Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. M. patikslintą ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ „Turto bankas“, tretiesiems asmenims A. M., Mindaugui M. M., L. M. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad nuosavybės teisė į 37,60 kv. bendro ploto butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/3 pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 1992 m. balandžio 23 d. registruotas J. M. vardu, nuosavybės įregistravimo pagrindas 1992 m. balandžio 16 d. pirkimo paravimo sutartis pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą (1991 m. gegužės 28 d., Nr. I-1374) (toliau – BPĮ) (t. 1 b. l. 17-20). Alytaus rajono apylinkės teismo 1999 m. sausio 19 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-349/1999, nutraukta J. M. ir I. M. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Alytaus rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 11. (duomenys neskelbtini), santuokos nutraukimas įregistruotas Alytaus rajono administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje Nr. 43 (t. 1 b. l. 14-15, 16). J. M. (duomenys neskelbtini) mirė (t. 1 b. l. 32), paveldėjimo byloje Nr. 58/2017 dėl J. M. turto paveldėjimo teisės pažymėjimas neišduotas (t. 1 b. l. 33).

Ieškovė, kaip buvusi J. M. sutuoktinė, kreipėsi į teismą dėl nuosavybės teisės pripažinimo į santuokos metu įgytą turtą pripažinimo.

Tiek Santuokos ir šeimos kodekse (toliau – SŠK), tiek Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) įtvirtintas principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis) kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Be to, esant susituokus įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (SŠK 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Turtas, įregistruotas viešajame registre tik vieno sutuoktinio vardu, nesant nuorodos, kad jis yra bendroji jungtinė nuosavybė, laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, tik tuo atveju kai turtas registruojamas galiojant CK. Byloje nagrinėjamu atveju ginčo butas įgytas iki CK įsigaliojimo, todėl turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis SŠK 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas susituokus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2006).

Ginčo turtas – butas, įgytas 1992 m. balandžio 16 d. pirkimo pardavimo sutartimi pagal BPĮ. Iš byloje esančių buto privatizavimo dokumentų matyti, kad Alytaus rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1991 m. gegužės 7 d. išduotas orderis I. M. apsigyventi bute, (duomenys neskelbtini) (t. 1 b. l. 11). Pagal įkainojimo aktą, patvirtintą Alytaus rajono valdybos 1992 m. kovo 6 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) , buto, (duomenys neskelbtini) g. (buvusi (duomenys neskelbtini) g.) (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis ūkinio pastato ir 1/3 dalis ūkinio priestato, – kaina 4039,60 rublių, iš kurių 3547 rublių investiciniais čekiais ir 492,70 rubliais grynais įmokėta (t. 1 b. l. 119-120, 121, 122). Buto pirkimo pardavimo sutartis 1992 m. balandžio 16 d. sudaryta su J. M. (t. 1 b. l. 12-13). Butas buvo įgytas pasinaudojus valstybės suteikta lengvata įsigyti gyvenamąjį plotą buto privatizavimo būdu pagal BPĮ (Butų kodekso 54 straipsnis, 1964 m. CK 330 straipsnis). Pagal teisinį reguliavimą pasinaudoti valstybės lengvatomis įsigyti gyvenamąjį plotą buto privatizavimo būdu viena šeima galėjo tik vieną kartą (BPĮ 4 straipsnis). Pažymėtina, kad vadovaujantis BPĮ 5 straipsniu ir SŠK 21 straipsniu, butai, sutuoktinių įsigyti pagal BPĮ santuokos metu, pripažįstami bendrąja jungtine jų nuosavybe, nepriklausomai nuo to, ar jie įsigyti abiejų, ar tik vieno iš sutuoktinių vardu, ir nuo to, kieno lėšomis buvo apmokėta įsigyjamo buto kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-311/2002). Nurodytas teisinis reglamentavimas bei bylos duomenimis nustatytos aplinkybės, patvirtina, kad turtas laikytinas bendra jungtine sutuoktinių I. M. ir J. M. nuosavybe.

Nutraukus santuoką, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia, bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalyviai – buvę sutuoktiniai – tampa bendraturčiais ir valdo bendrą turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Kol tokios bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektų dalių dydis nenustatytas, galioja prezumpcija, kad bendraturčių dalys yra lygios (SŠK 23 straipsnio 1 dalis, CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Lygių dalių prezumpcija gali būti paneigta ir nustatytas kitoks dalių dydis, pareiškus vienam iš buvusių sutuoktinių reikalavimus teisme. Tokia pačia tvarka gali būti nuginčyta ir turto, įgyto santuokos metu, bendrosios jungtinės nuosavybės teisės prezumpcija, įrodžius vienam iš buvusių sutuoktinių, kad tam tikras turtas yra jo asmeninė nuosavybė (SŠK kodekso 22 straipsnis., CK 3.88 straipsnio 2 dalis, 3.89 straipsnis). Turto bendrumo prezumpciją pagal CK 3.89 straipsnio 2 dalį galima paneigti ir įrodyti asmeninės nuosavybės teisę tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatyme leidžiami liudytojų parodymai arba turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog jis yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. spalio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2006).

Nagrinėjamu atveju, sutuoktiniams nutraukus santuoką (duomenys neskelbtini)sprendimu (t. 1 b. l. 14-15), atitinkamai 2003 m. gruodžio 10 d. įregistravus ištuoką (t. 1 b. l. 16), bendroji sutuoktinių jungtinė nuosavybės teisė baigėsi, tačiau klausimas dėl turto padalijimo nebuvo keliamas. Nė vienas iš sutuoktinių nesikreipė dėl buto padalijimo. I. M. ir J. M. santuokos nutraukimas (ištuoka) įregistruotas tik (duomenys neskelbtini) Pažymėtina, kad 1999 m. sausio 19 d. sprendimo dėl santuokos nutraukimo matyti, kad pagrindas tenkinti I. M. ieškinį buvo sutuoktinio J. M. kaltė (nesirūpinimas šeima, girtavimas, materialinės paramos neteikimas). Bylos nagrinėjimo metu ieškovė paaiškino, kad sutuoktinis prie šeimos poreikių tenkinimo neprisidėjo, sutartis sudarinėjo ir mokesčius mokėjo viena. Akivaizdu, kad sutuoktiniai dar iki santuokos nutraukimo nustojo gyventi skyrium. Teismo iniciatyva išreikalautais Lietuvos Respublikos gyventojų registro tarnybos duomenimis J. M. gyvenamoji vieta nuo 1990 m. balandžio 10 d. iki mirties – (duomenys neskelbtini) buvo (duomenys neskelbtini) (t. 1 b. l. 88).Tuo tarpu, teismų informacinės sistemos Liteko ir baudžiamosios bylos Nr. M1-323-224/2014 duomenimis, J. M. gyvenamoji vieta nurodyta (duomenys neskelbtini). Juolab, nurodytoje baudžiamojoje byloje liudytoju apklaustas J. M. patvirtino, kad buto (duomenys neskelbtini), dokumentai liko pas buvusią sutuoktinę I. M., po santuokos nutraukimo bute negyveno ir nesilankė, rakto neturėjo, apie elektros atjungimą butui nieko nežinojo (t. 2 b. l. 73-80), Nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai konstatuoti, kad J. M. nelaikė savęs turto bendrasavininku. Įvertinus J. M. parodymus baudžiamojoje byloje dalyje dėl turto po santuokos nutraukimo, faktinį negyvenimą ginčo bute, vien aplinkybė, kad bute adresu (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini), iki mirties buvo deklaruota J. M. gyvenamoji vieta, nėra pakankama pripažinti esant turto savininku CK 4.37 straipsnio prasme. Pažymėtina, kad gyvenamosios vietos deklaravimas viešame registre nėra pakankama konstatuoti asmens santykį su gyvenamąja patalpa (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2011).

Ieškovės I. M. pateikti dokumentai (2002 -2019 metų laikotarpio paslaugų tiekimo sutartys, komunalinių paslaugų mokėjimo dokumentai, mokėjimo pavedimai ir čekiai) (t. 2 b. l. 2-33) patvirtina, kad po santuokos nutraukimo turtą – butą ir 1/3 dalį ūkinio pastato, faktiškai toliau valdė, naudojosi ir juo disponavo.

Teismo vertinimu, esamojoje situacijoje, kai buvęs sutuoktinis J. M. po santuokos nutraukimo, nesinaudojo turtu ir nesiekė juo naudotis, valdyti ar disponuoti, iš esmės sudarė sąlygas buvusiai sutuoktinei I. M. faktiškai ir sąžiningai perimti visą buvusį bendrą turtą. Nurodytos aplinkybės yra pakankamas pagrindas pripažinti vieno sutuoktinio nuosavybės teisę visai buvusiai bendrajai jungtinei nuosavybei įgyjamąja senatimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1288/2001).

Aplinkybių, kad nuosavybės teisės pripažinimas ieškovei prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis), kitų suinteresuotų asmenų teisėms ir teisėtiems interesams, nenustatyta. Bylos duomenimis palikimo priėmimo po J. M. mirties į notarų biurą per nustatytą terminą įpėdiniai – vaikai A. M., L. M. ir Mindaugas M. M., nesikreipė, termino palikimui priimti neprašė, juolab, teisminio nagrinėjimo metu savarankiškų reikalavimų ir prieštaravimų dėl ieškovės ieškinio nereiškė.

Nepaisant to, kad ieškovė pareiškė reikalavimą dėl ½ santuokoje su J. M. įgyto turto pripažinimo asmenine, bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad sutiktų priimti visą turtą, jeigu būtų galimybė, ieškinio reikalavimų nepatikslino reikalavimų, nepaneigia ieškovės galimybės pagal įrodinėtinas aplinkybes pretenduoti į visą turtą, atitinkamai teismui vertinti likusios ½ dalies turto dalies priklausymą po santuokos nutraukimo. Pažymėtina, kad besikreipiančio į teismą asmens pareiga yra nurodyti faktinio reiškiamų reikalavimų pagrindą ir dalyką (CPK 135 straipsnis), tuo tarpu teisės taikymas yra teismo pareiga (CPK 3 straipsnis, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2010).

Įvertinus nustatytas nurodytas aplinkybes, yra pagrindas pripažinti ieškovei I. M. asmeninės nuosavybės teisę į visą santuokoje įgytą turtą, t. y. 37,60 kv. m. bendro ploto buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir 1/3 dalies ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Ieškovei suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (2018 m. rugsėjo 11 d. VGTP Kauno skyriaus sprendimas Nr. 2.1.(NTP-2)-18-T-4213-15779), atsakovas – valstybė, atstovaujama VĮ „Turto banko“. Tokiu būdu, pagal CPK 96 straipsnio dalį bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų, todėl nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93 straipsniais, 96 straipsnio 2 dalimi, 263 – 270, 307 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti ieškovei I. M. asmeninės nuosavybės teisę į 37,60 kv. m. bendro ploto butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.