimas ir faktų nustatymas remiasi skirtingo tikėtinumo laipsnio nustatymu. Atsakovo žiniomis, ieškovas nuo 2009 metų yra dalyvavęs mažiausiai 19 eismo įvykių, apie kuriuos yra žinoma draudimo bendrovėms. Analizuojant šiuos įvykius nustatė įvykių modelio dėsningumus, nustatė, kad dalyvaujant ieškovui eismo įvykiai įvyksta dviem būdais – susiduriama su greta važiuojančiu ir persirikiuojančiu automobiliu arba esant pagrindiniame kelyje ir sukant į šalutinį kalią susiduriama su iš ten išvažinėjančiu automobiliu. Atsakovas yra įsitikinęs, kad ir ginčo eismo įvykius sąmoningai sukėlė ieškovas, ir šie autoįvykiai įvyko ieškovo iniciatyva. Nurodo, kad ginčijamu atveju nėra visų reikalingų civilinei atsakomybei kilti sąlygų, todėl atsakovas šioje byloje negali būti pripažintas atsakingu už ieškovo patirtą žalą. Be to atsakovas nesutinka ir su reikalaujamu priteisti žalos dydžiu. Atsakovas, siekdamas objektyviai nustatyti žalos dydžius, žalos administravimo metu kreipėsi į įmones, atliekančias transporto priemonių remonto darbus, gavo ieškovo transporto priemonės remonto sąmatas, iš kurių nustatė, jog ieškovo automobilio remonto kaina po 2016-02-05 įvykio turėtų būti 3818,11 EUR, o 2016-03-26 būtų 2433,94 EUR. Nurodo, kad iš ieškovo pateiktų vertinimo ataskaitų nesimato pagrindo, kuo remiantis autoekspertas A. S. nustatė detalių bei remonto darbų įkainius, taip pat ir visą žalos dydį. Dėl šios priežasties tuo atveju, jeigu teismas vis dėl to prižintų atsakovą esant atsakingu dėl ieškovo patirtų nuostolių, tai priteistina suma negali būti didesnė nei atsakovo nurodyti vidutiniai BMW remonto darbų kaštai, t.y. 3818,11 EUR ir 2433,94 EUR, iš viso 6252,05 EUR.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti visiškai. Paaiškino, jog ieškovas nėra kaltas dėl dviejų ginčo eismo įvykių, jis patyrė nuostolius. Eismo įvykio kaltininkai buvo apsidraudę pas atsakovą, pripažino savo kaltę dėl autoįvykių, užpildė eismo įvykio deklaracijas. Ikiteisminis tyrimas nenustatė ieškovo kaltės. Todėl draudimo bendrovė turi atlyginti visus ieškovo patirtus nuostolius. Nurodė, kad su automobiliu (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) ieškovas yra patekęs iš viso į 5 įvykius, jų tarpe ir į du ginčo eismo įvykius. Po kiekvieno eismo įvykio susiremontuodavo apgadintą automobilį. Automobilį (duomenys neskelbtini) pirko nedaužtą. Paaiškino, kad ieškovas turi vairuotojo pažymėjimą maždaug nuo 2002 metų, iš viso turėjo daugiau kaip 10 automobilių ir daugiau kaip 10 eismo įvykių, tikslaus skaičiaus nurodyti negali, nes neprisimena. Apgadintą automobilį remontavo pas kelis meistrus, nes pas kiekvieną meistrą reikėjo tvarkyti vis kitą automobilio dalį, todėl tiksliai nepamena turėtų kaštų, tikslaus žalos dydžio įvardinti negali, bet teigia, kad automobilių remonto išlaidos jam kainavo daugiau nei yra reikalaujama iš draudimo bendrovės. Po eismo įvykių ieškovas iš karto vyko pas ekspertą Sasnauską, atliko sugadinto turto vertinimus, tiksliai užfiksavo padarytus pažeidimus. Apie pusmetį nedirba, grįžo iš užsienio, užsienyje dirbo apie savaitę laiko, prieš išvykstant į užsienį Lietuvoje kelis metus nedirbo. Mano, kad draudimo ekspertas R. L. yra prieš jį nusistatęs, prieš kelis metus yra pareiškęs, kad lauks ieškovo padarytų eismo įvykių, kad dėl kiekvieno įvykio bus atliekamas ikiteisminis tyrimas. Aiškina, kad jam tiesiog nesiseka, jis ne dėl savo kaltės patenka į eismo įvykius.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad šiuo atveju ieškovo eismo įvykių gausa, pasikartojantys eismo įvykių atsiradimo mechanizmai - šoniniai kontaktai, išvažiavimai iš šalutinio kelio ir žiedai, liudytojų paaiškinimai, atsakovo eksperto vertinimas ir kita medžiaga rodo, jog ieškovas yra kaltas dėl įvykių ir dėl jų neteisėtai prašo priteisti iš draudimo bendrovių draudimo išmokas. Atsakovo vertinimu, ginčo atveju, atskiri ieškovo veiksmai, t.y. vairo sukimas į priešingą pusę nei reikėtų liudija, jog buvo siekiama padidinti žalos mąstą, o nebuvo siekiama išvengti žalos padarymo. Turimų įrodymų visumoje buvo priimtas sprendimas atsisakyti išmokėti draudimo išmokas ieškovui. Atsakovas nesutinka netik, kad turi atlyginti ieškovui žalą, bet ir nesutinka su nurodomu žalos dydžiu. Nesutikimą su ieškiniu grindžia rašytiniuose paaiškinimuose nurodomais motyvais.
Teismo posėdžio metu liudytojas A. S. paaiškino, kad yra autoekspertas, turi techniko išsilavinimą, pažįsta ieškovą, kuris yra jo klientas. Pagal ieškovo užsakymus yra atlikęs apie 4 turto vertinimus po eismo įvykių. Ginčo atvejais ieškovo automobilį po eismo įvykių vertino pagal Kelių transporto priemonių vertinimo metodiką ir turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, faktiškai apžiūrėjus apgadintą transporto priemonę. Nurodė, kad tai, jog sugadinimus galėjo lemti keli eismo įvykiai, ekspertą turėjo informuoti užsakovas. Jis, veikdamas kaip ekspertas informaciją apie sugadintų dalių vertę paėmė iš BMW įgalioto Lietuvoje juridinio asmens Krasta-Auto internetinės svetainės.
Teismo posėdžio metu liudytojas J. K. paaiškino, kad yra kaltas dėl autoįvykio, kurio metu susidūrė su ieškovo transporto priemone. Mano, kad autoįvykio dalyvius sujungia stresinė situacija, patiriama bendra lemtis. Jis, norėdamas aplenkti automobilį, persirikuodamas į greitėjančią juostą, įvažiavęs ne daugiau kaip pusę metro staiga pastebėjo ir atsitrenkė į ieškovo transporto priemonę. Nurodė, kad ieškovas negalėjo išvengti susidūrimo, kad pasukdamas priešingai, būtų įvažiavęs į griovį. Dėl padaryto įvykio patyrė stresą, pripažino kaltę, patvirtino kad ieškovas važiavo su vaiku, kuris po įvykio toliau žaidė planšete, neatrodė išsigandusiu.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies dėl žemiau išdėstyto:
Ginčo dalyku yra du autoįvykiai, kuriuos ieškovas prašo teismo pripažinti draudiminiais įvykiais ir atitinkamai priteisti jo naudai draudimo išmokas. Šie autoįvykiai įvyko per nepilnus du mėnesius, atitinkamai 2016-02-05 ir 2016-03-26. Abejose autoįvykiuose dalyvavo ta pati ieškovo valdoma transporto priemonė automobilis (duomenys neskelbtini), 2008 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Abiem atvejais yra surašytos eismo įvykio deklaracijos, jose nurodyta, kad autoįvykiai įvyko dėl priešingo automobilio vairuotojo kaltės. Atsakomybę už 2016-02-05 autoįvykį, įvykusį kelyje Kaunas-Kėdainiai prisiėmė J. K., apdraudęs civilinę atsakomybę pas atsakovą. Už 2016-03-26 autoįvykį, įvykusį Kaune, IX forto žiede atsakomybę prisiėmė M. B., kurio atsakomybę irgi buvo apdraudęs atsakovas. Abiem atvejais atsakovas atliko žalos administravimo veiksmus, 2016-09-19 atsakymais (Nr. 1678978/961153 ir Nr. 1696673/965473) informavo ieškovą apie tyrimą, nepripažino eismo įvykių draudiminiais įvykiais, atsisakė ieškovui išmokėti žalos atlyginimą, nusprendė, kad abu įvykiai kaip ir anksčiau ieškovo padaryti įvykiai, kilo dėl ieškovo tyčinių veiksmų, jie nebuvo atsitiktiniai ir todėl draudikui nekyla atsakomybė atlyginti žalą. Dėl ieškovo V. I. galimai padarytų nusikalstamų veiksmų atsakovas AB (duomenys neskelbtini) dar 2015 metais kreipėsi į teisėsaugos instuticijas. 2015-04-02 Kauno miesto Santakos policijos ikiteisminio tyrimo pareigūnas priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. K. A. prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2015-04-15 nutarimu Nr. 3AP-2769 atsisakyta patenkinti AB (duomenys neskelbtini) skundą dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno 2015-04-02 priimto nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. 2016 m. atsakovas AB (duomenys neskelbtini) po naujai ieškovo padarytų eismo įvykių dar kartą kreipėsi į prokuratūrą. Kauno apygardos prokuratūra 2016-06-27 priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Šis nutarimas buvo apskųstas vyresniajai prokurorei, kuri 2016-07-27 nutarimu atmetė AB (duomenys neskelbtini) skundą. Kauno miesto apylinkės teismas 2016-08-29 nutartimi atmetė AB (duomenys neskelbtini) skundą dėl vyriausiosios prokurorės priimto nutarimo. Taigi, dėl abiejų ginčo eismo įvykių buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, kurio metu nebuvo nustatyti ieškovo nusikalstami tyčiniai veiksmai.
Tarp šalių kilo ginčas ne vien dėl eismo įvykių pripažinimo draudiminiais, bet ir jų metu padarytos žalos dydžio. Ieškovas žalos dydį grindžia Kauno nepriklausomų ekspertų biuro eksperto A. S. parengtomis Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitomis, kuriomis nustatyta, kad ieškovo žala dėl 2016-02-05 eismo įvykio vertinama 6207,63 EUR suma, o dėl 2016-03-26 eismo - 3006,64 EUR suma. Atsakovas gi, pagal remonto sąmatas gautas iš įvairių remonto įmonių nustatė, kad ieškovo žala negali būti didesnė už 6252,05 EUR.
Byloje nėra ginčo, kad ieškovas dažnai tampa autoįvykių dalyviu, kad autoįvykių vykusių dalyvaujant ieškovui periodiškumas yra ženkliai dažnesnis negu, kad yra įprastinis. Teismas pripažįsta, kad atsakovas - draudimo bendrovė turi pagrįstų abejonių dėl ieškovo sąžiningumo ir turi pagrindą vertinti ar įvykiai, kuriuose dalyvavo ieškovas yra atsitiktiniai. Tačiau vien abejonėmis atsikirtimai negali būti grindžiami, jie turi būti patvirtinti įrodymais. Šiuo atveju statistiniai duomenys apie įvykių gausą ir įvykių mechanizmo pasikartojimą nėra įrodymai, patvirtinantys deliktinės atsakomybės sąlygas. Be to nei Draudimo įstatyme, nei draudimo taisyklės, nei draudimo sutartyje nėra nustatyta, kad dėl atitinkamo įvykių skaičiaus ir esant šių įvykių vienodumui konstatuojamas draudiminio įvykio nebuvimas. Atsakovas turi pareigą ne vien tik statistiniais duomenimis įrodyti, kad ieškovo padaryti autoįvykiai buvo neatsitiktiniai, kad ieškovas yra šių autoįvykių kaltininku. Pirmiausia, atsakovas turi pareigą paneigti ieškovo pateiktus įrodymus. Teismas neturi teisės išeiti iš nagrinėjamos bylos ribų ir vertinti ieškovo sąžiningumą, ginčo įvykių atsitiktinumą, ieškovo kaltę dėl giničijamų autoįvykių kitais negu, kad nurodo atsakovas motyvais ir įrodymais. Priešingu atveju, būtų pažeistas rungimosi principas.
Vertinant atsakovo ieškovui surašytus du 2016-09-19 raštus dėl abiejų ginčo autoįvykių nepripažinimo draudiminiais įvykiais matyti, kad jų turinys identiškas, išskyrus pirmąją pastraipą, kurioje nurodoma kiekvieno autoįvykio laikas, vieta, ir automobiliai dalyvavę autoįvykyje. Toliau identiškame tekste konkrečiai neanalizuojamas ir nevertinamas kiekvienas autoįvykis, nepaneigiamos fiksuotos autoįvykių aplinkybės, nenustatomos kitokios abiejų ginčijamų autoįvykių aplinkybės, konkrečiai nepagrindžiant įvardijami formalūs argumentai. Remdamasis nurodomu teisiniu reglamentavimu atsakovas šiais raštais nurodo, kad eismo įvykio deklaracija nelaikytina neteisminio fakto pripažinimu - kalto asmens nustatymu. Teismas sutikdamas su atsakovo nurodytu reglamentavimu, pripažįsta, kad eismo įvykio deklaracija pati savaime neįrodo autoįvykio kaltininko, bet tai yra įrodymas kuris vertinant su kitais įrodymais gali patvirtinti ar paneigti kaltės faktą. Atsakovas ginčydamas autoįvykių kaltininką turi pareigą paneigti deklaracijoje nurodytus duomenis.
Nagrinėjamos bylos atveju nei dėl 2016-02-05, nei dėl 2016-03-26 autoįvykių surašytų autoįvykių deklaracijose duomenų atsakovas nepaneigė ir neįrodė, kad abiejuose autoįvykiuose nurodyti kaltininkai nėra kalti dėl šių įvykių, kad šių įvykiu kaltininku yra ieškovas, kad jis dirbtinai padarė įvykį, modeliavo savo veiksmais eismo situaciją kelyje.
Dėl pirmo ginčo autoįvykio, įvykusio 2016-02-05 kelyje Kaunas-Kėdainiai-Panevėžys.
Šio autoįvykio metu ieškovas, vairuodamas autotransporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrė su J. K. vairuojama autotransporto priemone Citroen C5, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) Šio įvykio metu surašyta eismo įvykio deklaracija, joje nurodyta vairuotojo J. K. kaltė. Kaip aukščiau minėta ir yra pažymėta atsakovo atsiliepime kaltės pripažinimas pats savaime nereiškia, kad yra tikroji kaltė, asmens prisipažinimą kaltu turi įrodyti ir kiti bylos įrodymai. Prie nagrinėjamos civilinės bylos yra prijungta baudžiamoji byla Nr. 03-2-00210-16, kuri yra sudėtinė nagrinėjamos bylos dalis, atitinkamai, joje esantys įrodymai yra ir nagrinėjamos bylos įrodymai. Baudžiamojoje byloje J. K. yra davęs kaip liudytojas paaiškinimus, yra surašyti liudytojo apklausos protokolai, be to nagrinėjant civilinę bylą kaltu dėl nagrinėjamo autoįvykio prisipažinęs J. K. davė liudytojo paaiškinimus. Iš viso yra trys institucijoms duoti paaiškinimai, kurie iš esmės atskleidžia autoįvykio aplinkybes. Dėl šio autoįvykio mechanizmo, dėl to, kad susidūrimas įvyko J. K. pradedant atlikti manevrą, bandant persirikuoti į greitėjančią juostą kurioje buvo ieškovo vairuojamas automobilis ginčo nėra. Pati situacija patvirtina, kad J. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 136 punkto reikalavimus, kad persirikiuodamas nedavė kelio kitam tiesiai važiavusiam automobiliui, su juo susidūrė, padarė žalą. Taigi, formaliai vertinant situaciją ir neturint kitų duomenų, ieškovas šioje situacijoje negali būti pripažintas kaltu.
Byloje nėra duomenų, kad ieškovas V. I. ir J. K. veikė sutartinai, kad turėjo išankstinį bendrą interesą imituoti autoįvykį, gauti draudimo išmoką, ar J. K., kurio automobilis draustas “Kasko“ draudimu, prisiėmus klaidingai kaltę.
Iš teismui duotų J. K. paaiškinimų matyti, kad šviesiu paros metu, jis važiavo keliu, kad prieš jį lėtu greičiu važiavo krovininis automobilis, kad jis ilgą laiką norėjo aplenkti šį automobilį, stebėjo situaciją, kelyje įrengtos salelės, kelio susiaurėjimai, neleido anksčiau atlikti lenkimo, kad jis matė už jo maždaug 20 metrų atstumu važiuojantį, ieškovo vairuojamą automobilį. Atsiradus lenkimo galimybei, pradėjo lenkti. Lenkimo metu įvyko susidūrimas. 2016-02-10 rašydamas prašymą AB (duomenys neskelbtini) J. K. taip pat nurodė, kad „norėdamas aplenkti priekyje važiuojantį automobilį nepastebėjau iš paskos mane lenkenčio automobilio ir jį kliudžiau“ ( b.b. t. I., b.l. 7). Iš baudžiamojoje byloje esančio liudytojo J. K. apklausos protokolo matyti, kad jis“ 2016-02-05 apie 9 val. važiuodamas su automobiliu Citroen C5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keliu Kaunas-Panevėžys, konkrečiai nežinau, bet galimai likus apie 10 km. Iki Kėdainių, norėdamas aplenkti priekyje važiuojantį sunkvežimį, ilgą kelio atkarpą negalėdamas jo lenktui, nes buvo ištisinė kelio juosta, tai tik pasitaikius galimybei jį lenkti, aš pažiūrėjau per šoninį savo automobilio veidrodėlį, mačiau kad paskui mane, gal kokiu 20 metrų atstumu važiuojantį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinio neatsimenu, juodos spalvos, bet jis lenkimui posūkio tikrai nerodė, todėl įsitikinęs dėl saugaus priekyje manęs važiavusio sunkvežimio aplenkimo, parodžiau posūkį ir pradėjau sunkvežimį lenkti, kai labai man netikėtai atsitrenkiau į paskui mane važiavusė (duomenys neskelbtini), automobilį, kuris taip pat buvo padaręs lenkimo manevrą ir važiavo kaire kelio puse....“(b.b. T.II, b.l. 22-23)
Tokiu būdu 2016-02-05, autoįvykio kaltininkas J. K. tiek autoįvykio metu sudarytoje autoįvykio schemoje, tiek teikdamas prašymą atsakovui, tiek duodamas paaiškinimus teismui, bei ikiteisminio tyrimo pareigūnams vienareikšmiškai patvirtino savo kaltę. J. K. yra vairuotojas, jam yra žinomos Kelių eismo taisyklės ir jų reikalavimai, jis supranta autoįvykį ir objektyviai gali teisingai jį įvertinti, prisiimdamas kaltę dėl jos neklysta ir šiuo atveju neginčijant autoįvykio mechanizmo ir autoįvykio aplinkybių J. K. kaltė yra pagrįsta byloje esančiais įrodymais. Pažymėtina, kad šiuo atveju atsakovas neįrodinėjo ieškinio ta aplinkybe, kad autoįvykis įvyko kitaip negu kad yra nurodyta bylos įrodymuose. Atsakovas šioje byloje neįrodinėjo, kad ieškovas, valdydamas padidinto pavojaus šaltinį, jį valdė pažeisdamas kitų asmenų teises, kad matydamas, jog J. K. ketina lenkti prieš jį važiuojantį sunkvežimį, staiga padidino greitį keitė eismo juostą, taip modeliavo autoįvykį, kurio metu ir įvyko susidūrimas. Vienintelė atsakovo nuoroda į tai, kad automobilių sugadinimo pobūdis – ištisinis abiejų atomobilių šonų sugadinimai rodo, kad kontakto metu ieškovo automobilis buvo padidinęs greitį yra neįrodytais nepriklausomais įrodymais o yra išdėstytas kaip suinteresuoto asmens – bylos atsakovo nuomonė ir jo nepakanka net ir tikėtinai ieškovo kaltei konstatuoti.
Dėl 2016-03-26 autoįvykio.
Šio autoįvykio metu Kaune, IX forto žiede ieškovo vairuojamas automobilis susidūrė su M. B. vairuojamu automobiliu Ford, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio deklaracijoje M. B. pasirašydamas pripažino savo kaltę dėl autoįvykio. Deklaracijos 14 eilutėje nenurodė pastabų, patvirtino savo pavarde ir parašu, kad yra atsakingas už padarytą žalą (b.b., T.I, b.l. 35). Iš byloje esančios šio autoįvykio medžiagos irgi mantyti, kad autoįvykis įvyko persirikiavimo manevrio metu, kad M. B. užkirto kelią ieškovo vairuojamai transporto priemonei, taip kaip yra pavaizduota autoįvykio deklaracijos schemoje. Elektroniniu susirašinėjimu M. B. pranešė atsakovui AB „(duomenys neskelbtini) asutoįvykio aplinkybes iš kurių matyti, kad autoįvykis įvyko M. B. „nesprendus persirikiuoti iš trečios eilės į antrą eilę, baigiant rikiuotis pajuto smūgį“. Taigi, techniškai tokia situacija atitinka Kelių eismo taisyklių 104, 101 punkto reikalavimų pažeidimą ir atitinkamai sąlygoja ne ieškovo, bet M. B. kaltę. Baudžiamojoje byloje ištyrus ieškovo veiksmus dėl šio autoįvykio jo kalti, neteisėti veiksmai irgi nenustatyti. Taip pat, kaip ir pirmu ginčijamu atveju atsakovas neįrodinėjo kitaip kilusio šio autoįvykio ir nepateikė įrodymų, liudijančių, kad ginčijamos situacijos aplinkybės buvo kitokios, kad autoįvykis įvyko dėl konkrečiai atliktų ieškovo neteisėtų veiksmų, padidinto greičio, jo modeliuotos avarinės situacijos sukėlimu. Todėl teismas, neišeidamas iš reikalavimų ir atsikirtimų ribų neturi pagrindo paneigti bylos įrodymus, kurie patvirtina 2016-03-26 autoįvykio deklaracijos schemoje nurodytą M. B. kaltę.
Pažymėtina, kad abiem ginčo atvejais autoįvykiuose dalyvavusių J. K., ir M. B. vairuotojai pripažindami savo kaltę, kartu iškėlė abejones dėl ieškovo vairavimo, dėl to, kad ieškovas prieš susidūrimą galimai pagreitino greitį, kuris lėmė autoįvykius, kad ieškovas vairavo kelyje pavojingai, išprovokavo avarinę situaciją. Tačiau, kaip aukščiau yra nustatyta, tokių įrodymų ieškovas nesurinko, teismo procese neįrodinėjo kitaip įvykusių autoįvykių aplinkybių. Abiem ginčo atvejais nei J. K., nei M. B. įvykus įvykiui, nesikreipė į policijos pareigūnus, neprašė, kad policijos pareigūnai vietoje nustatytų įvykio kaltininką neginčijo savo kaltės. Net ir tuo atveju, jeigu tiek J. K., tiek M. B. atžvilgiu buvo sumodeliuota situacija, jie valdydami patikėtas transporto priemones turėjo būti pakankamai apdairūs, nepasitikėti vien tik posūkių signalais (jų rodymu/nerodymu), būti rūpestingais kelyje, atliekdami atitinkamus manevrus turėjo ir privalėjo įsitikinti, kad matoma ir esanti kelyje, šiuo atveju ieškovo transporto priemone nekeis važiavimo greičio, nedarys apgaulingo manevro, turėjo būti kelyje atsargūs, galėjo turėti automobiliuose registratorius, kurie tokiais atvejais fiksuotų ir galėtų įrodyti faktiškai vykusio autoįvykio kitokį, negu kad rodo bylos duomenys, mechanizmą.
Byloje nustatyti tiek 2016-02-05, tiek 2016-03-26 vykusių autoįvykių kaltininkai, jais atitinkamai yra J. K. ir M. B., kitos transporto priemonės varuotojo, bylos ieškovo V. I. kaltės ieškovas neįrodė. Kalti J. K. ir M. B. veiksmai pasireiškė Kelių eismo taisyklių pažeidimų padarymu. Šių asmenų veiksmai sąlygojo žalos, padarytos ieškovo automobiliui (duomenys neskelbtini), vals. Nr. (duomenys neskelbtini) atsiradimą ir buvo priežastiniame ryšyje. Taigi, yra visos sąlygas civilinei atsakomybei atsirasti (CK 6.245 str.; 6.246 str.; 6.247 str.; 6.249 str.). Atsakovas – AB (duomenys neskelbtini) yra apdraudęs kaltais pripažintų atsakomybę. Pagal CK 6.987 str. atsakovui atsiranda pareiga mokėti draudimo išmoką, atlyginti padarytą žalą. Atsakovas neįrodė CK 6.1014 sąlygų atleidžiančių jį ginčo atveju nuo draudimo išmokos mokėjimo. Byloje neįrodyta, kad abu ginčo įvykiai buvo neatsitiktiniai, neįrodyta žalą patyrusio asmens tyčia, jo kaltė, o didelis autoįvykių skaičius ir panašių autoįvykių buvimas nesuteikia teisės teismui ginčą spręsti vien vidiniu įsitikinimu.
Tokiu būdu, teismas tenkina pirmąjį ieškovo reikalavimą, pripažįsta, kad 2016-02-02 ir 2016-03-26 autoįvykiai, kuriuose dalyvavo ieškovas yra draudiminiai įvykiai.
Dėl atlygintino žalos dydžio
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo už 2016-02-05 įvykį jam 6 207,63 EUR, o už 2016-03-26 įvykį 3006,64 EUR. Šį dydį ieškovas įrodinėja Kauno nepriklausomų autoekspertų biuro parengtomis Kelių transporto priemonės ataskaitomis. Realiai patirtų abiem atvejais išlaidų dokumentų ieškovas neturėjo. Į teismo klausimą nurodė, kad automobilį po abiejų avarijų suremontavo, tačiau kiek sumokėjo už remonto darbus neatsimena, bet teigia, kad jam remonto darbai kainavo brangiau negu, kad yra nustatyta autoekspertų vertinimo ataskaitose.Teisme apklaustas A. S. paaiškino, kad jis sudarė apgadintos transporto priemonės ataskaitas, rėmėsi kilnojamojo turto vertinimą reglamentuojančiais teisės aktais, internete viešinamais duomenimis.
Atsakovas pateikė į bylą kitokius duomenis apie žalos dydį. Nurodė, kad dėl 2016-02-05 autoįvykio galimas žalos dydis yra 3818,11 EUR, o dėl 2016-03-26 autoįvykio 2433,94 EUR. Tokią žalos sumą atsakovas nustatė remdamasis įmonių, atliekančių transporto priemonių remonto darbus sąmatomis.
Ginčo dėl žalos dydžio dalyje teismas pripažįsta atsakovo skaičiavimą ir žalos nustatymą tinkamu ir teisingu. Iš byloje esančių UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) sąmatų gaunama vidutinė 2016-02-05 įvykio remonto kaina kuri sudaro 3818,11 EUR. Teismui pateikti ir byloje esantys šių remonto bendrovių duomenys patvirtina, kad jos yra reaiai veikiančios įmonės, realiai užsiimančios remonto verslu, turinčios tam teises. Duomenų, patvirtrinančių, kad šios bendrovės vienaip ar kitaip būtų susijusios su atsakovo bendrove nėra, tokios aplinkybės ieškovas ir neginčijo. Dėl 2016-03-26 autoįvykio žalos nustatymo byloje yra UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) remonto sąmatos. Skaičiuojant vidutiniškai gaunamas 2433,94 EUR dydis. Ir šiuo atveju autoremonto bendrovių sąmatomis ir skaičiuotais vidurkiais abejoti teismui nėra pagrindo. Be to taip skaičiuojamas žalos dydis grindžiamas trijų bendrovių duomenimis, o ne vieno ieškovo pasirinkto vertintojo. Teismas pripažįsta patikimesniais šiuo atveju atsakovo duomenis apie žalios dydį. Todėl nustatoma, kad atsakovui atsiranda pareiga sumokėti ieškovui (3818,11+3433,94) 6252,05 EUR žalos atlyginimą.
Kadangi priteistas piniginis mokėjimas, todėl iš atsakovo, ieškovo ieškinio reikalavimu priteisiamos 5% dydžio procesinės palūkanos (CK 6.210 str.1 d.) nuo bylos iškėlimo ( 2016-11-14) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Ieškovo reikalavimai patenkinti 67,85 % (6252,05x100:9214,27) dalyje. Už pareikštą ieškinį ieškovas sumokėjo 276 EUR žyminį mokestį. Patenkinto ieškinio dalyje žymis mokestis sudaro 140,45 EUR, kuris priteisiamas iš atsakovo ieškovui. Be to, ieškovas turėjo advokato atstovavimo išlaidas iš viso (900+200) 1100 EUR ir kelionės išlaidas (24,33+26,84) 51,17 EUR bei vertintojo išlaidas. Iš viso advokato ir kelionės išlaidos sudaro 1151,17 EUR, šio dydžio išlaidos atitinka rekomensacinius dydžius, apskaičiuotos kuro sąnaudas patvirtinančiais įrodymais. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas 67,85 % dalyje atatitinkamai proporcingoji jų dalis, kuri sudaro (1151,17x67,85:100) 780,95 yra priteisiama iš atsakovo ieškovui. Tokiu būdu, iš viso iš atsakovo ieškovo naudai yra priteisiama (140,45+780,95) 921,4 EUR bylinėjimosi išlaidų.
Pašto išlaidos yra mažesnio nuž nustatytą priteistiną dydį, todėl jos nepriteisiamos.
Vadovaujantis išdėstytu ir remiantis LR (duomenys neskelbtini) 270,279 straipsniais
Rezoliucinė dalis
Teismas n u s p r e n d ž i a:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti 2016-02-05 ir 2016-03-26 įvykusius autoįvykiu, kuriuose dalyvavo V. I. draudiminiais įvykiais ir priteisti iš AB (duomenys neskelbtini) į.k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), V. I., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), naudai 6252,05 EUR (šešis tūkstančius du šimtus penkiasdešimt du EURUS ir 05 eurocentus) žalos atlyginimo ir 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo 2016-11-14) iki visiško šio teismo sprendimo įvykdymo ir 921,4 EUR (devynis šimtus dvidešimt vieną EURĄ ir 40 eurocentų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.