- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-17
- Bylos Nr.
- I-3445-428/2019
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- L. D.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 12 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Skunde (b. l. 2–5) pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 14 d. iki 2017 m. liepos 14 d., nuo 2017 m. gruodžio 7 d. iki 2018 m. gegužės 9 d. buvo laikomas Alytaus pataisos namuose (toliau – ir Alytaus PN) kamerų tipo patalpose. 27 ir 26 kamerose plotas buvo apie 30 kv. m, kameros skirtos aštuoniems žmonėms. Gyvenamąjį plotą mažino patalpose esantys baldai, sanitarinis mazgas. Kamerose nėra ventiliacijos, veikianti ventiliacija įrengta tik sanitariniame mazge. Kameroje pastoviai trūksta oro, laikosi drėgmė, ant sienų atsiradęs grybelis. Kamerose yra įrengti du langai ant kurių iš vidaus yra uždėtos grotos, todėl labai mažai prasiveria ir nėra galimybės tinkamai išvėdinti patalpų. Kameroje nėra įrengtas radiatorius, todėl kamera netinkamai šildoma. Patalpos pagal registrų duomenis priskirtos negyvenamoms patalpos, nors pagal higienos normas nuteistieji turi būti apgyvendinami tik gyvenamosiose patalpose. Dėl tokių gyvenimo sąlygų pareiškėjas tapo irzlus, dirglus, dažnai skaudėjo galvą, patyrė didelius išgyvenimus, negalėjo ramiai miegoti.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 11–16) nurodė, kad pareiškėjui buvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas kamerų tipo patalpose. Kamerų tipo patalpose atliktas kapitalinis remontas, dalis patalpų pradėta naudoti 2009 m., o kita dalis 2010 m. Patalpose buvo pakeisti visi langai, durys, naujai įrengti tualetai, tualetuose įrengta ištraukiamoji ventiliacija, naujai įrengta elektros instaliacija, apšvietimas, prižiūrėtojo iškvietimo sistema. Kamerų patalpos yra geros būklės. Alytaus visuomenės sveikatos centras, atlikęs patikrinimus Alytaus pataisos namuose, higienos normos pažeidimų nenustatė. Kamerose užtikrinama tinkama oro temperatūra, oro drėgmė. Patalpos ventiliuojamos atidarant langus. Nurodė, jog kamerose yra įrengti vietoje radiatorių per visą sieną (po langu) sumontuoti apvalūs metaliniai vamzdžiai, o uždarojoje zonoje esantis kompiuterizuotas šilumos punktas nepertraukiamai visą parą paliko nustatytą temperatūrą. Uždaros zonos pastato, kur įrengtos kamerų tipo patalpos pagrindinė paskirtis yra specialioji.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtą neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN, jo nuomone, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje P. prieš Graikiją, 28524/95, 2012 m. sausio 10 d. sprendimą A. ir kt. prieš Rusiją).
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės), 11¹.2 punktas nustato, jog kamerų tipo patalpose minimalus gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m vienam žmogui.
Pabrėžtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-930-756/2018, 2018 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-705-822/2018, 2018 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2210-1062/2018, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-645-552/2018 ir kt.).
Pareiškėjas skunde nurodęs, jog buvo laikomas kamerų tipo patalpose nuo 2017 m. balandžio 14 d. iki 2017 m. liepos 14 d. ir nuo 2017 m. gruodžio 7 d. iki 2018 m. gegužės 9 d. Nurodė, jog 27 ir 26 kamerose buvo per mažai gyvenamojo ploto bei buvo pažeisti ir kiti higienos normose numatyti reikalavimai. Ginčo dėl 35 kameros būklės, kurioje buvo 15 parų laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 14 d., pareiškėjas nekelia (b. l. 17, 20).
Iš byloje pateiktų duomenų (b. l. 17–18) matyti, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo paskirtas į kamerų tipo patalpas nuo 2017 m. gegužės 2 d. iki 2017 m. liepos 14 d. į 27 kamerą, kuri yra 29,49 kv. m ploto, joje įrengtos 8 miegamosios vietos, vienam asmeniui tekdavo 3,6 kv. m ploto. Laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 7 d. iki 2018 m. gegužės 7 d. pareiškėjas apgyvendintas 26 kameroje, kuri yra 29,91 kv. m ploto, joje įrengtos 8 miegamosios vietos, vienam asmeniui tekdavo 3,73 kv. m ploto.
Pareiškėjas skunde teigia, jog 26 ir 27 kamerose plotas buvo apie 30 kv. m, patalpos skirtos aštuoniems žmonėms, jose įrengtos 4 dviaukštės lovos. Nurodė, jog gyvenamąjį plotą mažino jose esantys baldai bei sanitarinis mazgas.
Pareiškėjas teigia, jog iš kameros ploto turi būti išskaičiuojamas sanitarinio mazgo plotas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog apskaičiuojant vienam kalinimo įstaigoje laikomam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamąjį plotą, teisės aktai nenumato reikalavimo, eliminuoti kameroje laikomo baldų, inventoriaus, sanitarinio mazgo užimamą plotą. Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nacionaliniai teisės aktai – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės – neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma, neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1254-442/2017).
Dėl to darytina išvada, jog pareiškėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę 26 ir 27 kamerų tipo patalpose buvo užtikrinta jo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto kamerų tipo patalpose ginčo laikotarpiu.
Dėl pareiškėjo argumentų, kad Alytaus PN pastatai įregistruoti kaip negyvenamieji, pažymima, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtintas Statybos techninio reglamento STR. 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, kuris išskiria gyvenamuosius ir negyvenamuosius pastatus (5.1 p.) bei numato, jog prie negyvenamųjų pastatų priskiriami specialiosios paskirties pastatai – pastatai skirti specialiesiems tikslams (kareivinių pastatai, kalėjimai, pataisos darbų kolonijos, tardymo izoliatoriai, policijos, priešgaisrinių ir gelbėjimo tarnybų pastatai, slėptuvės, pasienio kontrolės punktai ir kiti pastatai) (7.16 p.). Todėl tai, jog Alytaus PN pastatai yra registruoti kaip negyvenamieji, atitinka teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-648-552/2018).
Pareiškėjas skunde tvirtino, kad kamerose buvo netinkama ventiliacija (tik per langą), patalpose buvo drėgna, šalta, nebuvo patalpose radiatorių, ant sienų atsirado grybelis. Pažymėjo, jog langas uždengtas iš vidinės pusės grotomis, todėl sunku vėdinti patalpas.
Ginčo laikotarpiu galiojo Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – Higienos norma HN 134:2015).
Atsakovė nurodė, jog gyvenamosios patalpos ventiliuojamos per langus. Teismas vertina, kad gyvenamųjų patalpų natūralus vėdinimas užtikrinamas per langus, toks vėdinimas atitinka Higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus, todėl atsakovė dėl patalpų vėdinimo teisės aktų normų nėra pažeidusi. Tinkamai vėdinant patalpas galima išvengti ir drėgmės kamerų tipo patalpose. Be to, Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 16.9 punkte numatyta, jog kamerų tipo patalpose iš lauko ir vidinės pusės ant langų įrengiamos apsauginės grotos. Esant minėtam teisiniam reglamentavimui pareiškėjo argumentai, jog kamerų tipo patalpose langus uždengė ir vidinės grotos ir todėl buvo sunku išvėdinti patalpas, atmestini.
Higienos normos HN 134:2015 16 punktuose nurodyta, jog santykinė oro drėgmė šiltuoju metų periodu turi būti 35–65 proc., šaltuoju metų periodu – 35–60 proc.; gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C.
Atsakovė nurodė, jog kamerose vietoje radiatorių per visą sieną (po langu) sumontuoti apvalūs metaliniai vamzdžiai ir kompiuterizuotas šilumos punktas nepertraukiamai visą parą palaiko nustatytą temperatūrą atitinkančią higienos normas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad tokio pobūdžio bylose įrodinėjimo našta neteisėtų veiksmų vertinimo etape tenka laisvės atėmimo įstaigos administracijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1231-858/2017, 2017 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-34-602/2017 ir kt.).
Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, iš pareiškėjo yra reikalaujama detalaus netinkamų kalinimo sąlygų apibūdinimo. Kiekvienu individualiu atveju įvertinamas pareiškėjo tvirtinimo dėl netinkamų higienos sąlygų nuoseklumas, patikimumas ir pagrįstumas.
Atsakovės atstovas nepateikė teismui jokių konkrečių duomenų apie ginčo kamerų tipo patalpų oro temperatūros, drėgmės atitiktį galiojančių higienos normų reikalavimams pareiškėjo kalinimo joje metu. Atsakovė yra pateikusi 2016 m. patikrinimo aktą, tačiau jis nepatenka į pareiškėjo skunde nurodytą ginčo laikotarpį, todėl šioje byloje nevertintinas. Pareiškėjas dėl netinkamų sąlygų kamerų tipo patalpose ginčo laikotarpiu nereiškė pretenzijų.
Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo nurodytos pretenzijos dėl žemos oro temperatūros, drėgmės ginčo gyvenamojoje patalpoje vertintinos kaip palankios pareiškėjui, dėl to šių pažeidimų atžvilgiu gali būti konstatuoti atsakovo neteisėti veiksmai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1128-442/2017), tačiau, kaip jau buvo nurodyta, pareiškėjas nenurodė konkrečių šio galimo pažeidimo atvejų, nesiejo jų su konkrečiai jam pasireiškusiomis neigiamomis pasekmėmis, byloje nėra jokių duomenų, kad dėl netinkamos oro temperatūros, drėgmės kamerose pareiškėjas reiškė pretenzijas atsakovės atstovui ar kitoms kompetentingoms institucijoms, todėl nesant tokių duomenų darytina išvada, kad pareiškėjas nurodyto nusiskundimo nepagrindė ir jų neįrodė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-421-146/2017).
Dėl ant sienų atsirandančio grybelio teismas atkreipia dėmesį, kad pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusį teisinį reglamentavimą, laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Tam tikslui jie turi būti aprūpinti švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi (Higienos normos HN 134:2015 37 p.). Pareiškėjas nereiškė pretenzijų dėl to, kad jam ar kitiems nuteistiesiems nebuvo išduodamas valymo inventorius bei priemonės, todėl, atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad galimas pelėsio ir grybelio patalpose atsiradimas, iš dalies galėjo būti sąlygotas pačių nuteistųjų (tame tarpe ir pareiškėjo) elgesio, netinkamai vykdant ar nevykdant aukščiau nurodytų teisės normų reikalavimų.
Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų grindžia patirtu dideliu išgyvenimu, negalėjo ramiai miegoti, tapo irzlus, dirglus, dažnai skaudėjo galvą.
Byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų Alytaus PN poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.
Byloje nustačius, kad vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę užtikrinant jam teisės aktuose nustatytą vienam asmeniui tenkančią gyvenamojo ploto normą bei laikantis higienos reikalavimų, teismas sprendžia, kad pareiškėjas neįrodė Alytaus PN pareigūnų neteisėtų veiksmų, iš kurių gali būti kildinama neturtinė žala. Nenustačius Alytaus PN pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo L. D. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.