Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. Š. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys AB SEB bankas, AB „NEO Finance“, antstoliai Aleksandras Selezniovas ir Jonas Petrikas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Byla nagrinėta suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant, apie pareiškimą ir teismo posėdį jie informuoti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

6. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas laidavo kreditoriui AB SEB bankas už kito asmens neįvykdytus įsipareigojimus. Nurodytas kreditorius kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu dėl 116 177,12 Eur skolos priteisimo iš pareiškėjo, tačiau pareiškėjas šį kreditoriaus reikalavimą ginčijo, kreditoriaus reikalavimas pareiškėjui buvo sumažintas iki 33 306,30 Eur. Siekdamas nedidinti bylinėjimosi išlaidų, pareiškėjas su kreditoriumi sudarė taikos sutartį, kuria pripažino 33 306,30 Eur finansinį reikalavimą pagal sudarytą laidavimo sutartį. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad pagrindiniams skolininkams, už kurių prievoles jis laidavo, 2017 m. kovo 28 d. buvo iškelta fizinių asmenų bankroto byla, tačiau iki pat 2019 m. kovo 18 d. AB SEB bankas pareiškėjui jokių reikalavimų nereiškė. Pareiškėjas taip pat nebegali vykdyti ir kitų įsipareigojimų – pagal sutartį, sudarytą su AB „NEO Finance“. Bendra kreditorinių reikalavimų suma šiuo metu sudaro 37 340,51 Eur. Vykdant priverstinį skolų išieškojimą iš pareiškėjo darbo užmokesčio ir teikiant išlaikymą vaikams, nurodytos skolos padengimui pareiškėjui būtų reikalingas neprotingai ilgas laikas, kadangi jau šiuo metu pareiškėjui ypač sudėtinga padengti būtiniausias pragyvenimo išlaidas.

7. Pareiškėjas pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad vartojimo paskolos sutartį pareiškėjas sudarė 2018 m. balandžio 16 d., tai yra dar iki AB SEB bankui pareiškiant ieškinį dėl 116 177,12 Eur skolos priteisimo iš pareiškėjo. Pareiškėjas nežinojo ir negalėjo žinoti, kad AB SEB bankas, pagrindiniams skolininkams 2016 m. rugsėjo 24 d. inicijavęs sutarties nutraukimą ir praėjus dviem metams po bankroto bylos pagrindiniams skolininkams iškėlimo, pareikš reikalavimus pareiškėjui, kaip laiduotojui. Pareiškėjo nuomone, jo nemokumas kilo būtent dėl kreditorius veiksmų, o ne dėl neatsakingo pareiškėjo elgesio. Nurodo, kad siekdamas kuo efektyviau atsiskaityti su kreditoriais, pareiškėjas sieks gauti geriau apmokamą darbą, tačiau šiuo metu tokios galimybės neturi. Pateikė skaičiavimus, kad tuo atveju, jeigu pareiškėjas, gaudamas didesnį atlyginimą, galėtų mokėti po 422 Eur sumą kas mėnesį, tai skolos kreditoriams išmokėjimui reikėtų apytiksliai 8 metų. Kadangi iš pareiškėjo priteistos ir skaičiuojamos palūkanos, šis terminas būtų kur kas ilgesnis, todėl nelaikytinas protingu.

8. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas dirba pagal darbo sutartį UAB (duomenys neskelbtini) (pavadinimas pakeistas į UAB (duomenys neskelbtini)). Iš pateiktų pareiškėjo atlyginimo priskaitymo lapelių matyti, kad jo darbo užmokestis nėra pastovus ir priklauso nuo konkretų mėnesį dirbtų valandų skaičiaus, 2020 m. balandžio – lapkričio mėn. vidutiniškai jo atlyginimas sudarė apie 1 391 Eur (atskaičius mokesčius). Nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, santaupų ar kito turto, iš kurio gautų pajamų, pareiškėjas neturi.

9. Pareiškėjas buvo suteikęs prievolių įvykdymo užtikrinimą – laidavimą tretiesiems asmenims, jo atsakomybės pagal laidavimo sutartį klausimas išspręstas 2019 m. gegužės 31 d. nutartimi, kuria Klaipėdos apygardos teismas (civilinės bylos Nr. e2-995-826/2019) patvirtino kreditoriaus AB SEB banko ir skolininko D. Š. pasirašytą taikos sutartį, kuria be kita ko šalys susitarė, jog D. Š. pripažįsta savo įsipareigojimus kreditoriui AB SEB bankui pagal laidavimo sutartį bei sutinka, kad šios Taikos sutarties pasirašymo dieną jo solidarus įsiskolinimas kreditoriui už skolininkus sudaro 33 306,30 Eur.

10. Pareiškėjas neturi grynųjų pinigų, kurių suma viršytų 1 MMA, akcijų ir kitų vertybinių popierių, individualios ir (ar) ūkininko veiklos nevykdo. Pareiškėjas turi du nepilnamečius vaikus, kurių išlaikymo klausimas išspręstas Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 26 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. e2SP-3106-1030/2020). Pareiškėjas įsipareigojo kas mėnesį mokėti po 175 Eur išlaikymą kiekvienam vaikų iki jų pilnametystės, iš viso 350 Eur per mėnesį. Pareiškėjas nuomojasi būstą adresu, (duomenys neskelbtini), nuomos mokestis yra 250 Eur. Taip pat yra sudaręs sutartį dėl transporto priemonės naudojimo panaudos pagrindais. Nurodo, kad automobilis jam yra būtinas, kadangi jo darbo grafikas nepastovus, vykstant į darbą būtinas automobilis, todėl patiriamos išlaidos kurui ir automobilio priežiūrai bei privalomajam draudimui.

11. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo vardu būtų iškeltų civilinių bylų, kuriose jam būtų pareikšti turtiniai reikalavimai, taip pat nėra duomenų, kad jam būtų pareikšti su darbo santykiais susiję reikalavimai, ar būtų iškelta baudžiamųjų bylų, kuriose būtų pareikšti turtiniai reikalavimai ir (arba) areštuotas turtas.

12. Fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. FABĮ 6 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Įstatymo 2 straipsnio 2 dalis numato, kad fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA.

13. FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatyti atvejai, kada teismas privalo atsisakyti iškelti bankroto bylą. Fizinio asmens bankroto bylą iškelti atsisakoma jei teismas nustato, kad pareiškėjas yra nesąžiningas (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2-4 punktai), mokus (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punktas), kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo pakartotinai nesuėjus įstatyme nustatytam terminui (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punktas), arba paaiškėja, kad fiziniam asmeniui yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 6 punktas).

14. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjo įsipareigojimai yra pradelsti ir jie viršija įstatyme nustatytą sumą (25 MMA), tačiau keliamas klausimas, ar pareiškėjo finansinė padėtis yra tokia, kad jis yra objektyviai nepajėgus vykdyti finansinių įsipareigojimų kreditoriams, t. y. ar pareiškėjas turi realias galimybes šias skolas padengti.

15. Pareiškėjo kreditoriai – suinteresuoti asmenys AB „NEO Finance“ ir AB SEB bankas abejoja dėl pareiškėjo nemokumo ir sąžiningumo. Suinteresuotas asmuo AB „NEO Finance“ mano, kad įvertinus pareiškėjo pajamų ir skolinių įsipareigojimų santykį, nėra pagrindo pripažinti jį nemokiu FABĮ 2 straipsnio 2 dalies prasme. Pažymėjo, kad fizinio asmens bankroto byla pareiškėjui nekeltina ir todėl, kad jo gaunamos pajamos leidžia per protingą terminą padengti įsiskolinimą. Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas su pareiškimu nesutinka, prašo priimant galutinį sprendimą tiksliai įvertinti visus aspektus, patvirtinančius galimybę bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimui, sutinka, kad formaliai pareiškėjo būsena atitinka įstatyme įtvirtintą nemokumo būseną.

16. Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad jis laidavo už dalį tėvų paimto kredito, tuo metu nežinojo, kad dėl nesėkmingai susiklosčiusių aplinkybių jo tėvai bankrutuos. Kai prisiėmė įsipareigojimus bankui pagal laidavimo sutartį, pareiškėjas dirbo užsienyje, buvo 25 metų amžiaus, todėl abejonių dėl prisiimtų įsipareigojimų nekilo. Pareiškėjas taip pat yra skolingas kreditoriui AB „NEO Finance“ – buvo paimtas 3 000 Eur kreditas automobilio įsigijimui. Tuo metu pareiškėjas negalėjo žinoti, kad AB SEB bankas pareikalaus skolos grąžinimo.

17. Pareiškėjo atstovo teigimu, 2018 m. sudarant kredito sutartį su AB „NEO Finance“, pareiškėjas negalėjo žinoti, kad AB SEB bankas kreipsis į teismą dėl skolos išieškojimo iš pareiškėjo. Pareiškėjas dėjo pastangas, kad AB SEB banko reikalavimas kiek įmanoma būtų sumažintas, po ko ir buvo sudaryta taikos sutartis su kreditoriumi. Pasirašant taikos sutartį, bankui pareiškėjo mokumas buvo žinomas ir jis turėjo suprasti, kad sutartis bus vykdoma priverstinai, skolos grąžinimo grafikas nebuvo numatytas. Pareiškėjo atlyginimas kintantis, tačiau nepakankamas, kad skola būtų grąžinta netgi per 8 metus, o tai patvirtina jo nemokumą, dėl jo nesąžiningumo įrodymų nepateikta.

18. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad kreditorius AB „NEO Finance“ nepagrįstai teigia, kad pareiškėjas, sudarydamas šį sandorį, jau žinojo, kad negalės atsiskaityti su kreditoriais. Kreditorius AB „NEO Finance“ nepateikė duomenų, kad laiduodamas už kitų asmenų prievolę, ar paimdamas 3000 Eur kreditą automobilio įsigijimui, pareiškėjas elgėsi neatidžiai ir neatsakingai, turėjo tikslą skolų negrąžinti, arba, kad šis sandoris pažeidė kreditoriaus AB SEB bankas interesus, pažymėtina, kad šis kreditorius klausimo dėl pareiškėjo nesąžiningumo CK 6.67 straipsnio prasme nekelia. Iš bylos medžiagos matyti, kad visi sandoriai sudaryti daugiau nei prieš 3 metus iki kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas). Kokią galimai kreditorius klaidinančią informaciją apie savo finansinę padėtį nuslėpė ar nepateikė pareiškėjas, kreditoriai nenurodė, tai yra nesutikimą su pareiškimu motyvuoja tik cituodami įstatymus ir teismų praktiką. Be to, kredito įstaigoms taip pat keliami reikalavimai įvertinti fizinių asmenų galimybes laiduoti (garantuoti) už kredito įstaigų suteikiamas paskolas, vertinti kreditingumą, kitus turimus įsipareigojimus ir galimybes laiku grąžinti kreditą. Duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjo, kaip laiduotojo, finansinė būklė neatitiko prisiimamų įsipareigojimų, nepateikta.

19. Pagal Lietuvoje pasirinktą FABĮ įtvirtintą fizinių asmenų nemokumo modelį nenustatytos privalomos sąlygos, kad asmeniui bankroto byla galėtų būti keliama tik tada, kai jis tapo nemokus dėl išskirtinių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (ligos, neįgalumo, nuo asmens nepriklausančio darbo netekimo ir pan.). FABĮ nėra nustatyta, kad dėl savo neatidaus elgesio nemokiu tapęs asmuo automatiškai laikomas nesąžiningu. Neatidus fizinis asmuo, netinkamai įvertinęs savo vartojimo galimybes, taip pat gali būti laikomas sąžiningu ir jam gali būti keliama bankroto byla, jei nekonstatuojama jo nesąžiningų veiksmų. Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti).

20. Kreditorius AB „NEO Finance“ nurodo, kad atsižvelgiant į pareiškėjo gaunamas pajamas, jo finansinė būklė nėra kritinė. Kadangi pareiškėjas yra jauno amžiaus, darbingas, gauna nuolatines pajamas, todėl gali įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams.

21. Kaip jau minėta, pagal pateiktus duomenis pareiškėjo vidutinis darbo užmokestis sudaro 1 391 Eur, poreikiams kas mėnesį patenkinti pareiškėjas prašo patvirtinti 970 Eur sumą. Vaikų išlaikymui kas mėnesį pareiškėjas skiria po 350 Eur. Patiria išlaidų būsto nuomai, komunaliniams mokesčiams, automobilio išlaikymui. Teismo posėdžio metu pareiškėjas papildomai paaiškino, kad šiuo metu jo darbo užmokestis dėl darbovietėje vykstančių rekonstrukcijų yra sumažėjęs, todėl siekia tik 700 Eur per mėnesį. Nuo balandžio mėn. darbo užmokestis turėtų didėti. Pareiškėjas yra vidurinio išsilavinimo, dirba naftos produktų operatoriumi. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjo atlyginimas yra kintantis. Pareiškėjo skaičiavimais, pagal šiuo metu gaunamą atlyginimą, atsižvelgiant į dabar antstolių išieškomas sumas, kurios svyruoja nuo 100 iki 400 Eur per mėnesį, jis skolas kreditoriams galėtų padengti per daugiau nei 8 metų terminą. Bendra kreditorinių reikalavimų suma pareiškimo nagrinėjimo metu yra 39 574 Eur.

22. Situacija, kai asmens finansiniai įsipareigojimai didesni nei jo turimas turtas, tačiau gaunamos pajamos leidžia per protingą laikotarpį šiuos įsipareigojimus įvykdyti, reiškia, kad asmuo gali vykdyti skolinius įsipareigojimus. Vien tai, kad asmens turimų skolų suma viršija jo turimo turto vertę, nereiškia asmens nemokumo, jeigu jis gauna pajamas, kurios yra pakankamos skoloms padengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis Nr. 3K-3-269-219/2015). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad vien tik didelių pajamų gavimo faktas automatiškai nereiškia asmens mokumo, jeigu jų neužtenka jo įsipareigojimams padengti, o nustatant, ar asmuo pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, būtina nustatyti ir įvertinti jo per ataskaitinį laikotarpį (mėnesį) mokėtiną pinigų sumą, gaunamas ir numatomas gauti pajamas, lėšas, būtinas pragyvenimui. Be to, teismas, spręsdamas, ar asmens gaunamos pajamos, dalį jų skiriant skoliniams įsipareigojimams vykdyti, leidžia jam per protingą laikotarpį įvykdyti šiuos įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-969/2015).

23. Įvertinus pareiškėjo pradelstų įsiskolinimų dydį, gaunamas pajamas, turimą turtą, teismas pripažįsta, kad nustatytos aplinkybės neleidžia konstatuoti, jog pareiškėjas objektyviai turi galimybę padengti kreditorinius įsipareigojimus. Pažymėtina, kad pareiškėjas apskaičiuodamas terminą, per kurį jis galėtų padengti įsiskolinimus, skaičiavo darydamas prielaidą, kad galimai gaus didesnį atlyginimą, taip pat taikė maksimalią antstolių išieškotą 422 Eur sumą, kai įsiskolinimo suma šiuo metu daugiau nei 39 000 Eur. Be to, pareiškėjo skoliniai įsipareigojimai nurodytu laikotarpiu vykdant prievoles kreditoriams, mokant pagal sutartis skaičiuojamas palūkanas, netesybas, vykdymo išlaidas, nuolat didėtų, todėl skolų grąžinimo terminai dar užsitęstų. Teismo nuomone, laikotarpis, per kurį pareiškėjas galėtų visiškai atsiskaityti su kreditoriais, sumokėti netesybas ir vykdymo išlaidas, yra nepagrįstai ilgas, kadangi nepagrįstai ilgam laikui atidedamas pareiškėjo grįžimas į aktyvia ekonominę veiklą, įvertinus jo skolinių įsipareigojimų kitimo dinamikos perspektyvą tokio asmens turimo turto (turto neturi) ir jo gaunamų pajamų (šiuo metu pajamos apie 700 Eur) kontekste, taip pat neužtikrintų skolininko bei kreditorių interesų pusiausvyros. Todėl nagrinėjamu atveju nustačius, kad pareiškėjo pradelsti įsipareigojimai žymiai viršija jo bendro turto vertę bei nenustačius, kad įsipareigojimai gali būti padengti per protingą terminą, teismo nuomone, sudaro pagrindą išvadai, kad pareiškėjas atitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

24. Atsižvelgiant į pareiškėjo nurodytas nemokumo priežastis, jo turimų įsiskolinimų apimtis, atsižvelgiant į pareiškėjo gaunamas pajams, galimas perspektyvas vykdyti skolinius įsipareigojimus, dedant maksimalias pastangas gauti geriau apmokamą darbą, teismas pareiškėjo nesąžiningumo šioje proceso stadijoje nenustatė. Pareiškėjo gaunamų pajamų, jo poreikių tenkinimo ir išieškojimo vykdymo balansas patvirtina, kad pareiškėjui atsisakius iškelti bankroto bylą, susidariusios skolos išieškojimas užtruktų nepagrįstai ilgai, neatitiktų nei skolininko nei kreditorių interesų. Pareiškėjo gaunamų pajamų nepakanka ir jis objektyviai negali per protingą terminą padengti įsipareigojimų kreditoriams. Atkreiptinas dėmesys, kad suinteresuoti asmenys savo skaičiavimų, pagrindžiančių, kad pareiškėjas per protingą terminą galėtų padengti įsiskolinimą, neteikė.

25. Byloje nėra kitų duomenų, kurių pagrindu būtų galima abejoti pareiškėjo sąžiningumu. Pažymėtina, kad civilinė teisė įvirtina sąžiningumo prezumpciją (CK 1.5 straipsnis.), todėl šalis, kuri teigia, kad kita šalis yra nesąžininga, privalo tai įrodyti. Kreditoriai, teigdami, kad pareiškėjas yra nesąžiningas bei egzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatyti pagrindai, kuriems esant teismas turėtų atsisakyti pareiškėjui iškelti bankroto bylą, nepateikė tai patvirtinančių duomenų (CPK 178 straipsnis).

26. Teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad atsižvelgiant pareiškėjo turtinę padėtį, jis negali įvykdyti minėtų skolinių įsipareigojimų nurodytiems kreditoriams, o skolinių įsipareigojimų suma, kurios pareiškėjas negali įvykdyti, akivaizdžiai viršija 25 MMA. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pareiškėjas D. Š. yra nemokus.

27. Ištyrus bylos medžiagą bei išklausius pareiškėjo bei jo atstovo paaiškinimų teismo posėdžio metu, nenustatyta, kad per pastaruosius trejus metus jis būtų sudaręs sandorių, priešingų kreditorių interesams. Vien ta aplinkybė, kad asmuo neturi galimybių atsiskaityti su kreditoriais, nepatvirtina, kad asmuo yra nesąžiningas kreditorių atžvilgiu. Pagrindinė pareiškėjo nemokumo priežastis – pasirašyta laidavimo sutartis, taip pat vartojimo kreditas, kuris buvo paimtas anksčiau, nei kreditorius pagal laidavimo sutartį kreipėsi dėl skolos išieškojimo. Nors pareiškėjas su kreditoriumi sudarė taikos sutartį, kuria pripažino 33 306,30 Eur finansinį reikalavimą, tačiau pareiškėjo gaunamų pajamų finansiniams įsiskolinimams dengti ir atsiskaityti su kreditoriais nepakako, pareiškėjas patyrė finansinius sunkumus, dėl ko susidarė nurodyti įsiskolinimai kreditoriams, tai yra, nemokumą sukėlė ne sąmoningas (kryptingas) pareiškėjo nesąžiningas veikimas ar neveikimas, o objektyviai susiklosčiusios aplinkybės.

28. Nagrinėjamu atveju FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintų ribojimo iškelti pareiškėjui bankroto bylą sąlygų nenustatyta. Pareiškėjas pateikė visus dokumentus, kuriuos įstatymas įpareigoja pateikti teismui prie pareiškimo iškelti bankroto bylą (FABĮ 4 straipsnio 4 dalis). Nėra duomenų, kad pareiškėjas piktnaudžiautų alkoholiu ar narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis. Iš pateiktos Lošimų priežiūros tarnybos pažymos matyti, jog pareiškėjas nesilanko kazino. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis pareiškėjas neteistas.

29. Teismo vertinimu, atsisakymas iškelti pareiškėjui bankroto bylą nagrinėjamu atveju neatitiktų nei pareiškėjo, nei kreditorių interesų – pareiškėjas toliau liktų nemokus, nes jo finansinė padėtis, gaunamos pajamos neleistų padengti įsiskolinimų jo kreditoriams. Priešingai, iškėlus bankroto bylą, būtų rengiamas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas, siekiama kreditorių pagalba atstatyti pareiškėjo mokumą, todėl tai labiau atitiktų tiek pareiškėjo, tiek kreditorių interesus. Be to, iškėlus bankroto bylą, kils pareiga bankroto administratoriui patikrinti pareiškėjo sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, galėjusių turėti įtakos tam, kad fizinis asmuo negali įvykdyti prievolių kreditoriams, pripažinimo negaliojančiais (FABĮ 12 straipsnio 3 dalis). Bankroto administratorius, nustatęs asmens nesąžiningumą gali kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nutraukimo, tokia teisė taip pat suteikta kreditoriams (FABĮ 24 straipsnio 9 punktas). Toje pačioje stadijoje taip pat galės būti įvertinti pareiškėjo veiksmai bei dedamos pastangos, siekiant kuo daugiau atsiskaityti su kreditoriais. Be to, kreditoriams bankroto procedūros metu FABĮ numato svertus kontroliuoti bankroto administratoriaus veiklą ir įtakoti bankroto procesą (gauti iš bankroto administratoriaus informaciją, veiklos ataskaitas, motyvuotai reikalauti atstatydinti, pritarti planui, kontroliuoti plano įgyvendinimą, reikalauti nutraukti bankroto bylą, kt.).

30. Nors bankroto bylos iškėlimo stadijoje pareiškėjui privaloma pateikti įstatyme nurodytą informaciją, tačiau šios informacijos teisingumas gali būti vertinamas bet kurioje bankroto bylos nagrinėjimo stadijoje, tiek jau iškėlus bankroto bylą. Bankroto byla gali būti nutraukiama paaiškėjus aplinkybei, jog pareiškėjas pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, pajamas, turimus įsipareigojimus.

31. Atsižvelgęs į išdėstytus motyvus, teismas pripažįsta, kad yra pagrindas iškelti pareiškėjui bankroto bylą, nes pareiškėjas yra nemokus ir nenustatyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatyti pagrindai.

32. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas bankroto administratoriumi pasiūlė skirti Ovidiją Žutautę, kreditoriai kitų kandidatūrų nepasiūlė, prieštaravimų dėl pasiūlytos kandidatūros neišreiškė. FABĮ 11 straipsnio 3, 5 dalyse įtvirtintų pagrindų, dėl kurių teismas negalėtų skirti Ovidijos Žutautės bankroto administratore, nenustatyta. Prie pareiškimo pridėtas Ovidijos Žutautės sutikimas, numatytas FABĮ 4 straipsnio 5 dalyje, atlikti bankroto procedūras, teismui pagal FABĮ 13 straipsnio 7 dalį pateiktas bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo polisas. Atsižvelgiant į tai, bankroto administratore skirtina Ovidija Žutautė. Atsižvelgiant į bankrutuojančio fizinio asmens turimo turto rūšį ir jo kiekį, bankroto procedūrų kiekį ir sudėtingumą, į tai, kad kreditoriai neprieštaravo, laikytina, kad Ovidijos Žutautės nurodyta bendra 580 Eur suma yra protinga ir pagrįsta, ne per didelė, todėl nustatytina bendra 580 Eur lėšų suma, kurią bankroto administratorė turi teisę naudoti pareiškėjo bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos (FABĮ 4 straipsnio 6 dalis, 6 straipsnio 3 dalies 4 punktas).

33. Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad būtiniems poreikiams tenkinti kas mėnesį jam reikalinga 970 Eur suma. Nurodė, kad jo darbo užmokestis šiuo metu yra apie 700 Eur (atskaičius mokesčius), yra vidurinio išsilavinimo, stengsis susirasti geriau apmokamą darbą. Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad būtiniesiems poreikiams prašoma nustatyti suma ir nurodytos išlaidos yra pagrįstos, pvz. transportui išlaidos būtinos, kadangi reikia vykti į darbą, reikalingos papildomos išlaidos laisvalaikiui su vaikais. Savo poreikius pareiškėjas susimažino iki minimumo, neskiria lėšų aprangai, laisvalaikiui. Kreditoriams kelia abejonių, iš kokių lėšų pareiškėjas planuoja dengti bankroto administravimo išlaidas ir atsiskaityti su kreditoriais.

34. Atsižvelgiant į kreditorių nuomonę, taip pat į pareiškėjo šiuo metu gaunamas pajams ir išlaidas, teismo nuomone, prašoma būtiniesiems poreikiams tenkinti suma yra per didelė ir neatitinka pareiškėjo gaunamų pajamų. Būtinųjų išlaidų suma (970 Eur) nepagrįsta ir nemotyvuota, todėl šiuo atveju, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, yra pagrindas būtinųjų išlaidų sumą mažinti iki bendros 700 Eur sumos. Pagal pareiškėjo pateiktus duomenis kas mėnesį yra skiriama 350 Eur vaikų išlaikymui, apie 250 Eur būsto nuomai, todėl likusios sumos, tinkamai planuojant savo išlaidas, pareiškėjui turėtų pakakti. Teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį į tai, kad yra galimybė šias išlaidas sumažinti protingai jas planuojant, racionaliai naudojant lėšas ir atsisakant to, kas nėra būtina, be to, byloje nepateikti duomenys, kad pareiškėjo sveikatos būklė reikalautų didesnių piniginių lėšų ar pan.

35. Pažymėtina, kad ši suma nustatoma pareiškėjo būtiniesiems poreikiams patenkinti tik iki mokumo atkūrimo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo plano patvirtinimo – iki to laiko suinteresuoti asmenys ir pareiškėjo bankroto administratorius turės galimybę įvertinti ir nustatyti, kokia yra pagrįsta ir būtina suma pareiškėjo poreikiams patenkinti vykdant bankroto procedūras. Esant išdėstytoms aplinkybėms, nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos tvirtintina pareiškėjui kiekvieną mėnesį reikalinga piniginių lėšų suma iš esmės atitinkanti jo gaunamas pajamas, t. y. 700 Eur (FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 9 punktas). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad padidėjus pareiškėjo pajamoms, pasikeitus poreikiams, ši suma gali būti peržiūrima ir didinama rengiant mokumo atkūrimo plano projektą.

36. Vadovaujantis FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 3 punktu nustatytinas 30 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminas, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos. Remiantis FABĮ 8 straipsnio 5 dalies reglamentavimu bei atsižvelgiant į kreditorių skaičių, nustatytinas 4 mėnesių terminas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 1-3 dalimis, civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, teismas

nutaria:

iškelti D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), bankroto bylą.

Paskirti pareiškėjo D. Š. bankroto administratore Ovidiją Žutautę, (duomenys neskelbtini), sąrašo Nr. B-FA424.

Nustatyti 30 dienų terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratorei savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos.

Patvirtinti bendrą 580 Eur lėšų sumą, kurią bankroto administratorė turi teisę naudoti D. Š. bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos.

Patvirtinti 700 Eur lėšų sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį D. Š. būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti 4 (keturių) mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.

Neįsiteisėjusią nutarties kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims ir paskirtai bankroto administratorei.

Įsiteisėjus nutarčiai, jos patvirtintą kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims, taip pat Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Finansų ministerijos, VĮ Registrų centras Klaipėdos filialui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, kredito įstaigoms, kuriose yra fizinio asmens vardu atidarytos piniginių lėšų sąskaitos – AB „Šiaulių bankas“, antstoliams Aleksandrui Selezniovui ir Jonui Petrikui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.