Panevėžio apygardos teismo nutartis, e2A-43-589/2025

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-02-26
Bylos Nr.: e2A-43-589/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-17600-2024-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rita Dambrauskaitė, Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė, Ignas Totilas
Pareiškėjas: I. S., A. S.

Kategorijos

3.4.6.16.1Bylų dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nagrinėjimas
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.19.4Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
3.3.1.21Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-43-589/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17600-2024-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.6.16.1; 3.3.1.14; 3.3.1.19.4; 3.3.1.21 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. vasario 26 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Dambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvidos Jasaitytės – Pralgauskienės ir Igno Totilo, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo I. S. (I. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-26263-1195/2024 pagal pareiškėjų I. S. ir A. S. prašymą pakeisti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjai I. S. ir A. S. (toliau – ir pareiškėjai) prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-43055-981/2019 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių (toliau – ir sutartis) sąlygas (2, 4, 5, 6 punktus), kuriomis susitarta dėl nepilnamečių vaikų A. S. (A. S.) ir K. S. (K. S.) išlaikymo, taip pat nepilnamečio vaiko A. S. gyvenamosios vietos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. spalio 9 d. sprendimu pareiškėjų I. S. ir A. S. prašymą pakeisti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių tenkino – patvirtino pareiškėjų sutartį dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-43055-981/2019 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2, 4, 5, 6 punktų pakeitimo šiomis sąlygomis:

1. Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-43055-981/2019 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 punktą ir išdėstyti jį tokia redakcija:

Sūnaus A. S., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su jo motina A. S..

2. Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-43055-981/2019 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 punktą ir išdėstyti jį tokia redakcija:

I. S. sūnaus A. S., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui iki jo pilnametystės moka po 300 Eur kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis nuo sutarties pasirašymo dienos.

3. Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-43055-981/2019 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 5 punktą ir išdėstyti jį tokia redakcija:

I. S. sūnaus K. S., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui iki jo pilnametystės moka po 300 Eur kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis nuo sutarties pasirašymo dienos.

4. Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-43055-981/2019 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 6 punktą ir išdėstyti jį tokia redakcija:

Sūnaus A. S., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriama motina A. S..

3. Teismas nurodė, kad pareiškėjų prašomas patvirtinti sutarties sąlygų pakeitimas neprieštarauja viešajai tvarkai, nepažeidžia nepilnamečių vaikų ir pareiškėjų teisių bei teisėtų interesų, todėl teismas tenkina prašymą dėl sutarties pakeitimo. Sutarties tekstas į teismo sprendimo rezoliucinę dalį perkeliamas su redakciniais pakeitimais, kurie nekeičia šalių sutartų sąlygų teisinės reikšmės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

4. Pareiškėjas I. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 9 d. sprendimą.

5. Nurodo, kad po santuokos nutraukimo 2019 m. gruodžio 30 d. tarp pareiškėjų nekilo jokių nesutarimų dėl vaikų priežiūros ir išlaikymo. Nors teismo patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo nustatyta, kad vieno vaiko gyvenamoji vieta yra su tėvu, o kito – su motina, buvo numatytos pareiškėjų mokėtinos išmokos vaikų išlaikymui, jie kartu rūpinosi abiem vaikais, tai vienas, tai kitas vaikas kurį laiką gyveno tai pas motiną, tai pas tėvą, pareiškėjai šių išmokų vienas kitam nemokėjo ir kiekvienas prisiimdavo atitinkamą išlaidų dalį.

6. Pažymi, kad (duomenys neskelbtini) susituokė su K. I., santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus M. S. (M. S.). Dėl naujų rūpesčių, atsiradusių gimus vaikui, pareiškėjui pradėjo trūkti laiko tinkamai atlikti darbines pareigas ir užsiimti vaikų priežiūra. Kadangi sūnaus A. S., kurio gyvenamoji vieta buvo nustatyta su pareiškėju, vežiojimas į mokyklą ir būrelius reikalavo daug laiko, pareiškėjas kreipėsi į pareiškėją, prašydamas pagalbos – laikinai, kol padėtis stabilizuosis, padėti jam prižiūrėti jų sūnų. Pareiškėja sutiko laikinai padėti, tačiau paprašė, kad vaiko A. S. gyvenamoji vieta su ja būtų nustatyta teismo sprendimu tam, kad ji įgytų teisę į visas išmokas ir privilegijas, kurios priklauso daugiavaikėms šeimoms. Pateikus pasirašyti prašymą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir pamačius, kad jame numatytos išmokos po 300 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, ji paaiškino, kad realiai jokių išmokų mokėti nereikės, o teismas, nenumačius išmokų vaikams, prašymo netenkins. Pasitikėdamas pareiškėja pasirašė prašymą, kurį teismas patvirtino ir pakeitė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Joje, be kita ko, buvo numatyta, kad išmokas vaikams pareiškėjas privalo mokėti nuo sutarties pasirašymo momento, t. y. nuo 2024 m. rugsėjo 16 d. Praėjus vos vienam mėnesiui nuo sutarties pasirašymo, 2024 m. spalio mėnesio antroje pusėje pareiškėjui paskambino pareiškėja ir pareikalavo pervesti sutartyje numatytus pinigus vaikų išlaikymui, t. y. po 300 Eur už kiekvieną vaiką, kadangi nuo sutarties pasirašymo jau praėjo vienas mėnuo. Pareiškėjui nurodžius, kad jų susitarimas buvo kitoks, pareiškėja atsakė nieko nežinanti ir tuo atveju, jei pareiškėjas pinigų nemokės, ji kreipsis į antstolius. Tokiu būdu pareiškėjas buvo apgautas ir pasirašė prašymą pakeisti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurio jokiu būdu nebūtų pasirašęs, jeigu būtų žinojęs, kad pareiškėja reikalaus iš jo realiai sumokėti sutarties pakeitime numatytas išmokas. Pareiškėjas norėjo, kad situacijai pagerėjus viskas grįžtų į padėtį, buvusią iki sūnaus M. S. gimimo, ir sūnus A. S. toliau gyventų su juo.

7. Pažymi ir tai, kad pareiškėjo pajamos neleidžia jam mokėti po 300 Eur kas mėnesį vaikų išlaikymui, nes tokia finansinė našta jam yra per didelė. Jo vidutinės mėnesio pajamos, kurias jis gali skirti savo ir šeimos reikmėms, atskaičius individualios veiklos sąnaudas ir mokesčius, yra 1 122,76 Eur. Tokiu būdu, sumokėjus 600 Eur išmoką vaikams išlaikyti, pareiškėjui liktų pragyvenimui 522,76 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo sutuoktinė šiuo metu nedirba ir augina vaiką, tokia suma pragyventi mėnesį trijų asmenų šeimai yra aiškiai per maža.

Atsiliepimas

8. Pareiškėja A. S. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo I. S. apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

9. Nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, nes jame išdėstytos tikrovės neatitinkančios aplinkybės, klaidingai nurodoma, kaip anksčiau buvo vykdomos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos, visiškai iškreiptas naujo pareiškėjų susitarimo turinys. Apeliacinis skundas pateiktas turint vienintelį tikslą – nemokėti vaikams išlaikymo. Apeliacinis skundas negali būti patenkintas, nes tokiu atveju nukentėtų vaikų interesai. Abu vaikai nuo 2024 m. rugpjūčio mėnesio nuolat gyvena pas pareiškėją, vaikų tėvas visiškai neprisideda finansiškai prie vaikų poreikių tenkinimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų

10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal pareiškėjo I. S. apeliaciniame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.

11. Apeliacijos dalyką pagal apeliacinio skundo ribas sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ypatingosios teisenos tvarka tenkintas pareiškėjų prašymas pakeisti teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

12. Pareiškėjas I. S. kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – santuokos, (duomenys neskelbtini) pareiškėjo sudarytos su K. I., sudarymo įrašą liudijančio išrašo kopiją, (duomenys neskelbtini) pareiškėjo sūnaus M. S. gimimo įrašą liudijančio išrašo kopiją; pareiškėjo pajamų mokesčio deklaracijos už 2023 m. kopiją; 2024 m. spalio 22 d. pažymos Nr. 22-10/1-1 apie pareiškėjui priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas 2024 m. vasario – rugsėjo mėnesiais kopiją, 2024 m. spalio 22 d. pažymos Nr. 2210-1 apie pareiškėjui priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas 2024 m. sausio – spalio mėnesiais kopiją.

13. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal CPK 180 straipsnį teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

14. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo išlygos. Kasacinio teismo ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą). Priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018 54–55 punktus). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktą). Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005).

15. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo pateiktų įrodymų turinį, aplinkybes, kurias jais siekiama pagrįsti, sprendžia, kad šie įrodymai yra susiję su ginčo klausimu, todėl, atsižvelgdama į tai, kad byla buvo nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka, į teismo aktyvų vaidmenį bylose, kylančiose iš šeimos teisinių santykių, nesant pagrindo išvadai, kad šių įrodymų pateikimas gali vilkinti bylos nagrinėjimą, pareiškėja A. S. turėjo galimybę susipažinti su papildomai pateiktais dokumentais, prieštaravimų dėl jų pridėjimo nepateikė, siekdama tinkamai ir visapusiškai išnagrinėti bylą apeliacine tvarka, pareiškėjo pateiktus įrodymus priima.

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir ginčo esmės

16. Remiantis bylos duomenimis ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-43055-981/2019 nutraukė pareiškėjų I. S. ir A. S. santuoką ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje pareiškėjai, be kita ko, susitarė dėl nepilnamečių vaikų A. S. ir K. S. nuolatinės gyvenamosios vietos, išlaikymo jiems teikimo ir bendravimo su jais tvarkos (sutarties 2 – 9 punktai). Pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-43055-981/2019 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas (2, 4, 5, 6 punktus), kuriomis susitarta dėl nepilnamečio sūnaus A. S. gyvenamosios vietos, nepilnamečių vaikų A. S. ir K. S. išlaikymo.

17. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. spalio 9 d. sprendimu pareiškėjų prašymą pakeisti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių tenkino ir patvirtino pareiškėjų sutartį dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-43055-981/2019 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2, 4, 5, 6 punktų pakeitimo.

18. Apeliacinį skundą padavė pareiškėjas I. S., kuriame jis nurodo, kad buvo apgautas pasirašant prašymą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo bendru sutikimu, kurio jokiu būdu nebūtų pasirašęs, jeigu būtų žinojęs, kad pareiškėja A. S. reikalaus iš jo realiai sumokėti sutarties pakeitime numatytas išmokas. Pareiškėjas norėjo, kad situacijai pagerėjus viskas grįžtų į padėtį, buvusią iki sūnaus M. S. gimimo, ir sūnus A. S. toliau gyventų su juo. Pareiškėjas taip pat tvirtina, kad pareiškėjo pajamos neleidžia jam mokėti po 300 Eur kas mėnesį kiekvieno vaiko išlaikymui, nes tokia finansinė našta jam yra per didelė.

Dėl teismo sprendimo, kuriuo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo

19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.53 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tačiau iš esmės pasikeitus aplinkybėms, buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo.

20. CPK 538 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų kreipiasi į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo iš esmės pasikeitus aplinkybėms, šių bylų nagrinėjimui mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos CPK XXXV skyriaus „Bylos dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ar vieno sutuoktinio prašymu“ nuostatos.

21. Vadovaujantis CPK 541 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kurios taikomos ir tais atvejais, kai buvę sutuoktiniai kreipiasi į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo, teismas patvirtina buvusių sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo, jeigu ši sutartis atitinka įstatymo reikalavimus. Pagal kasacinio teismo praktiką, kuri aktuali ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo atveju, teismas privalo vertinti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo teisėtumą. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nėra pažeidžiami buvusių sutuoktinių ar jų nepilnamečių vaikų teisės ir teisėti interesai, kreditorių teisėti interesai. Sutarties sąlygos turi būti nustatytos abiejų buvusių sutuoktinių laisva valia, sutarties tekste išdėstytos tiksliai ir aiškiai, kad nekiltų abejonių dėl sutarties turinio. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo teisėtumo teisminė kontrolė įstatyme nustatyta, be kitų tikslų, siekiant taip pat užtikrinti buvusių sutuoktinių lygiateisiškumą (pagal analogiją žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2007; kt.).

22. Buvusių sutuoktinių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo yra jų tarpusavio suderintos valios išraiška, reiškianti, kad joje aptartais klausimais tarp buvusių sutuoktinių nėra ginčo. Šalims nesutarus dėl sutarties sąlygų, sutartis negali būti laikoma sudaryta. Įstatymas reikalauja, kad sandoryje išreikšta valia atitiktų jo dalyvių tikrąją valią, todėl būtina, kad sandorio dalyvių valia formuotųsi nuosekliai, nebūtų aplinkybių, kurios iškreipia tikrąją valią. Vadinasi, esant ginčui dėl klausimų, kurie aptarti sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo, tokia sutartis negali būti patvirtinta.

23. Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai pareiškėjams I. S. ir A. S. pateikus pirmosios instancijos teismui prašymą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo bendru sutikimu ir šiam skundžiamu teismo sprendimu jų prašymą patenkinus bei patvirtintinus pateiktą sutartį dėl teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo supaprastinto proceso tvarka, vienas iš buvusių sutuoktinių (pareiškėjas I. S.) dėl priimto teismo sprendimo padavė apeliacinį skundą. Pareiškėjas I. S. apeliaciniame skunde išreiškė valią, kad jis nesutinka su teismo patvirtinta sutartimi dėl teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo ir pateikė paaiškinimus, pagrindžiančius jo nesutikimo motyvus, t. y. jog šiuo atveju sudaryta sutartimi yra netinkamai išspręsti išlaikymo vaikams dydžio pakeitimo, vieno iš vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo klausimai, patį prašymą pareiškėjas pasirašė pareiškėjos nesąžiningų veiksmų, apgaulės įtakoje.

24. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo I. S. apeliaciniame skunde nurodyti argumentai sudaro pagrindą spręsti, ar nagrinėjamu atveju pareiškėjų teismui pateikta tvirtinti sutartis dėl teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo sudaryta remiantis abiejų sutarties šalių valia, ar ji nepažeidžia pareiškėjo I. S. teisių ir teisėtų interesų, ar nėra kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta sutartis negalėjo būti tvirtinama. Tokių aplinkybių pirmosios instancijos teismas negalėjo išsiaiškinti ir patikrinti, kadangi byla buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. Kartu pažymėtina ir tai, kad tai nėra procesinės teisės normų pažeidimas, kadangi CPK numato teismui teisę prašymą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo bendru sutikimu nagrinėti rašytinio proceso tvarka (CPK 540 straipsnio 1 dalis). Vis tik nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo I. S. apeliacinio skundo argumentų akivaizdu, kad pareiškėjų I. S. ir A. S. prašymas dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo bendru sutikimu ir skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo buvo patenkintas šis prašymas, neatitinka tikrosios pareiškėjo I. S. valios.

25. Teisėjų kolegija, nagrinėjamu atveju atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismo patvirtinta sutartis dėl teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo neatitinka vieno iš buvusių sutuoktinių – pareiškėjo I. S. valios, į tai, kad pareiškėjų I. S. ir A. S. pasirinktu būdu klausimai dėl išlaikymo vaikams dydžio pakeitimo, vieno iš vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo gali būti išspręsti tik esant abiejų pareiškėjų sutarimui dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo, konstatuoja, kad minėtos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą panaikinti priimtą teismo sprendimą, sudarant pareiškėjams galimybę pašalinti šiuo atveju esančius sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo valios trūkumus.

26. Tuo atveju, jei šalys nesusitaria dėl sutarties sąlygų pakeitimo, ginčas dėl teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pakeitimo sprendžiamas ginčo teisenos tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2010).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

27. Išdėstytų argumentų ir motyvų pagrindu, įvertinus į tai, kad pareiškėjo I. S. nurodytų aplinkybių aiškinimasis ir vertinimas reikštų bylos didžiosios dalies nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme iš naujo, o tai neatitiktų apeliacijos paskirties (patikrinti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą) bei apribotų pareiškėjų I. S. ir A. S. teisę į apeliaciją, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo I. S. apeliacinis skundas tenkinamas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

28. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam ginčo išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartį byloje Nr. 3K-7-38/2008).

29. Kadangi byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 9 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Rita DambrauskaitėAlvida Jasaitytė – PralgauskienėIgnas Totilas