Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2024-02-13 · Civilinė byla Nr. e2-1545-599/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-02-13
Bylos Nr.
e2-1545-599/2024
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-14070-2023-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erika Stočkienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Black Autonuoma“
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „YIT Lietuva“
Advokatai
Evaldas Valčiukas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1545-599/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14070-2023-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1., (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 13 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Stočkienė,sekretoriaujant Ilonai Kaziukevičienei,dalyvaujant ieškovės atstovams advokatui Evaldui Valčiukui ir I. Z.,atsakovės atstovei G. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Black Autonuoma“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „YIT Lietuva“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė UAB „Black Autonuoma“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei, kuriuo prašo iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškovės naudai priteisti patirtos žalos sumą 41 776,70 Eur bei visas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2023 m. sausio 10 d. įvyko įvykis, kurio metu buvo padaryta žala bendrovės turtui – automobiliui BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobiliu, kurį vairavo bendrovės direktorius I. Z., apie 16 val. Vilniuje buvo važiuojama iš Liepkalnio g. pusės link Minsko plento. Liepkalnio – Dunojaus ir Jotvingių gatvių sankryžoje vairuotojas automobilio priekiniu kairės pusės ratu įvažiavo į duobę važiuojamojoje kelio dalyje. Jokių ženklų, įspėjančių apie duobę, nebuvo. Vairuotojas važiavo laikydamasis kelių eismo taisyklių, kartu su kitų automobilių srautu, kuris darbo dienai artėjant į pabaigą buvo intensyvus. Važiuojant toliau, pastebėjus dūmus, vairuotojas privažiavo arčiau kelio krašto ir sustojo, o automobilis užsidegė (ties pastatu adresu Minsko plentas 49, Vilnius). Išdegė priekinis kairės pusės sparnas, ratas, veidrodėlis, durelės, kapoto uždangalas ir variklio skyrius, aprūko automobilio salonas. Automobilį užgesino iškviesti ugniagesiai.

3. Ieškovė kreipėsi į atitinkamas institucijas ir asmenis (įskaitant, Priešgaisrinės apsaugos gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybą, BĮ Bendrosios pagalbos centras, UAB „YIT Lietuva“) bei surinko duomenis, patvirtinančius, kad automobilio gaisrą lėmė būtent smūgis į duobę kelyje.

Šalies argumentai

4. Ieškovė kreipėsi į teismo ekspertą A. Č., prašant atlikti ekspertizę ir pateikti išvadą dėl kilusio gaisro. Ekspertas A. Č. atliko tyrimą ir pateikė išvadą. Ekspertas, išnagrinėjęs pateiktą informaciją (įskaitant, nuotraukas, vaizdo įrašą, kuriame matyti degantis automobilis, kitą pateiktą rašytinę medžiagą) bei apžiūrėjęs automobile, konstatavo, jog gaisras kilo dėl atsiradusio stabdžių sistemos gedimo (nesandarumo) ištekėjusio stabdžių skysčio ir jam patekus ant įkaitusių paviršių savaiminio užsiliepsnojimo. Ekspertas pažymėjo, jog apžiūrint labiausiai gaisro metu nukentėjusią automobilio vietą buvo aptikta, kad po kairės pusės priekiniu posparniu yra įrengti stabdžių sistemos vamzdeliai, o vienas jų yra išlaužtas ties sujungimo vieta.

5. Ieškovės teigimu, aukščiau išdėstyti paaiškinimai ir pateikiami dokumentai patvirtina, kad po to, kai Liepkalnio – Dunojaus ir Jotvingių gatvių sankryžoje automobilio priekiniu kairės pusės ratu buvo įvažiuota į duobę važiuojamojoje kelio dalyje, buvo išlaužtas po kairės pusės priekiniu posparniu įrengtas stabdžių sistemos vamzdelis ties sujungimo vieta, ištekėjęs stabdžių skystis pateko ant įkaitusių paviršių ir automobilis užsiliepsnojo.

6. Pažymėjo, kad UAB „Nepriklausomas vertinimas“ atliko vertinimą ir pateikė ataskaitą. Turto vertintojas A. G. konstatavo, jog automobilio remontas netikslingas, kadangi remonto išlaidos sudaro daugiau, nei 75 proc. transporto priemonės rinkos vertės prieš automobilio apgadinimą. Vertintojas nustatė, jog dauguma automobilio dalių tinkama antriniam panaudojimui, tačiau automobilio modelis nėra labai populiarus, todėl sveikos detalės gali būti nepaklausios rinkoje. Vertintojas konstatavo, kad automobilio likutinė vertė – 4 130 Eur, nors prieš apgadinimą (automobilio gaisrą) jis buvo vertas 43 950 Eur. Taigi, nuostolio dydis – skirtumas tarp automobilio vertės prieš apgadinimą ir apgadinto automobilio likutinės vertės – 39 820 Eur. Ieškovė priėmė sprendimą transporto priemonę parduoti ir 2023 m. kovo 1 d. pardavė automobilį už 4 500 Eur. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė pardavė automobilį 370 Eur brangiau, nei vertintojo nustatyta likutinė vertė, nuostolio suma – 39 450 Eur. Be to, ieškovė apmokėjo eksperto ir turto vertintojo paslaugas, viso 2 326,70 Eur sumai. Vadinasi, bendra nuostolių suma sudaro 41 776,70 Eur sumą.

7. Ieškovė kreipėsi į UAB „YIT Lietuva“ ir paprašė pateikti informaciją, susijusią su kelio, kuriame buvo apgadintas automobilis, būkle. 2023 m. balandžio 25 d. raštu YIT Lietuva nurodė, jog vadovaujantis ir Vilniaus miesto savivaldybės užsakymais „po 2023 m. sausio 10 d. UAB „YIT Lietuva“ atliko duobių užtaisymo darbus Liepkalnio – Dunojaus ir Jotvingių gatvių sankryžoje du kartus 2023 m. sausio 11 d.“ YIT Lietuva pridėjo dokumentus, patvirtinančius, kad sekančios dienos po to, kai minėtoje sankryžoje buvo apgadintas automobilis, kuris netrukus sudegė, rytą avarinės duobės buvo užtaisytos. Kaip matyti iš pridėtų nuotraukų, sankryžoje buvo bent kelios duobės, kurias YIT Lietuva užtaisė.

8. Nurodė, kad 2023 m. birželio 5 d. raštu savivaldybės administracija nurodė, jog dėl žalos atlyginimo ieškovė turinti kreiptis į YIT Lietuva. Savivaldybės administracija, be kita ko, informavo, jog vadovaujantis 2021 m. gruodžio 2 d. sutartimi tarp savivaldybės (užsakovo) ir YIT Lietuva (rangovo), tinkamai prižiūrėti (atlikti stebėseną, remontuoti ir kt.) Vilniaus miesto rytinės dalies gatves privalo būtent YIT Lietuva. Ieškovės atstovas dėl nuostolių atlyginimo kreipėsi į YIT Lietuva. Pastaroji bendrovė, išnagrinėjusi pateiktą pretenziją, raštu pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad už žalą YIT Lietuva nėra atsakinga. YIT Lietuva paaiškino, jog vadovaujantis teisės aktais ir teismų praktika, kurios pavyzdžius pateikė, už žalą, padarytą dėl kelio trūkumų, yra atsakingas kelio savininkas.

9. Pažymėjo, kad atsakovė yra Liepkalnio – Dunojaus ir Jotvingių gatvių kelių savininkė. Atsakovė privalėjo užtikrinti, kad Vilniaus keliai būtų tinkami saugiam eismui, būtų laiku tvarkomi ir t.t. Būtent dėl to, kad kelias Liepkalnio – Dunojaus ir Jotvingių gatvių sankryžoje nebuvo sutvarkytas, ieškovės vadovas, vairuodamas automobilį, įvažiavo į duobę, kuri nebuvo pažymėta. Trečiasis asmuo pateikė duomenis, patvirtinančius, jog nedelsiant po šių įvykių duobę trečiasis asmuo užtaisė, todėl, vadovaujantis aukščiau išdėstytu laikytina, jog ieškovė patyrė reikšmingą turtinę žalą dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, būtent laiku nesiėmus priemonių, užtikrinančių tinkamą kelio dangą Liepkalnio – Dunojaus ir Jotvingių gatvių sankryžoje ir atitinkamai saugų eismą. Atsakovė netinkamai įgyvendino savo pareigas užtikrinti tinkamą kelių dangos būklę, tačiau po įvykių suskubo duobes užtaisyti.

10. Ieškovės automobiliui buvo padaryta žala – dėl smūgio ratu į duobę automobilis netrukus užsidegė ir prarado didžiąją savo vertės dalį. Automobilis užsidegė būtent dėl mechaninio pažeidimo, kurį sąlygojo rato smūgis į duobę. Taigi, yra aiškus priežastinis ryšys tarp neteisėtų atsakovės veiksmų (laiku ir tinkamai nesiėmus priemonių, kad avarinės duobės Liepkalnio – Dunojaus ir Jotvingių gatvių sankryžoje būtų užtaisytos ar bent jau tinkamai pažymėtos) ir žalos ieškovei padarymo fakto. Aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė privalo atlyginti ieškovei padarytą 41 776,70 Eur žalą.

Atsiliepimas

11. Trečiasis asmuo UAB „YIT Lietuva“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad trečiasis asmuo ir atsakovė 2021 m. gruodžio 02 d. sudarė sutartį „Vilniaus miesto gatvių ir kiemų dangos remontas bei priežiūra“ Nr. A62-193/21 dėl Rytinės Vilniaus miesto dalies, į kurią patenka ieškinyje nurodytas kelias, gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbų, pagal kurios nuostatas Vilniaus miesto savivaldybe pavedė, o UAB „YIT Lietuva“ įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Rytinės dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus.

12. Pažymėjo, kad atsakovės ir trečiojo asmens sudarytoje sutartyje nėra nurodomas savivaldybės tarybos sprendimas, kurio pagrindu galėtų būti perduotas savivaldybės turto valdymas. Sutartis, sudaryta tarp atsakovės ir trečiojo asmens yra tik dėl Vilniaus miesto Rytinės dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros pagal atsakovės pateikiamus užsakymus. Dėl nurodytų aplinkybių trečiasis asmuo nelaikytinas savivaldybei priklausančio turto valdytoju, nes tai prieštarauja VSĮ 16 ir 48 straipsnių nuostatoms (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimas civ. byloje Nr. e2A-1531-590/2017; 2019 m. lapkričio 8 d. nutartis civ. byloje Nr. e2A-1461-656/2019; 2022 m. gegužės 12 d. nutartis civ. byloje Nr. e2A-945-340/2022 ir kt.). Tai reiškia, kad gatvės, kurioje ieškovės teigimu automobilis buvo apgadintas, savininku ir valdytoju laikytina Vilniaus miesto savivaldybė, t. y. atsakovė.

13. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, kuriame prašo ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą bei neįrodytą.

14. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju, prašydama priteisti žalą, kuri neva kilo dėl automobilio įvažiavimo į duobę, ieškovė į bylą iš esmės nepateikė jokių duomenų apie itin reikšmingas faktines šio įvykio aplinkybes – tai, kad į viešajame kelyje buvusią duobę nurodytą dieną ir nurodytomis aplinkybėmis automobilis iš tiesų įvažiavo, bendrovė ieškinyje įrodinėja iš esmės vien tik subjektyviais savo paaiškinimais.

15. Nurodė, kad ieškovė į eismo įvykio vietą turėjo kviesti policiją, nes ieškovės automobilį galimai apgadino kelio, priklausančio Vilniaus miesto savivaldybei, elementas, o kelio savininkas įvykio metu negalėjo pareikšti savo pozicijos dėl eismo įvykio aplinkybių.

16. Atsakovės teigimu, byloje vis dėlto nėra duomenų, kad į įvykio vietą vairuotojas būtų kvietęs policijos pareigūnus – atitinkamai byloje nėra itin reikšmingo įrodymo, t. y. eismo įvykio schemos ir policijos pareigūnų pažymos, kuri, visų pirma, patvirtintų tokį eismo įvykį nurodytą dieną apskritai buvus, o visų antra – patvirtintų ieškinyje ieškovės dėstomus paaiškinimus apie tai, kad vairuotojas neva važiavo leistinu greičiu, kad nepadarė kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimų (pvz., kad buvo blaivus).

17. Akivaizdu, kad į įvykio vietą neiškvietus policijos pareigūnų, tikrosios eismo įvykio (įvažiavimo į duobę) priežastys liko neištirtos, įvykio vieta nebuvo fiksuota ir jokios šio įvykio aplinkybės apskritai nebuvo nustatytos. Byloje taip pat nėra net ir paaiškinimo, kodėl į eismo įvykio vietą policijos pareigūnai vis dėlto nebuvo kviečiami.

18. Nurodė, kad byloje taip pat nėra ir jokių kitų objektyvių duomenų, pagrindžiančių šio eismo įvykio buvimo faktą ir jo aplinkybes : nei paties vairuotojo darytų automobilio nuotraukų, būtent eismo įvykio vietoje, nei pačios duobės nuotraukų, nei kelio ruožo, kuriame ši duobė buvo, nuotraukų, nei kitų duomenų. Dėl šių priežasčių byloje nėra galima konstatuoti, kad į duobę tikrai buvo įvažiuota būtent ieškovės nurodomą dieną ir būtent nurodomoje kelio atkarpoje, taip pat nėra galima nustatyti ir to, į kokio dydžio bei gylio duobę, į kurią būtent (kaip pati ieškovė teigia – „sankryžoje buvo bent kelios duobės“), kur tiksliai buvusią, kuriame kelio ruože ir kurią valandą automobilis įvažiavo. Atitinkamai nėra galima nustatyti ir to, ar priešais šią duobę, į kurią ieškovė teigia įvažiavusi, tikrai nebuvo įspėjamųjų kelio ženklų.

19. Pažymėjo, kad prašydama priteisti žalą, kilusią dėl tariamo eismo įvykio, ieškovė vis dėlto niekaip neįrodo paties šio galimai buvusio eismo įvykio fakto (įvažiavimo į kelyje buvusią duobę), t. y. jokiais rašytiniais duomenimis nepagrindžia, nei į kurioje Vilniaus vietoje buvusią duobę automobilis galimai įvažiavo, nei koks buvo šios duobės dydis (gylis), nei to, ar ši duobė apskritai buvo savivaldybei priklausančiame viešajame kelyje.

20. Ieškovės į bylą pateikti dokumentai, t. y. UAB „YIT Lietuva“ 2023-04-25 raštas, kuriame nurodyta, kad pagal sutartį ir gautus Vilniaus miesto savivaldybės užsakymus UAB „YIT Lietuva“ 2023-01-11 du kartus atliko duobių užtaisymo darbus Liepkalnio-Dunojaus ir Jotvingių gatvių sankryžoje, patvirtinta tik tai, jog minėta bendrovė aptariamoje sankryžoje atliko einamuosius duobių užtaisymo darbus, bet jokiu būdu ne aplinkybę, kad 2023-01-10 automobilis šioje sankryžoje patyrė eismo įvykį – įvažiavo į kurią nors iš šių bendrovės rašte nurodytų duobių.

21. Be to, pagal UAB „YIT Lietuva“ pateiktus duomenis matyti, kad užtaisytos iš viso buvo kelios skirtingo dydžio duobės, atitinkamai galėjusios sukelti ir skirtingo lygio automobilio pažeidimus (arba išvis jų nesukelti, jeigu buvo vairuojama rūpestingai, atidžiai ir laikantis Kelių eismo taisyklių) – ieškovė nepaaiškina ir niekaip nepagrindžia, į kurią būtent iš šių duobių galimai įvažiavo, koks buvo duobės dydis (gylis) ir pan. Ieškovė neįrodė tų neteisėtų atsakovės veiksmų (neveikimo), dėl kurių automobilis ieškovės teigimu patyrė eismo įvykį (įvažiavo į duobę).

Atsiliepimas

22. Atsakovės teigimu, kadangi byloje nėra duomenų apie tai, kad automobilis užsidegė dėl to, jog įvažiavo į duobę, taip pat nėra duomenų ir apie tai, kad automobilio užsidegimą sukėlęs stabdžių sistemos gedimas atsirado būtent dėl įvažiavimo į duobę, atitinkamai nėra galima nustatyti ir priežastinio ryšio tarp automobilio įvažiavimo į duobę (jeigu toks įvykis apskritai būtų įrodymas) ir automobilio užsidegimo.

23. Nurodė, kad eisme dalyvaujantis vairuotojas, valdydamas padidinto pavojaus šaltinį, ir pats turi atitinkamas reikšmingas pareigas, tačiau nagrinėjamu atveju byloje nėra galima nustatyti, ar šių pareigų automobilio vairuotojas laikėsi – nėra duomenų apie tai, kokiu greičiu prieš įvykį ir jo metu vairuotojas važiavo, buvo laikomasi Kelių eismo taisyklių, ar vairuotojas nebuvo apsvaigęs ir pan. Taip pat nepateikti duomenys ir apie įvykio metu buvusias meteorologines ir eismo sąlygas – ieškovė nenurodo, ar kelio danga buvo apsnigta, ar pasidengusi kitais krituliais, ar kelias buvo nenuvalytas, galbūt slidus ir pan.

24. Pažymėjo, jog žala, kurią ieškovė patyrė dėl visiško automobilio sudegimo, ieškovei kilo būtent dėl paties vairuotojo kaltės (nerūpestingumo) – jeigu po įvažiavimo į duobę vairuotojas būtų elgęsis atsakingai ir rūpestingai, t. y. nebūtų tęsęs kelionės, o būtų iškart sustojęs ir apžiūrėjęs automobiliui galimai kilusias pasekmes, tuomet būtų pamatęs, kad prakiuro automobilio padanga, o ją keisdamas atitinkamai būtų pastebėjęs ir lūžusį stabdžių vamzdelį, būtent kuris, toliau tęsiant kelionę, sukėlė automobilio gaisrą. Vairuotojui ėmusis šių elementarių rūpestingumo ir saugaus elgesio kelyje priemonių, automobilis galimai net nebūtų užsiliepsnojęs. Atitinkamai, jeigu užsiliepsnojus automobiliui vairuotojas būtų ėmęsis aktyvių veiksmų (pasinaudojęs automobilyje privalomai turėjusiu būti gesintuvu), automobilio gaisras galimai nebūtų pasiekęs tokio masto, po kurio automobilis tapo neremontuotinas.

25. Atsakovė taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad byloje yra pateikti duomenys apie automobilio pardavimą, tačiau ne apie jo įsigijimą. Atitinkamai nėra galima nustatyti, ar ieškovė automobilį pirko nuosavomis lėšomis ar lizingo būdu. Pastaruoju atveju automobilis turėjo būti draustas KASKO draudimu, kuris nagrinėjamu atveju ieškovei galimai būtų padėjęs išvengti finansinių nuostolių arba juos sumažinti, tačiau ieškovė byloje apie šią aplinkybę nepateikia jokių duomenų.

26. Atsakovė laiko, kad ieškovė, siekdama eliminuoti abejones dėl šios aplinkybės (t. y. dėl galimos draudimo išmokos gavimo arba draudimo bendrovės atsisakymo išmokėti bendrovei draudimo išmoką), ieškovė į bylą turėtų pateikti ir duomenis apie buvusį automobilio draudimą.

Šalies argumentai

27. Ieškovė UAB „Black Autonuoma“ pateikė dubliką, kuriame nurodė, kad palaiko ieškinio reikalavimus.

28. Papildomai pažymėjo, kad teiginiai, esą ieškovės atstovas, kurio vairuojamas automobilis įvažiavo į duobę, privalėjo nedelsiant iškviesti policiją, yra nepagrįsti. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 14 d. įtvirtinta, kad eismo įvykis – tai įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Kelių eismo taisyklių 220 p., kuriuo taip pat vadovaujasi atsakovė, nurodoma, jog tuo atveju, jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Policijos pareigūnai kviečiami tuo atveju, jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama.

29. Paaiškino, jog vairuotojas nesustojo iš karto po to, kai pajuto smūgį į duobę, dėl keleto susijusių aplinkybių. Pažymėjo, jog Vilniaus mieste gausu duobių, automobiliams dėl prastos kelių būklės nuolat daroma žala (šias visuotinai žinomas aplinkybes patvirtina ir gausios civilinės bylos dėl žalos atlyginimo, informaciją apie kurias pateikė trečiasis asmuo).

30. Kaip akivaizdu, iš vėliau gautų duomenų, Vilniuje avarinės duobės net nebūna pažymėtos. Visgi ne kiekvienas įvažiavimas į duobę sukelia aiškią ir iš karto pastebimą žalą. Kaip nurodyta ieškinyje, vairuotojas važiavo laikydamasis Kelių eismo taisyklių, kartu su kitų automobilių srautu, o pavojinga duobė, kurios vairuotojas nė nepastebėjo, nebuvo pažymėta. Taigi, ieškovės vadovas nesustojo, kadangi nesitikėjo, jog duobė galėjo padaryti žalą.

31. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad automobilio padangos buvo itin geros kokybės, vadinamosios „run flat“, kurių šonai yra sustiprinti papildomai. Nuo smūgio į duobę iki automobilio užsidegimo praėjo tik kelios minutės, kurių metu vairuotojas bandė susivokti, kas nutiko automobiliui. Be to, ieškovės vadovas, matydamas užsidegusį ABS sistemos indikacinį simbolį, pasitikrino, ar kelias itin slidus ir per galinį veidrodėlį pamatė dūmus ir tuomet vairuotojas sustabdė automobilį kelkraštyje bei paskambino bendruoju pagalbos telefono numeriu 112.

32. Nurodė, kad bendrovė pateikė 2023 m. sausio 10 d. Automobilio GPS duomenis. Kaip matyti iš šių duomenų, prieš 16 val. automobilis nuo Olandų gatvės važiavo link Liepkalnio (Vilniaus miesto dalies, esančios į rytus nuo Naujininkų ir į pietus nuo Rasų). Duomenys, be kita ko, patvirtina, kad automobilis važiavo per sankryžą (priešpaskutinis įrašas, „Lithuania, Liepkalnio g. 54“), o vairuotojas visą laiką po miestą judėjo saugiu greičiu (Sankryžoje važiuoja 20 km. per valandą greičiu). GPS duomenys nutrūko 2023 m. sausio 10 d. 16:03:14. Automobilis pradėjo degti praėjus kelioms minutėms po to, kai sankryžoje įvažiavo į avarinę duobę (pokalbis su bendrosios pagalbos centro dispečere prasidėjo 16 val. 9 min.). Be kita ko, I. Z. nurodė, jog dūmai veržiasi iš po transporto priemonės kapoto, tačiau atidaryti kapotą jis baiminasi.

33. Pažymėjo, jog būtent dėl to, kad sankryžoje automobilio priekiniu kairės pusės ratu buvo įvažiuota į avarinę duobę važiuojamojoje kelio dalyje, buvo išlaužtas po kairės pusės priekiniu posparniu įrengtas stabdžių sistemos vamzdelis ties sujungimo vieta, o ištekėjęs stabdžių skystis pateko ant įkaitusių paviršių ir automobilis užsiliepsnojo. Kaip akivaizdu iš ieškovės vadovo paaiškinimų ir pokalbio su bendrosios pagalbos centro dispečere turinio (I. Z. nurodė, kad iš automobilio veržiasi dūmai) bei faktinių aplinkybių (automobilis saugiu greičiu važiavo per sankryžą ir įvažiavo į avarinę duobę; ekspertas patvirtino, kad po automobilio kairės pusės priekiniu posparniu įrengtas stabdžių sistemos vamzdelis buvo išlaužtas ir iš jo ištekėjo stabdžių skystis, kas lėmė užsiliepsnojimą), jokia kita versija, dėl ko automobilis galėjo nei iš šio, nei iš to atsidurti ties pastatu adresu Minsko plentas 49, Vilnius ir sudegti, tiesiog neįtikinama.

34. Taip pat akivaizdu, jog ilgiau, nei kelias minutes, važiuoti su tokiu defektu (išlaužtu stabdžių sistemos vamzdeliu ir bėgančiu stabdžių skysčiu) automobilis negalėjo. Tikimybė, jog sistemos vamzdelis tiesiog išlūžo, taip pat neįtikėtina, o smūgį į duobę liudija ir automobilio padangos pažeidimai, nurodyti eksperto išvadoje.

35. Nurodė, kad atsakovės elgesys nepateikiant nei paaiškinimų, nei duomenų apie avarines duobes sankryžoje leidžia pagrįstai teigti, jog tokie duomenys atsakovei yra nepalankūs. Aplinkybę, kad 2023 m. sausio 10 d. sankryžoje buvo apgadintas ne tik bendrovės automobilis, bet ir kitas automobilis, patvirtina ir tai, kad praėjus keliolikai valandų po įvykio, t.y. 2023 m. sausio 11 d. ryte, avarinės duobės jau buvo užtaisytos. Ieškovės įsitikinimu, apie įvykius atsakovei buvo pranešta (tikėtina, jog informaciją Savivaldybės administracijai galėjo pateikti kiti vairuotojai, važiavę sankryža), todėl ieškovė pateikia tik jau užtaisytos duobės vaizdą. 2023 m. sausio 10 d. bendrovės vadovas patyrė didelį šoką ir nesusigalvojo po to, kai sudegęs automobilis buvo išvežtas, nufotografuoti ar nufilmuoti duobę sankryžoje. Jau sekančią dieną buvo sužinota, kad sankryžoje vykdyti duobių remonto darbai, t.y. duobės užtaisytos.

36. Pažymėjo, kad ieškovės vadovas nevengė išsiaiškinti įvykio aplinkybes. Priešingai, buvo siekiama gauti visą reikšmingą informaciją, įskaitant sankryžos vaizdo įrašą, kuriame būtų neabejotinai matoma, kad automobilis važiuoja per sankryžą. Taigi, ieškovės atstovas 2023 m. sausio 27 d. dėl vaizdo įrašo sankryžoje kreipėsi tiek į policiją, tiek į atsakovės įsteigtą ir valdomą įmonę, kuri viešai nurodo valdanti tokius duomenis ir teikianti juos teisės aktuose nustatyta tvarka, tačiau nei iš policijos pareigūnų, nei iš atsakovės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ prašomų duomenų (sankryžos vaizdo kamerų įrašo) ieškovė negavo.

37. Nurodė, kad automobilis nebuvo draustas Kasko draudimu, todėl ieškovė negavo jokios išmokos, kaip ir nebuvo atsisakyta išmoką mokėti. Automobilis iš UAB „Valunta“ buvo pradėtas nuomotis 2017 m. gruodžio 18 d., o 2020 m, gruodžio 4 d., apmokėjus nuomotojo sąskaitą, išsipirktas ir tapo ieškovės nuosavybe.

Žemesnės instancijos teismas

38. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai argumentus, išdėstytus ieškovės procesiniuose dokumentuose, palaikė pilnai ir prašė teismo ieškinį tenkinti pilnutinai.

Atsiliepimas

39. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė tripliką, kuriame nurodė, kad palaiko atsiliepime išdėstytus argumentus.

40. Papildomai nurodė, kad ieškovės dublike dėstomi motyvai apie tai, kad šiuo atveju neva būtent pati savivaldybės administracija yra atsakinga už tai, kad byloje nėra jokių faktines aplinkybes pagrindžiančių duomenų, mat šių duomenų savivaldybės administracija neprašė ir faktinių aplinkybių nesiekė išsiaiškinti dar ikiteisminėje ginčo sprendimo stadijoje, vos tik gavusi ieškovės pretenziją (t. y. „nesiekė išvengti teisminio ginčo“), ir kad šių duomenų savivaldybės administracija neva nesąžiningai „pasigedo“ tik gavusi ieškinį, yra visiškai nepagrįsti.

41. Atsakovės teigimu, kad tiek aktualių aplinkybių išsiaiškinimas prieš teikiant pretenziją, tiek pasiruošimas galimam teisminiam ginčui šiuo atveju buvo būtent ieškovės, o ne savivaldybės administracijos, ar YIT Lietuva pareiga.

42. Pažymėjo, kad ieškovės dublike dėstomi teiginiai, neva institucijos dėsto skirtingas versijas, slepia duomenis ir panašiai, yra nepagrįsti – visų kamerų buvimo vietas laisvai nustatyti gali ir pati ieškovė, pasinaudojusi viešai skelbiamais duomenimis. Iš tiesų nesuprantama, kaip šie duomenys galėjo būti „sąmoningai nepateikti“, jeigu tokių duomenų net nėra – savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį aiškiai nurodė, jog miesto vaizdo stebėjimo kamerų įrašai saugomi tik ribotą laiką, o SĮ „Susisiekimo paslaugos“ atstovas bendrovei pagal kompetenciją atitinkamai nurodė, jog sankryža vaizdo stebėjimo kamera (turima galvoje būtent eismo srautų stebėjimo kamerą) nebuvo stebima.

43. Nurodė, kad YIT Lietuva pateiktame akte nurodytos užtaisytų duobių vietos koordinatės (t. y. 54.66198, 25.30154, adresas Jotvingių g. 47) ir ieškovės nurodoma vieta, kurioje ji tariamai įvažiavo į duobę (Liepkalnio g. 54), nesutampa. Pagal interaktyvaus žemėlapio duomenis matyti, kad šios vietos skiriasi beveik per 60 metrų, yra visiškai skirtingose vietose.

44. Pažymėjo, kad ieškovės teiginiai apie tai, jog kitą dieną po įvažiavimo į duobę YIT Lietuva užtaisė tas pačias duobes, į kurias sankryžoje įvažiavo automobilis, prieštarauja ieškovės dublike pateiktiems GPS duomenims apie tarią įvykio (buvusių duobių vietą). Tai atitinkamai kelia abejones, ar kliūtis, kuri, ieškovės teigimu, 2023-01-10, 16:03 val. adresu Liepkalnio g. 54, galimai sukėlė automobilio apgadinimą adresu Liepkalnio g. 54, apskritai buvo duobė, ir jei duobė, akivaizdu, kad visgi ne ta, kurią kitą dieną adresu Jotvingių g. 47 užtaisė YIT Lietuva, kadangi ieškovės nurodomas eismo įvykio vietos adresas (Liepkalnio g. 54) ir YIT Lietuva užtaisytų duobių vieta (Jotvingių g. 47) iš esmės skiriasi.

45. Atsakovės teigimu, kelių ir gatvių priežiūrą, kaip minėta, pagal sutartį yra patikėjusi YIT Lietuva – tad savaime suprantama, jog savivaldybės administracijos darbuotojai gatvių būklės fiksavimu, esamų duobių fotografavimu ir panašiais techniniais veiksmais neužsiima. Tokių duomenų savivaldybės administracijai nėra pateikusi ir YIT Lietuva, atsiskaitydama už atliktus darbus, minėta įmonė savivaldybės administracijai prieš remonto darbus buvusių gatvės / kelio trūkumų nuotraukų nesiunčia. Aplinkybę, ar kelio dangos trūkumai yra fiksuojami prieš juos sutvarkant, nurodyti galėtų tik YIT Lietuva.

46. Nurodė, kad įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo ieškinio reikalavimus, pareigą visų pirma turi pati ieškovė, mat būtent ji teigia, jog įvažiavo į kelyje buvusią duobę, tačiau net žodžiu nepaaiškina, kokio dydžio ir gylio ši duobė buvo, ar apskritai tai buvo duobė, o gal buvo visai kita kliūtis. To nustatyti nėra galimybės, kadangi jokių kelyje buvusių kliūčių vairuotojas, kaip ieškovė nurodo, nepastebėjo, o automobiliui patyrus smūgį, vairuotojas, kaip minėta, iš automobilio neišlipo ir nei automobilio, bei buvusios kliūties neapžiūrėjo ir jų nefiksavo.

47. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė argumentus, išdėstytus atsakovės procesiniuose dokumentuose, palaikė pilnai ir prašė teismo ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą bei neįrodytą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

48. Iš į šią civilinę bylą pateikto VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro išrašo nustatyta, kad ieškovės UAB „Black autonuoma“ vadovas yra I. Z. Į bylą pateiktas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus 2023 m. sausio 31 d. raštas, kuriame nurodyta, jog 2023 m. sausio 10 d. kilo gaisras automobilyje BMW 730 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) , adresu: Minsko pl. 49, Vilniaus m. sav. Gaisro metu išdegė variklio skyriaus degios detalės bei elektros laidų izoliacinė medžiaga, variklio gaubtas, priekinis sparnas, posparnis, apdegė ir apsilydė vairuotojo pusės durelės, veidrodėlis, aprūko salonas. Apibendrinus atlikto patikrinimo informaciją, įvertinus automobilio degių medžiagų išdegimo, apdegimo požymius bei metalo paviršiaus spalvos pakitimus ir deformacijas nustatyta, kad gaisro kilimo priežastis – degių medžiagų (skysčių) užsidegimas nuo įkaitusių metalinių variklio detalių/dalių terminio poveikio.

49. Ieškovė kreipėsi į ekspertą A. Česūną, prašant atlikti ekspertizę ir pateikti išvadą dėl kilusio gaisro. Ekspertas A. Česūnas pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad gaisro kilimo vieta (gaisro židinys) yra automobilio kairės pusės priekinėje dalyje esančioje posparnio erdvėje. Gaisras kilo dėl atsiradusio stabdžių sistemos gedimo (nesandarumo) metu ištekėjusio stabdžių skysčio ir jam patekus ant įkaitusių paviršių savaiminio užsiliepsnojimo.

50. Civilinėje byloje yra pateikta UAB „Nepriklausomas vertinimas“ automobilio vertinimo ataskaita, kurioje nurodyta, jog automobilio remontas netikslingas, kadangi remonto išlaidos sudaro daugiau, nei 75 proc. transporto priemonės rinkos vertės prieš automobilio apgadinimą. Vertintojas nustatė, jog dauguma automobilio dalių tinkama antriniam panaudojimui, tačiau automobilio modelis nėra labai populiarus, todėl sveikos detalės gali būti nepaklausios rinkoje. Vertintojas konstatavo, kad automobilio likutinė vertė – 4 130 Eur, nors prieš apgadinimą (automobilio gaisrą) jis buvo vertas 43 950 Eur. Nuostolio dydis – skirtumas tarp automobilio vertės prieš apgadinimą ir apgadinto automobilio likutinės vertės – 39 820 Eur. Ieškovė 2023 m. kovo 1 d. pardavė automobilį už 4500 Eur sumą.

51. Ieškovė kreipėsi į UAB „YIT Lietuva“ ir paprašė pateikti informaciją, susijusią su kelio, kuriame buvo apgadintas automobilis, būkle. 2023 m. balandžio 25 d. raštu UAB „YIT Lietuva“ nurodė, jog vadovaujantis ir Vilniaus miesto savivaldybės užsakymais po 2023 m. sausio 10 d. UAB „YIT Lietuva atliko duobių užtaisymo darbus Liepkalnio – Dunojaus ir Jotvingių gatvių sankryžoje du kartus 2023 m. sausio 11 d. 2023 m. birželio 5 d. raštu savivaldybės administracija nurodė, jog dėl žalos atlyginimo ieškovė turinti kreiptis į UAB “YIT Lietuva”. Ieškovės atstovas dėl nuostolių atlyginimo kreipėsi į UAB “YIT Lietuva”. Pastaroji bendrovė, išnagrinėjusi pateiktą pretenziją, raštu pateikė atsakymą, kuriame nurodė, jog už žalą UAB “YIT Lietuva” nėra atsakinga.

52. Atsakovė pateikė teismui interaktyvaus žemėlapio ištrauką, iš kurios nustatyta, kad nuo ieškovės aptariamos Liepkalnio - Dunojaus ir Jotvingių gatvių sankryžos, kurioje ieškovė nurodo patyrusi eismo įvykį (įvažiavusi į duobę), iki tos vietos, kurioje ieškovė nurodo galutinai sustojusi ir kurioje automobilis, pagal pažymos duomenis, buvo gesinamas, t. y. Minsko pl. 49, yra - 2,4 km ilgio atstumas.

53. Į bylą pateikto ineraktyvaus žemėlapio ištrauka patvirtina, kad UAB “YIT Lietuva” pateiktame akte nurodytos užtaisytų duobių vietos koordinatės (t. y. 54.66198, 25.30154, adresas Jotvingių g. 47) ir ieškovės nurodoma vieta, kurioje ji tariamai įvažiavo į duobę (Liepkalnio g. 54), iš esmės nesutampa. Pagal interaktyvaus žemėlapio duomenis nustatyta, jog šios vietos skiriasi beveik per 60 metrų ir yra skirtingose vietose.

54. Atsakovė į šią civilinę pateikė Vilniaus miesto gatvių avarinės tarnybos UAB „Grinda“ Savivaldybės administracijai 2023-01-10 siųstą ataskaitą apie šią dieną (t. y. ieškovės nurodomą įvykio dieną) Vilniaus miesto rytinėje dalyje fiksuotus kelio dangos trūkumus bei UAB „YIT Lietuva“ 2023 m. sausio mėnesį atliktų kelio dangos remonto darbų perdavimo - priėmimo aktą.

55. Liudytojas A. Č. parodė, kad jis yra gaisrų ekspertas, o ne automechanikas. Jeigu automobilis būtų sustojęs iš karto tik vamzdeliui sulužus, tai gaisras galėjo kilti. Užsidegimas įvyko spontaniškai, nes išbėgo degūs skysčiai. Jis negali atsakyti - ar yra tiesioginis ryšys tarp vamzdelio trūkimo ir užsidegimo, nes jis nėra automechanikas. Ar yra ryšys tarp duobės ir užsidegimo - iš pačios apžiūros matyti, jog nuo smūgio nutrūko vamzdelis.

56. Pažymėtina tai, kad deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos : neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010; 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1089-701/2019). Sprendžiant dėl civilinės atsakomybės atsakovei taikymo turi būti remiamasi bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais, kaip jau buvo minėta, nustatant visas būtinąsias civilinei atsakomybei kilti sąlygas : neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), žalą (CK 6.249 straipsnis), priežastinį ryšį (CK 6.247 straipsnis) bei asmens kaltę (CK 6.248 straipsnis).

57. Be to, pagal delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtus veiksmus. Įrodinėjimo procese, sprendžiant klausimą dėl civilinės atsakomybės taikymo, galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) ir bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė (CPK 178 straipsnis), kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrindu.

58. Pažymėtina tai, kad CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė yra apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius ar sumokėti netesybas. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymuose ar sutartyje draudžiama atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

59. LR CK 6.246 straipsnio 1 dalis numato, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.263 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

60. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje yra konstatuojama, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (LAT 2010-04-08 nutartis Nr. 3K-3-155/2010; LAT 2011-02-07 nutartis Nr. 3K-3-35/2011; 2012-11-08 nutartis Nr. 3K-3-486/2012). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje taip pat yra konstatuojama, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (LAT 2011-10-04 nutartis Nr. 3K-3-371/2011; LAT 2015-07-15 nutartis Nr. e3K-3-420-969/2015).

61. Sutinkamai su LR CPK nuostatomis, šalys turi procesinę pareigą įrodyti savo reiškiamų reikalavimų ar atsikirtimų pagrįstumą bei teisėtumą, t. y. šalys iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos į civilinę bylą privalo pateikti visus turimus įrodymus, tiesiogiai susijusius su konkrečia civiline byla (LR CPK 176 str. – 179 str.).

62. Pažymėtina ir tai, kad abi šalis nuo pat bylos pradžios atstovavo profesionalūs teisininkai, be to, šiai civilinei bylai buvo ruoštąsi dokumentiniu būdu (dublikas / triplikas), todėl yra darytina išvada, jog šalis šiuo atveju atstovavo profesionalūs teisininkai ir į šią civilinę bylą jau yra savalaikiai pateikti visi šalių turimi / žinomi įrodymai, pagrindžiantys tiek ieškinį, tiek atsikirtimus į jį (LR CPK 176 str. – 179 str.).

63. Ištyręs šioje civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus bei šalių atstovų paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad ieškovė visgi neįrodė savo ieškininių reikalavimų teisėtumo bei pagrįstumo, todėl ieškovės ieškinys yra atmestinas (LR CPK 176 str. – 179 str.).

64. Teismas daro išvadą, kad ieškovė, prašydama priteisti žalą, kuri neva tai kilo dėl automobilio įvažiavimo į duobę, į šią civilinę bylą nepateikė jokių duomenų / rašytinių ir kitų įrodymų apie itin reikšmingas faktines šio įvykio aplinkybes, t. y. apie tai, kad į viešajame kelyje buvusią duobę būtent nurodytą dieną ir būtent nurodytomis aplinkybėmis automobilis iš tiesų įvažiavo, o ieškovė ieškinyje įrodinėja aplinkybes iš esmės vien tik subjektyviais savo paaiškinimais, todėl ieškovės argumentai šioje dalyje yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str.).

65. Teismas pilnai sutinka su atsakovės argumentais, kad byloje vis dėlto nėra duomenų, jog į įvykio vietą vairuotojas būtų kvietęs policijos pareigūnus – atitinkamai byloje nėra itin reikšmingo įrodymo, t. y. eismo įvykio schemos ir policijos pareigūnų pažymos, kuri, visų pirma, patvirtintų tokį eismo įvykį nurodytą dieną apskritai buvus, o visų antra – patvirtintų ieškinyje ieškovės dėstomus paaiškinimus apie tai, kad vairuotojas neva važiavo leistinu greičiu, kad nepadarė kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimų (pvz., kad buvo blaivus). Akivaizdu, kad į įvykio vietą neiškvietus policijos pareigūnų, tikrosios eismo įvykio (įvažiavimo į duobę) priežastys liko neištirtos ir įvykio vieta nebuvo fiksuota bei jokios šio įvykio aplinkybės apskritai nebuvo nustatytos. Byloje taip pat nėra net ir paaiškinimo, kodėl į eismo įvykio vietą policijos pareigūnai vis dėlto nebuvo kviečiami.

66. Teismas taip pat daro išvadą, kad šioje civilinėje byloje nėra ir jokių kitų objektyvių duomenų, pagrindžiančių šio eismo įvykio buvimo faktą bei jo aplinkybes : nėra nei paties vairuotojo darytų automobilio nuotraukų, būtent eismo įvykio vietoje, nėra nei pačios duobės nuotraukų, nėra nei kelio ruožo, kuriame ši duobė buvo, nuotraukų, nei kitų svarbių duomenų, todėl nėra galimybės konstatuoti, jog į duobę tikrai buvo įvažiuota būtent ieškovės nurodomą dieną ir būtent nurodomoje kelio atkarpoje, o taip pat nėra galima nustatyti ir to, į kokio dydžio bei gylio duobę, į kurią būtent (kaip pati ieškovė teigia – „sankryžoje buvo bent kelios duobės“), kur tiksliai buvusią, kuriame kelio ruože ir kurią valandą automobilis įvažiavo, be to, atitinkamai nėra galima nustatyti ir tos aplinkybės, ar priešais šią duobę, į kurią ieškovė teigia įvažiavusi, tikrai nebuvo įspėjamųjų kelio ženklų (LR CPK 176 str. – 179 str.).

67. Teismas pilnai sutinka ir su šiais atsakovės argumentais, jog ieškovės į šią civilinę bylą pateikti dokumentai, t. y. UAB „YIT Lietuva“ 2023-04-25 raštas, kuriame nurodyta, kad pagal sutartį ir gautus Vilniaus miesto savivaldybės užsakymus UAB „YIT Lietuva“ 2023-01-11 du kartus atliko duobių užtaisymo darbus Liepkalnio-Dunojaus ir Jotvingių gatvių sankryžoje, patvirtinta tik tą aplinkybę, jog minėta bendrovė aptariamoje sankryžoje atliko einamuosius duobių užtaisymo darbus, bet jokiu būdu ne aplinkybę, kad 2023-01-10 automobilis šioje sankryžoje patyrė eismo įvykį – įvažiavo į kurią nors iš šių bendrovės rašte nurodytų duobių. Be to, pagal UAB „YIT Lietuva“ pateiktus duomenis matyti, kad užtaisytos iš viso buvo kelios skirtingo dydžio duobės, atitinkamai galėjusios sukelti ir skirtingo lygio automobilio pažeidimus (arba išvis jų nesukelti, jeigu buvo vairuojama rūpestingai, atidžiai ir laikantis Kelių eismo taisyklių), be to, ieškovė nepaaiškina ir niekaip nepagrindžia, į kurią būtent iš šių duobių galimai įvažiavo, koks buvo duobės dydis (gylis) ir pan., tokiu būdu ieškovė neįrodė tų neteisėtų atsakovės veiksmų (neveikimo), dėl kurių automobilis ieškovės teigimu patyrė eismo įvykį (įvažiavo į duobę), todėl ieškovės argumentai ir šioje dalyje yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str.).

68. Be to, pilnai yra sutiktina ir su šiais atsakovės argumentais, kadangi byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog automobilis užsidegė dėl to, kad įvažiavo į duobę, o taip pat nėra duomenų ir apie tai, jog automobilio užsidegimą sukėlęs stabdžių sistemos gedimas atsirado būtent dėl įvažiavimo į duobę, atitinkamai nėra galima nustatyti ir priežastinio ryšio tarp automobilio įvažiavimo į duobę (jeigu toks įvykis apskritai būtų įrodymas) ir automobilio užsidegimo. Be to, eisme dalyvaujantis vairuotojas, valdydamas padidinto pavojaus šaltinį, ir patsai turi atitinkamas reikšmingas pareigas, tačiau nagrinėjamu atveju byloje nėra galima nustatyti, ar šių pareigų automobilio vairuotojas laikėsi – nėra duomenų apie tai, kokiu greičiu prieš įvykį ir jo metu vairuotojas važiavo, buvo laikomasi / nesilaikoma Kelių eismo taisyklių, ar vairuotojas nebuvo apsvaigęs ir pan., o taip pat nepateikti ir duomenys apie įvykio metu buvusias meteorologines ir eismo sąlygas (ieškovė nenurodė, ar kelio danga buvo apsnigta, ar pasidengusi kitais krituliais, ar kelias buvo nenuvalytas, galbūt slidus ir pan.), todėl ir šioje dalyje ieškovės argumentai yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str.).

69. Teismas daro išvadą, jog šiuo atveju žala, kurią ieškovė patyrė dėl visiško automobilio sudegimo, ieškovei kilo būtent tik dėl paties vairuotojo kaltės (nerūpestingumo), t. y. jeigu po įvažiavimo į duobę vairuotojas būtų elgęsis atsakingai ir rūpestingai (nebūtų tęsęs kelionės, o būtų iškart sustojęs ir apžiūrėjęs automobiliui galimai kilusias pasekmes,), tuomet būtų ir pamatęs, kad prakiuro automobilio padanga, o ją keisdamas atitinkamai būtų pastebėjęs ir lūžusį stabdžių vamzdelį, būtent kuris, toliau tęsiant kelionę, ir sukėlė automobilio gaisrą, tokiu būdu vairuotojui ėmusis šių elementarių rūpestingumo ir saugaus elgesio kelyje priemonių, automobilis galimai net nebūtų užsiliepsnojęs.

70. Atsakovė nurodė, kad ieškovės dublike dėstomi teiginiai, neva institucijos dėsto skirtingas versijas, slepia duomenis ir panašiai, yra visiškai nepagrįsti, kadangi visų kamerų buvimo vietas laisvai nustatyti gali ir pati ieškovė, pasinaudojusi viešai skelbiamais duomenimis. Iš tiesų nesuprantama, kaip šie duomenys galėjo būti „sąmoningai nepateikti“, jeigu tokių duomenų net nėra. Savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį aiškiai nurodė, jog miesto vaizdo stebėjimo kamerų įrašai saugomi tik ribotą laiką, o SĮ „Susisiekimo paslaugos“ atstovas bendrovei pagal kompetenciją atitinkamai nurodė, jog sankryža vaizdo stebėjimo kamera (turima galvoje būtent eismo srautų stebėjimo kamerą) nebuvo stebima.Be to, YIT Lietuva pateiktame akte nurodytos užtaisytų duobių vietos koordinatės (t. y. 54.66198, 25.30154, adresas Jotvingių g. 47) ir ieškovės nurodoma vieta, kurioje ji tariamai įvažiavo į duobę (Liepkalnio g. 54), iš esmės nesutampa ir pagal interaktyvaus žemėlapio duomenis matyti, kad šios vietos skiriasi beveik per 60 metrų, t. y. jos yra visiškai skirtingose vietose.

71. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovės teiginiai apie tai, jog kitą dieną po įvažiavimo į duobę YIT Lietuva užtaisė tas pačias duobes, į kurias sankryžoje įvažiavo automobilis, iš esmės prieštarauja ieškovės dublike pateiktiems GPS duomenims apie tarią įvykio (buvusių duobių vietą). Tai atitinkamai kelia abejones, ar kliūtis, kuri, ieškovės teigimu, 2023-01-10, 16:03 val. adresu Liepkalnio g. 54, galimai sukėlė automobilio apgadinimą adresu Liepkalnio g. 54, apskritai buvo duobė, ir jei duobė, akivaizdu, kad visgi ne ta, kurią kitą dieną adresu Jotvingių g. 47 užtaisė YIT Lietuva, kadangi ieškovės nurodomas eismo įvykio vietos adresas (Liepkalnio g. 54) ir YIT Lietuva užtaisytų duobių vieta (Jotvingių g. 47) iš esmės skiriasi. Be to, kelių ir gatvių priežiūrą, kaip minėta, pagal sutartį atsakovė yra patikėjusi YIT Lietuva, todėl suprantama, jog savivaldybės administracijos darbuotojai gatvių būklės fiksavimu, esamų duobių fotografavimu ir panašiais techniniais veiksmais neužsiima ir tokių duomenų savivaldybės administracijai nėra pateikusi ir YIT Lietuva, atsiskaitydama už atliktus darbus, minėta įmonė savivaldybės administracijai prieš remonto darbus buvusių gatvės / kelio trūkumų nuotraukų nesiunčia.

72. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo ieškinio reikalavimus, pareigą turėjo pati ieškovė, tačiau ieškovė neįrodė savo ieškininių reikalavimų pagrįstumo bei teisėtumo, todėl ieškovės ieškinys šiuo atveju yra atmestinas, kaip nepagrįstas bei neįrodytas (LR CPK 176 str. – 179 str.).

73. Sutinkamai su LR CPK 92 str. ir 2014-09-23 LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro įsakymo Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Teisingumo ministro ir Finansų ministro įsakymo 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ nuostatomis, iš ieškovės valstybės naudai nėra priteistinos pašto išlaidos, kadangi jos nesudaro minimalių pašto išlaidų.

74. Kiti šalių nurodyti argumentai bei pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam šios civilinės išnagrinėjimui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259-260 str., 270 str. nuostatomis, teismas,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Erika Stočkienė