- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-01-26
- Bylos Nr.
- eI3-413-342/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00494-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Aušrelė Mažrimienė (pirm.), Remigijus Arminas, Eglė Kiaurakytė
- Pareiškėjas
- UAB "Simonsita"
- Atsakovas
- Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos
- Advokatai
- Remigijus Bukėnas
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Eglės Kiaurakytės ir Aušrelės Mažrimienės (pirmininkaujanti ir pranešėja),
teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Remigijui Bukėnui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Simonsita” skundą atsakovui Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „Simonsita” (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama:
1) panaikinti atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) Klaipėdos skyriaus 2020-03-12 sprendimą Nr. (12.53Kl.)2Kl-179;
2) panaikinti atsakovo 2020-04-03 sprendimą Nr. (11.13 E)2-1023);
Šalies argumentai
3) įpareigoti atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka iš naujo spręsti dėl UAB „Danės projektai” pateikto Detalaus plano koregavimo dokumento „Teritorijos tarp Herkaus Manto, S. Daukanto, I. Kanto ir J. Janonio gatvių specialiajame plane suformuotų naujų sklypų detaliojo plano, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos 2002-05-02 sprendimu Nr. 245, koregavimas techninio projekto rengimo metu žemės sklype (duomenys neskelbtini) – koreguojami statybos ribos, statybos zonos ir susisiekimo komunikacijų (įvažiavimo į sklypą) išdėstymo principai” derinimo.
Pareiškėja nurodo, kad nuosavybės teise valdo 0,1417 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Žemės sklypas) ir pastatą – sandėlį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas), adresu (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos 2002-05-02 sprendimu Nr. 245 patvirtintas teritorijos tarp H. Manto, S. Daukanto, I. Kanto ir J. Janonio g. specialiajame plane suformuotų naujų sklypų detalusis planas (toliau – ir Detalusis planas). Pažymi, jog 2019-10-18 buvo patikslinti Žemės sklypo kadastriniai matavimai, iš kurių matyti, kad Detaliajame plane nurodytas Žemės sklypo plotas yra didesnis už faktinį Žemės sklypo plotą, nurodytą Nekilnojamojo turto registre, o būtent, Detaliajame plane nurodyta, kad Žemės sklypo plotas yra 1624 kv.m, tuo tarpu 2019-10-18 atliktų kadastrinių matavimų pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruotas Žemės sklypo plotas yra 1417 kv.m.
Nurodo, kad vadovaudamasi Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro 2014-01-02 įsakymu Nr. D1-8 (toliau – ir Taisyklės) 318.3 punktu, inicijavo Detalaus plano koregavimą, kuriuo būtų koreguojama Detaliuoju planu nustatyta statybos riba, statybos zona bei įvažiavimą į Žemės sklypą. Paaiškina, jog UAB „Danės projektai” parengė Detaliojo plano koregavimo dokumentą „Teritorijos tarp Herkaus Manto, S. Daukanto, I. Kanto ir J. Janonio gatvių specialiajame plane suformuotų naujų sklypų detaliojo plano, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos 2002-05-02 sprendimu Nr. 245, koregavimas techninio projekto rengimo metu žemės sklype (duomenys neskelbtini) – koreguojami statybos ribos, statybos zonos ir susisiekimo komunikacijų (įvažiavimo į sklypą) išdėstymo principai”. Teigia, kad vadovaudamasi Teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) 26 str. 4 dalimi, parengtą Detaliojo plano korektūrą pateikė derinti Klaipėdos miesto savivaldybės lygmens Teritorijų planavimo komisijai, kurios sudėtyje buvo atsakovo įgaliotas atstovas – Teritorinio skyriaus l. e. vedėjo pareigas.
Nurodo, kad 2019-11-15 buvo atliktas Pastato vertinimas paveldosaugos aspektu. Atsakovo įgaliotas atstovas 2019-12-16 atsisakė derinti Detalaus plano korektūrą, motyvuodamas tuo, kad: plano sprendiniai nėra įvertinti paveldosaugos aspektu; nėra įvertintas sprendinių poveikis nekilnojamosios kultūros vertybės – Naujamiesčio savybėms; plane nėra įvertintas sprendinių atitikimas Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – ir NKPAĮ) nuostatoms; plane nėra numatytas sprendinys dėl archeologinių tyrimų būtinybės; bet kokie sprendiniai turės būti pagrįsti Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto išvadomis. Pažymi, kad UAB „Danės projektai”, atsižvelgdami į 2019-12-16 atsakovo įgalioto atstovo pastabas, pakoregavo Detalaus plano korektūrą ir pateikė Teritorijų planavimo komisijai pakartotinam derinimui. Atsakovo įgaliotas atstovas 2020-01-28 atsisakė derinti Detalaus plano korektūrą. Nurodo, kad Nekilnojamojo kultūros paveldo pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2020-02-11 posėdyje nutarta (protokolo Nr. VT-11) parengus Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto projektą, spręsti dėl Klaipėdos miesto istorinės dalies, vad. Naujamiesčiu (22012), vertingųjų savybių patikslinimo, priskiriant Pastatą kitų objektų kategorijai. Paaiškina, kad Detalaus plano korektūros rengėjas, nesutikdamas su atsakovo įgalioto asmens atsisakymo derinti motyvais, pakartotinai pateikė Teritorijų planavimo komisijai derinimui Detalaus plano korektūrą.
Pažymi, kad Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijų planavimo komisija 2020-03-18 surašė teritorijų planavimo dokumento kompleksinio derinimo protokolą Nr. (21.96)-AR14-21, kuriuo nutarė Detalaus plano korektūros nederinti. Atkreipia dėmesį, jog kaip matyti iš pateikto dokumento, visi Teritorijų planavimo komisijos nariai Detalaus plano korektūrai pritarė, išskyrus atsakovo įgaliotą atstovą, kuris 2020-03-12 dar kartą atsisakė derinti Detalaus plano korektūrą. Nurodo, kad nesutikdama su Teritorinio skyriaus sprendimu, pateikė skundą atsakovui. Nurodo, kad atsakovas 2020-04-03priėmė sprendimą Nr. (11.13 E)2-1023), kuriuo skundo netenkino, nurodė, jog kol nėra pabaigta apskaitos tikslinimo procedūra, atsakovas neturi teisinio pagrindo tenkinti skundo ir naikinti Teritorinio skyriaus Sprendimą. Nesutinka nei su atsakovo sprendimu, nei su Teritorinio skyriaus sprendimu (toliau– ir ginčijami sprendimai).
Argumentuoja, kad ginčijami sprendimai yra priimti nesilaikant Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 str. 1 dalyje įtvirtintų bendrųjų reikalavimų individualiam administraciniam aktui, yra neteisėti ir nepagrįsti. Nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, aiškinančią minėto įstatymo straipsnio nuostatas. Pažymi TPĮ 26 str. 6 dalies nuostatas. Teigia, kad aiškinant VAĮ 8 straipsnio nuostatas bei TPĮ 26 str. 6 dalį, darytina išvada, jog atsisakant derinti Detalaus plano koregavimo dokumentą būtina aiškiai nurodyti tiek teisinius, tiek faktinius motyvus, t. y. faktines aplinkybes ir teisės aktų nuostatas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos aspektu, kodėl atsisakyta suderinti Detalaus plano koregavimo dokumentus. Mano, kad nagrinėjamu atveju matyti, kad tiek Teritorinis skyrius, tiek atsakovas, priimdami ginčijamus sprendimus ignoravo VAĮ 8 str. 1 dalyje nustatytus reikalavimus, iš esmės nurodė analogiškus Detalaus plano korektūros nederinimo motyvus. Vertina, kad ginčijamuose sprendimuose nurodyti motyvai visiškai nėra susiejami su konkrečia faktine situacija. Paaiškina, kad nėra aišku, kokių konkrečiai teisės aktų reikalavimų netenkina Detaliojo plano korektūros sprendiniai, kokių kitokių formaliųjų reikalavimų neatitinka šie Detaliojo plano korektūros sprendiniai, kokiam visuomenės (viešajam) interesui prieštarauja šis teritorijų planavimo dokumentas.
Argumentuoja, kad nagrinėjamu atveju ginčijamuose sprendimuose nurodyti motyvai, kad „sprendiniai, susiję su pastato, adresu (duomenys neskelbtini) tvarkomaisiais statybos darbais, turi atitikti aktualius apskaitos dokumentus” bei, kad „kol nėra pabaigta apskaitos tikslinimo procedūra, Departamentas neturi teisinio pagrindo tenkinti Pareiškėjos skundo ir naikinti Departamento Klaipėdos skyriaus 2020-03-12 raštu Nr. (12.53Kl.)2Kl-179 priimto sprendimo” laikytini nepagrįstais, neišsamiais, nekonkrečiais ir nesuprantamais. Pažymi, kad visiškai nėra aišku kaip tinkamai įgyvendinti ginčijamais sprendimais suteiktas teises ar (ir) įgyvendinti nustatytas pareigas, t. y. ką konkrečiai planavimo iniciatorius UAB „Simonsita” ir planavimo dokumento rengėjas UAB „Danės projektai” turi atlikti, kad Detaliojo plano koregavimo dokumentas būtų atsakovo suderintas. Dar daugiau matyti, kad ginčijamuose Sprendimuose nurodytos aplinkybės, nuo kurių įvykdymo, kaip galima suprasti, atsiras pagrindas suderinti Detaliojo plano koregavimo dokumentą, net nepriklauso ir negali priklausyti nuo pareiškėjo ar minėto planavimo dokumento rengėjo valios.
Nurodo NKPAĮ 8 str. 5 dalį, 5 str. 10 d. 12 punktą, Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Kultūros ministro 2005-04-15 įsakymu Nr. ĮV-149, 5 punkto nuostatas. Daro išvadą, kad Teritorinio skyriaus atstovas, atsisakydamas derinti Detaliojo plano korektūros sprendinius, o atsakovas nepanaikinęs minėto Teritorinio skyriaus Sprendimo, ne tik pažeidė VAĮ 8 str. 1 dalį, nesivadovavo TPĮ 26 str. 6 dalimi, tačiau ginčijamuose sprendimuose nurodytais motyvais savo pastabas susiejo su atsakovo, o taip pat Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos kompetencijai priskirtų veiksmų atlikimu.
Teigia, kad visiškai neaišku, kokių „aktualių apskaitos dokumentų” sprendiniai neatitinka. Pažymi, kad atsakovas savo sprendime taip pat nepagrindžia Detalaus plano koregavimo dokumento atitikimo ar neatitikimo „aktualiems apskaitos dokumentams”. Argumentuoja, kad visiškai neaišku kokiu teisiniu pagrindu remiantis ginčijamais sprendimais yra atsisakoma derinti Detaliojo plano korektūros projektą. Mano, kad derinimui pateikti Detaliojo plano korektūros sprendiniai net nėra susiję su Pastato priklausymu ar nepriklausymu tam tikrai kategorijai. Paaiškina, kad minėti sprendiniai yra išimtinai susiję tik su statybos zona ir statybos ribos Žemės sklype keitimu jas sumažinant, o taip pat įvažiavimo į Žemės sklypą sprendinio keitimu. Tvirtina, kad tokie Detaliojo plano korektūros sprendiniai nedaro absoliučiai jokios įtakos kultūros paveldo objektams ir vietovėms (teritorijoms), kurioje yra Žemės sklypas.
Nurodo KPD nuostatų (toliau – ir Nuostatai), patvirtintų Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005-04-01 įsakymu Nr. ĮV-116, 8 punktą. Pažymi, kad atsakovas ar jo įgaliotas atstovas, siekdamas savo veiklos tikslų, atlikdamas derinimą Teritorijų planavimo komisijoje, planavimo dokumentą, privalėjo vertinti savo kompetencijos rėmuose, atsižvelgdamas į įstatymais ir kitais teisės aktais įtvirtintus nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos reikalavimus. Daro išvadą, kad atsakovo atstovas, neperžengdamas TPĮ 26 str. 6 dalyje nustatytų ribų, patikrina, ar pateikto planavimo dokumento sprendiniai nedaro neigiamos įtakos kultūros paveldo objektams ir vietovėms (teritorijoms). Argumentuoja, kad kaip matyti iš ginčijamų sprendimų, atsakovas ir jo įgaliotas atstovas nenustatė jokių Detaliojo plano korektūros sprendinių neatitikimo nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą reglamentuojantiems teisės aktams.
Atkreipia dėmesį, kad Nekilnojamo kultūros paveldo apsaugos specialistė 2019-11-15 atliko Pastato, esančio Žemės sklype, vertinimą paveldosaugos aspektu ir parengė išvadas bei rekomendacijas, kuriose nurodė, kad Pastatas yra pokario statybos, vertinamas kaip kultūros paveldo vietovės teritorijoje stovintis kitas pastatas. 2019-12-04, t. y. dar iki atsakovui ir jo įgaliotam atstovui priėmus ginčijamus sprendimus, Klaipėdos miesto nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba nutarė nesiūlyti suteikti teisinę apsaugą Pastatui. Nekilnojamojo kultūros paveldo pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba 2020-02-11 nutarė spręsti dėl Klaipėdos miesto istorinės dalies, vad. Naujamiesčiu (22012), vertingųjų savybių patikslinimo, priskiriant Pastatą kitų objektų kategorijai. Daro išvadą, jog vien formali apskaitos tikslinimo procedūros pabaiga savaime nekeičia ir ateityje nepakeis Pastato, kaip neturinčio vertingųjų savybių, vertinimo.
Mano, kad net jei būtų laikoma, kad Detalaus plano koregavimo dokumente pateikiami sprendiniai yra susiję su Pastato priskyrimu tam tikrai kategorijai (nors kaip minėta, tam nėra pagrįsto pagrindo), t. y. pastatas, turintis vertingųjų savybių ar jų neturintis (kitas objektas), matyti, kad ir tokiu atveju Detaliojo plano korektūros sprendiniai nedaro absoliučiai jokios įtakos Pastatui ar jo savybėms, jų nenaikina ir kitaip nežaloja. Argumentuoja, kad ginčijamų sprendimų, kaip individualių administracinių aktų, trūkumai yra esminiai, todėl egzistuoja savarankiškas pagrindas šiuos sprendimus panaikinti.
Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu palaiko skundą iš esmės jame išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindais. Papildomai nurodo, kad ketvirtas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, nebėra aktualus, todėl jo atsisako.
Atsiliepimas
Atsakovas Kultūros paveldo departamentas atsiliepimu su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad Pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), nėra kaip atskiras objektas įrašytas į Kultūros vertybių registrą, tačiau patenka į kultūros paveldo vietovės - Klaipėdos miesto istorinės dalies, vad. Naujamiesčiu, unikalus kodas 22012, teritoriją. Pažymi, kad Kultūros vertybių registro duomenys, vadovaujantis NKPAĮ 8 straipsnio 12 dalimi, yra vieši ir skelbiami tinklapyje https://kvr.kpd.lt/#/. Teigia, kad Klaipėdos skyrius 2020-03-12 raštu Nr. (12.53-Kl)2KL-179 nederino „Teritorijos tarp Herkaus Manto, S. Daukanto, I. Kanto ir J. Janonio gatvių specialiajame plane suformuotų naujų sklypų detaliojo plano, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos 2002-05-02 sprendimu Nr. 245, koregavimas techninio projekto rengimo metu žemės sklype (duomenys neskelbtini) – koreguojami statybos ribos, statybos zonos ir susisiekimo komunikacijų (įvažiavimo į sklypą) išdėstymo principai”. Teigia, kad 2020-04-03 raštu Nr. (11.13 E)2-1023 pritarė Klaipėdos skyriaus nuomonei dėl koregavimo dokumento. Argumentuoja, kad vadovaujantis esančiais apskaitos duomenimis, Naujamiesčio duomenys buvo patikslinti Nekilnojamojo kultūros vertinimo tarybos 2014-05-20 aktu Nr. KPD-RM-2115 (toliau – ir Aktas), Naumiesčio apibrėžtų teritorijos ribų plane, (duomenys neskelbtini) lape (toliau – ir TRP10), pastatas (duomenys neskelbtini) pažymėtas kaip Naujamiesčio teritorijoje esantis, vertingųjų savybių požymių turintis objektas.
Nurodo, kad Pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba 2020-02-11 posėdyje dėl Pastato, nutarė, parengus Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto projektą, svarstyti klausimą dėl Naujamiesčio vertingųjų savybių tikslinimo, priskiriant minėtą pastatą kitų Naujamiesčio teritorijoje esančių objektų kategorijai. Pažymi, kad tokia informacija buvo pateikta ir Klaipėdos skyriaus 2020-03-12 rašte Nr. (12.53-Kl)2KL-179, adresuotame Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Architektūros urbanistinės plėtros departamento Architektūros ir miesto planavimo skyriui, 2020-04-03 rašte Nr. (11.13 E)2-1023 pareiškėjai, papildomai paaiškinant ir motyvuojant teisės aktų nuostatomis dėl Departamento Klaipėdos skyriaus pozicijos nederinant Detaliojo plano koregavimo dokumentų, t. y. Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto formos pildymo apras?o (toliau – ir Pildymo apras?as), patvirtinto KPD direktoriaus 2011-07-11 i?sakymu Nr. I?-230, 21.4 punkto nuostatomis. Tvirtina, kad tokią tiek KPD, tiek Klaipėdos skyriaus poziciją patvirtina ir naujausia suformuota teismų praktika (administracinės bylos Nr. eA-1157-492/2019, I-3-502/2018), Vilniaus apygardos administracinis teismas (administracinė byla Nr. eI3-1376-860/2020),
Atkreipia dėmesį į TPĮ 26 str. 6 d. 2 p., 8 p nuostatas ir pažymi, jog pareiškėjos pateiktas derinti koregavimo dokumentas pažeidžia nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą reglamentuojančio įstatymo bei poįstatyminių teisės aktų reikalavimus – darbai planuojami Naujamiesčio vertingųjų savybių požymių turinčiame objekte nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai nepatikslinus Naujamiesčio vertingųjų savybių. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju, Teritorijų planavimo komisijos pirmininkas nemanė, kad Departamento atstovo Teritorijų planavimo komisijoje nepritarimas pareiškėjos pateiktam projektui nėra tinkamai motyvuotas ir kaip nustato TPĮ, į instituciją, delegavusią šį komisijos narį, t. y., nesikreipė.
Mano, kad esant nesutarimams dėl teritorijų planavimo dokumento derinimo / nederinimo, nesilaikyta TPĮ ir TPSVPĮ nustatytų reikalavimų derinant teritorijų planavimo dokumentus bei atliekant teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą. Pažymi, kad ginčijamas Klaipėdos skyriaus 2020-03-12 raštas Nr. (12.53-Kl)2KL-179 buvo adresuotas Klaipėdos m. savivaldybės administracijos Architektūros urbanistinės plėtros departamento Architektūros ir miesto planavimo skyriui ir buvo skirtas pasiruošimui Teritorijų planavimo komisijos posėdžiui bei tiesiogiai pats savaime pareiškėjai jokių pasekmių nesukėlė. Paaiškina, kad tokios teisinės pasekmės atsirado tik Teritorijų planavimo komisijoje nepritarus pateiktam projektui. Daro išvadą, kad neturėjo teisės paduoti skundą dėl Departamento Klaipėdos skyriaus 2020-03-12 rašto Nr. (12.53-Kl)2KL-179 ir dar ir dėl šios priežasties skundas yra atmestinas.
Papildomai pažymi, kad pareiškėja, neatsižvelgusi į Klaipėdos skyriaus pastabas dėl koregavimo dokumento, vėl kreipėsi į Teritorijų planavimo komisiją. Vertina, jog toks pareiškėjos elgesys yra piktnaudžiavimas teisėmis, teikiant Teritorijų planavimo komisijai vis tą patį DP dokumentą, neatsižvelgiant į gaunamas pastabas.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas teismo posėdyje su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti iš esmės atsiliepime išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu. Dėl pareiškėjo atsisakomo ketvirto reikalavimo išreiškė poziciją, kad jo atsisakius, likę reikalavimai nebeaktualūs.
Motyvuojamoji dalis
Skundo dalis dėl įpareigojimo atlikti veiksmus nutrauktina, kita skundo dalis atmestina.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos skyriaus 2020-03-12 sprendimo Nr. (12.53Kl.)2Kl-179, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2020-04-03 sprendimo Nr. (11.13 E)2-1023) teisėtumo ir pagrįstumo. Panaikinus ginčijamus sprendimus, pareiškėja prašo įpareigoti atsakovą iš naujo spręsti dėl UAB „Danės projektai” pateikto Detalaus plano koregavimo dokumento „Teritorijos tarp Herkaus Manto, S. Daukanto, I. Kanto ir J. Janonio gatvių specialiajame plane suformuotų naujų sklypų detaliojo plano, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos 2002-05-02 sprendimu Nr. 245, koregavimas techninio projekto rengimo metu žemės sklype (duomenys neskelbtini) – koreguojami statybos ribos, statybos zonos ir susisiekimo komunikacijų (įvažiavimo į sklypą) išdėstymo principai” derinimo.
Dėl pareiškėjos reikalavimo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus
Pareiškėjos atstovas 2021-01-05 teismo posėdyje nurodė, kad ketvirtas skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą iš naujo spręsti dėl UAB „Danės projektai” pateikto Detalaus plano koregavimo dokumento „Teritorijos tarp Herkaus Manto, S. Daukanto, I. Kanto ir J. Janonio gatvių specialiajame plane suformuotų naujų sklypų detaliojo plano, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos 2002-05-02 sprendimu Nr. 245, koregavimas techninio projekto rengimo metu žemės sklype (duomenys neskelbtini) – koreguojami statybos ribos, statybos zonos ir susisiekimo komunikacijų (įvažiavimo į sklypą) išdėstymo principai” derinimo, nebeaktualus, todėl jo atsisakė.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio l dalies 4 punkte numatytas bylos nutraukimo pagrindas pareiškėjui atsisakius skundo (prašymo, pareiškimo). Aplinkybių, kurioms esant bylos nutraukimas dalyje dėl įpareigojimo atlikti veiksmus negalimas, nenustatyta. Pareiškėjai išaiškintinos bylos nutraukimo pasekmės, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (ABTĮ 104 straipsnio 3 dalis). Įvertinus nurodytas aplinkybes, pareiškėjos atsisakymas nuo skundo dalies dėl įpareigojimo atlikti veiksmus tenkintinas ir administracinė byla šioje dalyje nutrauktina (ABTĮ 103 straipsnio l dalies 4 punktas).
Dėl ginčijamų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo
Nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatyta, kad pareiškėja nuosavybės teise valdo 0,1417 ha ploto žemės sklypą ir pastatą – sandėlį, adresu (duomenys neskelbtini). Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos 2002-05-02 sprendimu Nr. 245 patvirtintas teritorijos tarp H. Manto, S. Daukanto, I. Kanto ir J. Janonio g. specialiajame plane suformuotų naujų sklypų detalusis planas. Ginčo pastatas Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2014-05-20 akto Nr. KPD-RM-2115 Apibrėžtų teritorijų ribų plane (TRP 10) pažymėtas, kaip nekilnojamosios kultūros vertybės – Klaipėdos miesto istorinės dalies Naujamiesčio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 22012) teritorijoje esantis, vertingųjų savybių požymių turintis objektas.
Nustatyta, jog UAB „Danės projektai” parengė Detaliojo plano koregavimo dokumentą „Teritorijos tarp Herkaus Manto, S. Daukanto, I. Kanto ir J. Janonio gatvių specialiajame plane suformuotų naujų sklypų detaliojo plano, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos 2002-05-02 sprendimu Nr. 245, koregavimas techninio projekto rengimo metu žemės sklype (duomenys neskelbtini)– koreguojami statybos ribos, statybos zonos ir susisiekimo komunikacijų (įvažiavimo į sklypą) išdėstymo principai”. 2019-11-15 buvo atliktas ginčo pastato vertinimas paveldosaugos aspektu. Atsakovas 2019-12-16 sprendimu atsisakė derinti Detalaus plano korektūrą. Atsisakymo motyvai: plano sprendiniai nėra įvertinti paveldosaugos aspektu; nėra įvertintas sprendinių poveikis nekilnojamosios kultūros vertybės – Naujamiesčio savybėms; plane nėra įvertintas sprendinių atitikimas Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatoms; plane nėra numatytas sprendinys dėl archeologinių tyrimų būtinybės; bet kokie sprendiniai turės būti pagrįsti Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto išvadomis.
Nustatyta, kad UAB „Danės projektai” pakoregavo Detalaus plano korektūrą ir pateikė Teritorijų planavimo komisijai pakartotiniam derinimui. Atsakovas 2020-01-28 sprendimu atsisakė derinti Detalaus plano korektūrą. Atsisakymo motyvai: sprendiniai, susiję su Pastato tvarkomaisiais statybos darbais, turi atitikti aktualius apskaitos dokumentus, t. y. vadovaujantis NKPAĮ 8 str. 5 d., Departamento vertinimo tarybai priėmus sprendimą dėl Klaipėdos miesto istorinė dalis, vad. Naujamiesčiu (unikalus kodas KVR 22012) vertybių apskaitos duomenų tikslinimo, susijusio su Pastatu. Nustatyta, kad UAB „Danės projektai”, nesutikdamas su atsakovo atsisakymo derinti motyvais, pakartotinai pateikė Teritorijų planavimo komisijai derinti Detalaus plano korektūrą. Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijų planavimo komisija 2020-03-18 surašė teritorijų planavimo dokumento kompleksinio derinimo protokolą Nr. (21.96)-AR14-21, kuriuo nutarė Detalaus plano korektūros nederinti. Atsakovas nurodytame protokole nurodė, kad Detalaus plano korektūros nederina vadovaudamasis Departamento Klaipėdos skyriaus 2020-03-12 raštu Nr.(12.53-Kl)2Kl-179 priimtu sprendimu. Departamento Klaipėdos skyriaus 2020-03-12 raštas Nr.(12.53-Kl)2Kl-179 patvirtina, jog atsakovas priėmė sprendimą nederinti „Teritorijos tarp Herkaus Manto, S. Daukanto, I. Kanto ir J. Janonio gatvių specialiajame plane suformuotų naujų sklypų detaliojo plano, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos 2002-05-02 sprendimu Nr. 245, koregavimas techninio projekto rengimo metu žemės sklype (duomenys neskelbtini)– koreguojami statybos ribos, statybos zonos ir susisiekimo komunikacijų (įvažiavimo į sklypą) išdėstymo principų”. Pareiškėja, nesutikdama su Teritorinio skyriaus sprendimu, pateikė skundą atsakovui dėl teritorinio skyriaus sprendimo atsisakyti derinti Detaliojo plano koregavimo dokumentą, kuriuo prašė: pripažinti nepagrįstais Teritorijų planavimo komisijos nario – atsakovo įgalioto atstovo – teritorinio skyriaus sprendime nurodytus nepritarimo Detaliojo plano korektūros sprendiniams motyvus; įvertinti teritorinio skyriaus sprendimą priėmusio l. e. vedėjo pareigas, o taip pat teritorinio skyriaus sprendimą parengusios vyriausiosios specialistės veiksmų teisėtumą; įvertinti teritorinio skyriaus sprendimą priėmusio l. e. vedėjo pareigas, o taip pat Teritorinio skyriaus Sprendimą parengusios vyriausiosios specialistės kvalifikaciją ir šių tarnautojų gebėjimus atlikti jų pareigybės aprašymuose nustatytas funkcijas. Atsakovas 2020-04-03 sprendimu skundo netenkino ir nurodė, jog kol nėra pabaigta apskaitos tikslinimo procedūra, atsakovas neturi teisinio pagrindo tenkinti skundo ir naikinti teritorinio skyriaus sprendimą.
Atsakovas nurodo, kad ginčijamas Klaipėdos skyriaus 2020-03-12 sprendimas buvo adresuotas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Architektūros urbanistinės plėtros departamento Architektūros ir miesto planavimo skyriui ir buvo skirtas pasiruošimui Teritorijų planavimo komisijos posėdžiui bei tiesiogiai pats savaime pareiškėjai jokių pasekmių nesukėlė. Daro išvadą, kad pareiškėja neturėjo teisės paduoti skundą dėl 2020-03-12 sprendimo panaikinimo ir dar ir dėl šios priežasties skundas yra atmestinas. Teisėjų kolegija pažymi, jog tarpiniai dokumentai iš esmės yra tokie, kurie nesukelia jokių teisinių pasekmių ir todėl negali būti ginčo objektu administraciniame teisme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat ne kartą yra išaiškinęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., LVAT 2017-07-26 nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-550-525/2017, 2017-09-28 nutartį administracinėje byloje Nr. AS-820-492/2017, 2018-01-04 nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-26-575/2018 ir kt.). Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., LVAT 2010-04-06 nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010-10-22 nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010, 2016-11-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A-3060-575/2016, 2017-09-28 nutartį administracinėje byloje Nr. AS-820-492/2017, 2018-01-04 nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-26-575/2018 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, įvertinus ginčijamo 2020-03-12 sprendimo turinį, sutiktina su atsakovu, kad jis adresuotas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Architektūros urbanistinės plėtros departamento Architektūros ir miesto planavimo skyriui. Kita vertus, 2020-03-18 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo komisijoje svarstytai Detaliojo plano korektūrai nepritarta iš esmės dėl ginčijamo Departamento Klaipėdos skyriaus 2020-03-12 sprendimo, kuriuo atsisakyta derinti nurodytą Detaliojo plano korektūrą. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamo Departamento Klaipėdos skyriaus 2020-03-12 sprendimo turinys patvirtina, kad jis sukelia teisines pasekmes pareiškėjai. Be kita ko, pažymėtina, jog ir pačiame ginčijamame sprendime nurodyta, jog jis gali būti skundžiamas.
Iš ginčijamų Departamento Klaipėdos skyriaus 2020-03-12 sprendimo, Departamento 2020-04-03 sprendimo turinio matyti, kad Detaliojo plano korektūra nederinta vadovaujantis Departamento direktoriaus 2011-07-11 įsakymu Nr. Į-230 patvirtinto Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto formos pildymo aprašo (toliau – ir Pildymo aprašas) 21.4 punktu, atsižvelgiant į tai, jog Departamento pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2020-02-11 posėdyje nutarta (protokolo Nr. VT-11): parengus Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto projektą, spręsti dėl Klaipėdos miesto istorinės dalies, vad. Naujamiesčiu (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 22012), vertingųjų savybių patikslinimo, priskiriant pastatą, esantį Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), teritorijoje esančių kitų objektų kategorijai. Departamento Klaipėdos skyriaus 2020-03-12 sprendime nurodyta, jog pagal Kultūros registro apskaitos duomenis ginčo žemės sklypas patenka į valstybės saugomos nekilnojamojo turto vertybės – Klaipėdos miesto istorinė dalis, vadinama Naujamiesčiu (unikalus kodas KVR 22012), teritoriją, o pastatas, adresu (duomenys neskelbtini), sutartiniu ženklu pažymėtas kaip Klaipėdos miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu, teritorijoje esantys, vertingųjų savybių požymių turintys objektai.
Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – išsaugoti Lietuvos nekilnojamąjį kultūros paveldą ir perduoti ateities kartoms, sudaryti sąlygas visuomenei jį pažinti ir juo naudotis. NKPAĮ 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad nekilnojamasis kultūros paveldas pagal sandarą yra pavienis objektas – vieta, statinys ar kitas nekilnojamasis daiktas, turintis vertingųjų savybių. Aptariamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nekilnojamosioms kultūros vertybėms atskleisti atliekami tyrimai; remiantis šių tyrimų duomenimis, nustatomas kultūros paveldo objektų ar vietovių ir jų vertingųjų savybių reikšmingumas, apibrėžiamos ar tikslinamos jų teritorijų ribos. Konkrečių nekilnojamųjų kultūros vertybių atskleidimą organizuoja Kultūros paveldo departamentas ir savivaldybių institucijos (NKPAĮ 8 straipsnio 4 dalis). Nekilnojamųjų kultūros vertybių reikšmingumą, kultūros paveldo objektų ar vietovių vertingąsias savybes nustato ir jų teritorijų bei kultūros paveldo objektų apsaugos zonų ribas apibrėžia Kultūros paveldo departamento ir savivaldybių sudarytos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos. Jos sprendžia dėl savivaldybės teritorijoje esančio vietinio reikšmingumo lygmens nekilnojamojo kultūros paveldo vertingųjų savybių ir vietinio reikšmingumo lygmens nustatymo, vietinio reikšmingumo lygmens nekilnojamojo kultūros paveldo teritorijos ribų apibrėžimo ir apsaugos reikalingumo, apsaugos vietinio reikšmingumo lygmens nekilnojamosioms kultūros vertybėms netaikymo ar tokių vertybių apskaitos duomenų tikslinimo; Kultūros paveldo departamento vertinimo tarybos sprendžia dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje esančio nekilnojamojo kultūros paveldo vertingųjų savybių nustatymo, teritorijos ribų apibrėžimo ir nacionalinio, regioninio ar vietinio reikšmingumo lygmens nekilnojamosioms kultūros vertybėms nustatymo, apsaugos reikalingumo, apsaugos nekilnojamosioms kultūros vertybėms netaikymo ar tokių vertybių apskaitos duomenų tikslinimo (NKPAĮ 8 straipsnio 5 dalis).
Administracinėje byloje nustatyta, kad ginčo pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), nėra kaip atskiras objektas įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, tačiau patenka į kultūros paveldo vietovės - Klaipėdos miesto istorinės dalies, vad. Naujamiesčiu, unikalus kodas 22012, teritoriją ir Departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2014-05-20 akto Nr. KPD-RM-2115 Apibrėžtų teritorijų ribų plane (TRP 10) pažymėtas, kaip teritorijoje esantis, vertingųjų savybių požymių turintis objektas.
NKPAĮ 2 straipsnio 19 dalyje nustatyta, kad laikinasis apsaugos reglamentas (specialieji paveldosaugos reikalavimai) – dokumentas, kuriuo pagal Statybos įstatymą nustatomi konkrečios nekilnojamosios kultūros vertybės, jos teritorijos, konkretaus kultūros paveldo statinio arba nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijoje ar apsaugos zonoje esančio statinio specialieji paveldosaugos reikalavimai.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nors ne kiekvienas pastatas, esantis kultūros paveldo vietovėje, yra kultūros paveldo objektas, registruotas kaip savarankiška nekilnojamojo kultūros vertybė, bet kultūros paveldo vietovės vertingosios savybės gali būti susijusios būtent su toje vietovėje esančiais pastatais, kurie neįregistruoti kaip kultūros paveldo objektai. Atsižvelgiant į tai, kad atliekant pastato, esančio kultūros paveldo vietovėje, tvarkomuosius statybos darbus gali būti pažeistos kultūros paveldo vietovės vertingosios savybės, toks pastatas laikytinas kultūros paveldo statiniu ir tokio statinio tvarkomųjų statybos darbų projektui privalo būti atlikti paveldosaugos (specialioji) ekspertizė. Priešinga išvada suponuotų, kad kultūros vertybe pripažintoje vietovėje esančių statinių tvarkomieji statybos darbai galėtų būti atliekami netikrinant, ar projekto sprendiniai atitinka paveldosaugos reikalavimus, užtikrinančius kultūros paveldo vietovės autentiškumo išsaugojimą (žr. pvz., LAT 2015-04-29 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-219/2015). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2018-05-11 sprendime, administracinėje byloje Nr. I-3-502/2018, pažymėjo, kad kol konkretus daiktas įtrauktas į apskaitą tik kaip turintis vertingųjų savybių požymių, o konkrečių jo savybių vertingumas teisės aktų nustatyta tvarka dar nėra nustatytas, nėra žinoma, ar, atlikus vertinimą, jam bus taikoma kultūros paveldo objektui būdinga apsauga – dėl jos reikalingumo sprendžia Tarybos (NKPAĮ 8 straipsnio 5 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, paminėtą teisinį reguliavimą, teismų praktiką, darytina išvada, kad Naujamiesčio vertingųjų savybių požymių turinčiame objekte Detaliojo plano korektūra koreguojami statybos ribos, statybos zonos ir susisiekimo komunikacijų įvažiavimo į sklypą išdėstymas planuojami nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai nepatikslinus Naujamiesčio vertingųjų savybių. Teisėjų kolegijos vertinimu, nebaigus apskaitos tikslinimo procedūrų, ginčijamais sprendimais teisėtai ir pagrįstai atsisakyti derinti Detalaus plano korektūrą. Kitu atveju būtų pažeisti Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą reglamentuojančio įstatymo reikalavimai. Apibendrinus teisės aktų nuostatas, teismų praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas pagrįstai atsisakė derinti pareiškėjos Detaliojo plano korektūrą.
Teisėjų kolegija, be kita ko, pažymi ir tai, jog Departamento Klaipėdos skyrius 2020-10-23 raštu Nr. (12.53-Kl)2Kl-829 „Dėl derinimo 2020-10-28 teritorijų planavimo komisijoje” pritarė Teritorijų planavimo komisijoje svarstomam „Teritorijos tarp Herkaus Manto, S. Daukanto, I. Kanto ir J. Janonio gatvių specialiajame plane suformuotų naujų sklypo detaliojo plano, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos 2002-05-02 sprendimu Nr. 245 koregavimas techninio projekto rengimo metu žemės sklype (duomenys neskelbtini)– koreguojama statybos riba, statybos zona, susisiekimo komunikacijų išdėstymo principai”, atsižvelgiant į tai, kad detaliojo plano koregavimo brėžinys pataisytas pagal Departamento Klaipėdos teritorinio skyriaus 2020-09-09 rašte Nr. (12.53-Kl)2Kl-699 išsakytas pastabas. Tokiu atveju spręstina, kad atsakovė, atsižvelgdama į Departamento Klaipėdos teritorinio skyriaus 2020-09-09 raštą, koregavo Detaliojo plano statybos ribą, statybos zoną, susisiekimo komunikacijų išdėstymo principus, o Departamento Klaipėdos skyrius koreguotam Detaliajam planui „Teritorijos tarp Herkaus Manto, S. Daukanto, I. Kanto ir J. Janonio gatvių specialiajame plane suformuotų naujų sklypo detaliojo plano, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos 2002-05-02 sprendimu Nr. 245 koregavimas techninio projekto rengimo metu žemės sklype (duomenys neskelbtini)– koreguojama statybos riba, statybos zona, susisiekimo komunikacijų išdėstymo principai” 2020-10-28 pritarė, pareiškėja šioje administracinėje byloje atsisakė reikalavimo dėl atsakovo įpareigojimo teisės aktų nustatyta tvarka iš naujo spręsti dėl Detalaus plano koregavimo dokumento „Teritorijos tarp Herkaus Manto, S. Daukanto, I. Kanto ir J. Janonio gatvių specialiajame plane suformuotų naujų sklypų detaliojo plano, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos 2002-05-02 sprendimu Nr. 245, koregavimas techninio projekto rengimo metu žemės sklype (duomenys neskelbtini)– koreguojami statybos ribos, statybos zonos ir susisiekimo komunikacijų (įvažiavimo į sklypą) išdėstymo principai” derinimo.
Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas (žr., pvz., LVAT 2017-12-06 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-777-415/2017 ir kt.). LVAT taip yra akcentavęs, kad aplinkybę, ar konkretus administracinis aktas atitinka šiuos reikalavimus kiekvienu atveju nustato teismas, pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, vertindamas byloje surinktus įrodymus (ABTĮ 56 straipsnio 6 dalis). Todėl ginčijamo administracinio akto atitiktis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatoms kiekvienu atveju yra vertinimo dalykas (žr., pvz., 2017-07-12 nutartį administracinėje byloje Nr. P-45-520/2017, kt.).
Teisėjų kolegija sprendžia, jog ginčijamuose sprendimuose yra aiškiai nurodyti Detaliojo plano korektūros nederinimo argumentai, tai pagrindžiančios teisės aktų nuostatos, apskundimo tvarka, todėl laikytina, jog priimti sprendimai atitinka Viešojo administravimo įstatymo nustatytus reikalavimus. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad į pareiškėjos skundą buvo atsakyta tinkamai, nepažeidžiant teisės aktų nuostatų, bei priimtus sprendimus pagrindžiant teisės aktų nuostatomis, todėl pagrindo pareiškėjos skundą tenkinti ir ginčijamą sprendimą panaikinti nėra.
Apibendrinus tai, kas buvo išdėstyta, pareiškėjos skundas dėl ginčijamų sprendimų panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 88 straipsniais, 103 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Administracinę bylą dalyje dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos teisės aktų nustatyta tvarka iš naujo spręsti dėl UAB „Danės projektai” detalaus plano koregavimo dokumento „Teritorijos tarp Herkaus Manto, S. Daukanto, I. Kanto ir J. Janonio gatvių specialiajame plane suformuotų naujų sklypų detaliojo plano, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos 2002-05-02 sprendimu Nr. 245, koregavimas techninio projekto rengimo metu žemės sklype (duomenys neskelbtini)– koreguojami statybos ribos, statybos zonos ir susisiekimo komunikacijų (įvažiavimo į sklypą) išdėstymo principai” derinimo nutraukti.
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Simonsita” skundą atsakovui Kultūros paveldo departamentui prie KM dalyje dėl sprendimų panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.