Utenos apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei I. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. D. ieškinį atsakovui A. D. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo ir kitų klausimų, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, M. D., institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai.

Ieškovė po santuokos nutraukimo prašo jai palikti iki santuokos buvusią pavardę – „R.“, atsakovui – „D.“. Vadovaujantis CK 3.69 straipsnio 1 dalimi toks prašymas tenkintinas.

Tarp šalių nekilo ginčo, kad šalių nepilnamečio vaiko A. D. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Šalių sūnus nuo pat gimimo gyvena su motina, kuri žino ir supranta vaiko poreikius, rūpinasi vaiko poreikių įgyvendinimu, tinkamai vykdo savo pareigas sūnaus atžvilgiu. Institucija, teikianti išvadą byloje, savo išvadoje nurodė, kad apsilankymo metu buvo užfiksuotas mažamečio A. D. prisirišimas prie mamos, jis visiškai priklausomas nuo jos, su ja nepertraukiamai gyvena, atsakovas su vaiku negyvena beveik nuo vaiko gimimo, juo nesidomi ir neprisideda prie auginimo, todėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitiks vaiko interesus ir jų nepažeis, bus užtikrinta saugi ir rami aplinka, tinkanti vaiko emociniam ir psichologiniam formavimuisi. Esant nustatytoms aplinkybėms, nesant duomenų, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarauja jo interesams, ieškinio reikalavimas dėl A. D. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove tenkinamas.

Byloje taip pat nėra ginčo dėl tėvo ir sūnaus bendravimo tvarkos, todėl ieškovė tokio reikalavimo nereiškia, nurodo įsipareigojanti netrukdyti A. D. bendrauti ir dalyvauti sūnaus A. D. auklėjime, atsižvelgiant į vaiko sveikatos stovį ir jo interesus. Institucijos, teikiančios išvadą, nuomone, kadangi byloje nėra ginčo šiuo klausimu, šiuo metu konkreti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka gali būti kol kas nenustatoma. Teismo vertinimu, šiuo metu nėra poreikio nustatyti konkrečią tėvo ir sūnaus bendravimo tvarką.

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Tėvų pareiga rūpintis vaikais, auklėti juos ir išlaikyti, sudaryti jiems normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas, kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 3 dalis). Jei tėvai savo noru neteikia vaikams išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka. Siekiant, jog suaugę vaikai taptų pilnavertėmis asmenybėmis, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaikų minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikai turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Pirmiausia, tik tėvai yra atsakingi už vaikų aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaikų vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikams siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti savo esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju, tėvams ar vienam iš jų neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybes, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-969/2018).

Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-969/2018).

Siekiant nustatyti tikrąją situaciją apie nepilnamečiui vaikui reikalingą, būtiną, protingumo kriterijus atitinkantį teiktiną išlaikymą, atsižvelgtina ir į teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi laikytiną minimalią mėnesinę algą. Nuo 2022 m. sausio 1 d. minimaliosios mėnesinės algos dydis sudaro 730 EUR (neatskaičius mokesčių), tai sudarytų 518 EUR į rankas, taigi išlaikymo orientacinis dydis turėtų būti pusė būtent šios sumos – 259 EUR. Reali dirbančio ir minimalią mėnesinę algą gaunančio asmens disponuojama suma, atskaičius mokesčius svyruoja tarp 511 – 533 EUR. Ieškovės prašomo priteisti iš ieškovo 200 EUR išlaikymo vaikui dydis neviršija teismų praktikoje pripažįstamą orientacinį pusės minimalios mėnesinės algos kriterijų.

Ieškovės paskaičiavimais, vaiko išlaikymui kas mėnesį vidutiniškai jai tenka skirti apie 500 EUR. Atėmus valstybės skiriamą ir mokamą išmoką vaikui, kuri nuo 2021 m. sausio 1 d. sudaro 70 EUR, likusi suma sudaro 430 EUR, kurią ieškovė skiria vaiko išlaikymui. Nurodė, kad išlaidas vaiko išlaikymui sudaro: drabužiams ir avalynei – 100 EUR, maistui 150 EUR, lavinimo priemonėms ir žaislams – 60 EUR, higienos priemonėms, vaistams ir vitaminams – 130 EUR, darželio išlaidos – 60 EUR. Atsakovas savo nuomonės dėl sūnui teiktino išlaikymo dydžio nepareiškė.

Teismas, spręsdamas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo šalių vaikui priteisimo, vadovaujasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 str.), tačiau atsižvelgia ir į vaikų tėvų turtinę padėtį, objektyvias galimybes teikti vaikams išlaikymą. Pagal pateiktus į bylą rašytinius įrodymus teismas sprendžia, kad ieškovės turtinė padėtis yra sunki, ji gauna tik išmokas, kurių bendra suma yra apie 700 EUR, iš jų 70 EUR išmoka vaikui, jokio registruotino kilnojamojo turto ar nekilnojamojo turto neturi, augina ir išlaiko dar du nepilnamečius vaikus.

Atsakovas duomenų apie savo turtinę padėtį į bylą nepateikė, teismo išreikalautais duomenimis Lietuvos Respublikoje nedirba, šiuo metu gyvena ir dirba užsienyje, savo vardu jokio nekilnojamojo turto ar privalomo registruoti turto neturi. Teismas sprendžia, kad atsakovas neatskleidė savo tikrosios turtinės padėties, todėl pagrindo daryti išvadą, kad jo turtinė padėtis yra sunki, nėra. Nors byloje yra duomenų apie atsakovo įsipareigojimus kitiems tretiesiems asmenims, kurie yra nemaži ir vykdomi priverstinai, teismas sprendžia, jog tai negali būti priežastis neteikti pakankamo išlaikymo savo nepilnamečiam vaikui ir negali eliminuoti šios atsakovo pareigos, be to, teismo nuomone, tai gali būti viena priežasčių, kodėl atsakovas pasirinko neatskleisti savo tikrosios turtinės padėties ir, galimai, slepia gaunamas pajamas vengdamas išieškojimo. Atsakovas yra pakankamai jauno amžiaus, sveikas ir darbingas asmuo, nors turi dar vieną nepilnametį vaiką, kuriam privalo teikti išlaikymą, tačiau išlaikymo ir kitam vaikui neteikia. Bylą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad subjektyvių ir objektyvių veiksnių visuma leidžia teigti, jog atsakovas, kaip sąžiningas ir rūpestingas tėvas, būdamas jaunas darbingo amžiaus asmuo, gaunantis pakankamai pajamų, byloje nesant duomenų apie kokius nors fizinius ar psichinius trūkumus, turi imtis visų įmanomų priemonių gauti pakankamas pajamas, kad galėtų išlaikyti save bei teikti išlaikymą savo vaikui, kurio fiziniai ir socialiniai vystymosi poreikiai vis didėja. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, tenka ir kasdienė vaikų priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja priteistas iš kito tėvo išlaikymas. Šiuo atveju teismas, įvertinęs šalių vaiko poreikius, šalių turtinę padėtį, aplinkybę, kad atsakovas turi dar vieną nepilnametį vaiką, kuriam privalo teikti išlaikymą, daro išvadą, kad ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo 200 EUR dydžio kas mėnesį mokamas periodinėmis išmokomis išlaikymas sūnui nėra per didelis, atitiks vaiko interesus ir leis užtikrinti jo minimalius poreikius, taip pat nepažeis CK 3.192 straipsnyje įtvirtinto nepilnamečių vaikų poreikių ir jų tėvų materialinės padėties proporcingumo principo.

Ieškovė D. D. paskirtina nepilnamečio A. D. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Ieškovė išlaikymą gali naudoti išimtinai tik vaiko A. D. interesams (CK 3.203 straipsnis). Taip pat pažymėtina, jog nepilnamečio vaiko išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai, teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo.

Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t.y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių. Kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo turi būti nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013).

Dėl sutuoktinių prievolių kreditoriams.

Teismui nutraukiant santuoką vienas iš privalomai spręstinų klausimų yra sutuoktinių bendro turto padalijimas, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis). CK 3.118 straipsnyje nustatyta bendro turto padalijimo tvarka. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). (...) Plenarinė sesija pažymi, kad sutuoktinių (vieno iš jų ar abiejų) prisiimtų prievolių tinkamas kvalifikavimas yra reikšmingas tiek sutuoktinių santykiams su kreditoriais, tiek ir tarpusavio sutuoktinių santykiams. Kreditoriaus ir sutuoktinių santykiuose priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus, net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iš sutuoktinių. Sutuoktinių tarpusavio santykiuose prievolės kvalifikavimas yra reikšmingas, pavyzdžiui, asmenines sutuoktinių prievoles vykdant iš bendro turto (CK 3.115 straipsnis), padalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.118 straipsnis).

Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Byloje nustatyta, kad nei ieškovė, nei atsakovas neturi savo vardu registruotų transporto priemonių ar nekilnojamojo turto. Tačiau turi kreditorinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims. Ieškovė ieškiniu prašo pripažinti jos asmeninėmis prievolėmis, kurias ji privalo asmeniškai įvykdyti 91,74 EUR skolą kreditoriui antstolei O. N., 85,67 EUR skolą kreditoriui antstolei A. M., 190,57 EUR skolą kreditoriui Utenos rajono savivaldybės administracijai, 42,80 EUR skolą kreditoriui UAB „Utenos šilumos tinklai“, 21,13 EUR skolą kreditoriui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, 15 EUR skolą pagal vykdomąjį dokumentą Nr. e2-1366-228/2016, 47,35 EUR skolą pagal vykdomąjį dokumentą Nr. e2-53-288/2017 ir 5,37 EUR skolą pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 2-4557-356/2018 kreditoriui VMI prie LR FM, 28,94 EUR skolą kreditoriui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie LR SADM, 895,43 EUR skolos ir 188,14 EUR palūkanų skolą kreditoriui Užimtumo tarnybai prie LR SADM, 60,01 EUR skolą kreditoriui VMI prie LR FM, 264,88 EUR skolos ir 201,10 EUR palūkanų skolą kreditoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei 79,10 EUR skolą kreditoriui antstolei N. V.. Pripažinti atsakovo A. D. asmeninėmis prievolėmis, kurias jis privalo pats įvykdyti 2 333,36 EUR skolą kreditoriui UAB „(duomenys neskelbtini), 13 304,34 EUR skolą kreditoriui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie LR SADM, 121 EUR skolą kreditoriui antstolei A. A. bei 12 553,73 EUR skolą kreditorei M. D.. Atsakovas dėl tokio kreditorinių įsipareigojimų paskirstymo būdo neprieštaravo. Kreditoriai, kuriems įstatymų nustatyta tvarka pranešta apie bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimą bei trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, M. D. taip pat dėl prievolių paskirstymo šalims prieštaravimų nepareiškė. Nors 2 333,36 EUR skola kreditoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovo išieškoma pagal 2020 m. birželio 11 d., tai yra santuokos metu, priimtą Utenos apylinkės teismo įsakymą, tačiau skola kreditoriui atsirado pagal 2008 m. gegužės 30 d., tai yra dar iki santuokos sudarymo, sudarytą paskolos sutartį, todėl ši skola negali būti pripažinta solidaria šalių prievole.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, kad visos aukščiau nurodytos skolos atsirado dar šalims nebūnant santuokoje, tai yra iki 2019 m. spalio 26 d., kai buvo užregistruota šalių santuoka, yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą ir pripažinti šalių turimas skolas kiekvieno iš jų asmeninėmis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalimis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovės reikalavimai patenkinti visiškai. Ieškovė dėl reikalavimo priteisti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam vaikui pagal įstatymą atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat 2021 m. balandžio 29 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei buvo suteikta ir 2022 m. balandžio 22 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pratęsta valstybės garantuojama teisinė pagalba 100 procentų atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Jeigu ieškovė nebūtų atleista nuo žyminio mokesčio, už reikalavimą priteisti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam vaikui turėtų įmokėti 135 EUR ((200 X 12 + 3 580) X 0,03 X 0,75) žyminį mokestį, už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo – 75 EUR (100 X 0,75). Už reikalavimą dėl prievolių paskirstymą taip pat 75 EUR (100 X 0,75), kadangi pagal savo pobūdį šis reikalavimas negali būti pripažintas turtiniu, nes sprendžiamas klausimas dėl turto pasyvo, kai realiai nei vienas sutuoktinių po santuokos nutraukimo jokio turto negauna, patvirtinamos ir nemodifikuojamos dar iki santuokos įgytos prievolės. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 285 EUR (135 + 75 + 75) žyminis mokestis (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Sutinkamai su CPK 98 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, advokato padėjėjo suteiktas šaliai teisines paslaugas. Kaip jau minėta, šioje byloje ieškovei 2021 m. balandžio 29 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suteikta ir 2022 m. balandžio 22 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pratęsta valstybės garantuojama teisinė pagalba 100 procentų atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Jos atstovavimo išlaidos sudarė 407,98 EUR. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo priteistina 407,98 EUR bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai (CPK 99 straipsnio 2 dalis).

Taip pat iš atsakovo valstybės biudžeto naudai priteistinos teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kurios šioje byloje sudaro 22,90 EUR (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnis, 88 straipsnis, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 268 str., 270 str.,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Nutraukti D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Utenos rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo D. D. palikti jos iki santuokos buvusią mergautinę pavardę – R., A. D. – D..

Nustatyti nepilnamečio A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini). Nenustatant konkrečios A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su sūnumi A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kadangi D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsipareigoja leisti ir netrukdyti atsakovui bendrauti ir dalyvauti sūnaus auklėjime, atsižvelgiant į vaiko sveikatos stovį ir interesus.

Priteisti iš atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam sūnui A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200,00 EUR (du šimtus eurų), išlaikymą priteisiant nuo ieškinio pateikimo teismui dienos – 2021 m. lapkričio 17 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą 3 580 EUR (tris tūkstančius penkis šimtus aštuoniasdešimt eurų) nepilnamečiam sūnui A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Paskirti ieškovę D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja.

Pripažinti, kad 91,74 EUR skola kreditoriui antstolei O. N., 85,67 EUR skola kreditoriui antstolei A. M., 190,57 EUR skola kreditoriui Utenos rajono savivaldybės administracijai, 42,80 EUR skola kreditoriui UAB „Utenos šilumos tinklai“, 21,13 EUR skola kreditoriui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, 15 EUR skola pagal vykdomąjį dokumentą Nr. e2-1366-228/2016, 47,35 EUR skola pagal vykdomąjį dokumentą Nr. e2-53-288/2017 ir 5,37 EUR skola pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 2-4557-356/2018 kreditoriui VMI prie LR FM, 28,94 EUR skola kreditoriui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie LR SADM, 895,43 EUR skolos ir 188,14 EUR palūkanų skola kreditoriui Užimtumo tarnybai prie LR SADM, 60,01 EUR skola kreditoriui VMI prie LR FM, 264,88 EUR skolos ir 201,10 EUR palūkanų skola kreditoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei 79,10 EUR skola kreditoriui antstolei N. V. yra asmeninės ieškovės D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolės, kurias ji privalo vykdyti asmeniškai.

Pripažinti, kad 2 333,36 EUR skola kreditoriui UAB „(duomenys neskelbtini), 13 304,34 EUR skola kreditoriui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie LR SADM, 121 EUR skola kreditoriui antstolei A. A. bei 12 553,73 EUR skola kreditorei M. D. yra asmeninės atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prievolės, kurias jis privalo vykdyti asmeniškai.

Priteisti iš atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 285 EUR (du šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio ir 22,90 EUR (dvidešimt du eurus 90 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Šios sumos turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Swedbanke, AB įmokos kodas 5662, įmokos kvitas pateiktas teismui.

Priteisti iš atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 407,98 EUR (keturis šimtus septynis eurus ir 98 ct) bylinėjimosi išlaidų (už antrinę teisinę pagalbą) valstybės naudai, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5630.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.