Šiaulių apygardos teismo sprendimas, e2A-429-856/2020

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-07-01
Bylos Nr.: e2A-429-856/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-18-3-00008-2020-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
Pareiškėjas: uždarosios akcinės bendrovės „Joniškio vandenys“
Suinteresuotas asmuo: Joniškio rajono savivaldybės administracijai, valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Joniškio skyriui

Kategorijos

4.2.8pavadinimo nepavyko patikrinti
3.4.5.15.2Bylų dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo nagrinėjimas
3.3.1.18.2Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies) ir priimti naują sprendimą
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-429-856/2020Teisminio proceso Nr. 2-18-3-00008-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos 4.2.8; 3.4.5.15.2; 3.3.1.18.2; 3.3.1.20. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 1 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Joniškio vandenys“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. vasario 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-1106-1079/2020 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Joniškio vandenys“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims Joniškio rajono savivaldybės administracijai, valstybės įmonei Turto bankas ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Joniškio skyriui dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Joniškio vandenys“ kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė nustatyti, kad įgyjamosios senaties pagrindu UAB „Joniškio vandenys“ nuosavybės teise įgijo turtą, esantį (duomenys neskelbtini): orapūtės pastatą, paskirtis – kita, bendras plotas 45,10 m², registro Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pradžios ir pabaigos metai – 1988 m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitus inžinerinius statinius – tvorą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), medžiaga vielos tinklas, statybos pradžios ir pabaigos metai – 1988 m., unikalus N. (duomenys neskelbtini); nuotekų valymo įrengimus, paskirtis – nuotekų šalinimo tinklų, susidedančius iš biologinio valymo įrenginio, kurio plotas 150 m², tūris 370 m³, registro Nr. (duomenys neskelbtini); nusodinimo rezervuaro, kurio tūris 500 m³, registro Nr. (duomenys neskelbtini); nusodinimo rezervuaro, kurio tūris 250 m³, registro Nr. (duomenys neskelbtini); buitinių nuotekų linijos, kurios bendras ilgis 204,79 m, registro Nr. (duomenys neskelbtini), su šuliniais, registro Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pradžios ir pabaigos metai – 1988 m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškime nurodė, kad nuo įsteigimo 1991 m. spalio 23 d. pareiškėjos pagrindinė ūkinė veikla – geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas vartotojams ir abonentams Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje. Joniškio rajono savivaldybės tarybos 2015 m. spalio 1 d. sprendimu Nr. T-179 pareiškėja paskirta viešuoju geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju Joniškio rajone, jai pavesta viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijose vykdyti viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą. Vykdant Joniškio rajono savivaldybės mero 1995 m. birželio 5 d. potvarkį Nr. 51 „Dėl kaimo vandentiekos ir vandenvalos įrenginių techninės būklės ir eksploatacijos“, pareiškėjai buvo perduota Joniškio rajono apylinkių vandentiekos ir vandenvalos įrenginių balansinė vertė. Nuo paminėto potvarkio pareiškėja sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdo aukščiau paminėtą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėja, siekdama įteisinti savo nuosavybės teisę į turtą, užsakė jo kadastrinių matavimų bylos parengimą. Šią bylą kartu su kitais dokumentais pateikė VĮ Registrų centrui, prašydama įregistruoti turtą Nekilnojamojo turto kadastre bei pareiškėjos nuosavybės teises į turtą Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjos prašymus atsisakyta tenkinti, nurodant, kad 2019 m. gruodžio 3 d. deklaracija apie statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) (kai statybą numatyta užbaigti etapais) statybos užbaigimą/statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių)/patalpos (- ų) paskirties pakeitimą Nr. 4 nepatvirtina pareiškėjos nuosavybės teisės į turtą. Kitų dokumentų, kurių pagrindu būtų galima įregistruoti pareiškėjos nuosavybės teises į turtą, pareiškėja neturi. Pareiškėjos įsitikinimu, yra visos sąlygos pareiškėjos nuosavybės teisei į turtą įgyti pagal įgyjamąją senatį. Nuo Joniškio rajono savivaldybės mero 1995 m. birželio 5 d. potvarkio Nr. 51 „Dėl kaimo vandentiekos ir vandenvalos įrenginių techninės būklės ir eksploatacijos“, t. y. daugiau kaip 24 metus, pareiškėja turtą valdo sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą. Turtas yra sudėtinė Joniškio rajono viešosios vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros dalis. Jis pareiškėjos yra naudojamas tinkamam nuotekų tvarkymo paslaugų teikimui (duomenys neskelbtini) kaimo vartotojams ir abonentams. Šį faktą patvirtina geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartys. Turto valdymą ir naudojimą teisėtai, sąžiningai atvirai ir nepertraukiamai patvirtina tas faktas, kad į orapūtės pastatą yra tiekiama elektros energija, kurios vartotoja yra pareiškėja. Kadangi turtas buvo pastatytas 1988 metais, šiuo metu jis jau gerokai susidėvėjęs, dėl to pareiškėja vykdo turto einamąją priežiūrą, tokiu būdu užtikrindama nenutrūkstamą buitinių nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą (duomenys neskelbtini) kaimo vartotojams ir abonentams. Pareiškėja turtą valdo daugiau kaip 24 metus, jis yra pareiškėjos prižiūrimas, eksploatuojamas ir valdomas teisėtai, sąžiningai atvirai ir nepertraukiamai, kaip savas. Pareiškėja yra turto sąžininga ir teisėta valdytoja. Pareiškėjai nėra žinoma apie asmenis, kurie į turtą turėtų daugiau teisių, negu pareiškėja. Per visą turto valdymo laikotarpį jokie tretieji asmenys pretenzijų pareiškėjai dėl jos valdomo turto pareiškę nebuvo. Turtas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, jis taip pat nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne pareiškėjos) vardu. Nėra kitų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nustatytų apribojimų nuosavybės teisės į turtą įgijimui pagal įgyjamąją senatį. Turtas yra bendro naudojimo vandentvarkos ūkio objektai, todėl svarbu nustatyti jų savininką, kuris prisiimtų visą techninę ir fizinę atsakomybę už tinkamą tinklų eksploatavimą, jų saugumo ir avarijų prevencijos užtikrinimą. Pareiškėja siekia prisiimti visą techninę ir fizinę atsakomybę bei tinkamai vykdyti savo, kaip viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, funkcijas.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad 1994 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos įstatymas Nr. 1-713 „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“, galiojęs iki 1998 m. sausio 16 d., nustatė, kad vandentiekio įmonės ir tinklai yra priskirtini savivaldybės nuosavybėn, todėl valstybės įmonė Turto bankas apie pareiškime nurodytus nekilnojamojo turto objektus jokių duomenų neturi. Pareiškime pareikštas prašymas turėtų būti nagrinėjamas atsižvelgus į Joniškio rajono savivaldybės administracijos išdėstytą poziciją. Pareiškimas galėtų būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, jog pareiškime nurodyto turto valdymas atitinka visas CK nustatytas sąlygas, taip pat jei bus nustatyta, kad pareiškime nurodyti daiktai galutinai buvo suformuoti kaip nekilnojamojo turto objektai pagal teisės aktų reikalavimus.

3. Suinteresuotas asmuo Joniškio rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog teismui nustačius CK 4.68-4.71 straipsniuose numatytas sąlygas, neprieštarauja, kad būtų nustatytas prašomas juridinis faktas.

4. Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Joniškio skyrius atsiliepime nurodė, jog tarnyba neturi duomenų apie pastato priklausomybę, teismui nustačius CK 4.68-4.71 straipsniuose numatytas sąlygas, neprieštarauja juridinio fakto nustatymui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai 2020 m. vasario 25 d. sprendimu pareiškėjos UAB „Joniškio vandenys“ pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo atmetė.

6. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju yra aktualus 1994 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos įstatymas Nr. 1-713 „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“, galiojęs iki 1998 m. sausio 16 d., kuris nustatė, jog savivaldybių nuosavybėn priskiriamos vandens tiekimo įmonės (išskyrus savarankiškąsias pramoninio vandens tiekimo įmones) (3 straipsnio 1 dalies 5 punktas); į savivaldybių balansą įeina socialinės paskirties objektams priskirti miestų ir gyvenviečių bendrosios paskirties komunalinio ūkio objektai, reikalingi savivaldybių funkcijoms vykdyti: <...> vandenvietės, vandentiekio linijos (su hidrantais), vandens siurbimo stotys bei valymo įrenginiai, fekalinės ir mišrios kanalizacijos tinklai, lietaus kanalizacijos tinklai <...> (3 straipsnio 3 dalies 3 punktas); atskiri nekilnojamojo turto objektai, priskirti savivaldybių nuosavybėn pagal šio įstatymo 3 straipsnio 3 punktą, perduodami pagal jų priėmimo-perdavimo aktus-važtaraščius (4 straipsnio 3 dalis); savivaldybių nuosavybės teisė į perduotą nekilnojamąjį turtą įsigalioja nuo jo teisinio įregistravimo (5 straipsnis). Įstatyme aiškiai nurodyta, kad vandenvietės, vandentiekio linijos (su hidrantais), vandens siurbimo stotys bei valymo įrenginiai, fekalinės ir mišrios kanalizacijos tinklai, lietaus kanalizacijos tinklai įeina būtent į savivaldybės balansą. Lietuvos Respublikos 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. I-714 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ įgyvendinimo” su vėlesniais pakeitimais numatė savivaldybėms pareigą atlikti perimto turto teisinę registraciją, nustatydamas konkrečius terminus. Taip pat nagrinėjamu atveju yra aktualus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. rugsėjo 8 d. nutarimas Nr. 654 „Dėl kaimo komunalinio ūkio objektų eksploatavimo“, kuris nustatė, kad iki 1992 m. rugsėjo 15 d. apylinkių savivaldybės perima į savo balansą komunalinio ūkio objektus bei įrenginius, kurie buvo įtraukti į turto privatizavimo programas, bet nebuvo privatizuoti, pagal esamą techninę būklę (1.1 punktas); rajonų valdybos, suderinusios su apylinkių savivaldybėmis, turi teisę perduoti bendrovėms (jeigu jos sutinka) eksploatuoti tuos komunalinio ūkio objektus bei įrenginius, kurie naudojami bendrovių arba jų darbuotojų reikmėms (1.2 punktas).

7. Teismas nurodė, kad 1995 m. birželio 5 d. Joniškio rajono savivaldybės mero potvarkio Nr. 51 „Dėl kaimo vandentiekos ir vandenvalos įrenginių techninės būklės ir eksploatacijos“ preambulėje nurodyta, jog vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. rugsėjo 8 d. nutarimą Nr. 654 „Dėl kaimo komunalinio ūkio objektų eksploatavimo“, dauguma kaimo vandenvalos ir vandentiekos įrenginių buvo perduota į apylinkių savivaldybių balansą. Nenurodant jokio teisinio pagrindo tuo pačiu mero potvarkiu apylinkių vandentiekos ir vandenvalos įrenginių balansinė vertė buvo perduota UAB „Joniškio vandenys“. Byloje esantis pareiškėjos 2020 m. sausio 1 d. – 2020 m. sausio 31 d. Ilgalaikio turto apyvartos žiniaraštis patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojų inžineriniai tinklai ir (duomenys neskelbtini) kaimo valymo įrenginiai iki šiol yra įtraukti į pareiškėjos buhalterinę apskaitą. Minimas turtas – orapūtės pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); tvora, unikalus N. (duomenys neskelbtini); nuotekų valymo įrengimai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), kurį pareiškėja siekia įgyti nuosavybės teise – daugiau kaip 24 metus yra sudėtinė Joniškio rajono viešosios vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros dalis, naudojama tinkamam nuotekų tvarkymo paslaugų teikimui (duomenys neskelbtini) kaimo vartotojams ir abonentams.

8. Teismas darė išvadą, kad nuo 1992 metų valymo įrenginiai, vandentiekio ir nuotekų tinklai valstybės buvo perduodami savivaldybių nuosavybėn, ką patvirtina jau minėtas 1994 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos įstatymas Nr. 1-713 „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ bei 1992 m. rugsėjo 8 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 654 „Dėl kaimo komunalinio ūkio objektų eksploatavimo“. Iš pareiškėjos pareiškimo bei 1995 m. birželio 5 d. Joniškio rajono savivaldybės mero potvarkio Nr. 51 „Dėl kaimo vandentiekos ir vandenvalos įrenginių techninės būklės ir eksploatacijos“ preambulės darytina išvada, kad turtas, kurį pareiškėja siekia įgyti nuosavybės teise pagal įgyjamąją senatį, remiantis nurodytu Vyriausybės nutarimu, buvo perduotas į savivaldybės balansą, ir nuo 1995 m. birželio 5 d. mero potvarkiu vandentiekos ir vandenvalos įrenginių balansinė vertė perduota pareiškėjai.

9. Teismas nurodė, jog tuo metu galiojusio 1994 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. 1-713 „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ 6 straipsnis numatė, kad savivaldybės turtą valdo, naudoja ir disponuoja juo remdamosi Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. rugsėjo 8 d. nutarimo Nr. 654 „Dėl kaimo komunalinio ūkio objektų eksploatavimo“ 1.2 punktas numatė, kad rajonų valdybos, suderinusios su apylinkių savivaldybėmis, turi teisę perduoti bendrovėms (jeigu jos sutinka) eksploatuoti tuos komunalinio ūkio objektus bei įrenginius, kurie naudojami bendrovių arba jų darbuotojų reikmėms. Tačiau pastaroji nuostata aiškiai numatė, kad valdybos gali perduoti bendrovėms komunalinio ūkio objektus ir įrenginius ne nuosavybės teise, tačiau tik eksploatuoti.

10. Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad nekilnojamasis turtas, kurį įgyjamosios senaties pagrindu siekia įgyti pareiškėja, buvo pastatytas (sukurtas) 1988 metais ir naudojamas visuomenės reikmėms, o atkūrus nepriklausomybę buvo laikomas valstybės turtu, nors ir neįregistruotas valstybės vardu, 1992 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu perduotas Joniškio rajono savivaldybės nuosavybėn. Ir nors savivaldybės vardu nurodytas nekilnojamasis turtas taip pat nebuvo įregistruotas įstatymų nustatyta tvarka, tai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad turtas nepriklauso savivaldybei. Tokios nuomonės laikosi ir kasacinis teismas, išaiškinęs, kad draudimas įgyjamąja senatimi įgyti valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus yra siejamas su šių daiktų priklausymu nuosavybės teise, bet ne su jų teisine registracija. Nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama ir į tokius valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, į kuriuos valstybė ar savivaldybė nuosavybės teisės ilgą laiką neįgyvendina, t. y. jais nesirūpina, jų neprižiūri, neregistruoja į juos savo nuosavybės teisių, o juos nepertraukiamai valdo privatus fizinis ar juridinis asmuo. Jeigu statiniai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi būti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise ir pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį draudžiama juos pripažinti įgytus nuosavybės teise įgyjamąja senatimi dėl jų ilgalaikio valdymo (Lietuvos Aukščiausiais Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011, Lietuvos Aukščiausiais Teismo 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-421/2019).

11. Teismas vertino, jog nėra teisinio pagrindo konstatuoti privačios nuosavybės teisės atsiradimą į pareiškėjos valdomą savivaldybei priklausantį turtą, nepaisant to, kad pareiškėja šį turtą naudojo, prižiūrėjo daugiau nei dvidešimt keturis metus. Pažymėjo, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto negalima įgyti privačion nuosavybėn kitaip, nei specialiuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka. Šis turtas kažkada buvo sukurtas kaip valstybės nuosavybės teisės objektas ir valstybės perduotas savivaldybės nuosavybėn, kuri teisės aktų nustatyta tvarka pareiškėjai šio turto nuosavybėn neperdavė. Pareiškėjos nurodytas turtas vertintinas kaip priklausantis savivaldybei nuosavybės teise ir šį turtą pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį draudžiama pripažinti įgytu nuosavybės teise įgyjamąja senatimi, nepaisant to, kad pareiškėja ilgą laiką jį valdė ir naudojo, o savivaldybė jo neįregistravo viešajame registre savo vardu. Tai gali būti susiję su specifine po Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimo susidariusia situacija, kada pereinamuoju laikotarpiu, vykstant nuosavybės rūšių ir formų pertvarkymo procesams bei kuriantis teisinei bazei, savivaldybė pasirinko paprastesnį būdą turto valdymui, perduodama jį eksploatuoti komunalines paslaugas teikiančiam subjektui, vykdančiam savivaldybei priskirtas funkcijas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

12. Apeliaciniu skundu pareiškėja UAB „Joniškio vandenys“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. vasario 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos pareiškimą tenkinti. Pareiškėja taip pat prašo priimti naują rašytinį įrodymą – juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą su istorija. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Teismas darė prielaidą, kad pareiškėja turtą valdo nuo 1995 m. birželio 5 d. Joniškio rajono savivaldybės mero potvarkio Nr. 51 „Dėl kaimo vandentiekos ir vandenvalos įrenginių techninės būklės ir eksploatacijos“. Tačiau tokiai išvadai nėra jokio pagrindo, kadangi minėtame potvarkyje turtas nėra net įvardintas. Iš pareiškėjos 2020 m. sausio 1 d. - 2020 m. sausio 31 d. Ilgalaikio turto apyvartos žiniaraščio matyti, kad (duomenys neskelbtini) kaimo gyvenvietės inžineriniai tinklai į eksploataciją įvesti 1980-01-01, (duomenys neskelbtini) kaimo valymo įrenginiai – 1980-01-01 ir 1990-01-01. Taigi, turtas pareiškėjos buhalterinėje apskaitoje yra apskaitomas nuo 1980-01-01 ir nuo 1990-01-01, t. y. iki datos, kada įsigaliojo pirmosios instancijos teismo taikytos teisės normos, t. y. 1994 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. 1-713 „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ bei 1992 m. rugsėjo 8 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 654 „Dėl kaimo komunalinio ūkio objektų eksploatavimo“ normos.

12.2. Vykdydama Lietuvos Respublikos valstybinių įmonių įstatymo 1 straipsnio 1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1991 m. vasario 22 d. nutarimu Nr. 75 „Dėl Specifinės paskirties valstybinių įmonių įstatų bei šių įmonių sąrašo“, patvirtino Specifinės paskirties valstybinės įmonės įstatų nuostatus bei specifinės paskirties valstybinių įmonių sąrašą, tarp kurių grafoje „kitos įmonės“ nurodyta „Valstybinės vandentiekio ir kanalizacijos įmonės“. Pagal tuo pačiu nutarimu patvirtintų nuostatų 1-3,7 punktus, specifinės paskirties valstybinės įmonės savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos valstybinių įmonių įstatymu ir nuostatomis; specifinės paskirties valstybinės įmonės įstatus tvirtina steigėjas; be steigėjo sutikimo specifinės paskirties valstybinė įmonė neturi teisės papildyti ar keisti įstatų, investuoti įmonės kapitalo į kitus objektus; steigėjas turi teisę nustatyti specifinės paskirties valstybinėms įmonėms privalomus darbus (paslaugas), taip pat darbų kokybės reikalavimus ir jų atlikimo laiką; specifinės paskirties valstybinės įmonės gauna centralizuota tvarka skiriamų finansinių, materialinių ir kitų išteklių valstybės pavestoms funkcijoms vykdyti.

12.3. Pirmiau nurodytų teisės aktų pagrindu tuometinė Joniškio teritorinė vandentiekio ir kanalizacijos valdyba 1991 m. spalio 23 d. buvo perregistruota į savarankišką specifinės paskirties valstybinę įmonę „Joniškio valstybinė vandens tiekimo įmonė“. Šį faktą patvirtina pridedamas Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su istorija.

12.4. Vykdydama 1995 m. vasario 15 d. Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo dėl specialios paskirties bendrovių ir jų veiklos sričių papildymo“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m rugpjūčio 26 d. nutarimą Nr. 787 „Dėl valstybinių ir valstybinių akcinių įmonių reorganizavimo į akcines bendroves ir uždarąsias akcines bendroves“, tuometinė Joniškio rajono valdyba 1995 m. balandžio 21d. potvarkiu „Dėl įmonės pertvarkymo į specialiosios paskirties UAB „Joniškio vandenys“ (žr. Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija 14.169 p.) nusprendė reorganizuoti valstybinę vandens tiekimo įmonę į specialios paskirties uždarąją akcinę bendrovę. Ši reorganizuota bendrovė ir jos pakeisti įstatai Juridinių asmenų registre įregistruoti 1995 m. balandžio 21 d. (žr. Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija 1 ir 14.168 p.).

12.5. Iš paminėtų faktinių aplinkybių ir teisinio reguliavimo darytina išvada, kad visas Joniškio valstybinės vandens tiekimo įmonės turtas, įskaitant nuo 1980-01-01 ir nuo 1990-01-01 šios įmonės balanse buvusį turtą, buvo akcionuotas (žr. Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija 3 p.), t. y. padalintas į akcijas. Visą laikotarpį nuo pat įmonės pertvarkymo į specialiosios paskirties UAB „Joniškio vandenys“ iki šiol visos bendrovės akcijos 100 procentų priklauso Joniškio rajono savivaldybei. Taigi, Joniškio rajono savivaldybei nuosavybės teise priklauso UAB „Joniškio vandenys“ akcijos, o ne jos turtas, įskaitant bylos dalyku esanti turtą, kuriuo buvo padengta savivaldybei atitekusių akcijų nominali vertė. Priešingai sprendęs pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė paminėtas materialinės teisės normas, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir tuo pažeidė CPK 178 ir 185 straipsnius.

12.6. Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 3 dalis nustato, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, skirta viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui, nuosavybės teise turi priklausyti savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 6 ir 8 dalyse ir šio įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje. To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, kad geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir yra reikalinga bei tinkama viešajam geriamojo vandens tiekimui ir (arba) nuotekų tvarkymui, ir (arba) paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir yra reikalinga bei tinkama paviršinių nuotekų tvarkymui, turi būti savivaldybės institucijos iniciatyva perduodama savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui ar paviršinių nuotekų tvarkytojui vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos apraše nustatyta tvarka. To paties straipsnio 16 dalis nustato, kad bešeimininkės infrastruktūros, naudojamos viešosioms geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugoms teikti, eksploatavimo ir remonto sąnaudas apmoka savivaldybės ir geriamojo vandens tiekėjai bei nuotekų tvarkytojai. Taigi, iš paminėtų teisės normų seka įstatymų leidėjo tikslas, jog viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui skirti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo objektai nuosavybės teise turi priklausyti savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos, kuri paskirta viešuoju geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju Joniškio rajone, pareiškimą įsiteisinti nuo tarybinio laikotarpio naudojamą turtą, užkirto kelią paminėto tikslo siekimui.

12.7. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įgyjamąją senatį reguliuojančias teisės normas. Pareiškėjai neišsaugojus jokių dokumentų, pagrindžiančių konkrečiai šio turto sukūrimą ir (ar) jo perėmimą iš kitų asmenų, buvo užkirstas kelias įteisinti turtą pareiškėjos vardu. Tai neatitinka ir kasacinio teismo išaiškinimų, jog įgyjamosios senaties institutas iš esmės ir yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti, teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/201T).

12.8. Pirmosios instancijos teismas pažeidė pareiškėjos teisę būti išklausytai, kadangi iš anksto pareiškėjos neįspėjo, kad teismas išeis iš pareiškėjos reikalavimų ir suinteresuotų asmenų atsikirtimų ribų bei nustatinės aplinkybę, ar savivaldybė įgijo nuosavybės teisę į turtą 1994 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. 1-713 „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ ir 1992 m. rugsėjo 8 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 654 „Dėl kaimo komunalinio ūkio objektų eksploatavimo“ pagrindu. Tokiu būdu, teismui iš anksto apie tai neįspėjus ir bylą išnagrinėjus rašytinio proceso tvarka, pareiškėjai buvo užkirstas kelias pasisakyti dėl bylos esmės minėtu aspektu.

12.9. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad nuo 1992 metų valymo įrenginiai, vandentiekio ir nuotekų tinklai valstybės buvo perduoti savivaldybių nuosavybėn ir todėl į šiuos vandentvarkos ūkio objektus negalimas nuosavybės teisės įgijimas pagal įgyjamąją senatį, nukrypo nuo teismo precedentų analogiškose bylose (Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2017 m. liepos 25 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-19245-713/2019; Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 28 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-3881-877/2018; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 21 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-15370-566/2018; Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 6 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-2163-454/2019; Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 15 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-2171-454/2019; Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimas civilinėje byloje e2YT-6319-860/2019).

12.10. Pirmosios instancijos teismas, iš esmės sprendęs, kad nuo 1992 metų negalimas nuosavybės teisės į vandentvarkos ūkio objektus įgijimas pagal įgyjamąją senatį, nes turtas priklauso savivaldybei, taip pat nukrypo kasacinio teismo praktikos, pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. spalio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2007 paliko galioti teismo sprendimą, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas dėl pareiškėjo A. S. nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį, be kita ko, į 1976 m. statybos vandens bokštą.

Atsiliepimas

13. Atsiliepime į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Joniškio rajono savivaldybės administracija nurodė šiuos argumentus:

13.1. Turtas yra sudėtinė Joniškio rajono viešosios vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros dalis. Turtas UAB „Joniškio vandenys“ yra naudojamas tinkamam nuotekų tvarkymo paslaugų teikimui Joniškio rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kaimo vartotojams ir abonentams. Turtas yra pareiškėjos prižiūrimas, eksploatuojamas ir valdomas sąžiningai atvirai ir nepertraukiamai, kaip savas.

13.2. Turtas nėra registruotas Joniškio rajono savivaldybės vardu ir nėra Joniškio rajono savivaldybės turto apskaitoje. Administracija duomenų apie turto priklausomybę neturi. Administracija neprieštarauja, jog teismui nustačius visas CK 4.68 – 4.71 straipsniuose nustatytas sąlygas, būtų nustatytas faktas, kad UAB „Joniškio vandenys“ pagal įgyjamąją senatį įgytų nuosavybės teisę į turtą, esantį (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas.

14. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra.

Dėl naujų įrodymų

15. Apeliantė su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus - Juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą su istorija. Nurodė, kad šio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo tik susipažinus su pirmosios instancijos sprendimu, kadangi nei vienas suinteresuotasis asmuo savo procesiniuose dokumentuose neįrodinėjo ir net nenurodė, jog turtas priklauso savivaldybei. Teismas taip pat neįspėjo, kad jis išeis iš reikalavimų ir atsikirtimų ribų ir nustatinės aplinkybę, ar savivaldybė įgijo nuosavybės teisę į turtą 1994 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. 1-713 „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ ir 1992 m. rugsėjo 8 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 654 „Dėl kaimo komunalinio ūkio objektų eksploatavimo“ pagrindu. Byla buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. Dėl paminėtų argumentų pareiškėja neturėjo jokio pagrindo įrodinėti aplinkybės, kad Joniškio valstybinės vandens tiekimo įmonės turtas, įskaitant turtą, buvo akcionuotas, t. y. padalintas į akcijas, kurių nominali vertė padengta, be kita ko, turtu.

16. CPK 314 straipsnis nustato ribojimus pateikiant naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taip siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.

17. Nagrinėjamu atveju apeliantė nurodė aplinkybes, kodėl šių įrodymų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui. Įvertinęs pateiktų naujų įrodymų sąsajumą su nagrinėjama byla ir joje keliamais klausimais, apeliacinės instancijos teismas priima naujus įrodymus.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

18. Byloje nustatyta, jog Joniškio rajono savivaldybės mero 1995 m. gegužės 12 d. potvarkiu Nr. 21 „Dėl komisijos seniūnijų komunalinio ūkio objektų perėmimui sudarymo“ buvo sudaryta rajono seniūnijų komunalinio ūkio objektų, vandens valymo įrenginių, vandentiekių ir kitų materialinių vertybių perėmimui vykdyti skirta komisija. Siekiant užtikrinti normalų vandentiekos ir vandenvalos įrenginių funkcionavimą, Joniškio rajono savivaldybės mero 1995 m. birželio 5 d. potvarkiu Nr. 51 „Dėl kaimo vandentiekos ir vandenvalos įrenginių techninės būklės ir eksploatacijos“ buvo perduota apylinkių vandentiekos ir vandenvalos įrenginių balansinė vertė UAB „Joniškio vandenys“.

19. Iš 2004 m. liepos 29 d. nuosavybės ir eksploatavimo ribų akto Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016 m. lapkričio 16 d. Elektros tinklų nuosavybės ribų akto Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad valymo įrenginiams, t. y. į orapūtės pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), yra tiekiama elektros energija, kurios vartotoja yra pareiškėja.

20. Iš 2009 m. spalio 5 d., 2009 m. spalio 28 d., 2010 m. lapkričio 19 d., 2011 m. birželio 22 d. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarčių nustatyta, kad pareiškėja su (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojais sudarinėjo Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis, kuriomis įsipareigojo vartotojams tiekti šaltą geriamąjį vandenį ir teikti nuotekų tvarkymo paslaugas.

21. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. O3-366 pareiškėjai išduota geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencija; Joniškio rajono savivaldybės tarybos 2015 m. spalio 1 d. sprendimu Nr. T-179 „Dėl viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo paskyrimo“ pareiškėja UAB „Joniškio vandenys“ paskirta viešuoju geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju Joniškio rajone, jai pavesta vykdyti viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą.

22. Iš Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylų nustatyta, kad pareiškėjos užsakymu 2019 m. rugsėjo 25 d. atlikti šių statinių kadastriniai matavimai: orapūtės pastato, paskirtis – kita, bendras plotas 45,10 m², registro Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pradžios ir pabaigos metai – 1988 m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitų inžinerinių statinių – tvoros, registro Nr. (duomenys neskelbtini), medžiaga – vielos tinklas, statybos pradžios ir pabaigos metai – 1988 m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); nuotekų valymo įrengimų, paskirtis – nuotekų šalinimo tinklų, susidedančių iš biologinio valymo įrenginio, kurio plotas 150 m², tūris 370 m³, registro Nr. (duomenys neskelbtini); nusodinimo rezervuaro, kurio tūris 500 m³, registro Nr. (duomenys neskelbtini); nusodinimo rezervuaro, kurio tūris 250 m³, registro Nr. (duomenys neskelbtini); vamzdyno, kurio bendras ilgis 204,79 m, registro Nr. (duomenys neskelbtini), su šuliniais, registro Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pradžios ir pabaigos metai – 1988 m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

23. Valstybės įmonės Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Šiaulių skyrius ir Nekilnojamojo turto registro departamento Šiaulių skyrius 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimais Nr. 22582149 atmetė pareiškėjos prašymą įregistruoti nekilnojamuosius daiktus ir nuosavybės teises į orapūtės pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir nuotekų valymo įrengimus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), nes 2019 m. gruodžio 3 d. deklaracija apie statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) statybos užbaigimą/statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių)/patalpos (- ų) paskirties pakeitimą Nr. 4 nepatvirtina pareiškėjos nuosavybės teisės į aukščiau paminėtą turtą.

24. Iš 2020 m. sausio 1 d. – 2020 m. sausio 31 d. Ilgalaikio turto apyvartos žiniaraščio matyti, kad (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojų inžineriniai tinklai ir (duomenys neskelbtini) kaimo valymo įrenginiai yra pareiškėjos UAB „Joniškio vandenys“ buhalterinėje apskaitoje.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

25. CK nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą daugiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto ja nepasinaudojo, įgyja nuosavybės teisę į daiktą (CK 4.68 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisės įgijimas įgyjamąja senatimi konstatuojamas esant sąlygų visetui: 1) asmuo nėra daikto savininkas, bet valdo jį kaip savą, t. y. sąžiningai įgijęs (užvaldęs) daiktą, valdo jį kaip nuosavą, nemanydamas, kad daikto savininkas yra kažkas kitas (CK 4.22 straipsnis, 4.68 straipsnis); 2) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo. Tai reiškia, kad užvaldydamas daiktą asmuo turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, ir per visą daikto valdymo laiką asmuo neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.68 straipsnis, 4.70 straipsnis); 3) asmuo valdo daiktą teisėtai (CK 4.23 straipsnis, 4.68 straipsnis). Teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai. Neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas. Pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį, įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, todėl asmuo negali tokį daiktą teisėtai valdyti kaip savą; 4) daikto atviro valdymo sąlyga (CK 4.68 straipsnis). Ši sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 5) nepertraukiamas daikto valdymas ne mažiau kaip dešimt metų (CK 4.68 straipsnis, 4.71 straipsnis) reiškia, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą.

26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas praktiką bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; ir kt.).

27. CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 32 straipsnis numato, kad CK ketvirtosios knygos V skyriaus trečiojo skirsnio normos dėl įgyjamosios senaties taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki šio CK įsigaliojimo, t. y. 2001 m. liepos 1 d., ir tęsiasi jam įsigaliojus.

28. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą atmesti pareiškėjos pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo iš esmės grindė tuo, jog CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatytas draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus užkerta kelią įgyti daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi nepriklausomai nuo kitų įstatyme nustatytų sąlygų tokiam įgijimui buvimo. Teismas vertino, kad nuo 1992 metų negalimas nuosavybės teisės į vandentvarkos ūkio objektus įgijimas pagal įgyjamąją senatį, nes turtas priklauso Joniškio rajono savivaldybės administracijai 1994 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. 1-713 „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ ir 1992 m. rugsėjo 8 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 654 „Dėl kaimo komunalinio ūkio objektų eksploatavimo“ pagrindu.

29. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nusprendęs, kad turtas nuosavybės teises priklauso savivaldybei, netinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas.

30. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai darė prielaidą, kad pareiškėja turtą valdo nuo 1995 m. birželio 5 d. Joniškio rajono savivaldybės mero potvarkio Nr. 51 „Dėl kaimo vandentiekos ir vandenvalos įrenginių techninės būklės ir eksploatacijos“ pagrindu, kadangi šiame potvarkyje turtas nėra net įvardintas. Iš pareiškėjos 2020 m. sausio 1 d. - 2020 m. sausio 31 d. Ilgalaikio turto apyvartos žiniaraščio matyti, kad (duomenys neskelbtini) kaimo gyvenvietės inžineriniai tinklai į eksploataciją įvesti 1980-01-01, (duomenys neskelbtini) kaimo valymo įrenginiai – 1980-01-01 ir 1990-01-01. Taigi, turtas pareiškėjos buhalterinėje apskaitoje yra apskaitomas nuo 1980-01-01 ir nuo 1990-01-01, t.y. iki įsigaliojo pirmosios instancijos teismo nurodytų 1994 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. 1-713 „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ bei 1992 m. rugsėjo 8 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 654 „Dėl kaimo komunalinio ūkio objektų eksploatavimo“ normos.

31. Pagrįstais laikytini ir apeliacinio skundo argumentai, jog apeliaciniame skunde nurodytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. vasario 22 d. nutarimo Nr. 75 „Dėl Specifinės paskirties valstybinių įmonių įstatų bei šių įmonių sąrašo“, 1995 m. vasario 15 d. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo dėl specialios paskirties bendrovių ir jų veiklos sričių papildymo“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m rugpjūčio 26 d. nutarimo Nr. 787 „Dėl valstybinių ir valstybinių akcinių įmonių reorganizavimo į akcines bendroves ir uždarąsias akcines bendroves“ nuostatos bei su apeliaciniu skundu pateiktas Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas patvirtina, jog Joniškio valstybinės vandens tiekimo įmonės turtas, įskaitant nuo 1980-01-01 ir nuo 1990-01-01 šios įmonės balanse buvusį turtą, buvo padalintas į akcijas. Visą laikotarpį nuo pat įmonės pertvarkymo į specialiosios paskirties UAB „Joniškio vandenys“ iki šiol visos bendrovės akcijos 100 procentų priklauso Joniškio rajono savivaldybei. Taigi, Joniškio rajono savivaldybei nuosavybės teise priklauso UAB „Joniškio vandenys“ akcijos, o ne jos turtas.

32. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, tam, kad būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, nebūtina, kad visiškai sutaptų gretinamų bylų faktinių aplinkybių visuma; pakanka, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų būtent tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi, t. y. kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų (tik) tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė. Tapatumo arba esminio panašumo reikalavimai netaikytini toms teisiškai nereikšmingoms bylos aplinkybėms, kurios neturėjo teisinės reikšmės ir (arba) įtakos formuluojant atitinkamą teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-162/2009; 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2011). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-421/2019 nurodytos faktinės aplinkybės negali būti laikomos tapačiomis ar esminių panašumų turinčiomis aplinkybėmis, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė su nagrinėjama byla. Minėtoje byloje ginčas kilo pagal ieškovės asociacijos Klaipėdos žydų bendruomenės ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei dėl nuosavybės ir patikėjimo teisės nuginčijimo, nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Ginčo pastatas viešame registre buvo registruotas kaip Lietuvos Respublikos nuosavybė, patikėjimo teise valdoma Klaipėdos miesto savivaldybės; registravimo pagrindu nurodytas 1956 m. gruodžio 14 d. Klaipėdos miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimas. Nagrinėjamu atveju daiktinės teisės į pareiškime nurodytus objektus įstatymų nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos.

33. Byloje neginčijamai nustatyta, kad daiktinės teisės į pareiškime nurodytus objektus įstatymų nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos. Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad pareiškėja pateikė šiuos įrodymus, patvirtinančius pareiškime nurodytų statinių bei vandentiekio tinklų priežiūrą, valdymą, aptarnavimą, remontą ir kt.: Joniškio rajono savivaldybės tarybos 2015 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. T-179 „Dėl viešojo geriamojo vandenys tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo paskyrimo“; Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklos licenciją Nr. (duomenys neskelbtini); Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, registro Nr. (duomenys neskelbtini); Šiaulių apskrities archyvo 2016 m. balandžio 21 raštą Nr. PŽ1 -142(8.3) su priedais: Joniškio rajono savivaldybės mero 1995 m. gegužės 12 d. potvarkį Nr. 21 „Dėl komisijos seniūnijų komunalinio ūkio objektų priėmimui sudarymo“ ir Joniškio rajono savivaldybės mero 1995 m. birželio 5 d. potvarkį Nr. 51 „Dėl kaimo vandentiekos ir vandenvalos įrenginių techninės būklės ir eksploatacijos“; UAB „Joniškio vandenys“ buhalterinės apskaitos kortelę; 2004 m. liepos 29 d. ir 2016 m. lapkričio 16 d. elektros tinklų nuosavybės ir eksploatavimo ribų aktus, Juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie įrodymai patvirtina, kad pareiškėja eksploatuoja, valdo bei remontuoja pareiškime nurodytus objektus jau ilgiau nei dešimt metų.

34. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog nuosavybės teisę į pareiškime nurodomus objektus pareiškėja būtų įgijusi vienu iš įstatyme įtvirtintų nuosavybės teisės įgijimo būdų. Taip pat nenustatyta, kad nurodyti objektai būtų valstybės ar savivaldybės nuosavybė, nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėja būtų atsisakiusi valdymo ar kad šiuos objektus būtų užvaldęs kas nors kitas. Be to, kaip minėta, viešajame registre neįregistruota kitų asmenų daiktinių teisių į šiuos objektus (CK 4.68 straipsnio 1 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis).

35. Atsižvelgiant į išdėstytą darytina išvada, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog pareiškime nurodomus objektus pareiškėja valdė teisėtai, sąžiningai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savo, suvokdama, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už ją į valdomus daiktus, daugiau nei 10 metų. Byloje nėra jokių duomenų, kad per laikotarpį, kuriuo pareiškėja valdė pareiškime nurodomus objektus, į šį turtą būtų kas nors pareiškęs kokių nors pretenzijų. Jokių galimų pretendentų dėl teisių į šį turtą neatsirado nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu. Duomenų, kurių pagrindu būtų ginčijamas pareiškėjos valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas, nepertraukiamumas, negauta.

36. Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Joniškio skyrius nepateikė prieštaravimų pareiškimo tenkinimui. Suinteresuotas asmuo Joniškio rajono savivaldybės administracija pažymėjo, kad pareiškime nurodyti objektai (turtas) yra sudėtinė Joniškio rajono viešosios vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros dalis. Šiuos objektus pareiškėja naudoja tinkamam nuotekų tvarkymo paslaugų teikimui Joniškio rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kaimo vartotojams ir abonentams. Turtas yra pareiškėjos prižiūrimas, eksploatuojamas. Turtas nėra registruotas Joniškio rajono savivaldybės vardu ir nėra Joniškio rajono savivaldybės turto apskaitoje, todėl suinteresuotas asmuo pareiškimo tenkinimui taip pat neprieštaravo.

37. Kaip pagrįstai nurodė apeliantė, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo tikslas – viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui skirti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo objektai nuosavybės teise turi priklausyti savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos, kuri paskirta viešuoju geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju Joniškio rajone, pareiškimą įsiteisinti nuo tarybinio laikotarpio naudojamą turtą, užkirto kelią minėto tikslo siekimui.

38. Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, jog yra visos sąlygos, numatytos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose, kurios yra pagrindas nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto konstatavimui.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

39. Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl bylos procesinės baigties

40. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą teismo sprendimą, neteisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Dėl aukščiau išdėstytų motyvų apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą tenkina, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikina ir priima naują sprendimą, kuriuo pareiškėjos pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo tenkina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. vasario 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Joniškio vandenys“ pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad įgyjamosios senaties pagrindu uždaroji akcinė bendrovė „Joniškio vandenys“, juridinio asmens kodas 157531950, nuosavybės teise įgijo turtą, esantį (duomenys neskelbtini): orapūtės pastatą, paskirtis – kita, bendras plotas 45,10 m², registro Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pradžios ir pabaigos metai – 1988 m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitus inžinerinius statinius – tvorą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), medžiaga vielos tinklas, statybos pradžios ir pabaigos metai – 1988 m., unikalus N. (duomenys neskelbtini); nuotekų valymo įrengimus, paskirtis – nuotekų šalinimo tinklų, susidedančius iš biologinio valymo įrenginio, kurio plotas 150 m², tūris - 370 m³, registro Nr. (duomenys neskelbtini); nusodinimo rezervuaro, kurio tūris 500 m³, registro Nr. (duomenys neskelbtini); nusodinimo rezervuaro, kurio tūris 250 m³, registro Nr. (duomenys neskelbtini); buitinių nuotekų linijos, kurios bendras ilgis 204,79 m, registro Nr. (duomenys neskelbtini), su šuliniais, registro Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pradžios ir pabaigos metai – 1988 m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė