Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2016-02-25 · Civilinė byla Nr. e2-324-186/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2016-02-25Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-03-07Kauno apygardos teismas
  3. Pirmoji instancijaNutartis · 2016-03-15Lietuvos apeliacinis teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2016-12-02Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-02-25
Bylos Nr.
e2-324-186/2016
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00805-2015-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Žironas
Ieškovas
A. S.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „EO NT“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-324-186/2016Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00805-2015-7Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 25 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutarties, kuria teismas pasinaikino nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-1038-259/2016 pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „EO NT“ dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo pripažinimo negaliojančiu ir įpareigojimo išmokėti dividendus, byloje trečiaisiais asmenimis dalyvauja uždaroji akcinė bendrovė „RSD Group“, D. S., R. S.

Išnagrinėjus bylą pagal atskirąjį skundą,nustatyta :Ginčo esmė

Byloje sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas.

Ieškovas A. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiu 2015 m. balandžio 30 d. atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „EO NT“ eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą, kuriuo buvo nuspręsta nemokėti akcininkams dividendų, ir pakeisti teisinį santykį, susiklosčiusį tarp UAB „EO NT“ ir jos akcininkų dėl dividendų nemokėjimo – įpareigoti UAB „EO NT“ išmokėti 1 300 000 Eur dividendų asmenims, buvusiems UAB „EO NT“ akcininkams 2015 m. balandžio 30 d. Ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti ieškovas prašė areštuoti atsakovės lėšas 1 300 000 Eur sumai.

Kauno apygardos teismas 2015 m. spalio 21 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino iš dalies , t. y. areštavo 1 300 000 Eur sumai atsakovei priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises ir tik šio turto nesant, lėšas.

Atsakovė UAB „EO NT“ dėl šios teismo nutarties padavė atskirąjį skundą, kuriame prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 3 d. nutartimi, sutikdamas su atsakovės atskiruoju skundu, pasinaikino savo 2015 m. spalio 21 d. nutartį, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovei atmetė.

Teismas nurodė, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones atsakovės UAB „EO NT“ turtui, nebuvo žinoma atsakovės turtinė padėtis, todėl teismas tuo metu pripažino, jog tikėtina, kad pakankamai didelė ieškinio suma gali padidinti būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Su atsakovės UAB „EO NT“ atskiruoju skundu pateikti dokumentai teismui leido daryti išvadą, kad atsakovės turtinė padėtis yra gera. Teismas pažymėjo, kad pateiktos pažymos prie nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. 13/07/217K ir Nr. 13/07/216K patvirtina, jog vien dalies atsakovės turimo nekilnojamo turto – gamybinio pastato su prekybos patalpomis ir kiemo statiniais, esančių (duomenys neskelbtini), bei automobilių remonto centro su parduotuve ir sandėliais, inžineriniais tinklais, kiemo statiniais, žemės sklypu, esančių (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra apie 3 500 000 Eur. Vien šio turto visiškai užtektų, kad atsakovė būtų pajėgi patenkinti galimą teismo sprendimą tuo atveju, jei toks teismo sprendimas būtų palankus ieškovui. Teismui pateikti duomenys leido spręsti, kad ieškinys pareikštas ekonomiškai stipriam juridiniam asmeniui, kurio turimo turto vertė žymiai viršija jai, kaip atsakovei, pareikštų reikalavimų sumą. Tai leido teismui spręsti, kad ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas šiuo atveju neturėtų būti iš esmės apsunkintas ar neįmanomas, netgi ir atsižvelgiant į pareikštų reikalavimų sumą. Be to, nėra objektyvių aplinkybių, kad atsakovė gali imtis veiksmų turtą paslėpti ar kitaip sumenkinti savo turtinę padėtį, siekdama išvengti prievolių, galinčių atsirasti galimo ieškinio patenkinimo atveju.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliantas (ieškovas) A. S. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutartį panaikinti.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Gera atsakovės turtinė padėtis nepanaikina grėsmės dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo, nes bendrovė gali nevaržomai perleisti turimą turtą. Atsakovė yra sukaupusi dideles lėšų atsargas, turi vertingo nekilnojamojo turto. Neareštavus lėšų, bendrovė gali lengvai perleisti lėšas ir taip apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Bendrovei perleidus lėšas, jas paskolinus ar kitaip panaudojus, išieškojimas būtų vykdomas iš atsakovės turimo nekilnojamojo turto. Atsakovės veikla yra nekilnojamojo turto nuoma, todėl pardavus bendrovės nekilnojamąjį turtą būtų sužlugdyta ir nutraukta bendrovės veikla. Ieškovas, kaip atsakovės akcininkas, yra suinteresuotas bendrovės veiklos tęstinumu. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas padėtų užtikrinti tiek būsimo teismo sprendimo įvykdymą, tiek bendrovės veiklos tęstinumą. Turto (lėšų) areštas niekaip nesutrikdytų bendrovės veiklos ir nepakenktų bendrovės mokumui, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones nebūtų pažeisti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ekonomiškumo ir proporcingumo principai, o bendrovės veikla būtų suvaržyta minimaliai. Ieškinio specifika pagrindžia būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir užtikrinti status quo. Bendrovė dividendus išmoka pinigais, todėl tam, kad būtų galima įvykdyti būsimą teismo sprendimą, yra tikslinga areštuoti atsakovės lėšas, kurios ieškinio pareiškimo dieną buvo sukauptos bendrovėje ir laikomos bendrovės sąskaitoje.

Atsakovė UAB „EO NT“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Neegzistuoja sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, nes ieškinys prima facie yra nepagrįstas.Neegzistuoja grėsmė dėl būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Atsakovė yra finansiškai pajėgi bendrovė, kuriai 1 300 000 Eur sudarantis reikalavimas nelaikytinas dideliu. Byloje nėra duomenų, kurios sudarytų pagrindą spėlionėms, kad atsakovė ėmėsi, imasi ar rengiasi imtis kokių nors veiksmų, dėl kurių jos turto sumažėtų ar pablogėtų finansinė padėtis ir taip neva būtų siekiama išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovo teiginiai dėl atsakovės lėšų arešto pažeidžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo eiliškumą, prieštarauja ekonomiškumo ir proporcingumo principams. Atsakovės lėšų areštas sutrikdytų atsakovės veiklą.

Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovės finansinė padėtis yra gera. Dėl šios priežasties teismas sprendė, kad byloje buvo paneigta prezumpcija, jog pakankamai didelė ieškinio suma gali padidinti būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Ieškovas atskirajame skunde sutinka dėl pirmosios instancijos teismo išvadų, susijusių su stipria finansine atsakovės padėtimi, tačiau mano, kad teismas nepagrįstai sutapatino stabilią atsakovės finansinę padėtį ir grėsmės dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo nebuvimą.

Ieškovo atskirojo skundo pozicija apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo manyti, jog egzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė dėl didelės ieškinio sumos. Ieškovo nuomone, byloje grėsmė dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo kyla dėl to, kad atsakovė gali nesudėtingai perleisti turtą tretiesiems asmenimis ir taip apsukinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, kai yra duomenų, jog atsakovė ketina perleisti, įkeisti turimą turtą ar pan. Tačiau atskirajame skunde ieškovas tik deklaratyviai nurodo, kad atsakovė gali imtis nesąžiningų veiksmų siekiant išvengti išieškojimo ieškinio patenkinimo atveju. Tai, kad bendrovės lėšomis vienasmeniškai disponuoja bendrovė ir jos vadovas R. S., kuris taip pat yra būtent tas akcininkas (per valdomą UAB „RSD group“), kuris balsuoja prieš dividendų išmokėjimą, nepatvirtina galimo atsakovės nesąžiningumo. Ieškovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovė ėmėsi konkrečių veiksmų, siekdama paslėpti ar perleisti savo turtą arba kitaip apsunkinti savo turtinę padėtį (CPK 12, 178 straipsnis). Tai reiškia, kad ieškovas neįrodė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymo galimybė sumažėtų. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama nutartimi teismas pagrįstai netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Padarius tokią išvadą, apeliacinės instancijos teismas neaptarinėja kitų atskirojo skundo argumentų dėl būtinybės pirmiausia areštuoti atsakovės lėšas, nes šios aplinkybės, nenustačius grėsmės būsimo teismo sprendimui įvykdyti, yra teisiškai nereikšmingos.

Esant pirmiau šioje nurodytoms aplinkybėms, dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Egidijus Žironas