Kauno apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriui, Kauno miesto savivaldybei, dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Apie civilinės bylos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo nagrinėjimą paskelbta viešai 2019 m. sausio 8 d. specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt, šiame pranešime nurodyta teismo posėdžio data, laikas ir vieta (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 532 straipsnis, 133 straipsnio 3 dalis). Iki teismo posėdžio negauta nei prašymų dėl suinteresuotų asmenų įtraukimo dalyvauti procese, nei prieštaravimų dėl pareiškimo. Teismas daro išvadą, kad iki posėdžio dienos nėra ginčijamas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas, todėl byla nagrinėjama rašytino proceso tvarka (CPK 533 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

įstatyme nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą daugiau kaip dešimt metų, kaip per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto ja nepasinaudojo, įgyja nuosavybės teisę į daiktą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisės įgijimas įgyjamąja senatimi konstatuojamas esant sąlygų visetui: 1) asmuo nėra daikto savininkas, bet valdo jį kaip savą, t. y. sąžiningai įgijęs (užvaldęs) daiktą, valdo jį kaip nuosavą, nemanydamas, kad daikto savininkas yra kažkas kitas (CK 4.22 straipsnis, 4.68 straipsnis); 2) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo. Tai reiškia, kad užvaldydamas daiktą asmuo turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, ir per visą daikto valdymo laiką asmuo neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.68 straipsnis, 4.70 straipsnis); 3) asmuo valdo daiktą teisėtai (CK 4.23 straipsnis, 4.68 straipsnis). Teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai. Neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas. Pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį, įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, todėl asmuo negali tokį daiktą teisėtai valdyti kaip savą; 4) daikto atviro valdymo sąlyga (CK 4.68 straipsnis). Ši sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 5) nepertraukiamas daikto valdymas ne mažiau kaip dešimt metų (CK 4.68 straipsnis, 4.71 straipsnis) reiškia, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Pareiškėja prašo teismo konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nurodytos sąlygos. Tik nustačius minėtų sąlygų visumą, asmuo įgyja nuosavybės teisę į daiktą įgyjamąja senatimi. Teismui šias sąlygas konstatavus, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę, t. y. pareiškėja įgis nuosavybės teisę į daiktą nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo dienos ir gali ją įregistruoti nekilnojamojo turto registre.

CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 32 straipsnis numato, kad CK ketvirtosios knygos V skyriaus trečiojo skirsnio normos dėl įgyjamosios senaties taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki šio CK įsigaliojimo, t. y. 2001 m. liepos 1 d., ir tęsiasi jam įsigaliojus.

Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad 1971 m. padaryta išpildomoji nuotrauka pavadinimu „Vandentiekio trasa (duomenys neskelbtini)“. 1971 m. birželio 28 d. magistralinė vandentiekio linija (duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini)) priimta Valstybinio inžinerinių tinklų priėmimo aktu. 1971 m. gruodžio 1 d. ši vandentiekio linija užpajamuota pareiškėjos buhalterijoje – inventorinis Nr. 000684. 1971 m. gruodžio 30 d. „Pagrindinių priemonių priėmimo–perdavimo aktu Nr. 91/71“ vandentiekio kanalizacijos tresto kapitalinės statybos skyrius šį tinklą perdavė eksploatacijai. 2015 m. gruodžio 15 d. sudaryta kadastrinių matavimų byla pavadinimu „Inžineriniai statiniai (vandentiekio tinklai) (duomenys neskelbtini)“, reg. Nr. (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centro Kauno filialas 2016 m. gegužės 24 d. Nr. KAKT-1722 sprendimu pareiškėjos prašymą įregistruoti nuosavybės teisę atsisakė. Byloje esantys duomenys leidžia konstatuoti, kad yra visos įstatyme išvardintos sąlygos nuosavybės teisės įgijimui įgyjamąja senatimi. Pareiškėja valdo, naudoja vandentiekio tinklus (duomenys neskelbtini) pažymėtus kadastrinėje byloje, kurios reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kurie apskaitomi kaip pareiškėjos ilgalaikis materialus turtas.

Pareiškėja nuosavybės teisės į minėtus tinklus iki kreipimosi į teismą su pareiškimu momento kitu būdu nėra ir nebuvo įgijusi. Per visą nekilnojamų daiktų valdymo laikotarpį, pareiškėjai niekas nereiškė dėl šių daiktų pretenzijų ar reikalavimų, susijusių su valdymu, todėl pareiškėja, valdydama nekilnojamuosius daiktus buvo pagrįstai įsitikinusi, kad niekas neturi daugiau už ją teisių į užvaldomą daiktą. Be to, pareiškėja buvo sąžininga daiktų valdytoja visą įgyjamosios senaties laiką, t. y. daugiau nei dešimt metų (CPK 4.70 straipsnio 1 dalis); pareiškėjos valdymas prasidėjo sąžiningai, visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai, pareiškėja daiktą visą laikotarpį valdė kaip savą – tai patvirtina byloje esantys įrodymai, pareiškėjos nurodytos aplinkybės, jog šis turtas apskaitomas įmonės buhalterijoje kaip bendrovės ilgalaikis materialus turtas, jog juo rūpinasi, siekdama išsaugoti ir naudoti (CPK 177 straipsnio 1 ir 2 dalys). Konstatuotina, jog vandentiekio tinklų, esančių (duomenys neskelbtini) pažymėtų kadastrinėje byloje, kurios reg. Nr. (duomenys neskelbtini), valdymas tęsėsi nepertraukiamai nuo jų apskaitymo, daugiau nei 10 metų. Konstatuotina, kad pareiškėja pateiktais rašytiniais įrodymais įrodė valdymo pradžios momentą.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir nurodytas teisės normas, surinktus įrodymus, darytina išvada, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nurodytos sąlygos. Teismas bylos nagrinėjimo metu nenustatė, kad pareiškėjos pareiškimo tenkinimas pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kas nors ginčytų pareiškėjos nurodytų nekilnojamų daiktų valdymo sąžiningumą, teisėtumą, atvirumą ir nepertraukiamumą. Pareiškimas pareikštas nuosavybės įgijimo ir teisinės registracijos atlikimo tikslu, atitinkantis įstatymo reikalavimus, pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 183 straipsnis, 185 straipsnis, 533 straipsnis, CK 4.68 straipsnis, 4.71 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsniu, 178 straipsniu, 533 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti faktą, kad uždaroji akcinė bendrovė „Kauno vandenys“, į. k. 132751369, įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į vandentiekio tinklus, esančius (duomenys neskelbtini) pažymėtus kadastrinėje byloje, kurios reg. Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.