Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė, sekretoriaujant Audronei Liudvinavičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų Alytaus rajono savivaldybės administracijos, Alytaus rajono savivaldybės įmonė (toliau – ARSĮ) „Simno komunalininkas“ ieškinį atsakovei I. M., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, A. M., Mindaugui M. M., L. M. dėl gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš nuomojamos gyvenamosios patalpos, skolos už nuomą. šalto vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Patikslintas ieškinys tenkintinas.

Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2004 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. K-46 patvirtinta savivaldybės būsto formavimo ir suteikimo tvarka, Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. D1-246 „Dėl socialinio būsto nuomos“, 2007 m. balandžio 6 d. su atsakove sudaryta Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 180 (toliau – Sutartis). Atsakovei ir jos šeimos nariams – dukrai A. M., L. M., M. M. M. gyvenimui ir naudojimui, nuomos pagrindais suteiktos 65 kv. m. gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) ir ¼ ūkinio pastato. Didėjant įsiskolinimui už patalpų nuomą ir komunalines paslaugas, be kita ko, paaiškėjus aplinkybėms, kad atsakovė bei jos šeimos nariai bute faktiškai nebegyvena ilgiau kaip puse metų, ieškovai kreipėsi į teismą reikalaudami priteisti įsiskolinimą už patalpų nuomą ir komunalinius mokesčius, iškeldinti atsakovę bei jos šeimos narius iš savivaldybei priklausančių gyvenamųjų patalpų pažeidus nuomos sutarties sąlygas (Sutarties CK 6.610, 6.611 straipsniai).

Ieškovas ARSĮ „Simno komunalininkas“ informavo, kad pretenzijų atsakovei I. M. neturi, bylos duomenimis skola sumokėta 2019 m. liepos 1 d. (Mokėjimo nurodymas Nr. 376, el. t.2 b. l. 142).

CK numatyta, jog asmenį iškeldinti iš gyvenamųjų patalpų nesuteikiant jam kitos gyvenamosios vietos galima, kai nuomininkas nemoka nuomos mokesčio (CK 6.611 straipsnis), kai asmuo savavališkai užėmė gyvenamąsias patalpas (CK 6.612 straipsnis), kai pasibaigė gyvenamosios patalpos nuomos sutarties terminas (CK 6.613 straipsnis) bei kai nuomotojas vienašališkai nutraukė nuomos sutartį (CK 6.614 straipsnyje).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.583 straipsnis numato gyvenamosios patalpos nuomininko pareigą kiekvieną mėnesį mokėti nuomos mokestį. Tuo atveju, jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos (CK 6.611 straipsnis). Analogiška nuostata Sutarties 17 punkte.

Atsakovė įsipareigojo mokėti nustatytą nuomos mokestį, administravimo išlaidas ir kitus komunalinius mokesčius (Nuomos sutarties 3-4 punktai.), nuomos mokestį sumokėti už ketvirtį iki kito ketvirčio pirmo mėnesio dvidešimtos kalendorinės dienos (Nuomos sutarties 3.3 punktas), atskirai nuo nuompinigių mokesčius už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją pagal skaitliukų parodymus, komunalines paslaugas (bendrojo naudojimo patalpų ir namui priskirtoms teritorijoms valymą (Nuomos sutarties 4.1 punktas), nuolatinės techninės priežiūros ir eksploatavimo išlaidas (Nuomos sutarties 4.2 punktas). Nuomos sutartis sudaryta iki 2010 m. gegužės 1 d. (Sutarties 4 punktas). Šalių konkliudentiniais veiksmais pratęsta, atitinkamai iš terminuotos nuomos sutarties transformavimosi į neterminuotą (CK 1.71 straipsnio 2 dalis, 6.193, 6.481 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2006).

Pagal ieškovės ARSA pateiktas sąskaitas apyvartas laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gegužės 26 d. atsakovės įsiskolinimas už gyvenamųjų patalpų 665,45 Eur (el. t. 2 el. b.l.119 ); 2017 m. gegužės 26 d. iki 2019 m. kovo 31 d. – įsiskolinimas 607,21 Eur (el. t. 2 el. b.l.58, 120); 2019 m. balandžio 1 d . 2020 m. sausio 24 d. – 570,81 Eur (el. t. 2 b. l. 147, el. t. 3 b. l.15). Teisminio nagrinėjimo metu ieškovės ARSA atstovė įsiskolinimo paskaičiavimus patikslino dėl atliktų išskaičiavimų antstolio iki proceso atnaujinimo pagal patiektą vykdymui vykdomąjį raštą Nr. 2-3352-470/2017 (2019 m. kovo 27 d. antstolės Angelės Kvaraciejienės pažyma apie vykdomus išieškojimus Nr. S-19005403) (el. t. 2 b. l. 60). Atsakovė ir jos atstovė kėlė klausimą dėl skaičiavimų pagrįstumo, teigdama, kad įsiskolinimas galėtų būti mažesnis nei pareikštas, pvz.: už laikotarpį nuo 2017-05-26 iki 2019-03-31 – 84,34 Eur. Teismo vertinimu, ieškovės ARSA pateikti skaičiavimai pagal sąskaitas apyvartas bei sumokėtų įmokų užskaitymo paskirstymus nekelia abejonių dėl pagrįstumo (CPK 42, 178 straipsniai). Pažymėtina, kad atstovės atsakovės teikiami skaičiavimai nepaneigia ieškovės ARSA atstovės pateiktų įrodymų (CPK 185 straipsnis).

Pagal pateiktą ieškovės ARSĮ „Simno komunalininkas“ paskaičiavimus atsakovės I. M. įsiskolinimas už geriamą vandenį ir nuotekų šalinimą 2017 m. gegužės 31 d. duomenimis – 264,09 Eur, delspinigiai – 19,02 Eur. (civilinė byla Nr. 2-3352-470/2017). Bylos nagrinėjimo metu skola apmokėta (2019 m. liepos 1 d. mokėjimo nurodymas Nr. 376 , el. t.2 l. b.142). Ieškovė ARSĮ „Simno komunalininkas“ informavo, kad atsakovei I. M. pretenzijų neturi (2020 m. vasario 26 d. el. laiškas, el. t.3 b. l.43).

Pažymėtina, kad iki 2015 m. rugsėjo mėn. sąskaitos teikiamos už ketvirtį, atitinkamai nuo 2015 m. rugsėjo iki 2020 m. sausio mėn. – kas mėnesį. 2017 m. vasario 2 d. raštu Nr.(3.16)K26-379 atsakovė įspėta dėl įsiskolinimų už gyvenamosios patalpos nuomą ir komunalinius mokesčius, nurodant, kad nevykdant prievolės mokėti mokesčius, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir atsakovė iškeldinta iš nuomojamos gyvenamosios patalpos (Nr. 2-3352-470/2017). Atsakovė periodinių įmokų nemokėjo, daliniai mokėjimai atlikti epizodiškai, t. y. 2018 m. kovo 7 d. – 200 Eur, 2018 m. balandžio 30 d. - 145 Eur. Juolab, pagal vykdomuosius raštu antstolių išskaičiuota – 2019 m. kovo 7 d. 1,11 Eur, 2019 m. kovo 21 d. – 9,51 Eur, 2019 m. birželio 21 d. – 8,22 Eur (el. t. b. l. ) 97,12 Eur pagal Nr. 2-3352-470 (vykdomoji byla Nr.0133/17/02154).

Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė tinkamai nevykdo įsipareigojimų pagal Nuomos sutartį, o būtent, ilgiau nei tris mėnesius, todėl yra pagrindas spręsti klausimą dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš nuomojamų patalpų.

Butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), atsakovei buvo išnuomotas kaip socialiai remtinam asmeniui, vadovaujantis Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. D1-246 „Dėl socialinio būsto nuomos“.

Sprendžiant klausimą dėl socialinio būsto nuomos santykių nutraukimo ir asmens iškeldinimo, ypatingai dėl nuomininko su nepilnamečiais vaikais, būtina įvertinti ar iškeldinimas yra proporcinga priemonė asmens daromam teisės pažeidimui, priežastis ir aplinkybes, sąlygojusias sutartinių įsipareigojimų nesilaikymą, bei asmens elgesį, siekiant tęsti nuomos santykius, veiksmus, kurių buvo imtasi tam, kad sumokėti nuompinigius ir/ar komunalinius mokesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2011,Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. sausio mėn. 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012). Asmeniui, siekiančiam iškeldinti nuomininką iš socialinio būsto dėl nuomos mokesčio nemokėjimo, tenka pareiga įrodyti, kad toks nemokėjimas yra rezultatas piktnaudžiavimu socialinėmis garantijomis bei sąmoningas vengimas savo jėgomis užsitikinti materialinį minimumą, kuris būtų pakankama, be kita ko, nuomos mokesčiui sumokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-557/2011).

Nustatyta, kad nuo 2014 m. iki 2020 vasario mėn. mokesčių už gyvenamosios patalpos nuomą priskaičiuota – 1 103,73 Eur (962,83 Eur + 140,90 Eur), sumokėta – 345 Eur, išskaityta antstolių – 97,12 Eur, įsiskolinimas – 570,81 Eur, paskutinis mokėjimas 2018 m. balandžio mėn. Atsakovės šeimai socialinė išmokos mokėtos iki 2019 m. rugsėjo mėn. (el. t 2 b. l. 106-118, 131), t. y. parama mokinio reikmėms po 62,70 Eur/mėn (501,60 Eur/8 mėn.) laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2016-05-01 ir 57 Eur/mėn (2018 m. rugsėjis); išmoka vaikui 30,02 Eur (2018-01 iki 2018-12) ir 50,16 Eur (2019-01 iki 2019-06; socialinė pašalpa po 40,99 Eur/mėn (860,84 Eur/21 mėn) laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. -2016-05-01. Be kita ko, priskaičiuota pensija – 268,03 Eur/mėn (2018-07 iki 2019-07), išskaičiuota 101,92 Eur /mėn, išmokėta – 166,10 Eur/mėn. (el. t. 2 b. l. 132-133,150). Kompensacija šildymo išlaidoms aktualiu ginčo laikotarpiu nemokėta (paskutinis mokėjimas 2013 m. balandžio 1 d.).

Sugretinus tarpusavyje nustatytus duomenis, aktualiu laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2020-02-24 atitinkamais laikotarpiais atsakovės gautos pajamos siekė 196,12 Eur -216,26 Eur/mėn, kai išmokama vidutinė pensija 166,10 Eur po išskaitų ir išmoka vaikui atitinkamai 30,02 Eur/ mėn. iki 2018-12 mėn, atitinkamai nuo 2019 m. sausio mėn. 50,16 Eur. Akivaizdu, kad pagal išmokėtas socialines išmokas atsakovė yra socialiai remtinas asmuo. Pažymėtina, kad sunki materialinė padėtis savaime neatleidžia nuo įstatymų ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Atsakovė nuo 2016 m. gegužės mėn, laikinai vyksta dirbti ir gyventi į užsienį (CPK 182 straipsnis), duomenų apie gautas pajamas ir patiriamas išlaidas nepateikė. Tikroji atsakovės finansinė padėtis nėra žinoma. Atsakovė nepaneigė aplinkybių dėl galimybės turėjimo ir/ar neturėjimo bent iš dalies vykdyti įsipareigojimus. Juolab, niekada nesikreipė į buto savininkę laikinai sustabdyti mokėjimus už buto nuomą ar butui teikiamas paslaugas (CPK 178 straipsnis). Teismo vertinimu, atsakovės elgesys dėl sutartinių įsipareigojimų nėra pakankamai sąžiningas, atidus ir rūpestingas bei socialiai atsakingas (CK 1.5 straipsnio 4 dalis), juolab, gali būti pripažintinas kaip piktnaudžiavimas teisėmis ir valstybės (savivaldybės) teikiama socialine parama

Atsakovės teigimu, pagal susitarimą nuomos mokestis už suteiktas gyvenamąsias patalpas buvo nemokamas sąmoningai ir tikslingai, nes turėjo būti perskaičiuotas bei užskaitytas dėl atliktų būsto pagerinimų. Akcentavo, kad buvo žodinis susitarimas dėl būsto pagerinimo ir atitinkamai išlaidų užskaitymo, be kita ko, pateikė 2007 m. spalio 29 d. sąskaitą faktūrą Serija MPL Nr. 0004543 M. Č. IĮ „Milčija“ 4 570,00 Lt (1 323,56 Eur) sumai ir buto langų fotonuotraukas (el. t. 2 b. l. 135, 143-144.), tačiau konkrečios galimų pagerinimų sumos neįvardijo. 2020 m. vasario 25 d. nutartimi atsakovės I. M. priešieškinį dėl nuomojamo būsto pagerinimo išlaidų atlyginimo byloje atsisakyta priimti (el. t. 3 b.l. l. 33-34). Duomenų apie tai, kad atsakovė kreipėsi į teismą dėl nurodytų išlaidų atlyginimo bendra ginčo teisenos tvarka, nėra (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Pagal Sutarties 8 punktą atsakovė, kaip nuomininkė, įsipareigojo savo lėšomis atlikti gyvenamųjų patalpų einamąjį remontą. Pažymėtina, kad Sutartyje atitinkamos sąlygos dėl būsto pagerinimo nėra. Pagal bendrąsias nuostatas kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai ar sutartis numato ką kita (CK 6.501 straipsnio 1 dalis). Nuomininko padarytus be nuomotojo leidimo pagerinimus, jeigu juos galima atskirti be žalos išsinuomotam daiktui ir jeigu nuomotojas nesutinka atlyginti jų vertės, nuomininkas gali pasiimti (CK 6.501 straipsnio 2 dalis). Nuomininko padarytų be nuomotojo leidimo ir neatskiriamų be žalos išsinuomotam daiktui pagerinimų vertės neprivaloma atlyginti (CK 6.501 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad nuomos objektu yra savivaldybei priklausantis turtas, būtina vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu (toliau – VSTVNDĮ), kurio 14 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad nuomininkui, pagerinusiam išsinuomotą (nuosavybės teise priklausantį savivaldybei) turtą, už pagerinimą neatlyginama. Tokiu būdu, nesant įtvirtintos galimybės specialiame įstatyme dėl nuomininko teisių į būsto pagerinimai, reiškia, kad nebuvo ir negalėjo būti susitarimo dėl galimų vienašalių reikalavimų užskaitymo, todėl atsakovės naudojimasis nuomos mokesčio sulaikymo teise yra neteisėtas.

CK 6.609 straipsnio 3 dalis nustato, kad tuo atveju, kai nuomininkas, jo šeimos nariai ir buvę šeimos nariai išvyksta gyventi kitur, gyvenamosios nuomos patalpos sutartis laikoma nutraukta nuo išvykimo dienos. Laikinai išvykusiam nuomininkui, jo šeimos nariui ar buvusiam šeimos nariui teisė į nuomojamas gyvenamąsias patalpas visam išvykimo laikui paliekama tik CK 6.591 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais. Pasibaigus šiame straipsnyje numatytoms aplinkybėms, laikinai išvykusiems teisė į nuomojamą gyvenamąją patalpą išlieka dar šešis mėnesius (CK 6.591 straipsnio 3 dalis), pasibaigus nurodytam terminui, laikinai išvykęs nuomininkas, jo šeimos narys ar buvęs šeimos narys praranda teisę į gyvenamąją patalpą (CK 6.591 straipsnio 4 dalis ).

Byloje esančiais duomenimis konstatavus, kad atsakovė nuomos mokesčio nemoka be jokio teisėto pagrindo ilgiau nei šešis mėnesius, be to, iki 2019 m. liepos 7 d. atsakovės įsiskolinimas už šalto vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą buvo 264,09 Eur. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad ginčo bute (duomenys neskelbtini), deklaruoja gyvenamąją vietą tik atsakovė I. M. (el. t. 2 b. l. 59, 130), kitų šeimos narių deklaruotos gyvenamosios: A. M. – (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji (duomenys neskelbtini); L. M. – (duomenys neskelbtini); Mindaugo M. M. – deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. mokėsi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje (el. t. 2 b. l. 136), faktiškai gyveno (duomenys neskelbtini) (pas rūpintoją A. M.), nuo 2019 m. rugpjūčio 21 d. yra deklaravęs išvykimą iš Lietuvos (el. t. 3 b. l. 41).

Pagal CK 2.12 straipsnio 3 dalis nustato, kad fizinis asmuo gali turėti tik vieną nuolatinę gyvenamąją vietą. CK 2.16 straipsnio 1 dalis nustato, kad fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. Jeigu asmuo faktiškai gyvena keliose vietose, tai vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs, laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta.

Pažymėtina, kad teisminio nagrinėjimo metu atsakovei nurodytu deklaruotu gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), siųstos pašto siuntos grįždavo neįteiktos su atžyma neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo laiką (el. t. 2 b. l. 25, 96, 185). Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 birželio 9 d. įsakymu M. M. M. nustatyta laikina rūpyba iki motinos I. M. grįžimo. Pažymėtina, kad iki M. M. M. pilnametystės laikinoji rūpyba nebuvo panaikinta. 2017 m. gegužės 29 d. rašto Nr. R5-(1.15-258) duomenimis I. M. išvyko į užsienį nuo 2016 m. gegužės mėnesio. Teismo vertinimu, vien faktas, kad asmens gyvenamoji vieta deklaruota ginčo bute ir epizodiniai apsilankymai, savaime nereiškia faktinių nuomos santykių tęstinumo.

Asmens teisė į savivaldybei priklausančių ar patikėjimo teise valdomų gyvenamųjų patalpų nuomą turi specifinę socialinę prigimtį, nes tai yra valstybės paramos mažas pajamas turinčioms asmenims (šeimoms) forma. Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad socialinis būstas – nekomerciniu pagrindu, pagal Vyriausybės nustatytą nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką nuomojamos savivaldybės gyvenamosios patalpos, skirtos mažas pajamas turintiems asmenims ir šeimoms apgyvendinti pagal šio Įstatymo nustatytas sąlygas. Ši teisės norma reiškia, kad socialinis būstas suteikiamas ne kiekvienam asmeniui, o tik tokiam, kuris atitinka Įstatyme nustatytas sąlygas. Tokio būsto suteikimas reiškia, kad socialinis būstas bus naudojamas pagal tokios patalpos tikslinę paskirtį – jame gyvens asmuo (asmenys), kuriam (kuriems) jis suteiktas.

Byloje pateiktai įrodymai nustatytos aplinkybės yra pakankamos išvadai, kad atsakovė buto tinkamai pagal paskirtį nenaudojo, juolab, negyvena ilgiau nei šešis mėnesius, nemoka nuomos ir ilgą laiką nemokėjo komunalinių mokesčių, akivaizdu, kad patalpa neatliko savo tikslinės paskirties, kai joje niekas negyvena, ypatingai, kai yra šeimų ir asmenų, neturinčių kur gyventi ir siekiančių sudaryti socialinio būsto nuomos sutartis. Vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), įvertinus bylos aplinkybes pripažintinas esant svarbesnis ne individo, o savivaldybės interesas. Vien tai, kad atsakovė nuo 2007 metų gyveno ir su šeimos nariais deklaravo gyvenamąją vietą ginčo bute, esant nustatytoms aplinkybėms, nėra pakankama konstatuoti jų glaudų ryšį su šia gyvenamąja patalpa. Pažymėtina, kad atsakovės I. M. vardu nuosavybės teisė registruotos į 37,60 kv. m. bendro ploto butą, esantį Ežero g. 9-2, Daugai, Alytaus r. sav., ir 1/3 dalį ūkinio pastato (įrašas galioja nuo 2020 m. vasario 5 d., pagrindas 2019 m. spalio 25 d. Alytaus apylinkės teismo sprendimas Nr. e2-305-979/2019) (el. t. 3 b. l. 5-9, 39-40). Tokiu būdu, nutraukus nuomos sutartį dėl gyvenamųjų patalpų nuomos atsakovės teisė turėti gyvenamąjį būstą nebus pažeista.

Esant nustatytoms aplinkybėms pripažintina, jog nagrinėjamu atveju reikalavimas nutraukti nuomos santykius ir iškeldinti nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, yra adekvati priemonė, todėl ieškinio reikalavimas dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo tenkintinas kaip pagrįstas.

Ieškovės ARSA perskaičiuoti reikalavimai 570,81 Eur sumai dėl skolos už nuomą pagal sąskaitas apyvartas nuo 2014 m sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 24 d. pareikšti bendrosios ieškinio senaties, taikomos turtiniams reikalavimams, termino ribose – 10 metų (paradinis ieškinys teisme registruotas 2017 m. birželio 2 d. Nr. IP-2230, civilinė byla Nr. 2-3352-470/2017) (CK 1.125 straipsnio 1 dalis), atsakovei nepaneigus skolos skaičiavimų pagrįstumo, tenkintini kaip pagrįsti ir iš atsakovės priteistina 570,81 skola už gyvenamosios patalpos nuomą (Lietuvos Respublikos CK 1.71, 6.1, 6.2, 6.38, 6.63, 6.200, 6.205 straipsniai, 6.583 straipsnio 1 dalis, 6.584 straipsnio 1 dalis, Nuomos sutarties 3 punktas) bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2017 m. birželio 19 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis), ieškovės ARSĮ „Simno komunalininkas“ reikalavimai dėl 264,09 Eur skolos už geriamo vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą, 19,02 Eur delspinigių atmestini kaip nepagrįsti.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovai įstatymu atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo, skolos priteisimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 93 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis). Atsakovei I. M. 2018 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. 2.1-(NTP-2)-18-T-3085-11703 suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba atleidžiant 100 proc. nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų. Atsižvelgiant į tai, bylinėjimosi išlaidos valstybei neatlyginamos (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais

nusprendžia:

Tenkinti ieškovės Alytaus rajono savivaldybės patikslintą ieškinį visiškai.

Priteisi iš atsakovės I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 570,81 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt eurų 81 cento) įsiskolinimą už nuomą ieškovės Alytaus rajono savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188718528, naudai.

Nutraukti tarp ieškovės Alytaus rajono savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188718528, ir atsakovės I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2007 m. balandžio 6 d. sudarytą Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr.180.

Iškeldinti atsakovę I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir jos šeimos narius dukrą A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnų L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Mindaugą M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su visu jiems priklausančiu turtu iš nuomojamos gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Ieškovo ARSĮ „Simno komunalininkas“ ieškinį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.