- Teismas
- Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-08
- Bylos Nr.
- A20.-130-664/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-16-3-00065-2022-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Atmestas.
- Teisėjas
- Irena Vapsvienė (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medininkų užsieniečių registracijos centras, Migracijos departamentas prie LR Vidaus reikalų ministerijos
Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamento) atstovei G. V.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal (duomenys neskelbtini) Federacinės Respublikos piliečio M. M., gimusio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. 22S64933 pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Skundu prašoma pakeisti Migracijos departamento 2022 m. vasario 7 d. sprendimą Nr. 22S64933 dalį dėl (duomenys neskelbtini) Federacinės Respublikos piliečio M. M., gimusio (duomenys neskelbtini), laikino apgyvendinimo ir taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
Skunde nurodyta, kad apeliantas nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, jo tapatybė nustatyta, jis bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nėra davęs pagrindo suprasti, kad ketintų pasislėpti ar iš vykti iš Lietuvos Respublikos, nedaro jokių pažeidimų, todėl jam gali būti pritaikyta Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
Atsiliepimas
Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodo, jog Migracijos departamento 2022 m. vasario 7 d. sprendimas Nr. 22S64933 yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas vadovaujantis šiuo metu galiojančiomis Įstatymo nuostatomis, todėl prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas sprendimas įleisti jį į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl jo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymo priemonę, kadangi jis nėra sulaikytas. Pagal Įstatymo 140⁸ straipsnio 6 dalį, VSAT kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, jeigu nustatomas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas. Tyrimo metu toks pagrindas nustatytas nebuvo, todėl pareiškėjo atžvilgiu priimtas sprendimas dėl jo įleidimo ir apgyvendinimo, vadovaujantis Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 ir 6 dalimis. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 1 dalį teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Tačiau nagrinėjamu atveju, priešingai nei teigiama skunde, pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko ne pagal nustatytą tvarką, pažeisdamas migracijos taisykles, neleistinoje vietoje kirto sieną. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš savo kilmės valstybės užsienietis teisėtai atvyko į Baltarusiją, tačiau Baltarusijoje neliko ir prieglobsčio neprašė, bet nusprendė neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką. (duomenys neskelbtini) Federacinės Respublikos piliečiu M. M. pristatantis užsienietis su savimi neturėjo kelionės dokumentų, leidžiančių nustatyti jo tapatybę. Prašymų nagrinėjimo metu užsienietis nepateikė nei originalių dokumentų, nei jų kopijų, nebendradarbiavo su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir įstaigų darbuotojais, teikė abstrakčią, netikslią, tikrovės neatitinkančią informaciją, klaidino pateikdamas skirtingas ir melagingas asmens duomenų detales. Be to prisistatė nepilnamečiu asmeniu, nors Valstybės teismo medicinos tarnybos kriminalistikos laboratorijoje atliktos amžiaus nustatymo ekspertizės metu nustatyta, kad pareiškėjas yra pilnametis asmuo, 23 metų amžiaus su 3 metų paklaida, t. y. nuo 20 iki 26 metų amžiaus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, t. y., kad buvo nustatyta Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjas gali pasislėpti, Migracijos departamentas priėmė ginčijamą sprendimą apgyvendinti pareiškėją laikinoje apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas, kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties.
Migracijos departamento atstovas, palaikė pateiktą atsiliepimą, prašė skundo netenkinti. Paaiškino, kad Migracijos departamento sprendimas dėl šios užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į Somalį neįsiteisėjęs.
Užsienietis, prisistatantis (duomenys neskelbtini) Federacinės Respublikos piliečiu M. M., gimusiu (duomenys neskelbtini) prašo skundą tenkinti.
Užsieniečio atstovas prašo skundą tenkinti skunde apibrėžtais motyvais. Papildymų neturi.
Skundas netenkinamas.
Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. Šio Įstatymo nustatyta, kad užsieniečio (įskaitant ir prieglobsčio prašytojus) judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad Somalio Federacinės Respublikos piliečiu M. M., gimusiu (duomenys neskelbtini) prisistatantis užsienietis neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje ir prieglobsčio pasiprašė tik po to kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prieglobsčio prašymą, 2022-02-01 priėmė sprendimą Nr. 22S63302, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Minėtą sprendimą pareiškėjas ketina skųsti. Migracijos departamento sprendimas nėra įsiteisėjęs.
Pareiškėjas MIGRIS sistemoje buvo užregistruotas 2021-08-17, galutinis sprendimas dėl jo dar nėra priimtas, todėl Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalimi, turėjo pareigą priimti sprendimą dėl pareiškėjo įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje.
Pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Pareiškėjas su savimi neturėjo kelionės dokumento, leidžiančio nustatyti jo tapatybę. Somalio piliečiu prisistatęs pareiškėjas prašymo nagrinėjimo metu nepateikė nei originalių dokumentų, nei jų kopijų, nebendradarbiavo su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir įstaigų darbuotojais, teikė abstrakčią, netikslią, tikrovės neatitinkančią informaciją, klaidino pateikdamas skirtingas ir melagingas asmens duomenų detales, prisistatė nepilnamečiu asmeniu, nors Valstybės teismo medicinos tarnybos kriminalistikos laboratorijoje atliktos amžiaus nustatymo ekspertizės metu nustatyta, kad pareiškėjas yra pilnametis, 23 metų amžiaus su 3 metų paklaida, t. y. nuo 20 iki 26 metų, apklausos metu vengė tiesioginių klausimų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, t. y., kad buvo nustatyta Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjas gali pasislėpti, Migracijos departamentas pagrįstai 2022 m. vasario 7 d. priėmė ginčijamą sprendimą Nr. 22S64933 apgyvendinti pareiškėją laikinoje apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos.
Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje numatyta, kad prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar šio Įstatymo 140¹² straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per šešis mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose (Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalis). Įstatymo 140⁸ straipsnio 6 dalis nustato, kad jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, - kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6-11 punktuose nurodytu aplinkybių, kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.
Išanalizavus bylos medžiagą, konstatuotina, jog ginčijamas sprendimas priimtas įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, paremtas ne prielaidomis, bet faktiniais ir valingais pareiškėjo veiksmais (neteisėtas sienos kirtimas, asmens dokumento neturėjimas, siekiant apsunkinti pareiškėjo tapatybės nustatytą bei grąžinimą į kilmės valstybę), todėl jis yra pagrįstas ir jo naikinti ar keisti nėra pagrindo.
Byloje nenustatyta, kad Migracijos departamento sprendimas apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, neproporcingai varžytų jo teises. Užsienietis neturi ekonominių, socialinių, šeimyninių ryšių Lietuvos Respublikoje, todėl yra pagrindas manyti, jog užsieniečiui pritaikius švelnesnę priemonę, jis gali bandyti išvykti iš Lietuvos Respublikos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas neužtikrina sąlygų, kurioms esant eliminuojama reali galimybė pasislėpti siekiant išvengti grąžinimo į kilmės šalį, todėl jos taikymas nėra galimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4459-815/2021, 26 punktas; 2021 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4344-442/2021, 18 punktas; 2021 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4354-261/2021, 27 punktas). Teismo vertinimu, užsieniečio atžvilgiu taikomi judėjimo laisvės suvaržymai yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų, t. y. išsiaiškinti užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti.
Teismas, išnagrinėjęs užsieniečio prisistatančio (duomenys neskelbtini) Federacinės Respublikos piliečiu M. M., gimusiu (duomenys neskelbtini), skundą, išanalizavęs pateiktą medžiagą ir išklausęs proceso dalyvių paaiškinimus sprendžia, kad Migracijos departamentas, ginčijamo sprendimo priėmimo metu, tinkamai ir visapusiškai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, atliko išsamų bei visapusišką užsieniečio situacijos vertinimą ginčijamo sprendimo kontekste, o užsieniečio ir jį atstovaujančio atstovo nesutikimas su priimtu sprendimu (jo dalimi) nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu, todėl skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 117 straipsniu, 140⁸ straipsnio 9 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
Atmesti pareiškėjo, prisistatančio (duomenys neskelbtini) Federacinės Respublikos piliečiu M. M., gimusiu (duomenys neskelbtini), skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. 22S64933 dalies panaikinimo ir alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą pateikiant per Valstybės sienos apsaugos tarnybą.