- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-08-11
- Bylos Nr.
- e2A-1253-826/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-14395-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis (pirm.), Jolanta Gailevičienė, Rimvida Zubernienė
- Atsakovas
- UAB „Jobera LT“
- Ieškovas
- UAB „Litminta“
- Trečiasis asmuo
- M. K., J. B.
- Kategorijos
- 42.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 50.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Marius Dobrovolskis Civilinė byla Nr. e2A-1253-826/2015
2015 m. rugpjūčio 11 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Mariaus Dobrovolskio, kolegijos teisėjų Jolantos Gailevičienės, Rimvidos Zubernienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės UAB „Jobera LT“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Litminta“ ieškinį atsakovei UAB „Jobera LT“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys M. K., J. B.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė UAB „Litminta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Jobera LT“ dėl 586,48 Eur (2025 Lt) žalos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2014-10-31 tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta Transporto priemonės nuomos sutartis Nr. 2014/10/11 (toliau – Sutartis) pagal kurią atsakovei nuo 2014-10-31 iki 2014-11-03 išnuomotas lengvasis automobilis TOYOTA AVENSIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoju nurodytas UAB „Jobera LT“ direktorius M. K.. 2014-11-02 M. K. pranešė apie išsinuomoto automobilio gedimą. Atlikus automobilio apžiūrą nustatyta, jog gedimas atsirado dėl labai stipraus smūgio, apie kurį UAB „Jobera LT“ vadovas nepasakė. Atsakovei nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų, ieškovė savo lėšomis sumokėjo 485,11 Eur (1675 Lt) už automobilio remontą. Taip pat ieškovė nurodė, kad ji nuo 2014-11-04 iki 2014-11-13 negalėjo jo nuomoti ir dėl to patyrė 217,21 Eur (750 Lt) nuostolių (negautų pajamų). Kadangi atsakovė pagal nuomos sutartį sumokėjo ieškovei 115,45 Eur (400 Lt) užstatą, ir jis atsakovei nebuvo grąžintas, nes buvo skirtas nuostolių atlyginimui, todėl iš viso atsakovė liko skolinga ieškovei 586,48 Eur (2025 Lt) nuostolių atlyginimo (485,11 Eur už automobilio remontą ir 101,37 Eur negautų pajamų).
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai bei priteisė iš atsakovės ieškovei 586,48 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 586,48 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2014-12-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1152,97 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus konstatavo, jog atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė nepakankamu jos vadovo M. K. atidumu ir atsargumu vairuojant automobilį, nes dėl šių veiksmų, automobilis atsitrenkė į kliūtį (bortelį) Plungėje esančios degalinės „Statoil“ aikštelėje. Aplinkybė jog automobilis apgadintas dėl stipraus smūgio į kliūtį, yra įrodyta, todėl atsakovė yra atsakinga už automobilio apgadinimą. Teismas pasirėmė ieškovės pateiktais įrodymais apie automobilio remonto išlaidas, o atsakovės pateiktus įrodymus - UAB „Lirosta“ išrašytą 2015-02-17 užsakymą ir 2015-02-17 „Klaipėdos autocentro“ UAB išrašytą automobilio remonto užsakymą vertino kaip nepatikimus įrodymus, nes juose esantys duomenys surašyti realiai neapžiūrėjus automobilio. Priteisdamas negautas pajamas pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovė užsiima nuolatine automobilių nuoma ir iš to gauna pajamas, o dėl to, kad automobilis dėl atsakovės veiksmų buvo remontuojamas ir negalėjo būti išnuomotas, ieškovė patyrė nuostolių. Ieškovė, turėdama automobilio nuomos sutartį, iš anksto už automobilio subnuomą pagrįstai tikėjosi gauti pajamų.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „Jobera LT“ pateikė apeliacinį skundą, juo su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko, prašė jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė žalos atlyginimą ieškovei, nes automobilis, kuris buvo išnuomotas atsakovei ir kuriam buvo padaryta žala, priklauso trečiajam asmeniui J. B., o ne ieškovei. Dėl to reikalavimo teisė atlyginti automobiliui padarytą žala deliktinės atsakomybės teisiniu pagrindu turėjo automobilio savininkė J. B.. Taip pat atsakovė nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir žalos buvo tiesioginis priežastinis ryšys. Apeliantės vertinimu, bylos nagrinėjimo metu nebuvo įrodytas netinkamas atsakovės automobilio eksploatavimas ar kiti galimi kalti atsakovės veiksmai, kurie galėjo turėti įtakos ieškinyje nurodytiems automobilio gedimams. Vien tai, kad automobilis degalinės teritorijoje atsirėmė į kliūtį, dar nereiškia, kad šie veiksmai nulėmė automobilio gedimą. Apeliantė nurodo, kad byloje esanti 2014-11-28 lengvojo automobilio apžiūros išvada, negali būti prilyginama nei specialisto nei eksperto išvadai, todėl šiame rašytiniame dokumente nurodyta informacijos negali būti pagrindiniu tiesioginiu įrodymu pagrindžiančiu priežastinį ryšį, o išvadoje nurodytas aplinkybes turi patvirtinti ir kiti byloje surinkti įrodymai, kurių byloje nėra. Atsakovė pažymėjo, kad automobilis į servisą buvo nuvežtas 2014-11-02, o apžiūrėtas tik 2014-11-06, todėl tikėtina, jog gedimas galėjo atsirasti ir dėl kitų priežasčių, nepriklausiusių nuo atsakovės. Taip pat apeliantė nesutiko su priteistu žalos dydžiu. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė vertinti jos pateiktus įrodymus apie analogiškų gedimų kainas kituose autoservisuose motyvuodamas tuo, kad sąmatos buvo parengtos neapžiūrėjus automobilio. Apeliantė nurodo, kad ji negalėjo pateikti automobilio apžiūrai, kadangi jis buvo grąžintas ieškovei. Be to, sugadinimai buvo užfiksuoti tiek foto lentelėse, tiek draudimo eksperto apžiūros akte, todėl automobilio sugadinimai buvo aiškūs ir sąmata galėjo būti parengta ir neapžiūrėjus automobilio. Apeliantė taip pat nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti iš jos ieškovei negautas pajamas. Pasak apeliantės, iki 2014-10-31, kol buvo sudaryta nuomos sutartis tarp ieškovės ir atsakovės, automobilis buvo nuomojamas faktiškai vien tik atsakovei. 2015-01-12 pažyma Nr. P15/01/12 patvirtina, kad nuo 2014-10-07 automobilis buvo nuomojamas įvairiais laikotarpiais iki 4 parų ir viso 14 parų. Taip pat iš šios pažymos matyti, kad automobilis iki pažymos surašymo dienos nuo 2014 m. lapkričio mėnesio daugiau nuomojamas nebuvo. Atsakovė teigia, kad net ir suremontavus automobilį, jis iki 2015-01-12 daugiau nuomojamas nebuvo ir ieškovė iš automobilio nuomos jokių pajamų negavo.
Šalies argumentai
Ieškovė UAB „Litminta“ su atsakovės apeliaciniu skundu nesutiko, prašė atmesti jį kaip nepagrįstą, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė materialines teisės normas ir pagrįstai priteisė iš atsakovės nuostolių atlyginimą. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieškovė neturėjo teisės reikšti ieškinį, nes ieškovė 2014-10-01 buvo sudariusi automobilio nuomos sutartį su jo savininke J. B. ir turėjo teisę automobilį subnuomoti. Ieškovė remontavo išsinuomotą automobilį, kurį apgadino jį subnuomojusi atsakovė ir todėl ieškovė įgijo teisę į remonto išlaidų atlyginimą. 2014-10-01 nuomos sutartis yra galiojanti, atsakovė jos neginčijo. Byloje buvo įrodytas priežastinis ryšys tarp automobilio sugadinimo ir neteisėtų atsakovės veiksmų, be to, atsakovės vadovas, kuris vairavo automobilį, pats pripažino, kad atsitrenkė į kliūtį. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad dėl to, jog automobilis buvo apžiūrėtas tik 2014-11-06, o ne 2014-11-02, kai buvo pristatytas, galėjo atsirasti gedimai, nepriklausę nuo atsakovės veiksmų. Atsakovės pateiktos kitų servisų remonto sąskaitos neįrodo, kad ieškovė už remontą sumokėjo per didelę kainą, nes remonto sąmatos sudarytos net neapžiūrėjus automobilio. Ieškovė nesutinka su skundo argumentu, jog nebuvo įrodytos negautos pajamos, nes ieškovės veikla yra automobilių nuoma, todėl akivaizdu, kad automobilis, kurį apgadino atsakovė ir kuris buvo remontuojamas, galėjo būti išnuomotas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesinius dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Byloje kilo ginčas dėl žalos už automobilio remonto darbus ir negautų pajamų už automobilio nuomą priteisimo. Ieškovė teigė, kad žala atsirado dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, t. y dėl jos atstovo neatsargaus vairavimo, dėl ko buvo apgadintas automobilis. Atsakovė su tokia pozicija nesutiko ir, nors pripažino, jog automobiliu atsitrenkė į kelio bortelį, tačiau teigė, kad automobilio gedimai su tuo nesusiję, kad galbūt buvo atliktas remontas, dėl kurio atsakovės kaltės nėra, o be to, remonto kaina per didelė. Atsakovė taip pat nesutiko ir su reikalavimu priteisti negautas pajamas. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai. Apeliantė su teismo atliktu įrodymų vertinimu nesutiko.
Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė žalos atlyginimą ieškovei, nes automobilis, kuris buvo išnuomotas atsakovei ir kuriam buvo padaryta žala, priklauso trečiajam asmeniui J. B., o ne ieškovei. Dėl to reikalavimo teisė atlyginti automobiliui padarytą žala deliktinės atsakomybės teisiniu pagrindu turėjo automobilio savininkė J. B.. Su šiuo apeliacinio skundo argumentu, teisėjų kolegija nesutinka. Visų pirma, ieškinio reikalavimas yra ne dėl automobilio savininko teisių pažeidimo, o dėl automobilio remonto išlaidų, kurias patyrė ieškovė dėl atsakovės, kuriai automobilis buvo subnuomotas veiksmų. Iš byloje esančios 2014-10-01 nuomos sutarties nustatytas, kad automobilis, kuriam atliktas remontas, buvo išnuomotas ieškovei ir perduotas jai valdyti ir naudotis (b. l. 82-84). Šia sutartimi ieškovei (nuomininkei) suteikta teisė išnuomotą automobilį subnuomoti kitiems asmenims, tačiau pasibaigus nuomos terminui automobilį ieškovė privalo grąžinti savininkui tokios būklės, kokios jis buvo perduotas. Ieškovė apmokėjusi automobilio remonto išlaidas įgijo teisę į jų atlyginimą iš už žalą atsakingo asmens, t. y. atsakovės (CK 6.249 str.). Apeliantės argumentai dėl to, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo vadovautis 2014-10-01 nuomos sutartimi kadangi ji nebuvo įregistruota viešajame registre – nepagrįsti, nes teisės normų aktai nenumato pareigos automobilių nuomos teisinių santykių šalims šias sutartis įregistruoti viešajame transporto priemonių registre.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir žalos buvo tiesioginis priežastinis ryšys. Apeliantės vertinimu, bylos nagrinėjimo metu nebuvo įrodytas netinkamas atsakovės automobilio eksploatavimas ar kiti galimai kalti atsakovės veiksmai, kurie galėjo turėti įtakos ieškinyje nurodytiems automobilio gedimams. Vien tai, kad automobilis degalinės teritorijoje atsirėmė į kliūtį, dar nereiškia, kad šie veiksmai nulėmė automobilio gedimą Teisėjų kolegija atmeta šiuos skundo argumentus kaip nepagrįstus. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ v. E. R. , bylos Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; 2012 m. birželio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. Š. v. J. Š., bylos Nr. 3K-3-269/2012; kt.).
Kasacinis teismas, be kita ko, yra nurodęs, kad įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. UAB „TELE-3“, bylos Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d.nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Geosprendimai“ v. G. K., bylos Nr. 3K-3-177/2011). Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, niekaip nepagrindžia teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl įrodymų turinio. Taigi apeliantė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos su automobilio gedimu ir atliktu remontu susijusios faktinės aplinkybės. Byloje nėra ginčo, kad atsakovės atstovas (trečiasis asmuo M. K.), vairuodamas automobilį atsitrenkė į kliūtį, t.y. degalinėje esantį bortelį ir po to automobiliu nebepavyko pajudėti iš vietos, apie gedimą pranešta ieškovei. Nevažiuojančio automobilio pristatymu į servisą bei pranešimu draudikui pasirūpino ieškovė, nes atsakovė jį paliko degalinėje, nors pagal 2014-10-11 nuomos sutarties 8.7 p. privalėjo pasirūpinti automobilio remontu. Automobilis į servisą pristatytas 2014-11-02, draudimo ekspertas jį apžiūrėjo 2014-11-06 ir transporto priemonės sugadinimus nurodė 2014-11-06 transporto priemonės techninės apžiūros akte (b. l. 20). UAB „Akomos autoservisas“ 2014-11-28 pateiktoje lengvojo automobilio apžiūros išvadoje (b. l. 21) nurodyta, jog nustatyti apgadinimai savaime atsirasti negalėjo bei kad automobilis turėjo patirti stiprų smūgį. Šia išvada nėra pagrindo netikėti ar jos nevertinti, o ypač atsižvelgus į faktą, jog atsakovė jokios detalios informacijos apie įvykį nesuteikė, o nustatyti konkretūs mechaniniai pažeidimai savaime atsirasti negalėjo. Atsakovės manymu, aplinkybė, jog apgadinimai buvo užfiksuoti praėjus 4 dienoms po gedimo, paneigia jos veiksmų ir atsiradusios žalos priežastinį ryšį, nes per tą laiką neva galėjo būti padaryti ir kiti apgadinimai, tačiau tokiems teiginiams pagrįsti atsakovė nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 str.), o remiasi tik subjektyviais samprotavimais. Automobilio apgadinimus nustatė AB „Lietuvos draudimas“ žalų ekspertas vertintojas M. N., kurio nešališkumu ir nesuinteresuotumu bylos baigtimi nėra pagrindo abejoti.
Apeliantė taip pat nesutiko su priteistu žalos dydžiu. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė vertinti jos pateiktus įrodymus apie analogiškų gedimų kainas kituose autoservisuose motyvuodamas tuo, kad sąmatos buvo parengtos neapžiūrėjus automobilio. Atsakovė pirmosios instancijos teismui pateikė dviejų automobilių servisų paruoštas apgadintų detalių keitimo sąmatas: 2015-02-17 sudarytą UAB „Lirosta“ sąmatą (194,25 Eur, b. l. 103) ir 2015-02-17 UAB „Klaipėdos autocentras“ sąmatą (296,60 Eur įskaitant pritaikytas nuolaidas, b. l. 104). UAB „Akomos autoservisas“, kurio paslaugomis naudojosi ieškovė, sąmata buvo 240,38 Eur, neįsikatant darbų kainos. Taigi akivaizdu, kad vidutinė darbų kaina buvo panaši, o lyginat su UAB „Klaipėdos autocentras“ sąmata, net žymiai mažesnė. Atsakovės pateiktose sąmatose neįtrauktos darbų/papildomų darbų kainos, be to, naudojamos naudotos detalės, o ieškovei išrašytoje sąskaitoje nurodyta ir darbų kaina, pakeistos naujos detalės. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo išvadai, jog apgadintas automobilis galėjo būti suremontuotas už žymiai mažesnę kainą ar kad atliktas remontas buvo neprotingai brangus (CPK 185 str.). Įvertintina ir tai, kad atsakovė automobilio remonto kainomis pradėjo domėtis tik po bylos iškėlimo teisme, nors pareigą suremontuoti apgadintą automobilį turėjo pagal 2014-10-13 nuomos sutarties 8.7 p.
Apeliantė nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos nepagrįstai priteisė iš jos ieškovei negautas pajamas. Pasak apeliantės, iki 2014-10-31, kol buvo sudaryta nuomos sutartis tarp ieškovės ir atsakovės, automobilis buvo nuomojamas faktiškai vien tik atsakovei, o nuo 2014 m. lapkričio mėnesio daugiau nuomojamas nebuvo. Atsakovė teigia, kad net ir suremontavus automobilį, jis iki 2015-01-12 daugiau nuomojamas nebuvo ir ieškovė iš automobilio nuomos jokių pajamų negavo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad dėl atsakovės kaltės apgadinto automobilio remonto darbų (nuo 2014-11-04 iki 2014-11-13) ieškovė negalėjo nuomoti automobilio kitiems asmenims ir dėl to neteko pajamų, t. y. 350 Lt (101,37 Eur). Teismas rėmėsi ieškovės atstovo paaiškinimais, kad remonto metu ji turėjo galimybę automobilį išnuomoti bei atsižvelgė į tai, jog ieškovės veikla yra automobilių nuoma, dėl to ji pagrįstai tikėjosi nurodytas pajamas gauti. Teisėjų kolegija su šiuo pirmosios instancijos teismo pateiktu vertinimu nesutinka. CK 6.249 str . 1 d. nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje V. Š. v. A. N. ir kt., bylos Nr. 3K-P-382/2006; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Belvedere prekyba“ v. UAB „Departus“, bylos Nr. 3K-3-116/2012; kt.). Ieškovė teiginių apie negautas pajamas nepagrindė jokiomis pagrįstomis, įrodytomis pajamomis, kurias ieškovė būtų gavusi jeigu atsakovė nebūtų apgadinusi automobilio, o teismas pasirėmė tik ieškovės atstovo paaiškinimais apie tikėtinas gauti pajamas. Tuo labiau, kad ieškovė disponavo ir kitomis transporto priemonėmis ir jas nuomojo, o duomenų, kad buvo pageidaujama išnuomoti būtent automobilį, kuris dėl atsakovės kaltės buvo remontuojamas, ar ieškovė buvo sudariusi šio automobilio nuomos tuo laikotarpiu kai automobilis buvo remontuojamas sutartis - nepateikta. Taip pat nėra duomenų, kad buvo asmenų, kurie atsisakė nuomotis kitą ieškovės automobilį dėl to, jog negalėjo išsinuomoti remontuojamo automobilio ir dėl to atsakovė negavo pajamų. Sutiktina su atsakovės teiginiu, jog automobilis Toyota Avensis buvo iš esmės nuomojamas tik atsakovei, o po remonto nuo 2014-11-13 iki 2015-01-12 nebuvo nuomojamas apskritai. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti negautas pajamas atmestinas kaip nepagrįstas.
Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovė už automobilio Toyota Avensis remonto darbus sumokėjo 485,11 Eur (1675 Lt) ir būtent šią sumą prašė priteisti kaip turtinę žalą arba tiesioginius nuostolius (CK 6.249 str. 1 d.). 2014-10-31 tarp ieškovės ir atsakovės sudarytos automobilio nuomos sutarties 6.1 punkte nustatyta, jog nuomininkas prieš pasiimdamas automobilį sumoka užstatą. Sutarties 6.2 p. numatyta, jog užstatas grąžinamas nuomininkui, jeigu šis grąžina tvarkingą automobilį. Atsakovė sumokėjo115,85 Eur (400 Lt) užstatą, kurį ieškovė įskaitė į negautas pajamas ir šia suma sumažino prašytas priteisti negautas pajamas. Tačiau įvertinus sutartyje aptartą užstato paskirtį bei atsižvelgus į sutarčių aiškinimo taisykles (CK 6.193 str.), teisėjų kolegija daro išvadą, jog užstatas skirtas ne negautos pajamoms, o tiesioginiams nuostoliams atlyginti. Taigi atsakovės sumokėto užstato suma turėjo būti sumažinta ieškovei priteistina suma už remontą, o ne įskaitoma į ieškovės prašytas priteisti negautas pajamas. Tuo labiau, kad negautų pajamų ieškovė neįrodė ir šis reikalavimas apeliacinės instancijos teismo buvo atmestas. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovei iš atsakovės priteistina remonto išlaidų suma mažintina 115,85 Eur (400 Lt) suma ir ieškovei iš atsakovės priteistina 369,26 Eur žalos atlyginimo (485,11 Eur – 115,85 Eur).
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl nuostolių (negautų pajamų) priteisimo iš atsakovės, netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.): ieškinys tenkintinas iš dalies – ieškovei iš atsakovės priteistina 369,26 Eur žalos atlyginimo (automobilio remonto išlaidų) bei 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kita ieškinio dalis atmestina.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmojoje instancijoje
Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistas, todėl keistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmojoje instancijoje (CPK 93 str. 5 d.).
Ieškovė turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: 94,70 Eur būtinosios išlaidos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių UAB „Jobera LT“ taikymu, 1042,63 Eur už teisines paslaugas bei 15,64 Eur žyminis mokestis, iš viso 1152,97 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies, t. y. 63 proc. bei į tai, kad prašomos priteisti išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, pakeistų 2015-03-19 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77, ieškovei iš atsakovės priteistina 726,37 Eur (1152,97 x 63 proc.) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme (CPK 93, 98 str.).
Atsakovė pirmosios instancijos teisme turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: 60 Eur išlaidų advokato pagalbai už dalyvavimą pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad dalis ieškinio reikalavimų atmesta, t. y. 37 proc. atsakovei iš ieškovės priteistina 22,20 Eur išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti.
Atlikus vienarūšių reikalavimų tarpusavio įskaitymą, ieškovei UAB „Litminta“ iš atsakovės UAB „Jobera LT“ priteistina 704,17 Eur (726,37 Eur – 22,20 Eur) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
2014 m. gruodžio 3 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas sumažintinas iki 369,26 EUR ir jos paliktinos galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
Atsakovė UAB „Jobera LT“ turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: 15,00 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą ir 120 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti, iš viso 135,00 Eur. Atsakovės apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, t. y. 37 proc. (115,85 Eur sumažintas žalos atlyginimas ir atmestas reikalavimas dėl 101,37 Eur negautų pajamų priteisimo), iš ieškovės atsakovei priteistina 49,95 Eur išlaidų apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 10 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės UAB „Jobera LT“ ieškovei UAB „Litminta“ 369,26 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 369,26 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2014-12-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 704,17 Eur bylinėjimosi išlaidų.
2014 m. gruodžio 3 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi atsakovei UAB „Jobera LT“ taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą sumažinti iki 369,26 EUR ir palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo“.
Priteisti atsakovei UAB „Jobera LT“ iš ieškovės UAB „Litminta“ 49,95 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.