Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiosios mažametės S. G. atstovui pagal įstatymą A. G. (A. G.), atstovei pagal įstatymą R. G. bei atstovui pagal įgaliojimą advokatui Aleksandrui Palamarčukui (Aleksandr Palamarčuk),

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Zinai Bubulienei,

neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsituokęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis, teistas:

1) Varėnos rajono apylinkės teismo 1983 m. kovo 22 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 118 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 6 metams;

2) Varėnos rajono apylinkės teismo 1992 m. kovo 26 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 146 straipsnio 3 dalį (vagystė) 2 metų laisvės atėmimo bausme, pritaikius 1961 m. BK 46 straipsnį, lygtinai su bandomuoju laikotarpiu;

3) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1993 m. balandžio 8 d. nutartimi pagal 1961 m. BK 118 straipsnio 4 dalį (išžaginimas) 11 metų laisvės atėmimu;

4) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 5 d. nuosprendžiu (pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu) pagal BK (galiojančio nuo 2003 m. gegužės 1 d.) 153 straipsnį (2 veikos) 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

5) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams, kurio vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 2 metų laikotarpiui, įpareigojant visą šį laikotarpį tęsti darbą, neišvykti už gyvenamosios vietos, t. y. Vilniaus rajono, ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti alkoholio (2016 m. spalio 3 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 153 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 153 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. N. tvirkino jaunesnį nei šešiolikos metų asmenį, o būtent:

jis 2022 m. gegužės 9 d. apie 14.30 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) esančioje viešojo transporto stotelėje (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, suvokdamas, kad S. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., yra mažametė, t. y. jaunesnė nei šešiolikos metų amžiaus, ir yra lengvai pažeidžiama dėl savo amžiaus ir socialinės brandos, turėdamas tikslą liesti jos kūną, kad pajausti seksualinį pasitenkinimą, priėjęs prie stovinčios mažametės, klausdamas jos vardo, pavardės, kur ji gyvena ir mokosi, kokiu autobusu ji važiuos ir siūlydamas jai pinigų, įdėjo į mažametės kuprinės kišenę 4 eurus 26 euro centus, o nukentėjusiajai įlipus į Vilniaus miesto maršrutinį autobusą „Volvo 7700“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. važiuojantį Vilniaus mieste maršrutu (duomenys neskelbtini), jis (G. N.), įlipęs paskui nukentėjusiąją ir atsisėdęs autobuso salone keleivio sėdynėje šalia mažametės nukentėjusiosios S. G., sakydamas mažametei, kokia ji graži, gražūs jos plaukai, akys, siūlydamas jai pinigų – 25 Eur, 50 Eur ir 100 Eur kupiūromis, glaudėsi prie jos kūno, rankomis lietė ir glostė mažametei kojas – blauzdas ir šlaunis, ir tokiu būdu atliko tvirkinimo veiksmus, galinčius sukelti mažametės S. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., lytinį susijaudinimą, per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis, sutrikdyti jos fizinį bei psichologinį vystymąsi, ir taip tyčia tvirkino nukentėjusiąją mažametę S. G., gim. (duomenys neskelbtini) 2012 m.,

taip pat, tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2022 m. gegužės 9 d. apie 14.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, suvokdamas, kad S. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., yra mažametė, t. y. jaunesnė nei šešiolikos metų amžiaus, ir yra lengvai pažeidžiama dėl savo amžiaus ir socialinės brandos, turėdamas tikslą liesti jos kūną, kad pajausti seksualinį pasitenkinimą, po to, kai Vilniaus miesto maršrutiniame autobuse „Volvo 7700“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. važiuojančiame Vilniaus mieste maršrutu (duomenys neskelbtini), tyčia atliko tvirkinimo veiksmus mažametės S. G., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, pastarajai išlipus iš maršrutinio autobuso viešojo transporto stotelėje (duomenys neskelbtini) Vilniaus mieste, jis (G. N.), turėdamas tikslą liesti ir glostyti mažametę S. G., išlipęs iš autobuso sekė paskui ją, siūlydamas mažametei palydėti ją namo, tačiau savo veiksmų nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes jo veiksmus pastebėjus ir nutraukus praeiviams, nukentėjusioji pabėgo, ir tokiu būdu pasikėsindamas atlikti tolesnius tvirkinimo veiksmus, galinčius sukelti mažametės S. G., gim. (duomenys neskelbtini), lytinį susijaudinimą, per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis, sutrikdyti jos fizinį bei psichologinį vystymąsi.

Šiais veiksmais G. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 153 straipsnio 1 dalyje.

Be to, G. N. nežymiai sutrikdė mažametės psichinę sveikatą, o būtent:

jis 2022 m. gegužės 9 d. apie 14.30 val., kuomet Vilniuje, (duomenys neskelbtini) esančioje viešojo transporto stotelėje (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, suvokdamas, kad S. G., gim. (duomenys neskelbtini) yra mažametė, t. y. jaunesnė nei šešiolikos metų amžiaus, ir yra lengvai pažeidžiama dėl savo amžiaus ir socialinės brandos, turėdamas tikslą liesti jos kūną, kad pajausti seksualinį pasitenkinimą, kuomet priėjęs prie stovinčios mažametės, klausdamas jos vardo, pavardės, kur ji gyvena ir mokosi, kokiu autobusu ji važiuos ir siūlydamas jai pinigų, įdėjo į mažametės kuprinės kišenę 4 eurus 26 euro centus, o nukentėjusiajai įlipus į Vilniaus miesto maršrutinį autobusą „Volvo 7700“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. važiuojantį Vilniaus mieste maršrutu (duomenys neskelbtini), jis (G. N.), įlipęs paskui nukentėjusiąją ir atsisėdęs autobuso salone keleivio sėdynėje šalia mažametės nukentėjusiosios S. G., kuomet sakydamas mažametei, kokia ji graži, gražūs jos plaukai, akys, siūlydamas jai pinigų – 25 Eur, 50 Eur ir 100 Eur kupiūromis, glaudėsi prie jos kūno, rankomis lietė ir glostė mažametei kojas – blauzdas ir šlaunis, ir tokiu būdu atliko tvirkinimo veiksmus, galinčius sukelti mažametės S. G., gim. (duomenys neskelbtini) lytinį susijaudinimą, per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis, sutrikdyti jos fizinį bei psichologinį vystymąsi, ir taip tyčia tvirkino nukentėjusiąją mažametę S. G., gim. (duomenys neskelbtini),

taip pat, kuomet tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2022 m. gegužės 9 d. apie 14.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, suvokdamas, kad S. G., gim. (duomenys neskelbtini), yra mažametė, t. y. jaunesnė nei šešiolikos metų amžiaus, ir yra lengvai pažeidžiama dėl savo amžiaus ir socialinės brandos, kuomet turėdamas tikslą liesti jos kūną, kad pajausti seksualinį pasitenkinimą, po to, kai Vilniaus miesto maršrutiniame autobuse „Volvo 7700“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. važiuojančiame Vilniaus mieste maršrutu (duomenys neskelbtini), tyčia atliko tvirkinimo veiksmus mažametės S. G., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, kuomet pastarajai išlipus iš maršrutinio autobuso viešojo transporto stotelėje (duomenys neskelbtini) Vilniaus mieste, jis (G. N.), turėdamas tikslą liesti ir glostyti mažametę S. G., išlipęs iš autobuso sekė paskui ją, siūlydamas mažametei palydėti ją namo, tačiau savo veiksmų nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes jo veiksmus pastebėjus ir nutraukus praeiviams, nukentėjusioji pabėgo, ir kuomet tokiu būdu pasikėsindamas atlikti tvirkinimo veiksmus, galinčius sukelti mažametės S. G., gim. (duomenys neskelbtini), lytinį susijaudinimą, per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis, sutrikdyti jos fizinį bei psichologinį vystymąsi, t. y. šiais savo tyčiniais veiksmais sutrikdė mažametės nukentėjusiosios S. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) psichinę sveikatą, kuriai konstatuojamos kitos reakcijos į stiprų stresą (F43.8), tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradę dėl jo (G. N.) nusikalstamų veiksmų, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas ir taip tyčia padarydamas mažametei nukentėjusiajai S. G., gim. (duomenys neskelbtini), nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šiais veiksmais G. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus, Teismo psichiatrijos, psichologijos 2022 m. spalio 12 d. – 2022 m. lapkričio 3 d. ekspertizės akto Nr. 103MS-225/2022 išvadoje nurodyta, kad objektyvių duomenų, kad S. G. būtų sirgusi ar šiuo metu sirgtų lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, negauta. Nagrinėjamų įvykių metu S. G. nesuprato su ja galimai atliktų veiksmų reikšmės, todėl negalėjo aktyviau jiems priešintis. Nors įtariamojo elgesys nukentėjusiajai kėlė įtarimą, nerimą, baimę, tačiau ji stokojo žinių apie tokių veiksmų reikšmę (nesuprato, kodėl jis taip elgiasi, kuo tai yra pavojinga ir pan.) bei atitinkamai nežinojo, kaip ji tokiu atveju turėtų elgtis, pvz., iš karto prašyti kitų suaugusiųjų pagalbos ar skambinti artimiems suaugusiems, kurie pasakytų jai, ką daryti. S. G. konstatuojamos kitos reakcijos į stiprų stresą (F43.8); šis sutrikimas kilęs sąsajoje su byloje tiriama nusikalstama veika ir tai vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Plačiau išvadų dalyje. S. G. nenustatyti tokie kalbos, dėmesio, atminties ir mąstymo ypatumai, dėl kurių ji negalėtų teisingai suvokti konkrečių faktinių aplinkybių, jų įsiminti, ir, praėjus laikui, atgaminti apklausiama, t. y. duoti apie tai parodymų. Ekspertizės metu nenustatytos priežastys (tame tarpe ir kitų asmenų poveikis), dėl kurių nebūtų galima tikėti ir remtis S. G. parodymais. Ekspertizės metu ji pakartoja anksčiau duotų savo parodymų esmę; jos paaiškinimai yra nuoseklūs, pakankamai išsamūs, atitinkantys jos amžių, pažintinius gebėjimus ir turimas žinias. Visa tai įvertinus, papildomos S. G. apklausos nėra tikslingos, todėl nėra rekomenduojamos. Pažintiniai S. G. gebėjimai atitinka jos amžių, tai reiškia, kad užduotis ji atlieka taip, kaip tą daro dauguma jos bendraamžių. S. G. nenustatyti tokie mąstymo sutrikimai, dėl kurių ji negalėtų teisingai suvokti realių faktinių aplinkybių ar painiotų jas su vaizduotės turiniu. Jai taip pat nenustatyti tokie atminties sutrikimai, dėl kurių ji negalėtų teisingai įsiminti faktinių aplinkybių ir, praėjus laikui, atgaminti jų apklausų metu. Praėjęs laiko tarpas tarp tiriamų veikų ir apklausos neturi įtakos S. G. gebėjimui atgaminti esmines bylos įvykių aplinkybes. S. G. vartoja žodyną, kuris atitinka jos amžių, protinio išsivystymo lygį ir turimas žinias (1 t., b. l. 144-148).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 153 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas atliko jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo veiksmus.

BK 153 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika kėsinamasi į jaunesnio nei 16 metų asmens seksualinį neliečiamumą, kuris suprantamas kaip vaiko saugumas nuo pernelyg ankstyvo seksualinio poveikio, galinčio pakenkti jo normaliam psichiniam ir fiziniam vystymuisi. Būtent neleistinas poveikis mažamečio normaliam vystymuisi rodo tvirkinimo nusikalstamos veikos pavojingumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-116-942/2016). Baudžiamajame įstatyme nėra apibrėžti tvirkinamieji veiksmai, taip pat konkrečiai neįvardyta, kas sudaro tokių veiksmų turinį. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pateikti išaiškinimai, pagal kuriuos mažamečio tvirkinamieji veiksmai paprastai pasireiškia demonstruojant mažamečiui lytinius organus, jį nurengiant, glostant vaiko kūną ar jo lytinius organus, taip pat jo akivaizdoje lytiškai santykiaujant su kitais asmenimis ar kitu būdu tenkinant lytinę aistrą ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-649/2012, Nr. 2K-205/2013, Nr. 2K-252/2013). Taip pat pažymėtina, kad baudžiamajame įstatyme nėra įtvirtintas baigtinis tvirkinamųjų veiksmų sąrašas, tokio sąrašo nėra suformulavusi ir teismų praktika. Ar kaltininko veiksmai laikytini tvirkinamaisiais BK 153 straipsnio prasme, sprendžiama pagal konkrečias byloje nustatytas aplinkybes.

BK 140 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

Teismas, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad G. N. kaltė padarius nusikaltimus, numatytus BK 153 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 3 dalyje, įrodyta.

Pirmiau nurodyti kaltinamojo tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir papildo kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma – ikiteisminio tyrimo metu mažametės nukentėjusiosios S. G. duoti parodymai, liudytojų R. G., A. R., A. Ž. ir L. P. duoti parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai, apžiūros protokolai, specialisto išvados ir kita rašytinė bylos medžiaga.

Įvertinęs kaltinamojo veiksmų pobūdį ir intensyvumą, nukentėjusiosios patirtus išgyvenimus, kitas nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad G. N. suprato, kad atliko tvirkinimo veiksmus prieš nukentėjusiąją, kuriai nėra 16 metų, numatė, jog gali ją sužaloti (sutrikdyti sveikatą), tačiau jį tenkino bet kokio pobūdžio atsiradę padariniai.

Pažymėtina, jog abu veikos epizodai, kvalifikuojant veiką pagal BK 153 straipsnio 1 dalį, padaryti veikiant vieninga tyčia, juos vienijo bendras tikslas – siekis liesti mažametės kūną, kad pajausti seksualinį pasitenkinimą. Taigi tokie G. N. veiksmai buvo jungiami vieningos tyčios, juos jungė vienas nusikalstamas sumanymas – tikslas, tai atsispindi ir prokuroro pateiktame veikos aprašyme. Tačiau nors antruoju atveju (išlipus iš autobuso ir sekant paskui mergaitę) G. N. savo nusikalstamo sumanymo ir neužbaigė, nepradėjo atlikti tolesnių tvirkinimo veiksmų, nes sutrukdė praeiviai, tačiau tai nešalina jo atsakomybės už vienos ir tos pačios nusikalstamos veikos – jaunesnio nei 16 metų amžiaus asmens tvirkinimo, numatytos BK 153 straipsnio 1 dalyje, padarymą (veiksmai autobuse). Kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, o tokiu atveju veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-263/2009 ir kt.). Atitinkamai spręstina, kad viena tęstine veika, kvalifikuota tik pagal BK 153 straipsnio 1 dalį, turi būti pripažinti ne tik atlikti mažametės tvirkinimo veiksmai autobuse, tačiau ir po to sekęs nepavykęs bandymas ją tvirkinti. Todėl iš kaltinimo šalintinas atskiras antrojo BK 153 straipsnio 1 dalyje numatyto epizodo kvalifikavimas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 153 straipsnio 1 dalį. Pabrėžtina, jog tokia korekcija nedaro įtakos G. N. veiksmų teisinei kvalifikacijai, jo teisinė padėtis dėl to nesunkinama.

Už BK 140 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto nusikaltimo padarymą numatyta bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Skirdamas kaltinamajam G. N. bausmę, teismas, vadovaudamasis bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, pirmiausia atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baigtas apysunkis tyčinis nusikaltimas, susijęs su žmogaus seksualinio apsisprendimo laisve ir neliečiamumu, bei vienas baigtas nesunkus nusikaltimas, susijęs su žmogaus sveikata.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam G. N., taip pat atsižvelgia į jo asmenybę – yra brandaus amžiaus asmuo, išsituokęs, turintis nepilnametį vaiką (2 t., b. l. 135-136), dirbantis (2 t., b. l. 134, 137), administracine tvarka baustas daugiausiai už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, taip pat viešosios tvarkos pažeidimus būnant apsvaigus nuo alkoholio, paskirtos baudos sumokėtos (2 t., b. l. 120-126), praeityje teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, skirtos tik laisvės atėmimo bausmės, paskirtos bausmės atliktos (2 t., b. l. 127-131), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, priklausomybės ligų centre byloje nėra (2 t., b. l. 142-143), Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2022 m. liepos 11 d. specialisto išvadoje Nr. 89TPK-279/2022 nurodyta, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad G. N. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, todėl jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (2 t., b. l. 148). Taip pat byloje yra pateikti duomenys ir apie kaltinamojo charakteristiką – UAB (duomenys neskelbtini) G. N. charakterizuojamas teigiamai, tačiau kartais mėgstantis vartoti alkoholinius gėrimus, dėl ko būdavo nušalinamas nuo darbo (2 t., b. l. 107).

Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog G. N. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 153 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 3 dalyje, skirtina prokuroro pasiūlyta ir sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas, kurios trukmė nustatytina artima šios bausmės rūšies vidurkiui, t. y. už BK 153 straipsnio 1 dalį paskiriant – 3 metus laisvės atėmimo, už BK 140 straipsnio 3 dalį – 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmes.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir paskiriant galutinę subendrintą 3 metų laisvės atėmimo bausmę.

Kadangi G. N. dėl nusikaltimų padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y. iki 2 metų laisvės atėmimo.

G. N. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. gegužės 20 d. 16.00 val. (2 t., b. l. 43-44), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 22 d. nutartimi G. N. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 14 dienų nuo 2022 m. gegužės 21 d. iki 2022 m. birželio 4 d. (2 t., b. l. 83-85), taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 1 d. nutartimi kardomoji priemonė – suėmimas G. N. pratęstas nuo 2022 m. birželio 4 d. iki 2022 m. birželio 17 d. (2 t., b. l. 89-92; 95-98, 99-102). Šis taikyto laikino sulaikymo ir suėmimo laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai (BK 66 str.).

Teismas, vertindamas kaltinamojo padarytas nusikalstamas veikas, jo asmenybę, svarsto ir galimybę atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Pažymėtina, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir ar ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų.

Šiuo atveju, įvertinus tai, kad G. N. padarė vieną apysunkį nusikaltimą ir vieną nesunkų nusikaltimą, dėl padarytų nusikaltimų gailisi, teismas neturi informacijos, kad būtų daugiau pradėtų ikiteisminių tyrimų kaltinamojo atžvilgiu, jokių kitų teisės pažeidimų nepadarė, turi nepilnametį vaiką, kuri išlaiko, dirba, todėl tai sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad bausmės tikslai G. N. gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir galima jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę atidėti 2 metų laikotarpiui. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui paskirti G. N. įpareigojimus, t. y. gydytis priklausomybės ligas, jei sutinka, dalyvauti elgesio pataisos programoje, taip pat visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų taip pat ir alkoholio (BK 75 str. 2, 4 d., 5 d. 3, 6, 10 p.). Taip pat, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 70 straipsniu, paskiriant G. N. baudžiamojo poveikio priemonę – 50 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant juos išdirbti per 8 mėnesius.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų

Baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Ikiteisminio tyrimo metu civilinės ieškovės ir nukentėjusiosios S. G. atstovė pagal įstatymą R. G. pareiškė civilinį ieškinį dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 78). Civilinį ieškinį grindžia tuo, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos jos dukra patyrė didelį stresą, išgąstį, kelias savaites bijojo važinėti viešuoju transportu. Taip pat teisiamojo posėdžio metu pridūrė, kad dukrai atsirado stresas ir baimė, ji tapo uždara, mažai bendraujanti tiek su savo bendraamžiais, tiek su ja, jos bendravimas pasikeitė.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

CK 6.283 straipsnio, reglamentuojančio žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju, 1 dalyje numatyta, jog jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

Teisminėje praktikoje ne kartą akcentuota, kad neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, mažinančias ar didinančias atlygintiną neturtinę žalą. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius; teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinio teismo 2011 m. gegužės 10 d. nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191-942/2021, 2K-227/2011 ir kt.). Pagal formuojamą teismų praktiką, kuri grindžiama principu, jog kuo aukštesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama, vienas iš reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo ir teisingo atlyginimo veiksnių yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala. Asmens teisės į gyvybę ir sveikatą, kurios savo esme yra absoliučios teisės, vienos iš svarbiausių. Taigi, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, pažeistos vertybės (sveikatos) reikšmingumas turi būti vienas iš lemiamų kriterijų (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2021). Taip pat pažymėta, kad analizuojant anksčiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vertintus atvejus dėl neturtinės žalos atlyginimo sveikatos sutrikdymo atveju, būtina atsižvelgti ir į bendrus ekonominius ir pragyvenimo lygio pokyčius. Šiuo atveju svarbu įvertinti ir tai, kad nusikalsta buvo mažametės atžvilgiu, kėsintasi į jos seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą.

Įvertinus minėtus duomenis, byloje surinktus įrodymus, spręstina, kad nukentėjusioji dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų ir patirtų sužalojimų neabejotinai patyrė psichologinį stresą, pagrįstą baimę, išgąstį, nerimą. Patirti dvasiniai išgyvenimai neabejotinai neigiamai įtakojo jos psichologinę būklę, manytina, įtakos ir jos likusį gyvenimą. Siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp mažametės nukentėjusiosios asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų, atsižvelgtina ir į kaltinamojo turtinę padėtį bei jo galimybes atlyginti žalą. G. N. yra darbingo amžiaus, šiuo metu dirbantis, gaunantis pastovias pajamas, teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad sutinka atlyginti žalą. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad civilinis ieškinys pagrįstas ir tenkintinas visa apimtimi. Teismo nuomone, tai atitinka tiek teisingumo, protingumo, pagrįstumo kriterijus, tiek suformuotą teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose.

Kaltinamasis neprašė išdėstyti priteistinos neturtinei žalai atlyginti sumos mokėjimą, todėl nuosprendžio vykdymo klausimai, kiek jie susiję su civilinio ieškinio priteisimu, spręstini vykdymo procese, pateikus rašytinius prašymus, jeigu bus toks poreikis.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktiniai diskai su garso ir vaizdo įrašais, esantys baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamų veikų tyrimo medžiaga.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – G. N. DNR (seilių) lyginamieji pavyzdžiai ir S. G. DNR (seilių) lyginamieji pavyzdžiai, 2022 m. rugsėjo 14 d. kvitu B serija BBB Nr. LS007038 patalpinti saugoti į Vilniaus apskrities VPK saugojimo kamerą (2 t., b. l. 33-34, 35), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini kaip menkaverčiai.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1) džinsinės kelnės, megztas megztukas, kurie 2022 m. rugsėjo 14 d. kvitu B serija BBB Nr. LS007038 patalpinti saugoti į Vilniaus apskrities VPK saugojimo kamerą (2 t., b. l. 33-34, 35), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini savininkui – nukentėjusiosios atstovei pagal įstatymą R. G.; 2) monetos, kurios paimtos iš G. N., t. y. 3 vnt. – 1 Eur monetos, 2 vnt. – 50 Eur centų moneta, 3 vnt. – 20 Eur centų moneta, 1 vnt. – 10 Eur centų moneta ir 3 vnt. – 20 Eur cento monetos, iš viso 4 Eur 26 Eur centų sumos, kurios 2022 m. spalio 13 d. kvitu A serija AAC Nr. 005946 patalpintos saugoti į Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyrį, adresu Buivydiškių g. 20, Vilnius (2 t., b. l. 36-37, 38), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinos savininkui G. N..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

G. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

G. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti G. N. subendrintą 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. N. paskirti galutinę 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti G. N. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2022 m. gegužės 20 d. iki 2022 m. birželio 17 d. vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 3, 6, 10 punktais, 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 70 straipsniu, G. N. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant G. N. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu gydytis priklausomybės ligas, jei sutinka, dalyvauti elgesio pataisos programoje, taip pat visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų taip pat ir alkoholio, išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant juos išdirbti per 8 (aštuonis) mėnesius.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

įpareigojimą nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini)., įpareigojimą nesilankyti šiose vietose: baruose, kavinėse, restoranuose bei viešojo maitinimo įstaigose, prekiaujančiose alkoholiniais gėrimais, taip pat įpareigojimą nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja mažamete S. G., liudytojomis A. Ž. ir L. P. ir dokumentų paėmimą (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), išduotos Lietuvos Respublikoje ir galiojančios nuo 2015 m. rugpjūčio 21 d. iki 2025 m. rugpjūčio 21 d.), palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

G. N. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą Lietuvos Respublikoje ir galiojančią nuo 2015 m. rugpjūčio 21 d. iki 2025 m. rugpjūčio 21 d., saugomą bylos 2 tomo 103 lapo voke, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti G. N..

Civilinės ieškovės ir nukentėjusiosios S. G. atstovės pagal įstatymą R. G. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš G. N. S. G. naudai 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų) dydžio neturtinės žalos atlyginimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus su garso ir vaizdo įrašais, esančius baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamų veikų tyrimo medžiagą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – G. N. DNR (seilių) lyginamuosius pavyzdžius ir S. G. DNR (seilių) lyginamuosius pavyzdžius, pagal 2022 m. rugsėjo 14 d. kvit1 B serija BBB Nr. LS007038 saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo kameroje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti kaip menkaverčius.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1) džinsines kelnes, megztą megztuką, kurie 2022 m. rugsėjo 14 d. kvitu B serija BBB Nr. LS007038 patalpinti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo kamerą, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti savininkui – nukentėjusiosios atstovei pagal įstatymą R. G.; 2) monetas, kurios paimtos iš G. N., t. y. 3 vnt. – 1 Eur monetos, 2 vnt. – 50 Eur centų moneta, 3 vnt. – 20 Eur centų moneta, 1 vnt. – 10 Eur centų moneta ir 3 vnt. – 20 Eur cento monetos, iš viso 4 Eur 26 Eur centų sumos, kurios 2022 m. spalio 13 d. kvitu A serija AAC Nr. 005946 patalpintos saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyrį, adresu Buivydiškių g. 20, Vilnius, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinos savininkui G. N..

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.