Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Vyteniui Maščinskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. D. ieškinį atsakovui V. K., institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. ieškovė D. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pakeisti 2015 m. rugsėjo 11 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnametei K. K. priteisto išlaikymo dydį ir iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisti po 400,00 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pavedant priteistą išlaikymo sumą uzufrukto teise tvarkyti ieškovei; iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

9. Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Faktinės bylos aplinkybės.

10. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių, ieškovės ir atsakovo paaiškinimų nustatyta, kad šalys turi nepilnametę dukrą K. K., gimusią (duomenys neskelbtini), kuriai teismo sprendimo priėmimo metu yra (duomenys neskelbtini) metų.

11. Šios civilinės bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2015 m. rugsėjo 11 d. Radviliškio rajono apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką, įregistruotą 2004 m. (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 6 punktu atsakovas įsipareigojo gera valia teikti dukrai K., gim. (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą po 70,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sutarties sudarymo (2015-08-20) iki vaiko pilnametystės.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalį tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Jie turi teisę bendru sutarimu nustatyti išlaikymo tvarką ir formą (CK 3.193 straipsnio 1 dalis). Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).

13. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis) (2013 m. kovo 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). CK 3.201 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.

14. Ieškinio dalykas, nagrinėjant bylas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, yra iš esmės pasikeitusios situacijos konstatavimas arba nekonstatavimas, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu (t. y., iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, ženkliai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar antrojo tėvo ar motinos turtinė padėtis) (2006 m. kovo 15 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006).

15. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (2016 m. vasario 3 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus. Dėl to, nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.

17. Siekdama pagrįsti dukters išlaikymo išlaidas, ieškovė į bylą nepateikė rašytinių įrodymų, paaiškino žodžiu teismo posėdžio metu išlaidų poreikį, jų dydį. Ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad dukters išlaikymui kas mėnesį būtinos išlaidos yra 800,00 Eur.

19. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (2010 m. vasario 9 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti, kaip jau buvo minėta, turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (2016 m. vasario 3 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Plėtodama pirmiau nurodytą praktiką, kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, jog bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui, tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (2020 m. spalio 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

20. Nuo 2024 m. sausio 1 d. šalyje nustatyta minimali mėnesinė alga (toliau – MMA) sudarė 924,00 Eur, kas atskaičius mokesčius sudaro apie 709,00 Eur. Kartu pažymėtina, jog kiekvienam vaikui skiriama ir mokama universali išmoka vaikui pagal Išmokų vaikams įstatymą, kuri nuo 2024 m. sausio 1 d. sudarančios 96,25 Eur (1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio). Kadangi šios išmokos paskirtis yra vaiko poreikių tenkinimas, skiriant šią išmoką vaiko poreikius iš dalies patenkina valstybė ir jų nereikia tenkinti tėvams, todėl vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (2020 m. balandžio 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas). Ieškovė su dukra gyvena B. K., kaip pati nurodo, valstybė skiria jos dukrai K. K. 150,00 Eur kas mėnesį mokamą išmoką. Tokiu atveju minimalia neįrodinėtina suma nuo 2024 m. sausio 1 d. yra 559,00 Eur (709,00 Eur – 150,00 Eur = 559,00 Eur), kuri turėtų tekti abiem tėvams, t. y., atitinkamai sudarytų apie 280,00 Eur iš kiekvieno iš tėvų (559,00 Eur / 2 = 280,00 Eur).

21. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinio reikalavimais, teismo prašo padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymo periodinėmis išmokomis sumą nuo 70,00 Eur iki 400,00 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė prašo priteisti iš atsakovo didesnę, nei minimali, teismų praktikoje neįrodinėtina išlaikymo suma, ji šią sumą privalo pagrįsti ir įrodyti.

23. Pirmiausia teismas pažymi, kad ieškovės pateiktas dukters K. K. išlaidos, savaime neįrodo vaiko poreikiams kas mėnesį reikalingų lėšų dydžio. Juo labiau, kad ji nepateikia jokių rašytinių įrodymų šioms išlaidoms pagrįsti, nurodo, kad kai kurios išlaidos vaikų poreikių tenkinimui reikalingos metams (pvz. vizitas pas akių gydytoją 80 Eur, vizitas pas dantų gydytoją 80 Eur karate per metus 135 Eur, karate stovykla metams 215,00 Eur, jūros klasė 135 Eur), kai kurias išlaidas mėnesiui (mokykla 50 Eur kas mėnesį, odos ligos problemų šalinimui vaistai, spec. priemonės 50 Eur, priemonės mokyklai 30,00 Eur, pramogos 50 Eur, batai, rūbai – 150,00 Eur), kitų išlaidų nurodytos tik sumos, tačiau nenurodyta per kokį laikotarpį jos išleistos (akiniai 160,00 Eur, kompiuteris 1000,00 Eur, dviratis 200,00 Eur, draudimas 130,00 Eur, telefonas 300,00 Eur). Kita vertus, suprantama, kad visiems žinomų faktinių aplinkybių, jog vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Dėl šios priežasties teismas vertina ieškovės nurodytus vaikų poreikius, remdamasis į bylą pateiktais įrodymais, šalių paaiškinimais, visuotinai žinomomis aplinkybėmis, atsižvelgdamas į tai, ar nurodyti poreikiai yra realūs, ar nurodytos protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus atitinkančios jiems tenkinti skirtinos sumos.

25. Teismo vertinimu, iš byloje esančių duomenų ir šalių teismo posėdžio metu pateiktų paaiškinimų, darytina išvada, kad šalių nepilnamečio vaiko išlaikymui per mėnesį skirtina 800,00 Eur suma. Iš šios sumos atėmus kas mėnesį mokamą valstybės išmoką vaikui, pripažintina, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti reikalinga 650,00 Eur (800,00 Eur – 150,00 Eur) suma, t. y. kiekvienas tėvas vaiko išlaikymui turėtų skirti po 325,00 Eur kas mėnesį.

26. Teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus (šalių, jų atstovų paaiškinimus, šalių pateiktus rašytinius įrodymus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą, jog atsakovas negali mokėti prašomo ieškovės vaiko išlaikymui dydžio 400,00 Eur kas mėnesį dėl sunkios turtinės padėties, taip pat atsižvelgęs į analogiško pobūdžio bylose nustatomus tokio amžiaus nepilnamečių vaikų poreikius ir kt.), vadovaudamasi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo, prioritetinės vaikų teisių apsaugos ir gynimo principais, abejones vertindamas vaiko interesų naudai, taip pat įvertinęs nustatytą vaiko poreikiams tenkinti būtiną sumą, vaiko tėvų turtinę padėtį, priteistino išlaikymo dydžio proporcingumą tėvų turtinei padėčiai, atsakovo galimybes teikti išlaikymą, į tai, kad šiuo metu atsakovas dirba ir gauna vidutiniškai per mėnesį 860,00 Eur, geriau apmokamo darbo jam nepavyksta susirasti dėl objektyvių priežasčių – turimo žemesnio lygio išsilavinimo, jo mokamą paskolą už namą, kuris priklauso ir ieškovei, ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise, liekančią mažą pinigų sumą, sumokėjus visus mokesčius, įvykdžius visas pinigines prievoles, kurios pakanka patenkinti tik būtiniausius atsakovo poreikius, kad ieškovė gauna kas mėnesį vidutiniškai 1749,00 Eur atlyginimą, tačiau nuomojasi būstą, vaikas gyvena kartu su ieškove, kuriai tenka kasdienio rūpesčio našta, vaikas turi tam tikrų sveikatos problemų ir yra labai veiklus, darytina išvada, kad yra pagrindas padidinti nepilnamečiam vaikui priteistą išlaikymo sumą iki 300,00 Eur kas mėnesį (CK 3.201 straipsnis). Teismo vertinimu, 300,00 Eur suma laikytina pagrįsta ir protinga, užtikrinančia vaiko būtinųjų ir specialiųjų poreikių tenkinimą, galimybes jam augti kiek įmanoma sveikesnėje ir visavertėje aplinkoje, sudarančia sąlygas vaikui visapusiškai vystytis kaip asmenybei, padedančia integruotis į visuomenę, proporcinga tėvų turtinei padėčiai.

27. Atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas aplinkybes, teisinį tarp šalių susiklosčiusių santykių reglamentavimą, teismas ieškovės ieškinį tenkina iš dalies, pakeisdamas 2015 m. rugsėjo 11 d. Radviliškio rajono apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytą išlaikymo dydį ir nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos (t. y., nuo 2024 m. vasario 23 d.) padidina iš atsakovo priteistą išlaikymo nepilnametei dukrai K. K. dydį nuo 70,00 Eur iki 300,00 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

28. Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikui dydis, atsižvelgiant į šalių nepilnamečio vaiko amžių, jo poreikius ir jo poreikių patenkinimui reikalingą išlaidų dydį, tėvų turtinę padėtį, kitų išlaikytinių buvimą bei išnaudotas galimybes dirbti ir užsidirbti, yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis).

29. Priteista suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Ši teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

30. Pažymėtina, kad vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

31. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

32. CPK 79 straipsnis numato, jog bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis bei išlaidos, susijusius su bylos nagrinėjimu, kurioms priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimai buvo patenkinti iš dalies, t. y., 69,70 proc., kadangi buvo prašoma padidinti išlaikymą 330,00 Eur per mėnesį suma, o teismas priteistą išlaikymą padidino 230,00 Eur per mėnesį suma).

33. Ieškovė nuo žyminio mokesčio už ieškinį dėl išlaikymo pakeitimo (padidinimo) yra atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškovės reikalavimai patenkinti iš dalies, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 62,00 Eur žyminio mokesčio už turtinį reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo, kuris buvo apskaičiuotas taip: (230,00 x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.).

34. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Ieškovė pateikė į bylą pateikė teismui įrodymus apie 700,00 Eur patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, o atsakovas byloje patyrė 350,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, trukmę bei apimtų, abiejų šalių patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti iš esmės neviršija rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių, todėl priteistinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

35. Ieškovės reikalavimus patenkinus 69,70 proc., ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 487,90 Eur (700,00 Eur x 69,70 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Atsakovo reikalavimus patenkinus 30,30 proc., atsakovo naudai iš ieškovės išlaidos priteistina 106,05 Eur (350,00 Eur x 30,30 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Atlikus vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteistinos 381,85 Eur (487,90 Eur – 106,05 Eur = 381,85 Eur) bylinėjimosi išlaidos.

36. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu byloje sudaro 7,93 Eur, jos neviršija nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8,00 Eur), todėl iš šalių nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsniu, 93 straipsnio 1 dalimi, 259 – 270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsniu, 3.61 straipsnio 2, 3 dalimis, 3.66 - 3.69 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2015 m. rugsėjo 11 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukrai K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300,00 Eur (tris šimtus eurų 00 ct) nuo 2024 m. vasario 23 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnametės K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis nukreipti vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 381,85 Eur (trijų šimtų aštuoniasdešimt vieno euro 85 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 62,00 Eur (šešiasdešimt dviejų eurų 00 ct) žyminį mokestį valstybės naudai, nurodant šias sumas sumokėti į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, banko kodas 72900, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, banko kodas 70440, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, banko kodas 71800, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, banko kodas 40100, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke, banko kodas 72300, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.