- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-14
- Bylos Nr.
- 2A-2133-262/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-28978-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka, Neringa Švedienė, Ona Gasiulytė
- Ieškovas
- S. S.
- Atsakovas
- L. S.
- Kategorijos
- 30.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Neringos Švedienės, Vytauto Zeliankos, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo S. S. (S. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. S. ieškinį atsakovui L. S. (L. S.) dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos pakeitimo ir savininko teisių pažeidimo pašalinimo bei atsakovo L. S. priešieškinį ieškovui S. S. dėl žemės sklypo ribų nustatymo, tretieji asmenys šioje byloje T. M. (T. M.), D. S. ir VĮ Registrų centras,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas ieškiniu prašė: pakeisti iš dalies Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-02-02 sprendimu nustatytą žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką, perkeliant taškus 35, 36, 37 pagal B. S. planą. Taip pat prašė įpareigoti atsakovą patraukti garažą ir nugriauti savavališkai pastatytus tvorą bei pirtį bei pripažinti negaliojančia 2011-05-19 deklaraciją Nr. (23.35)-12D-9355 apie pirties statybos užbaigimą ir panaikinti pirties teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre.
Nurodė, kad jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-467-790/2011 buvo patenkintas L. S. priešieškinys ir patvirtinta žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka pagal UAB „Žemės matavimo centras“ 2010-10-28 parengtą žemės sklypo planą, pagal kurį kiekvienam bendrasavininkui turėtų atitekti tiek žemės, kiek nurodyta nuosavybės dokumentuose. Ieškovui ir atsakovui turėjo atitekti po 2427 kv.m. Tačiau matavimų atlikimo metu paaiškėjo, jog reali situacija neatitinka teismo patvirtinto plano, o būtent – S. S. naudojamo sklypo ribos keliais metrais pasistūmėjo į L. S. naudojamą dalį ir dalis L. S. priklausančių statinių ((duomenys neskelbtini)) bei visa jo savavališkai pastatyta tvora atsidūrė S. S. priklausančioje žemėje. Ieškovas pirties statybai savo pritarimo nebuvo davęs, todėl pirtis yra savavališka statyba. Nekilnojamojo turto registro duomenimis nuosavybės teisės į pirtį įregistravimo pagrindas – 2011-05-19 deklaracija apie statybos užbaigimą. Sulyginus teismo patvirtintą ir B. S. parengtus planus, matyti, kad juose skiriasi taškų 35, 36, 37 padėtis, o būtent – taškas 37 turėjo būti 3,5 m., o taškas 36 – daugiau nei 4 metrais arčiau L. S. namo. Dėl šių neatitikimų L. S. naudojama dalis realybėje 94 kv.m. didesnė nei teismo patvirtinta ir sudaro 2521 kv.m., o S. S. dalis – atitinkamai 94 kv.m. mažesnė ir sudaro 2333 kv.m.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškinys išsigalvotas arba pateiktas 5 000 Lt pasipelnymo tikslais.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo D. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su juo sutinka ir prašė jį tenkinti.
Trečiasis asmuo T. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog ieškovo ieškinys turėtų būti netenkinamas.
Šalies argumentai
Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: patvirtinti 2012-08-24 naują žemės sklypo ribų nustatymo ir naudojimo planą, sudarytą UAB „Žemės matavimo centras“, (duomenys neskelbtini), perkeliant ginčijamą 94 kv. m. žemės plotą į žemės sklypo vietą, plane pažymėtą taškais 24, 25, 41, 42
Nurodė, jog iš jo pateikto plano matyti, jog pirminė klaida dėl 94 kv.m. ploto žemės yra ištaisoma ir 94 kv. m. ploto žemės sklypo dalis perkeliama ieškovui kitoje sklypo dalyje, kadangi yra gretutiniai žemės sklypai ir ribojasi vienas su kitu. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2011-02-02 priėmė sprendimą, kuriuo buvo nustatyta ginčijamo sklypo naudojimosi tvarka pagal neteisingai nustatytas žemės ribas.
Atsiliepimas
Ieškovas pateikė atsiliepimą į L. S. priešieškinį, kuriame nurodė, jog naujame atsakovo plane keičiama praktiškai visų taškų padėtis, palyginus su galiojančiu teismo patvirtintu planu, kitoks taškų žymėjimas. Atsakovas nemotyvuoja tokio plano patvirtinimo būtinumo.
Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras Vilniaus filialas nurodė, jog ieškinio ir priešieškinio reikalavimus spręsti teismo nuožiūra (b.l. 53-54).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 21 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas, o priešieškinis patenkintas visiškai: patvirtintas naujas žemės sklypo ribų nustatymo ir naudojimo planas, sudarytas UAB „Žemės matavimo centras“, žemės sklype, (duomenys neskelbtini), perkeliant ginčijamą 94 kv. m. žemės plotą į žemės sklypo vietą, plane pažymėtą taškais 24, 25, 41, 42; iš ieškovo atsakovui priteista 2344 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovo valstybei priteista 52,51 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Teismas įvertinęs visų kriterijų ir aplinkybių, į kurias turi būti atsižvelgiama sprendžiant nagrinėjamą bylą, visumą, konstatavo, kad naudojimosi žemės sklypu tvarka iš dalies keistina ir nustatytina pagal atsakovo L. S. priešieškinyje pateiktą pasiūlymą, nes jis labiau atitinka visų byloje dalyvaujančių asmenų interesus. Perkėlus ginčo taškus pagal atsakovo pasiūlymą teismui nebėra tikslinga pasisakyti dėl atsakovo garažo perkėlimo ir pirties bei tvoros nugriovimo, todėl ir šie ieškovo reikalavimai yra atmestini.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 21 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad teismas netinkamai ištyrė bylos aplinkybes ir dėl to neteisingai išsprendė tarp šalių kilusį ginčą. Padarytų pažeidimų negalima ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl byla turi būti perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismas nepagrįstai patvirtino atsakovo pateiktą naudojimosi ginčo sklypu planą, nes tokiu planu yra pažeidžiami ieškovo interesai, atsakovui suteikiant daugiau žemės nei jam priklausytų. Teismas nepagrįstai netenkino jo prašymo dėl nelegalios statybos padarinių pašalinimo.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad byla buvo išnagrinėta tinkamai, teismas pagrįstai patvirtino jo pateiktą planą, nes jis geriausiai atitinka visų byloje dalyvaujančių asmenų interesus. Visi pastatai yra pastatyti teisėtai, jokia institucija jokių pažeidimų nenustatė.
Trečiasis asmuo D. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c.b. 3K-3-52/2011 ir kt.).
Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad teismas nepagrįstai patvirtino atsakovo pateiktą naudojimosi ginčo sklypu planą, nes tokiu planu yra pažeidžiami ieškovo interesai, atsakovui suteikiant daugiau žemės nei jam priklausytų.
Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas ne tik išnagrinėjo šalių pateiktus naudojimosi žemės sklypu planus, kitas bylai svarbias aplinkybes, bet ir rėmėsi gausia šiam klausimui suformuota teismų praktika.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo praktikoje yra nurodęs, kad: naudojimosi bendru sklypu tvarka turi būti nustatyta laikantis proporcingumo ir socialinės taikos kriterijaus: siūlomoje naudojimosi tvarkoje turi būti išlaikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra, siekiant, kad nė vieno jų teisės nebūtų nepagrįstai ir neproporcingai, palyginti su kitais, apribotos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007).
Apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai įvertinęs šalių pateiktus planus, sprendžia, kad atsakovo pateiktu planu yra geriau yra apginami abiejų šalių interesai, tikėtina, kad geriau bus išlaikyta šalių interesų pusiausvyra. Nenustatyta, jog atsakovo pateiktas planas pažeistų ieškovo interesus. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl atsakovo pateikto plano patvirtinimo ir jų nebekartoja. Todėl ši teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.
Ieškovas taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai netenkino jo prašymo dėl nelegalios statybos padarinių pašalinimo. Į bylą buvo pateiktas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos Inspekcijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos 2013 m. sausio 18 d. Nr. (23.2)-2D-974 raštas, ieškovo skundo nagrinėjimas buvo nutrauktas (b.l. 44-46). Taigi, kompetentinga institucija nenustatė jokių statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų. Iš kitų į bylą pateiktų įrodymų, matyti, kad ir kitos institucijos jokių pažeidimų nenustatė (b.l. 37-43). Kadangi nei viena valstybės institucija nenustatė, nelegalių statybų ginčo sklype fakto, tai nebuvo jokio pagrindo ir teismui tai konstatuoti ir tenkinti ieškinio reikalavimus pašalinti tam tikrus statinius bei pripažinti negaliojančią 2011-05-19 deklaraciją apie pirties statybos užbaigimą ir panaikinti jos teisinę registraciją. Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ginčą reikia išspręsti sukeliant kiek įmanoma mažiau nepatogumų visoms bylos šalims. Šiuo atveju buvo surastas racionaliausias ginčo sprendimo būdas: šiek tiek pakeistos sklypo ribos, tam kad nenukentėtų atsakovo interesai dėl tvoros, pirties ir kt. statinių pastatymo ir kad ieškovui būtų atmatuota tokia žemės sklypo dalis, kokia jam ir turi priklausyti, tik šiek tiek kitoje vietoje, nei buvo numatęs ieškovas.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes bei teisingai taikė teismų praktiką, susijusią su ginčo klausimais, todėl priėmė teisingą, geriausiai visų byloje dalyvaujančių asmenų interesus atitinkantį sprendimą, todėl tenkinti apeliacinį skundą ir keisti ar naikinti skundžiamą spendimą nėra jokio pagrindo.
Atmetus ieškovo apeliacinį skundą iš ieškovo atsakovui priteisiamos atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos – 1500 Lt (b.l. 171).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93, 98, 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovo L. S., a.k(duomenys neskelbtini) 1500 Lt bylinėjimosi išlaidų.