- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-15
- Bylos Nr.
- e2-505-196/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00805-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Konstantinas Gurinas
- Ieškovas
- A. S.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „EO NT“
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „RSD Group“, D. S., R. S.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo A. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-2529-259/2015, pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „EO NT“, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „RSD Group“, D. S., R. S. dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo pripažinimo negaliojančiu ir įpareigojimo išmokėti dividendus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovas A. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu 2015 m. balandžio 30 d. UAB „EO NT“ eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą, kuriuo buvo nuspręsta nemokėti akcininkams dividendų, ir pakeisti teisinį santykį, susiklosčiusį tarp UAB „EO NT“ ir jos akcininkų dėl dividendų nemokėjimo - įpareigoti UAB „EO NT“ išmokėti 1 300 000 Eur dividendų asmenims, buvusiems UAB „EO NT“ akcininkais 2015 m. balandžio 30 d., UAB „RSD Group“ ir A. S.. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovas prašė nepranešus atsakovei ir tretiesiems asmenims taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės pinigines lėšas 1 300 000 Eur sumai.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2015 m. spalio 21 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino iš dalies ir ieškovo A. S. ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui areštavo bendrai 1 300 000 Eur sumai atsakovei UAB „EO NT“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises, esančius pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovei areštuotu turtu naudotis pagal jo tiesioginę paskirtį bei uždraudžiant visu areštuotu turtu disponuoti, o materialaus turto neesant ar esant nepakankamai, trūkstamai sumai areštavo atsakovės pinigines lėšas, esančias bankų ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis. Areštavus atsakovės pinigines lėšas, teismas leido atsakovei iš jų išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei, socialinio ir sveikatos draudimo įmokas, taip pat atsiskaityti su ieškovu, pavedant antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti. Su šia nutartimi nesutiko tiek ieškovas, tiek atsakovė, todėl pateikė atskiruosius skundus.
Kauno apygardos teismas 2015 m. lapkričio 3 d. nutartimi pasinaikino Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartį ir ieškovo A. S. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės UAB „EO NT“ turtui atmetė, nutartį leido vykdyti skubiai (CPK 152 str. 2 d., 334 str. 2 d. 1 p.). Ieškovas A. S. pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriuo skundė Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutartį ir prašė ją panaikinti.
Kauno apygardos teismas 2015 m. lapkričio 16 d. nutartimi nutraukė apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovo A. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 21 d. nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovės UAB „EO NT“ kilnojamojo ir nekilnojamojo, piniginių lėšų bei turtinių teisių areštas bendrai 1 300 000 eurų sumai (CPK 315 str. 5 d., 338 str.). Nurodė, jog ieškovo skundžiama 2015 m. spalio 21 d. nutartimi atsakovės atžvilgiu taikytos laikinos apsaugos priemonės 2015 m. lapkričio 4 d. buvo išregistruotos iš Turto arešto aktų registro ir yra negaliojančios.
Šalies argumentai
Ieškovas A. S. 2015 m. lapkričio 30 d. pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutartį. Nurodė, jog ši nutartis yra skundžiama, nes pirmosios instancijos teismas neturi teisės nutraukti apeliacinio proceso, nes tai yra apeliacinės instancijos teismo teisė. Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis yra galiojanti ir nepanaikinta, nes nėra įsiteisėjusi 2015 m. lapkričio 3 d. nutartis, o dėl jos buvo paduotas atskirasis skundas. Pažymėjo, kad Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutartis, kuria teismas panaikino 2015 m. spalio 21 d. nutartį, įsiteisės tik tada, kai bus išnagrinėtas atskirasis skundas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2015 m. gruodžio 2 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo A. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutarties.
Nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutartis yra neskundžiama, o ieškovo atskirasis skundas dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutarties, kuria atmestas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra išsiųstas Lietuvos apeliaciniam teismui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas (apeliantas) A. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį, priimti ieškovo atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutarties ir jį išnagrinėti iš esmės – panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutartį dėl proceso nutraukimo. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
1. CPK 294 str. numato, kad pirmosios instancijos teismo nutartys dėl bylos (proceso) nutraukimo yra skundžiamos atskiruoju skundu, todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad 2015 m. lapkričio 16 d. nutartis nėra skundžiama. Taip ieškovui neteisėtai apribojama teisė į apeliaciją, kadangi CPK 151 str. yra įtvirtinta teisė skųsti nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir ieškovas turi turėti galimybe šia teise pasinaudoti. Apelianto nuomone, jis turi teisę skųsti teismo priimtas nutartis tiek dėl bylos (proceso) nutraukimo, tiek dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pakeitimo ar panaikinimo.
2. Pirmosios instancijos teismas nėra įgaliotas spręsti dėl apeliacinio proceso nutraukimo, kadangi tai yra išimtinė apeliacinės instancijos teismo teisė. Vadovaujantis CPK 315 straipsnio 5 dalimi, teisę nutraukti apeliacinį procesą turi ne pirmosios, bet apeliacinės instancijos teismas. Be to, nesant CPK 315 straipsnyje nustatytų pagrindų, teismas negalėjo nutraukti apeliacinio proceso, todėl apeliacijos objektas nėra išnykęs.
3. Apeliacijos dalykas - Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis - galioja ir nėra panaikinta, kadangi Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutartis dėl 2015 m. spalio 21 d. nutarties panaikinimo nėra įsiteisėjusi. Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutartis, kuria teismas panaikino 2015 m. spalio 21 d. nutartį, įsiteisės tik tada, kai bus išnagrinėtas atskirasis skundas. Kadangi nei 2015 m. spalio 21 d. nutartis, nei 2015 m. lapkričio 3 d. nutartis, kuria panaikinta 2015 m. spalio 21 d. nutartis, nėra įsiteisėjusios, teismas nepagrįstai nurodė, kad apeliacijos objektas yra išnykęs.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti ieškovo A. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutarties kaip nepagrįstą. Atsakovė atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas, priimdamas 2015 m. lapkričio 16 d. nutartį, pagrįstai nurodė, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutarties pagrindu buvo išregistruotos iš Turto arešto registro ir jau nebegalioja, todėl negali būti nagrinėjamas ieškovo atskirasis skundas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones.
2. Ieškovo teisė į apeliaciją dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutarties yra įgyvendinta, nes ieškovo atskirasis skundas dėl šios nutarties yra perduotas nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui.
Šalies argumentai
3. Ieškovo teiginiai apie tai, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės nutraukti apeliacinio proceso, nes tai yra apeliacinės instancijos teismo teisė, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, kadangi netinkamas procesinių teisės normų taikymas nesudaro pagrindo panaikinti teismo nutarties, jeigu buvo teisingai išspręsta byla.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Pagal įstatymą ir teismų praktiką, asmuo savo pažeistas teises gali ginti, įgyvendindamas konstitucinę teisę kreiptis į teismą (Konstitucijos 30 str. 1 d.; CPK 5 str. 1 d.), tačiau šios teisės įgyvendinimas įmanomas tik tada, jeigu į teismą kreipiamasi įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-83/2013, 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2010). Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo dviem atvejais: pirma, CPK ir kituose įstatymuose numatytais atvejais; antra, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 str. 3 d.).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2015 m. spalio 21 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovei priklausantį turtą ieškovo reikalavimų ribose. Dėl šios nutarties atskiruosius skundus pateikė tiek atsakovė, tiek ieškovas. Teismas, išnagrinėjęs atsakovės atskirąjį skundą, 2015 m. lapkričio 3 d. nutartimi pasinaikino 2015 m. spalio 21 d. nutartį ir ja taikytas laikinąsias apsaugos priemones bei nurodė nutartį vykdyti skubiai. Turto arešto registro duomenimis, laikinosios apsaugos priemonės jau 2015 m. lapkričio 4 d. buvo išregistruotos iš Turto arešto registro. Nesutikdamas su Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutartimi, ieškovas 2015 m. lapkričio 11 d. pateikė atskirąjį skundą, kurį priėmęs pirmosios instancijos teismas išsiuntė jį nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui. Teismas taip pat sprendė ir ieškovo 2015 m. spalio 30 d. atskirojo skundo dėl 2015 m. spalio 21 d. nutarties išsiuntimo Lietuvos apeliaciniam teismui klausimą bei atsižvelgęs į aplinkybę, kad laikinosios apsaugos priemonės 2015 m. lapkričio 3 d. nutarties pagrindu buvo išregistruotos, konstatavo, jog neliko apeliacijos objekto, t. y. įregistruotas turto areštas išregistruotas, o ieškovo atskirasis skundas dėl 2015 m. spalio 21 d. nutarties negali būti nagrinėjamas, todėl 2015 m. lapkričio 16 d. nutartimi apeliacinį procesą nutraukė, pažymėdamas, kad nutartis yra neskundžiama. Ieškovas su tokiu teismo argumentu nesutiko ir atskirajame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, jog 2015 m. lapkričio 16 d. nutartis yra neskundžiama, neteisėtai apribojo ieškovo teisę į apeliaciją. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apelianto pozicija nesutinka nes nagrinėjamu atveju ieškovas savo teisę į apeliaciją dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo/panaikinimo realizavo pateikdamas atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutarties. Šis ieškovo atskirasis skundas buvo išnagrinėtas Lietuvos apeliaciniame teisme, kuris 2016 m. vasario 25 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutartį, kuria pirmosios instancijos teismas pasinaikino nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė. Pirmosios instancijos teismas 2015 m. lapkričio 16 d. nutartyje nurodęs, kad išnyko teisinis pagrindas nagrinėti ieškovo skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 21 d. nutarties, pagrįstai konstatavo, jog neliko apeliacinio skundo objekto, nes atsakovei taikytas turto areštas jau išregistruotas iš Turto arešto registro. Be to, dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu ir tarp tų pačių šalių byla negali būti nagrinėjama dar kartą (CPK 293 str. 3 p., 302 str., 338 str.). Ieškovas, siekdamas panaikinti 2015 m. lapkričio 16 d. nutartį ir teigdamas, jog 2015 m. spalio 21 d. nutartis yra vis dar galiojanti ir nepanaikinta, tik kvestionuoja įsiteisėjusios Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 25 d. nutarties teisėtumą bei pagrįstumą. Todėl ieškovo argumentai, kad apeliacijos dalykas nėra išnykęs, o Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis yra galiojanti, yra nepagrįsti ir atmestini.
Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad ieškovas, skųsdamas 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį, iš esmės siekia panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutartį dėl proceso nutraukimo, nes panaikinus šią nutartį, kuria buvo nutrauktas apeliacinis procesas, teismas turėtų nagrinėti ieškovo 2015 m. spalio 30 d. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 21 d. nutarties. Tačiau kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas 2015 m. lapkričio 16 d. nutartyje teisingai nurodė, kad nėra likę apeliacijos objekto, nes laikinosios apsaugos priemonės yra išregistruotos iš Turto arešto registro, o dėl pačių laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo teisėtumo ir pagrįstumo jau pasisakė ir Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. vasario 25 d. nutartyje. Nors ieškovas teikdamas atskirąjį skundą dėl skundžiamos nutarties iš esmės siekia, jog dar kartą būtų peržiūrėta Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis, tačiau toks procesas jau nėra galimas. Todėl atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją ir išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo naikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį, nes jos panaikinimas nesukurs jokio teisinio rezultato.
Atsižvelgiant į išdėstytą, taip pat vadovaujantis proceso koncentracijos, ekonomiškumo ir protingumo principais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas ir netinkamai taikė kai kurias procesinės teisės normas, tačiau iš esmės dėl to nebuvo neteisingai išspręsta byla, todėl naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 329 str. 1 d., 302 str., 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335 - 339 straipsniais,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.