- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-17
- Bylos Nr.
- e2A-816-587/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19055-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Lina Žemaitienė, Evaldas Burzdikas, Diana Labokaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- A. V.
Procesinio dokumento kategorijos: 2.6.8.10; 2.6.10.5.1; 2.6.2.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1
2021 m. birželio 17 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Dianos Labokaitės ir Linos Žemaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja)
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2944-1088/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei A. V. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Legal Balance“ (toliau – ir UAB „Legal Balance“) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės A. V. 1 545,84 Eur negrąžintą kreditą, 190,12 Eur mokėjimo palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos, 18,86 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo, 420,13 Eur negautas pajamas (nuostolius) nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 32 procentų negautas pajamas nuo negrąžinto kredito sumos (1 545,84 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2021 m. rugsėjo 19 d.), 32 procentų negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 545,84 Eur) nuo sutarties terminio pabaigos (2021 m. rugsėjo 19 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 170,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti 2021 m. sausio 6 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka darbo vietoje. Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. sausio 25 d. sprendimu, priimtu atsakovei už akių, ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei iš atsakovės 1 545,84 Eur negrąžintą kreditą, 190,12 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. sausio 22 d.), 18,86 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. sausio 22 d.), 498,72 Eur negautas pajamas, paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. sausio 22 d.) iki sprendimo priėmimo dienos (2021 m. sausio 25 d.), 32 procentų negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 26 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. rugsėjo 19 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (2021 m. sausio mėn. – 676,26 Eur; 2021 m. vasario mėn. – 608,79 Eur; 2021 m. kovo mėn. – 539,51 Eur; 2021 m. balandžio mėn. – 468,39 Eur; 2021 m. gegužės mėn. – 395,37 Eur; 2021 m. birželio mėn. – 320,40 Eur; 2021 m. liepos mėn. – 243,43 Eur; 2021 m. rugpjūčio mėn. – 164,42; 2021 m. rugsėjo mėn. – 83,29 Eur), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 253,54 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. lapkričio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 130,34 Eur bylinėjimosi išlaidas. Pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2017 m. rugsėjo 19 d. vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad, vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (32 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas nustatė, kad:
3.1. atlikus formalų ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų vertinimą ir atsakovei nepateikus įrodymų, patvirtinančių piniginės prievolės įvykdymą, yra pagrindas ieškovei iš atsakovės priteisti 1 545,84 Eur negrąžintą kreditą, 190,12 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 18,86 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. sausio 22 d.).
3.2. Sutartis su atsakove nutraukta 2020 m. sausio 22 d. Civilinės atsakomybės sąlygas (neteisėtus veiksmus, nuostolius, kaltę ir priežastinį ryšį) pagrindžia įvykęs pažeidimas – sutarties nevykdymas, dėl kurio buvo nutraukta sutartis (CK 6.246–6.249 straipsniai). Atsakovei neneigiant savo kaltės, teismas konstatavo, kad atsakovės kaltė preziumuojama.
3.3. Skaičiuojant negautas pajamas mokėjimo palūkanų forma, nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos (1 545,84 Eur), negautų pajamų suma gerokai viršytų sumą, kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų tinkamai vykdoma iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos, kadangi kredito likutis, nuo kurio būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų. Teismas ieškovei priteisė negautas pajamas, paskaičiuotas pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą palūkanų normą už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki sprendimo priėmimo dienos fiksuota suma – 498,72 Eur (1 545,84 Eur x 32 proc. / 365 x 368) ir 32 procentų dydžio negautas pajamas (nuostolius), nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. sausio 25 d.) (terminą skaičiuojant nuo 2021 m. sausio 26 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. rugsėjo 19 d.)
3.4. Ieškovės reikalavimo priteisti negautas pajamas, skaičiuojamas po kredito sutarties termino pabaigos teismas netenkino. Kredito sutartis yra vartojimo kredito sutartis, todėl ginčo teisiniams santykiams teismas taikė specialiąsias Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – ir VKĮ) normas. Teismas sprendė, kad po kredito sutarties termino pabaigos atsakovės sutartinė atsakomybė ribojama VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje apibrėžta apimtimi. Ieškovės prašomos priteisti 32 procentų dydžio negautos pajamos (nuostoliai) viršija maksimalų galimą taikyti negautų pajamų dydį ir laikotarpį, dėl to prieštarauja imperatyviai VKĮ 11 straipsnio 8 dalies normai. Konstatavo, kad šalių susitarimu nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už ginčo sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą. Teismas pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (32 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos (CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis), jos pagrindu skaičiuojamų negautų pajamų (kompensuojamosios palūkanos) nepriteisė.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
4. Ieškovė UAB „Legal Balance“ (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo:
4.1. pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 25 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-2944-1088/2021 dalyje dėl 420,13 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, priteisimo, ir priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovės A. V. 420,13 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotus nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos;
4.2. pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 25 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-2944-1088/2021 dalyje dėl 32,00 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 545,84 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. rugsėjo 19 d.) priteisimo, ir priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovės A. V. 32,00 proc. negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 545,84 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. rugsėjo 19 d.);
4.3. pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 25 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-2944-1088/2021 dalyje dėl 32,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1545,84 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2021 m. rugsėjo 19 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo, ir priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovės A. V. 32,00 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 545,84 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2021 m. rugsėjo 19 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos;
4.4. pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 25 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-2944-1088/2021 dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovės A. V. 170,00 Eur bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme;
4.5. kitą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 25 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-2944-1088/2021 dalį palikti nepakeistą;
4.6. priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovės A. V. 15,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą.
5. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. teismas sprendime pripažino, kad apeliantė įrodė, kad jos negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) yra realios, tačiau kartu sprendė, kad apeliantės taikomi negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo metodai yra nepagrįsti bei neteisėti. Teismas nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai sprendė, kad negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Teismas visiškai neatsižvelgė į aktualią Lietuvos teismų praktiką, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos tik kaip orientacinė negautų pajamų suma, į sutarties sąlygas, į sutartyje įtvirtinto grafiko sudarymo prielaidas, į tai, kad sutartis yra nutraukta, sutarties nutraukimo sukeliamas pasekmes bei kitus negautų pajamų (nuostolių) dydį bei skaičiavimo tvarką pagrindžiančius kriterijus.
5.2. Vadovaujantis sutarties 1.9. p., 1.12. p. ir 1.31 p., palūkanų suma mokėjimų grafike apskaičiuojama preziumuojant, kad kredito gavėjas laiku moka įmokas ir negrąžinta kredito dalis mažėja. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta mokėjimo (pelno) palūkanų suma (1 804,48 Eur) buvo pagrįsta teisėtu pradinio kreditoriaus lūkesčiu, kad visą sutartą laikotarpį sutartis bus vykdoma tinkamai ir nustatytais terminais. Apeliantė mano, kad turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) pilną patenkinimą, skaičiuojant 32,00 proc. mokėjimo (pelno) palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 545,84 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos.
5.3. Nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl atsakovės kaltės, apeliantė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po sutarties nutraukimo, o ne pagal iki sutarties nutraukimo galiojusį grafiką. Apeliantės negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai yra subalansuoti su VKĮ 17 straipsnio 1 dalies reikalavimais. Atsakovė išsaugo galimybę sumokėti tik faktiškai patirtas apeliantės negautas pajamas (nuostolius), o apeliantė išsaugo galimybę skaičiuoti ir gauti negautas pajamas (nuostolius) už tą laikotarpį, kuriuo atsakovė faktiškai naudojasi visa negrąžinta kredito suma, o ne pagal negaliojantį ir teisine fikciją pagrįstą sutarties grafiką paskaičiuota, objektyvios tiesos neatitinkančia negrąžinta kredito suma. Teismas, nustatydamas negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo metodus nepagrįstai rėmėsi nebegaliojančiu sutarties grafiku bei argumentu, jog apeliantės teisėtas lūkestis negalėjo viršyti bendros mokėjimo (pelno) palūkanų sumos pagal sutartį, kadangi šis lūkestis buvo paremtas tinkamu atsakovės sutarties sąlygų vykdymu ir nuolat nuo negrąžintos kredito dalies perskaičiuojamomis mokėjimo (pelno) funkciją atliekančiomis palūkanomis.
5.4. Teismas neatsižvelgė į tai, kad jeigu atsakovė sutartį būtų vykdžiusi tinkamai ir nustatytais terminais, tai būtų sumokėjusi ne tik 1 804,48 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, bet ir 220,80 Eur sutarties administravimo mokestį.
5.5. Apeliantei nesuprantama, kodėl sutarties termino pabaigos datą sprendime teismas kartu laikė ir absoliučia negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo pabaigos data. Būtent su visos vartojimo kredito sumos grąžinimu, o ne sutarties termino pabaiga, jeigu ji nebūtų nutraukta, teismas turėjo sieti negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimą pabaigą. Nors dalis negautų pajamų dar nėra realiai kilusios, tačiau teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Pradinis kreditorius, sudarydamas sutartį su atsakove, pagrįstai tikėjosi gauti 32,00 proc. dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas ir tuo atveju, jeigu atsakovė sutarties galiojimo laikotarpiu negrąžintų visos suteiktos vartojimo kredito sumos.
5.6. Nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodyti reikalavimai tenkintini visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
6. Atsakovė A. V. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
8. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) bei bylinėjimosi išlaidų dalies priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Žemesnės instancijos teismas
10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė ir pradinė kreditorė vartojimo kredito davėja UAB „BnP Finance“ 2017 m. rugsėjo 19 d. sudarė vartojimo kredito sutartį, kuria pradinė kreditorė suteikė atsakovei 2 300,00 Eur kreditą 48 mėnesių laikotarpiui (vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sutarties kodas Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovė sutartimi įsipareigojo grąžinti ne tik 2 300,00 Eur kreditą, bet ir sumokėti 1 804,48 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, 220,80 Eur administravimo mokestį. Atsakovė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdė. 2020 m. sausio 22 d. kredito sutartis nutraukta. Tarp pradinės kreditorės ir ieškovės 2020 m. kovo 3 d. sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2020-03/01, kuria, pradinė kreditorė perleido reikalavimo teises į atsakovės įsiskolinimą. Apie reikalavimo perleidimą atsakovei pranešta elektroniniu paštu.
11. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti 190,12 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos, 420,13 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotus nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 32 procentų negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 545,84 Eur nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2021 m. rugsėjo 19 d. ir 32 procentų negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 545,84 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2021 m. rugsėjo 19 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos.
12. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas sprendimu pripažino, kad apeliantė įrodė, jog jos negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) yra realios, tačiau kartu sprendė, kad apeliantės taikomi negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo metodai yra nepagrįsti bei neteisėti, todėl juos pakeitė bei pritaikė savo skaičiavimo metodus.
Žemesnės instancijos teismas
13. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog yra pagrindas priteisti 190,12 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 498,72 Eur palūkanas nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. sausio 22 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2021 m. sausio 25 d.) ir negautas pajamas procentine išraiška, t. y. 32,00 proc. negautas palūkanas (nuostolius) nuo 2021 m. sausio 26 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2021 m. rugsėjo 19 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio pagal mokėjimo grafiką prie vartojimo kredito sutarties. Likusioje dalyje prašymą priteisti negautas pajamas pirmosios instancijos teismas atmetė.
14. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.
Žemesnės instancijos teismas
15. Iš ieškovės pateikto priedo – dalinių įmokų mokėjimo grafiko nustatyta, kad pradinė kreditorė kiekvieną mėnesį planavo gauti kredito mokestį arba kitaip tariant, pelno palūkanas, skaičiuojamas kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos kredito sumos taikant 32 procentų metinių palūkanų normą.
16. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
17. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal šiuos kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
18. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog apeliantės negautų pajamų faktas yra įrodytas apimtimi už laikotarpį nuo piniginės prievolės pažeidimo momento iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos. Apeliantė perėmė reikalavimo teisę iš pradinės kreditorės, kuri už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolino atsakovei pinigus, tačiau dėl atsakovės neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį, neatgavo nei paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų (Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1595-924/2020).
19. Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad paskola 48 mėnesių laikotarpiui suteikiama su 32 procentų metine palūkanų norma. Per visą sutarties laikotarpį atsakovė įsipareigojo sumokėti iš viso 1 804,48 Eur sumą palūkanų, tuo atveju, jeigu dalinės mėnesio įmokoms būtų mokamos nustatytu grafiku ir suteikta vartojimo paskola nebūtų grąžinta anksčiau termino. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu apeliantei priteisė 190,12 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 498,72 Eur palūkanas nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. sausio 22 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2021 m. sausio 25 d.) ir negautas pajamas, kurios apskaičiuojamos procentine išraiška, t. y. 32,00 proc. negautas palūkanas (nuostolius) nuo 2021 m. sausio 26 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2021 m. rugsėjo 19 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio.
Žemesnės instancijos teismas
20. Nagrinėjamu atveju 2017 m. rugsėjo 19 d. pradinė kreditorė ir atsakovė sudarė vartojimo kredito sutartį, todėl atsakovė laikytina vartotoja CK 6.2281 straipsnio prasme.
21. Atsakovei, pažeidusiai vartojimo kredito sutarties sąlygas, taikytina civilinė atsakomybė, iš jos priteisiant apeliantės negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma), t. y. mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėja pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai (CK 6.221, 6.222 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė pagrįstai nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. sausio 22 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. rugsėjo 19 d.), galėjo tikėtis gauti 32 proc. negautų pajamų (nuostolių), tinkamu sutarties vykdymo atveju skaičiuojamų nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, o ne nuo visos negrąžintos paskolos sumos.
22. Kaip matyti iš ieškovės į bylą pateikto mokėjimų grafiko, palūkanos, mokėtinos už suteiktą 2 300 Eur paskolą 48 mėnesių laikotarpiui su 32 proc. metine palūkanų norma (MPN), tinkamu sutarties įvykdymo atveju (bei jos negrąžinus anksčiau termino) sudarytų 1 804,48 Eur. Skundžiamu teismo sprendimu, priimtu atsakovei už akių, jau yra priteista iš viso 688,84 Eur palūkanų. Vis dėlto, ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti 32,00 proc. metinių palūkanų dydžio negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo piniginės prievolės pažeidimo momento iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. rugsėjo 19 d.) nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusio būti negrąžinto vartojimo kredito likučio; pagal sutartį mokėtinos palūkanos negali viršyti 1 804,48 Eur sumos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė reikalavimą dėl negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos galėjo reikšti ne didesnei nei 1 115,64 Eur (1 804,48 Eur – 688,84 Eur) sumai. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantės prašomas priteisti negautas pajamas nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos skaičiavo ne nuo visos negrąžintos vartojimo kredito sumos, o nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusio būti negrąžinto vartojimo kredito likučio, koks būtų tinkamu sutarties vykdymo atveju.
23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės reikalavimas priteisti negautas pajamas, skaičiuojamas nuo visos negrąžinto kredito sumos yra nepagrįstas bei neteisėtas, nes skaičiuojant negautas pajamas, mokėjimo palūkanų forma, nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos 1 545,84 Eur, negautų pajamų suma ženkliai viršytų vartojimo kredito sutartimi nustatytą atsakovės mokėtinų palūkanų bendrą 1 804,48 Eur sumą, kurią apeliantė pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai, t. y. iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos (2021 m. rugsėjo 19 d.). Vartojimo kredito sutarties tinkamu įvykdymo atveju, kredito likutis bei suma nuo kurios būtų mokamos palūkanos kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus vartojimo kredito sutarties terminui būtų neviršiję 1 804,48 Eur sumos. Teismui suformuluotu ieškinio reikalavimu apeliantė iš esmės siekia prisiteisti tiek negautas pajamas (nuostolius), tiek kompensacines palūkanas (netesybas), tačiau tokie apeliantės veiksmai pažeidžia vartotojų teisėtus interesus ir yra nesąžiningi vartotojų požiūriu, neatitinka sąžiningos verslo praktikos ir prieštarauja Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms (Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1595-924/2020).
24. Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1. punkte numatyta, kad gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamos sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos. Palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Šalys vartojimo kredito sutartimi susitarė, kad atsakovas už suteiktą paskolą mokės 32 proc. metines palūkanas.
25. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog vartojimo kredito sutartis nuo 2020 m. sausio 22 d. buvo nutraukta prieš terminą vienašaliu ieškovės pareiškimu, o vartojimo kredito sutarties terminas turėjo baigtis 2021 m. rugsėjo 19 d. Vadovaujantis šiai bylai aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformuota praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos, nuo šio momento vadovaujamasi sutartinę šalių atsakomybę reglamentuojančiomis teisės normomis. Nors apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad ieškiniu ji prašė priteisti negautas pajamas (nuostolius), o šį reikalavimą grindžia vartojimo kredito sutarties nuostatomis, vartojimo kredito sutarties 6.1. punkto tekstas aiškiai paneigia šį apeliacinio skundo argumentą.
26. Nagrinėjamu atveju tarp šalių buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sistemiškai taikė ir Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo normas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kompensacinės palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo. Aiškinant priešingai, būtų sudaroma vartojimo kredito davėjams galimybė apeiti VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą ribojimą. Tokiu atveju nebūtų pasiekti tiek VKĮ, tiek Direktyvos 2008/48/EB, kuri buvo įgyvendinta minėtu įstatymu, tikslai vartotojų teisių apsaugos prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).
27. VKĮ 11 straipsnio 8 dalis numato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tai reiškia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 proc. nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti, o šie mokėjimai negali būti skaičiuojami už ilgiau kaip 180 dienų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga, Teismų praktika Nr. 52).
28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, netesybos, kurių apeliantė prašo kompensacinių palūkanų ir kitų mokesčių pavidalu, iš esmės negalėtų būti didesnės nei 139,13 Eur (1 545,84 Eur negrąžinto kredito suma x 0,05 proc. x 180 dienų). Apeliantės prašomų taikyti netesybų dydis, laikotarpis, už kurį netesybos skaičiuojamos, yra nesuderinami su VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytu reglamentavimu. Apeliantė ieškiniu prašo priteisti netesybas remdamasi ne VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytu reglamentavimu bei jį atitinkančiu faktiniu pagrindu, o šalių pasirašytos sutarties nuostatomis. Sutarties sąlygai prieštaraujant imperatyviai įstatymo nuostatai, tokia sąlyga negalioja visa apimtimi ir negali būti taikoma, t. y. susiklosto teisinė situacija, prilyginama tai, kuri egzistuotų, jeigu tokios sutarties sąlygos nebūtų, ir teismas negali tokios sąlygos taikyti iš dalies (pvz., priteisti sumą, apskaičiuotą pagal VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodytą maksimalų dydį). Toks išaiškinimas yra pateiktas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo parengtoje 2020 m. birželio 9 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalgoje, Teismų praktika Nr. 52.
29. Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktą preziumuojama nesąžininga sutarties sąlyga, kuria nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-687/2019).
30. Vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, yra pagrindas konstatuoti, jog sutartyje numatytas atsakovo, kaip vartojimo kredito gavėjo, atsakomybės dydis, taikomas pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą 32 proc. dydžio metinę palūkanų normą, o sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatytas palūkanų skaičiavimo terminas iki visiško skolos sumokėjimo dienos, ta apimtimi, kiek jis viršija 180 dienų, neatitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto maksimalaus palūkanų dydžio (0,05 proc.) ir termino (180 d.). Spręstina, jog šiuo šalių susitarimu nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už ginčo sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą. Šioje sutartyje nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamų taikant 32 proc. dydžio metinę palūkanų normą, dydis ir terminas pažeidžia imperatyvią VKĮ 11 straipsnio 8 dalį, todėl pirmosios instancijos teismas tokią sutartinę nuostatą pagrįstai pripažino nesąžininga bei negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento (CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis), o jos pagrindu skaičiuojamų kompensuojamųjų palūkanų nepriteisė.
31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, reguliuojančias vartojimo kredito teisinius santykius, tinkamai vertino įrodymus, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, todėl priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
32. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, jog nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, spręstina, jog nėra pagrindo svarstyti pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų perskirstymo klausimo. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantei nepriteistinos jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.