Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei R. D., jos atstovei advokatei Valei Televičienei, atsakovui J. D., jo atstovui advokatui Gediminui Lukauskui, trečiajam asmeniui M. D.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. D. patikslintą ieškinį atsakovui J. D. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei ir su tuo susijusių klausimų, trečiasis asmuo M. D..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės. Santuoką tarp šalių buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono Civilines metrikacijos skyriuje, santuokos sudarymo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys nepilnamečių vaikų neturi.

Dėl santuokos nutraukimo pagrindų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos išvardytos daugelyje CK straipsnių (3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas konstatavo, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; kt.).

Ieškovė R. D. prašo santuoką nutraukti dėl sutuoktinio (atsakovo) kaltės. Nurodė, kad gyvenant kartu sutuoktinis piktnaudžiavo alkoholiu, prieš ją vartojo fizinį bei psichologinį smurtą. Ieškovė pažymėjo, jog sutuoktiniui visada atleisdavo, niekada nesikreipė į teisėsaugos institucijas dėl jos atžvilgiu vartoto fizinio ir psichologinio smurto. Ieškovė nurodė, kad sutuoktinis 2009-12-24 susirinko savo daiktus ir išėjo iš namų, palikdamas šeimą. Atsakovas į šeimą nebegrįžo, šeima nesirūpino.

Atsakovas J. D. teismo posėdžių metu neginčijo, ieškovės nurodytų faktinių aplinkybių, jog gyvenant kartu jis vartojo fizinį bei psichologinį smurtą sutuoktinės atžvilgiu. Pripažino, jog 2009-12-24 susirinko savo daiktus ir išėjo iš namų, palikdamas šeimą.

Pažymėtina, jog visos bylos nagrinėjimo metu, pats ieškovas nenurodė jokių pagrįstų argumentų bei faktinių aplinkybių, jog jo išėjimas iš namų buvo sąlygotas netinkamu ieškovės elgesiu jo atžvilgiu. Be to, vykusių teismo posėdžių 2023-06-13, 2023-07-20 metu atsakovas J. D. pripažino, jog jis iš dalies kaltas dėl santuokos iširimo.

Atsižvelgiant į visas aukščiau nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi atsakovas 2009-12-24 paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpino (CK 3.53 straipsnio 1 dalis, 3.60 straipsnio 1, 3 dalys).

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė R. D. po santuokos nutraukimo prašė pasilikti jos santuokinę pavardę „D“. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ieškovei R. D. paliktina po santuokos sudarymo įgyta pavardė – „D“, atsakovui J. D. – jo prigimtinė pavardė „D“.

Dėl tarpusavio išlaikymo.

Ieškovė pateikė reikalavimą priteisti jai iš atsakovo J. D., išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Nurodė, kad kas mėnesį gauna 350 Eur neįgalumo pensiją, jokių kitų pajamų neturi.

Lietuvos Respublikos CK 3.72 straipsnio 1 dalyje nustatyta sutuoktinio teisė reikalauti priteisti jam iš kito sutuoktinio išlaikymą. Preziumuojama, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės (CK 3.72 straipsnio 2 dalis). Įstatyme numatyti kriterijai, į kuriuos atsižvelgtina teismui sprendžiant klausimus dėl išlaikymo priteisimo ir jo dydžio: į santuokos trukmę, išlaikymo reikalingumą, abiejų buvusių sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, taip pat į jų darbingumą, nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes (CK 3.72 straipsnio 5 dalis). Sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, neturi teisės į išlaikymą. (CK 3.72 straipsnio 4 dalis).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad CK 3.72 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė į išlaikymą siejama su jo turtine padėtimi, o ne su sveikatos būkle ar kitomis aplinkybėmis. Tokios aplinkybės, kaip sutuoktinio nedarbingumas, amžius ir kt., gali būti reikšmingos, sprendžiant apie sutuoktinio turtinę padėtį, siekiant nustatyti, ar išlaikymo prašantis sutuoktinis turi pakankamai turto ir pajamų, kad galėtų save išlaikyti. Tačiau ir darbingas sutuoktinis, kurio turimas turtas ar gaunamos pajamos nėra pakankami užsitikrinti minimalų pragyvenimo lygį, turi teisę reikalauti išlaikymo iš kito sutuoktinio, kurio turimas turtas ir gaunamos pajamos tokį gyvenimo lygį užtikrina. Ir priešingai, sutuoktinis, turintis turto ar pajamų, kurie pakankami jam išsilaikyti, neturėtų teisės į išlaikymą. Pareiga įrodyti, kad turimas turtas ar pajamos nėra pakankamos, t. y. neužtikrina minimalių poreikių, ir reikalingas išlaikymas, tenka sutuoktiniui, reikalaujančiam priteisti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys kartu negyvena nuo 2009-12-24, tai yra 14 metų ieškovas ir atsakovas vienas kitam nėra lojalūs, vienas kito neremia moraliai bei materialiai, neprisideda prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta jokių rašytinių dokumentų, kurie patvirtintų, jog sutuoktiniams gyvenant kartu ieškovei būtų pablogėjusi sveikata, ar kad jai jau tada būtų nustatytas nedarbingumas. Byloje pateiktas ieškovės neįgalumo pažymėjimas (darbingumas 40 procentų) patvirtina, jog ieškovei neįgalumas nustatytas tik nuo 2017 metų. Pateiktoje Viešosios įstaigos Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filialo pažymoje nurodyta, jog ieškovė šioje gydymo įstaigoje dėl psichikos sutrikimų buvo gydyta nuo 2011 metų. Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių medicininių tyrimų atlikimą, kurių metu buvo nustatyta, kad dėl ieškovės sveikatos sutrikimų būtų kaltas atsakovas.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog ieškovė turi nekilnojamojo turto, tai yra žemės sklypą, ant kurio stovi išlikę statiniai, tai yra tvartas, daržinė, du ūkiniai pastatai, malkinė, kiti inžineriniai statiniai - kiemo statiniai. Ieškovė turi įgijusi automobilį. Teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, jog ji teikia slaugos paslaugas, šiuo metu slaugo savo dvi seseris. Ieškovė šios veiklos oficialiai nedeklaruoja, t. y. neapskaito gaunamų pajamų. Taip pat pažymėtina, jog ieškovės kreditoriniai įsipareigojimai pagal antstolio Z. Zenkevičiaus 2023-10-18 raštą skolos likutis yra tik 355,90 Eur. Ieškovė išlaikytinių neturi. Pažymėtina, jog ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių, jog gyvenant atskirai 14 metų, ieškovė būtų prašiusi atsakovo ją išlaikyti ar kitaip ją periodiškai finansiškai paremti. Byloje nėra duomenų, jog ieškovę finansiškai ar kita forma remtų jos pilnamečiai vaikai.

Teismo posėdžio metu atsakovas J. D. bei trečiasis asmuo M. D. patvirtino, jog R. D. gali dirbti ir užsidirbti ir išsilaikyti save.

Byloje nustatyta, kad atsakovas yra dirbantis, 58 m. amžiaus, kas mėnesį gaunantis vidutiniškai apie 900 Eur atlyginimą, kreditorinių įsipareigojimų neturi, išlaikytinių neturi.

Spręstina, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė, jis gauna didesnes mėnesio pajamas nei ieškovė. Tačiau šiuo atveju svarbu atsižvelgti į tai, kad šalys jau 14 metų kartu negyvena, vienas kito neišlaiko. Ieškovė oficialiai niekur nedirba, nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie darbo paiešką. Ieškovė pripažino, jog teikia slaugos paslaugas, tačiau šios veiklos oficialiai nedeklaruoja. Spręstina, kad būtent ieškovė savo veiksmais: nesiekdama oficialiai įsidarbinti, tiesiogiai įtakojo tai, kad jos gaunamos pajamos yra nedidelės. Atsakovė, turėdama ,,nebaigtas aukštasis“, darbo stažą 37 metus, buhalterės, operatorės, asistentės darbo praktikos, nėra praradusi galimybės dirbti, užsidirbti ir save išlaikyti, todėl atsakovės reikalavimas priteisti jai išlaikymą iš ieškovo atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

Vienas iš santuokos nutraukimo padarinių – bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas), t. y. sprendžiant santuokos nutraukimo klausimą turi būti padalytas bendras sutuoktinių turtas.

Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. nustatytinas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis). Dalijant santuokoje įgytą turtą teismas turi nustatyti turto vertę (CK 3.119 straipsnis), sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.117 straipsnio 1, 2 d., 3.118 straipsnio 4 d., 3.123 straipsnis).

Byloje nustatyta, jog šalys santuokoje įgijo: (duomenys neskelbtini) esančio 1.2200 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 483/6100 dalis; (duomenys neskelbtini), esantį 0.2500 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); lengvąjį automobilį OPEL ASTRA, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) lengvąjį automobilį VW PASSAT, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini)

Lietuvos Respublikos CK 3.127 straipsnio nuostatose įtvirtinti santuokinio turto padalijimo būdai, iš kurių prioritetiniu laikomas turto padalijimas natūra. Šis būdas taikytinas tada, jeigu sutuoktinių turtas dalus. Tokiu atveju sutuoktiniai tampa nebe jungtinės nuosavybės teisės, o bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektais, tai reiškia, kad turimo turto atžvilgiu pasikeičia jų nuosavybės teisinis santykis. Kai sutuoktinių turtas padalijamas ir buvę sutuoktiniai tampa bendrosios dalinės nuosavybės savininkais, jie įgyja du nuosavybės objektus: dalį bendrosios nuosavybės teisėje, kuri tampa individualiu konkretaus bendraturčio nuosavybės teisė objektu, ir daiktą (turtą), kuris yra jų bendrosios nuosavybės objektas. Bendroji nuosavybė turi būti valdoma ir naudojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnis).

Lietuvos Respublikos CK 3.117 str. 1 d. numatyta, jog ,,Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios“.

Bylos nagrinėjimo metu nekilo ginčo, jog ieškovei R. D., asmeninės nuosavybės teise po santuokos nutraukimo atitektų asmeninės nuosavybės teise 0.2500 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) bei automobilis VW PASSAT.

Nacionalinės žemės tarnybos prie aplinkos ministerijos Klaipėdos skyriaus raštas gautas 2023-12-01 teisme patvirtina, jog ,,mokėjimai už žemės sklypo dalis buvo paskaičiuota dviem asmenim, tai yra V. D. (atsakovo tėvas) ir V. D.. Žemės sklypo plotas 0,29 ha, o viso žemės sklypo kaina – 1567 čekiai. V. D. priklausanti žemės sklypo dalis – 0,0967 ha, kurio vertė – 522,51 čekiai, tai yra 523 čekiai“.

Aukščiau nurodytas administracinis aktas patvirtina, jog atsakovas J. D. su kitais dar dviem paveldėtojais pagal 2001 m. rugpjūčio 22 d. Klaipėdos rajono notarų biuro Paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, lygiomis dalimis, po tėvo V. D. mirties paveldėjo, testamento 2 p. - ,,Sumokėtos valstybinės vienkartinės išmokos bei tikslinės kompensacijos sumoje – 15,67 (penkiolika litų ir 67 ct.) į kaimo žemės reformos fondo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 1992.10.16 TB Gargždų skyriuje Nr. (duomenys neskelbtini), už namų valdos žemės sklypą 0,2900 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini). Sumokėtos valstybinės vienkartinės išmokos ir tikslinės kompensacijos priklausė V. D., pagal pažymą Nr. 660, 2001.08.09. išduotą Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus.“ ir buvo užskaitytos 2016 m. lapkričio 21 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo ir naudojimo tvarkos nustatymo sutarties 4.4 punkte.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas faktines aplinkybes nustatyta, jog atsakovas dalį ginčo žemės sklypą įgijo iš paveldėtų vertybinių popierių (čekių), todėl ginčo žemės sklypas priteistinas atsakovui asmeninės nuosavybės teise.

Dėl kreditorinių prievolių.

Ieškovė R. D. turi asmeninį kreditorių - UAB „Julianus Inkaso“. Išieškojimas vykdomas pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teismo įsakymą Nr. eL2- 1443-604/2023 vykdo Klaipėdos m. antstolio Zeno Zenkevičiaus kontora. Pagal antstolio Z. Zenkevičiaus 2023-10-18 raštą Nr. S-23-14-8686 „Dėl informacijos suteikimo“ skolos likutis yra 355,90 Eur. Prievolę kreditoriui UAB „Julianus Inkaso“, į/k 300115639, sumoje 355,90 Eur po santuokos nutraukimo toliau vykdys asmeniškai ieškovė R. D..

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos Respublikos CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

2023 metų gegužės 23 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus vedėjas priėmė sprendimą pratęsti 50 procentų ieškovei antrinės teisinės pagalbos teikimą. Pateikti rašytiniai dokumentai patvirtina, jog už antrinę teisinę pagalbos ieškovei teikimą valstybė patyrė 757,45 Eur išlaidų.

Ieškovė rašytiniais įrodymais pagrindė savo patirtas 84 Eur bylinėjimosi išlaidų už sumokėtą žyminį mokestį (50 procentų).

Atsakovas rašytiniais įrodymais pagrindė 400 Eur teisinių atstovavimo išlaidų.

Bylos nagrinėjimo metu tarp šalių kilo ginčas tik dėl santuokos nutraukimo pagrindų, išlaikymo priteisimo bei turto padalinimo (žemės sklypo - esančio (duomenys neskelbtini)). Ieškinys dėl santuokos nutraukimo pagrindų buvo patenkintas, kiti nurodyti du ieškinio reikalavimai buvo atmestini, todėl konstatuotina, jog ieškinys dėl šalių kilusio ginčo buvo patenkintas 33,33 procentų, atsakovas argumentais ieškinys buvo atmestas 66,67 procentų. Atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų apimtys ieškovei priteistina iš atsakovo 28 Eur sumokėto žyminio mokesčio dalis.

Ieškovė nuo kitos 84 Eur mokėtinos žyminio mokesčio dalies buvo atleista, nes jai buvo suteikta 50 procentų nemokama teisinė pagalba, todėl atsižvelgiant į ginčo patenkintų reikalavimų apimtį iš atsakovo valstybei priteistina 28 Eur suma. Pateikti rašytiniai dokumentai patvirtina, jog už antrinę teisinę pagalbos ieškovei teikimą valstybė patyrė 757,45 Eur išlaidų. Atsižvelgiant į ginčo reikalavimų patenkintų apimtį iš atsakovo valstybei priteistina 252,46 Eur išlaidų.

Atsižvelgiant į atmestų ginčo reikalavimų apimtį (66,67 procentų), atsakovui priteistina 266,68 Eur teisinių atstovavimo išlaidų iš ieškovės.

Byloje yra susidariusių 28,57 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Proporcingai paskirstytinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš ieškovės valstybei priteistina 19,05 Eur suma, iš atsakovo 9,52 Eur valstybei (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 270 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką tarp ieškovės R. D. (pavardė iki santuokos sudarymo – G), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotą

(duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 239, nutraukti dėl atsakovo J. D. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei R. D. palikti pavardę – „D“, J. D. – „D“.

Ieškovei R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisti nekilnojamąjį turtą – 0.2500 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Ieškovei R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisti kilnojamąjį turtą - lengvąjį automobilį VW PASSAT, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Atsakovui J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti nekilnojamąjį turtą – 1.2200 ha žemės sklypo, 483/6100 dalis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Atsakovui J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti kilnojamąjį turtą - lengvąjį automobilį OPEL ASTRA, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Prievolę kreditoriui UAB „Julianus Inkaso“, į/k 300115639, po santuokos nutraukimo toliau vykdys asmeniškai ieškovė R. D..

Kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmestini.

Priteisti iš atsakovo J. D. 28 Eur (sumokėto žyminio mokesčio dalies) ieškovei R. D..

Priteisti iš ieškovės R. D. 266,68 Eur bylinėjimosi išlaidų (teisinių atstovavimo) atsakovui J. D..

Priteisti iš ieškovės R. D. 28,57 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų teikimu, valstybei. Priteisti iš atsakovo J. D. 9,52 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų teikimu, valstybei. Šios valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas pašto išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Priteisti iš atsakovo J. D. 252,46 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei. Priteistą sumą sumokant į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas 188659752, nurodant įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovo J. D. 28 Eur žyminio mokesčio suma valstybei. Priteistą sumą sumokant į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas 188659752, nurodant įmokos kodą 5661, mokėjimo paskirtį – įmoka už žyminį mokestį.

Sprendimui įsiteisėjus, jo kopiją išsiųsti valstybei įmonei „Regitra“, valstybinei įmonei ,,Registrų centras“.

Sprendimui įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną, šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.