Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės UAB „Benart projektai" atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB "Dovaina" ieškinį atsakovei UAB "Benart projektai" dėl rangos sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

2016 m. spalio 28 d. Kauno apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-13632-435/2017 nutraukė tarp ieškovės UAB „Dovaina“ ir atsakovės UAB „Benart projektai“ sudarytą rangos sutartį; priteisė iš atsakovės UAB „Benart projektai“ ieškovei UAB „Dovaina“ 3 539,24 Eur nuostolių, 8,40 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 089,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 108,61 Eur žyminio mokesčio; įpareigojo atsakovę UAB „Benart projektai“ per 14 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsivežti iš UAB „Dovaina“ patalpų 2014 m. sausio 30 d. darbų atlikimo aktu Nr. 140130 perduotą darbų rezultatą (medžiagas); priteisė iš atsakovės UAB „Benart projektai“ 11,70 Eur pašto išlaidų valstybei. Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.e2A-619-264/2017 Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. sprendimas paliktas nepakeistas.Atsakovė UAB „Benart projektai“ pateikė prašymą priteistą bendrą 4 736,85 Eur sumą ir 228,93 Eur palūkanas išdėstyti mokėti dalimis po 490 Eur kas mėnesį. Prašymą grindė sunkia finansine padėtimi.Ieškovė su atsakovės prašymu nesutiko. Nurodė, kad vien blogos atsakovės materialinės padėties nepakanka tam, jog teismas galėtų išdėstyti sprendimo vykdymą.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. birželio 28 d. nutartimi atmetė atsakovės UAB „Bernart projektai“ prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo civilinėje byloje Nr. e2-13632-435/2016.Teismas nurodė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog įmonė ateityje gaus pinigų už parduotą produkciją ir suteiktas paslaugas. Taip pat įvertino tai, kad byla teisme iškelta nuo 2016 m. gegužės 6 d., tačiau per šį laikotarpį atsakovė nei vieno mokėjimo ieškovei neatliko, kaip teigia atsakovė savo atsiliepime į prašymą nevykdo ir teismo sprendimo dalies dėl nepiniginio išieškojimo. Teismas negalėjo daryti išvados, kad išdėsčius sprendimo vykdymą butų užtikrintas teismo sprendimo įvykdymas. Priešingai, teismas darė išvadą, kad atsakovė neįrodė, jog turės realią sprendimo įvykdymo galimybę ateityje ir jo vykdymas nebus dar labiau užtęstas.Teismas atsižvelgė ne vien tik į atsakovės interesus, o įvertino ir tai, kad teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas atsakovės nurodomu būdu sąlygotų akivaizdžią interesų disproporciją vienos šalies naudai. Taip pat nurodė, kad teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas sąlygotų ne tik sprendimo privalomumo principo pažeidimą, bet ir esminį sprendimo reikšmės sumenkinimą. Juo labiau, kad atsakovei apskundus Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. sprendimą, sprendimo įvykdymo procesas jau yra užsitęsęs 7 mėnesius. Taip pat iš pateikto prašymo argumentų teismas nustatė, kad atsakovė visą situacija vertina išimtinai tik per savo interesų apsaugos prizmę, ir daro tik prielaidą, kad ieškovės interesai nenukentės dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo. Teismo nuomone, toks vertinimas nėra pagrįstas ir negali užtikrinti protingos interesų pusiausvyros.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Atskirajame skunde atsakovė prašo 2017 m. birželio 28 d. Kauno apylinkės teismo nutartį dėl sprendimo vykdymo išdėstymo panaikinti, UAB „Benart projektai" prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, pažeidžianti UAB „Benart projektai" turtines teises, teisėtus interesus, lygiateisiškumo, protingumo, sąžiningumo, teisingumo principus.Teismas nepagrįstai konstatavo, kad teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas UAB „Benart projektai" prašymu kas mėnesį mokėti po 490 Eur iki 2018 m. kovo 31 d. sąlygotų akivaizdžią interesų disproporciją vienos šalies naudai, kad teismo sprendimo išdėstymas sąlygotų ne tik sprendimo privalomumo pricipo pažeidimą, bet ir esminį sprendimo reikšmės sumenkinimą. Nepagrįstas ir neatitinka atsakovės interesų teismo vertinimas, kad atsakovė visą situaciją vertina išimtinai tik per savo interesų apsaugos prizmę. Priešingai, atsakovė skolos išdėstymu stengiasi užtikrinti visos skolos grąžinimą ieškovei nepažeidžiant jos teisėtų turtinių interesų.Atsakovė jokių realių galimybių sumokėti visą priteistą sumą iš karto neturi dėl sudėtingos finansinės situacijos. Įmonės sąskaitose pinigų likutis vos 13,48 Eur. Kad įmonė neturi pinigų matyti ir iš pateiktos pažymos apie UAB „Benart projektai" 2017 m. gegužės 24 d. kasos likutį. Iš 2017 m. gegužės 24 d. balanso matyti, kad įmonė turi turto, tačiau neturi pinigų. Įmonės įsipareigojimai - prievolės, atsiradusios įmonės veiklos metu, už kurias reikės atsiskaityti siekia 85 623 Eur sumą. Šią sunkią dabartinę atsakovės finansinę padėtį pagrindžia ir tai, kad įmonės veikla šiuo metu yra nuostolinga. Iš UAB „Benart projektai" pateiktos 2017 m. balandžio 30 d. pelno (nuostolio) atskaitos matyti, kad nuostoliai siekia 12 012 Eur. Atsakovė nevengia įsipareigojimų ieškovei, jau yra sumokėjusi į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą 1160 Eur sumą (išrašas iš banko pridedamas). Taigi pirmąsias dvi įmokas pagal atsakovės siūlomą teismo sprendimo išdėstymą atsakovė įvykdžiusi, o taip pat dalinai padengusi ir trečiąją įmoką.Ieškovės finansinė padėtis gera, skolos išdėstymas finansinių sunkumų nesudarytų. Pradėjus priverstinai vykdyti teismo sprendimą, atsakovė negalės atsiskaityti su valstybės ir valstybinio socialinio draudimo biudžetu, darbuotojais, bus visiškai paralyžuota įmonės veikla. įmonė negalės vykdyti sutartinių įsipareigojimų pagal sudarytas sutartis. Tokiais neproporcingais veiksmais iš esmės įmonė bus privesta prie bankroto ir teismo sprendimas realiai nebus įvykdytas.Atsakovės finansinė padėtis gerėja, ji yra atsiskaičiusi su valstybės, savivaldybių biudžetais ir pinigų fondais, įsiskolinimų Valstybinio socialinio draudimo fondui neturi. Taip pat atsakovė sudarė nemažai sutarčių, kurios ateityje užtikrins, kad atsakovė galės atsiskaityti su ieškove (2017 m. gegužės 25 d. Rangos sutartis Nr. RS- 170525; 2017 m. birželio 2 d. Pirkimo - pardavimo sutartis Nr. PP-170602; 2017 m. birželio 6 d. Rangos sutartis Nr. 170612; 2017 m. birželio 14 d. Pirkimo - pardavimo sutartis Nr. PS-170614; 2017 m. birželio 26 d. pirkimo - pardavimo sutartis Nr. PP-170612; 2017 m. birželio 30 d. Rangos sutartis Nr. 20170630/1; 2017 m. liepos 4 d. Rangos sutartis Nr. RS-170704). Atsakovei toliau vykdant veiklą, bus sudarytos sąlygos atsiskaityti su ieškove, jei būtų išdėstytas sprendimo vykdymas.Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo atsakovės UAB „Benart projektai“ atskirąjį skundą atmesti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi šie argumentai: Įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad atsakovas ir taip yra pažeidęs savo prievoles dėl ko teismas tenkino ieškovės ieškinį. Tuo pačiu tai reiškia, kad yra pažeistos ir ieškovės teises, todėl vien blogos atsakovės materialinės padėties nepakanka, tam, jog teismas galėtų išdėstyti sprendimo vykdymą. Atsakovė su atskiruoju skundu nepateikė jokių duomenų, jog ateityje jos finansinė padėtis pagerės, nepateikė jokių duomenų, jog ketina imtis veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Iš pateiktų duomenų (nuostolingos veiklos), galima daryti išvadą, jog atidėjus teismo sprendimo įvykdymą teismo sprendimas tikėtina iš vis niekada nebus įvykdytas, nes atsakovė paprasčiausiai bankrutuos. Jau ir dabar visos atsakovės skolos yra artimos viso turimo turto vertei. Taip pat, visos skolos yra mokėtinos per vienerius metus, t.y. trumpalaikės, kas reiškia, jog jos jau dabar yra ar labai lengvai gali virsti praterminuotomis, kas automatiškai reikštų atsakovės nemokumą. O tai savo ruoštų reikštų, jog sprendimas niekada nebus įvykdytas.Iš atsakovės pateikto sąskaitos išrašo matyti, jog atsakovė iki šiol neįvykdė dar 2013 m. lapkričio 11 d. išduoto Kauno apylinkės teismo vykdomojo dokumento (2-22859-454/2013). Teismo išduotas vykdomasis dokumentas neįvykdytas daugiau kaip pusketvirtų metų. Todėl šiuo atveju tikrai negalima sutikti su tuo, kad teismui tenkinus atsakovės prašymą ir išdėsčius teismo sprendimą, jis bus tikrai įvykdytas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovės UAB „Bernart projektai“ prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Iš civilinėje byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2016 m. spalio 28 d. Kauno apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-13632-435/2017 nutraukė tarp ieškovės UAB „Dovaina“ ir atsakovės UAB „Benart projektai“ sudarytą rangos sutartį; priteisė iš atsakovės UAB „Benart projektai“ ieškovei UAB „Dovaina“ 3 539,24 Eur nuostolių, 8,40 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 089,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 108,61 Eur žyminio mokesčio; įpareigojo atsakovę UAB „Benart projektai“ per 14 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsivežti iš UAB „Dovaina“ patalpų 2014 m. sausio 30 d. darbų atlikimo aktu Nr. 140130 perduotą darbų rezultatą (medžiagas); priteisė iš atsakovės UAB „Benart projektai“ 11,70 Eur pašto išlaidų valstybei. Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.e2A-619-264/2017 Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. sprendimas paliktas nepakeistas. Atsakovė pateikė prašymą priteistą bendrą 4 736,85 Eur sumą ir 228,93 Eur palūkanas išdėstyti mokėti dalimis po 490 Eur kas mėnesį, kadangi neturi galimybės iš karto sumokėti priteistą sumą. Pirmosios instancijos teismas atsakovės prašymo netenkino.CPK 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnio 1 dalis suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą kasacinio teismo praktikoje vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, jeigu egzistuoja itin nepalankios aplinkybės teismo sprendimo įvykdymui (pavyzdžiui, teismo sprendimo įvykdymas sąlygotų skolininkui itin sunkias finansines pasekmes). Sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Apeliantė nesutikdama su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas UAB „Benart projektai" prašymu kas mėnesį mokėti po 490 Eur iki 2018 m. kovo 31 d. sąlygotų akivaizdžią interesų disproporciją vienos šalies naudai, kad teismo sprendimo išdėstymas sąlygotų ne tik sprendimo privalomumo principo pažeidimą, bet ir esminį sprendimo reikšmės sumenkinimą. Apeliacinės instancijos teismas su nurodytais apeliantės argumentais neturi pagrindo sutikti, be to, ši aplinkybė negali paneigti teisėtų išieškotojos interesų per įmanomai trumpesnį laiką gauti iš atsakovės priteistą sumą.Nagrinėjamu atveju apeliantė prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo iš esmės grindžia sunkia savo finansine padėtimi, piniginių lėšų stoka. Sunkią finansinę padėtį įrodinėja 2017 m. gegužės 24 d. balanso, pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, Swedbank AB sąskaitos išrašu, informacija apie įmonės kasoje lėšų nebuvimą. Tačiau svarbu pažymėti tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos aukščiausiojo Teismo 2004 n. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; ir kt.). Kita vertus, vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino išdėstymo, o šiuo atveju tik su šia aplinkybe ir yra siejamas apeliantės prašymas.Apeliantės 2017 m. gegužės 24 d. balansas patvirtina, jog jos valdomo turto vertė – 98 568 Eur. Nors per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai pinigine išraiška sudaro 85 623 Eur, tačiau lieka nepaneigta aplinkybė, kad mokėjimo terminai gali būti atidėti ilgesniam laikui, ar dalis įsipareigojimų jau yra įvykdyti. Susipažinus su apeliantės pateikta 2017 m. gegužės 24 d. pelno (nuostolių) ataskaita matyti, kad nuostoliai sudaro 12 012 Eur. Tačiau, svarbu akcentuoti, jog pelno siekiančių ir dėl to riziką prisiimančių juridinių asmenų, kokia yra ir apeliantė, veiklai būdingi finansinių rodiklių svyravimai. Tą patvirtina 2017 m. gegužės 24 d. pelno (nuostolių) ataskaita, kurioje užfiksuota, jog apeliantė praėjusiais finansiniais metais veikė pelningai, jos grynasis pelnas sudarė 5 347 Eur.Nors apeliantė teigia, kad neturi grynųjų pinigų, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu tai nesuteikia pagrindo taikyti teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo institutą. Iš pateikto 2017 m. gegužės 24 d. balanso matyti, kad įmonė turi 59 765 Eur vertės atsargų, kurias realizavus atsirastų galimybė įvykdyti ieškovei palankų teismo sprendimą. Be to, apeliantė į bylą yra pateikusi eilę sutarčių (2017 m. gegužės 25 d. Rangos sutartis Nr. RS- 170525; 2017 m. birželio 2 d. Pirkimo - pardavimo sutartis Nr. PP-170602; 2017 m. birželio 6 d. Rangos sutartis Nr. 170612; 2017 m. birželio 14 d. Pirkimo - pardavimo sutartis Nr. PS-170614; 2017 m. birželio 26 d. pirkimo - pardavimo sutartis Nr. PP-170612; 2017 m. birželio 30 d. Rangos sutartis Nr. 20170630/1; 2017 m. liepos 4 d. Rangos sutartis Nr. RS-170704), kurių įvykdymo bei dalis atsiskaitymo terminų yra suėję, o tai patvirtina, kad apeliantė disponuoja piniginėmis lėšomis. Be to, kaip teigia pati apeliantė, jos finansinė padėtis gerėja, ji yra atsiskaičiusi su valstybės, savivaldybių biudžetais ir pinigų fondais, įsiskolinimų Valstybinio socialinio draudimo fondui neturi. Taip pat atsakovė sudarė aukščiau minėtas sutartis.Nustatytomis aplinkybėmis galima konstatuoti, jog kitaip negu teigia apeliantė, jos turtinė padėtis nėra tokia bloga, kad ji objektyviai negalėtų savalaikiai įvykdyti visą teismo sprendimą. Nustatytų faktinių aplinkybių kontekste negalima teigti, jog apeliantės turtinė padėtis yra pavojingai nestabili. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės turtinės padėties esmingai nepaveiktų savalaikis viso teismo sprendimo įvykdymas. Todėl apeliantės nurodoma sunki turtinė padėtis nėra pakankama prielaida prašymo dėl teismo sprendimo įvykdymo patenkinimui. Nors apeliantė nurodo, kad ieškovės turinė padėtis gera ir išdėsčius teismo sprendimo vykdymą jos interesai nebus pažeisti, tačiau teismas, spręsdamas teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, neturėtų suteikti prioritetinės reikšmės kurios nors ginčo šalies interesų užtikrinimui. Šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko (nagrinėjamu atveju apelianto), bet ir į išieškotojo (ieškovo) interesus. Jeigu dėl tam tikros sumos priteisimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kreditoriaus teisėti lūkesčiai siejami su teismo sprendimo privalomumu, kuris reiškia, kad įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 str.), neatsižvelgiant į faktą, kad to kreditoriaus turtinė padėtis yra geresnė, nei paties skolininko.Laikytini nepagrįstais apeliantės argumentai, kad nepagrįstas ir neatitinka atsakovės interesų teismo vertinimas, jog atsakovė visą situaciją vertina išimtinai tik per savo interesų apsaugos prizmę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo.Aiškinant CPK 284 straipsnio 1 dalies normą turi būti atsižvelgta į sisteminius šios normos ryšius su kitomis civilinio proceso normomis, konkrečiai, šalių procesinio lygiateisiškumo principu (CPK 17 straipsnis), teismo sprendimo privalomumu (CPK 18 straipsnis), teismo pareiga atsižvelgti į abiejų šalių interesus, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisine galia (CPK 259 straipsnis, 279 straipsnis), reikalavimu procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai įpareigoja atsakovę imtis priemonių kuo greičiau įvykdyti teismo sprendimą (CPK 7 straipsnis), priešingu atveju būtų pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė nepateikė jokių įtikinamų įrodymų, kurie sudarytų pagrindą nepažeidžiant ieškovės teisėtų lūkesčių bei nesuteikiant nepagrįsto pranašumo apeliantei, spręsti apie poreikį taikyti teismo sprendimo įvykdymo išdėstymą, kartu įvertinus ir tą aplinkybę, jog turi būti įvykdytas prieš metus laiko priimtas (2016 m. spalio 28 d.) teismo sprendimas, kuris Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutartimi paliktas nepakeistas. Savo teisėmis dalyvaujantys byloje asmenys privalo naudotis nepiktnaudžiaudami (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 1.137 straipsnio 3 dalis; CPK 7 straipsnio 2 dalis), t. y. savo teises įgyvendinti tokiu būdu ir priemonėmis, kurie be teisinio pagrindo nepažeidžia ir nevaržo kitų asmenų teisių, nedaro žalos kitiems asmenims, neprieštarauja įgyvendinamos teisės prigimčiai, atitinka civilinio proceso tikslus. Asmuo, kuriam įstatymo suteikiamos tam tikros teisės, kartu privalo vykdyti ir įstatymo jam nustatytus įpareigojimus, kurių būtina laikytis, kad, įgyvendinant šias teises, nebūtų pažeidžiamos kitų asmenų teisės ir teisėti interesaiKiti atskirojo skundo argumentai nagrinėjamam klausimui teisiškai nereikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų atskirai neanalizuoja ir dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmė teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias sprendimo vykdymo išdėstymą (CPK 284 straipsnis), ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Kadangi šios išlaidos nesiekia 3 Eur sumos (0, 79 Eur), todėl iš apeliantės į valstybės biudžetą nepriteisiamos 0, 79 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 str. 1 d., 92 str.).

Kauno apygardos teismas, Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.