- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-07
- Bylos Nr.
- AN2-230-795/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00297-2025-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Kristina Kakurinė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal (duomenys neskelbtini) inspekcijos prie (duomenys neskelbtini) ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) V. R. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. (duomenys neskelbtini) inspekcija prie (duomenys neskelbtini) ministerijos (toliau – ir Institucija) 2025 m. balandžio 15 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) T. J. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 96 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2025 m. vasario 18 d., 00.00 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bendrovės patikrinimo metu T. J., būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) ir juridinį asmenį atstovaujančiu subjektu, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos darbo kodekso, Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo, Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų (duomenys neskelbtini) ministro ir (duomenys neskelbtini) ministro 2012 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), nuostatas. Atlikus įmonės patikrinimą, buvo nustatyta, kad atsakomybėn traukiamas asmuo: 1. Neorganizavo ar nepavedė organizuoti darbdavio įgaliotam asmeniui profesinės rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai vertinimo darbo vietose: neidentifikuoti rizikos vertinimo objektai, esami ir galimi profesinės rizikos veiksniai ((duomenys neskelbtini) pavojaus), rizikos veiksnių dydžiai (kiekybinis ir kokybinis tyrimas) ar rizikos veiksnių galima pasireiškimo tikimybė bei jų sukeltos žalos sveikatai sunkumas, nenustatytas rizikos dydis, nepriimtas sprendimas dėl rizikos priimtinumo, neparengtos priemonės rizikai pašalinti ar sumažinti; 2. Neorganizavo ar nepavedė organizuoti darbdavio įgaliotam asmeniui bendrovės teritorijoje sudaryti saugias pėsčiųjų ir transporto priemonių saugaus eismo schemas, pastatyti ženklus, užtikrinančius saugų darbuotojų judėjimą bendrovės teritorijoje, draudžiančius į bendrovės teritoriją patekti pašalinėms transporto priemonėms ir pašaliniams asmenims. Parengtose schemose neišskirti pėsčiųjų judėjimo keliai; 3. Neorganizavo ar nepavedė organizuoti darbdavio įgaliotam asmeniui parengti evakavimo planus, dėl to T. J. buvo paskirta 560 Eur bauda.
Šalies argumentai
2. T. J. nutarimą apskundė teismui. Skundu prašė panaikinti (duomenys neskelbtini) inspekcijos prie (duomenys neskelbtini) ministerijos 2025 m. balandžio 15 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti administracinio nusižengimo teiseną ir priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu T. J. skundas patenkintas. (duomenys neskelbtini) inspekcijos prie (duomenys neskelbtini) ministerijos 2025 m. balandžio 15 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena nutraukta. Iš (duomenys neskelbtini) inspekcijos prie (duomenys neskelbtini) ministerijos pareiškėjui T. J. priteistos 500 Eur išlaidos už (duomenys neskelbtini) suteiktą teisinę pagalbą. Nutartyje konstatuota, jog T. J. teisėtai delegavo savo funkcijas kompetentingai įgaliotam asmeniui, o pažeidimų šio asmens veikloje negalima tapatinti su (duomenys neskelbtini) asmenine atsakomybe, todėl šioje nagrinėtinoje byloje nėra administracinio nusižengimo sudėties. Be to, akcentuota, jog Institucijos priimtame nutarime nurodyti pažeidimai buvo pašalinti, tačiau vis tiek buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir priimtas nutarimas. Tai kelia abejonių dėl sankcijų skyrimo proporcingumo ir procedūrų laikymosi. T. J. nebuvo tas asmuo, kuris tiesiogiai vykdė profesinės rizikos vertinimą, rengė eismo ar evakavimo planus, šios funkcijos buvo pavestos atsakingam ir kompetentingam įmonės darbuotojui K. S.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
3. Apeliaciniu skundu (duomenys neskelbtini) inspekcijos prie (duomenys neskelbtini) ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) V. R. prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą ir palikti galioti (duomenys neskelbtini) inspekcijos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2025 m. balandžio 15 d. nutarimą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Pagal formuojamą teismų praktiką darbuotojų saugos ir sveikatos bylose juridinio asmens (duomenys neskelbtini) yra atsakingas už tinkamą saugių darbo sąlygų sudarymą ir kontrolę. Darbdavys turi pareigą ne tik sudaryti saugias darbo sąlygas, bet ir kontroliuoti, kaip laikomasi darbdavio nurodymų, susijusių su darbuotojų sauga ir sveikata. Konkrečios darbdavio pareigos, užtikrinant saugias darbo sąlygas, yra apibrėžtos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – ir DSSĮ) 25 straipsnio 1 dalyje. Pavyzdžiui, DSSĮ 25 straipsnio 1 dalies 13 punktas nustato darbdavio pareigą kontroliuoti, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, bei pareigą įmonėje nustatyta tvarka nušalinti nuo darbo darbuotojus, kurie nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų. Darbdavys taip pat turi pareigą imtis priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti ir organizuoti darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę įmonėje ir kt.
3.2. DSSĮ nenustato galimybės besąlygiškai ir visiškai perleisti darbdavio pareigas saugos ir sveikatos srityje išoriniam paslaugų teikėjui ar kitiems asmenims. Pagal DSSĮ 11 straipsnį darbdavys visais atvejais turi pareigą užtikrinti darbuotojams saugias darbo sąlygas. Šių pareigų įgyvendinimą organizuoja darbdaviui atstovaujantis asmuo – (duomenys neskelbtini) – (DSSĮ 2 straipsnio 4 dalis), duodamas konkrečius pavedimus darbdavio įgaliotiems asmenims. Pagal DSSĮ 12 straipsnio 6 dalį juridinių ar fizinių asmenų sutartiniai įsipareigojimai darbdaviui neatleidžia darbdavio nuo atsakomybės, nustatytos DSSĮ 11 straipsnyje. Įpareigojimų suteikimas darbdavio paskirtiems asmenims, darbdavio įgaliotiems asmenims, juridinių ar fizinių asmenų sutartiniai įsipareigojimai darbdaviui neatleidžia darbdavio nuo atsakomybės darbuotojų saugos ir sveikatos srityje (DSSĮ 12 straipsnio 6 dalis).
3.3. DSSĮ 11 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta darbdavio pareiga sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo, siekdamas įgyvendinti darbdavio pareigą, organizuoja prevencinių priemonių (techninių, medicinos, teisinių, organizacinių ir kitų), skirtų nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijai, įgyvendinimą, nustatydamas įmonėje šių priemonių įgyvendinimo ir kontrolės tvarką, paskirdamas darbdavio įgaliotus asmenis ir duodamas jiems konkrečius pavedimus įgyvendinti prevencines priemones. T. J., būdamas darbdavį atstovaujančiu asmeniu, nors ir įgaliojo K. S. būti atsakingu už darbuotojų saugą ir sveikatą įmonėje, tačiau jam konkrečiai nepavedė organizuoti profesinės rizikos vertinimo darbo vietose, kas reiškia, kad šią pareigą pasiliko sau. Taigi profesinės rizikos vertinimo neorganizavimas yra darbdavį atstovaujančio asmens kompetencijos klausimas.
3.4. Pažymėta, kad profesinės rizikos vertinimas bei kiti administracinio nusižengimo protokole nurodyti darbų saugos ir sveikatos pažeidimai yra nuoseklus ir gana sudėtingas procesas. Tam, kad tai būtų atlikta tinkamai, reikalingi žmogiškieji ir materialiniai resursai, todėl įstatymų leidėjas pareigą organizuoti darbuotojų saugos ir sveikatos priemones yra pavedęs darbdavį atstovaujančiam asmeniui, kuris yra atsakingas už darbuotojų saugą ir sveikatą bendrąja prasme (DSSĮ 11 straipsnio 1 dalis) ir valdo resursus, kurie leidžia tai įgyvendinti. Bylos nagrinėjimo metu T. J. nurodė, kad po patikrinimo profesinės rizikos vertinimą atliko (duomenys neskelbtini) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, su kuria sudarė sutartį ir už atliktą darbą apmoka UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama T. J.
Atsiliepimas
4. Administracinėn atsakomybėn traukiamas T. J. atsiliepimu prašo (duomenys neskelbtini) inspekcijos apeliacinį skundą atmesti, o Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą palikti nepakeistą, taip pat prašo priteisti T. J. patirtas išlaidas už teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. (duomenys neskelbtini) inspekcijos prie (duomenys neskelbtini) ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) V. R. apeliacinis skundas netenkintinas. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis), tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo apeliacinės instancijos teismui pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. ANK 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Administracinio nusižengimo byloje privalo būti surinkta tiek duomenų, kad pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas apie administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos buvimą asmens veiksmuose (neveikime). Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.
6. Susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, skundžiamo nutarimo turiniu ir (duomenys neskelbtini) inspekcijos atstovo apeliacinio skundo motyvais, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, teisingai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir tinkamai aiškino bei taikė ANK normas. Aukštesniojo teismo vertinimu, abejoti žemesnės instancijos teismo sprendimu ir keisti jį dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra jokio teisinio pagrindo. Be to, pažymėtina, kad apeliaciniame skunde iš esmės tik dar kartą nurodomos nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės, kurios jau buvo itin išsamiai ištirtos ir įvertintos žemesnės instancijos teismo ir dėl kurių vertinimo teisingumo apygardos teismui nekyla jokių pagrįstų abejonių. Taip pat atkreipiamas dėmesys, jog apeliaciniame skunde nenurodyta jokių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Nagrinėjamu atveju T. J. administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 96 straipsnio 2 dalį buvo nutraukta. Apeliaciniame skunde yra keliami tiek įrodymų vertinimo, tiek asmens kaltės klausimai. Neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, apygardos teismas pasisako nutartyje būtent šia apimtimi, t. y., ar T. J. veiksmuose esama ANK 96 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos.
7. ANK 96 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimas, <...> užtraukia baudą darbdaviams fiziniams asmenims, darbdavių juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo dviejų šimtų keturiasdešimt iki aštuonių šimtų aštuoniasdešimt eurų. Iš rašytinės bylos medžiagos matyti, kad 2013 m. vasario 26 d. įmonės (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakingu už įmonės darbuotojų saugą ir sveikatą buvo paskirtas tuo metu buvęs (duomenys neskelbtini) K. S. 2021 m. spalio 13 d. įmonės (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) K. S. buvo paskirtas atsakingu už įmonės Darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijų vykdymą, taip pat 2021 m. spalio 14 d. įmonės (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) K. S. buvo supažindintas su pavojingų cheminių medžiagų saugos duomenų lapais, asmeninių apsaugos priemonių išdavimu, jam buvo pavesta kontroliuoti šią funkciją. Iš (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo matyti, kad už darbuotojų saugą ir sveikatą, tame tarpe ir prevenciją (pareigybės aprašymo 36, 39, 40 ir 57 punktai) yra atsakingas (duomenys neskelbtini) K. S., kuris 2024 m. birželio 10 d. pasirašydamas patvirtino, kad su (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymu ir visais jame išdėstytais punktais bei papunkčiais yra susipažinęs, jo sąlygos yra jam suprantamos, žinomos ir aiškios. Vykdydamas savo darbines funkcijas, K. S. įsipareigojo šių pareiginių nuostatų laikytis ir juos vykdyti. Nepaisant į bylą pateiktų įrodymų (įsakymų, pareigybės aprašymo, atsakingo asmens paaiškinimų), Institucija nusprendė taikyti administracinę atsakomybę ne atsakingam asmeniui už nustatytus pažeidimus, o T. J., kaip juridinio asmens (duomenys neskelbtini) bei juridinį asmenį atstovaujančiam subjektui. Taigi apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog tokie duomenys rodo, kad Institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, pažeidė ANK 2 straipsnio 4 dalies, 5 straipsnio 1 dalies, 569 straipsnio nuostatas bei netinkamai taikė ANK 96 straipsnio 2 dalies nuostatas.
8. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo, siekdamas įgyvendinti darbdavio pareigą, organizuoja prevencinių priemonių (techninių, medicinos, teisinių, organizacinių ir kitų), skirtų nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijai, įgyvendinimą, nustatydamas įmonėje šių priemonių įgyvendinimo ir kontrolės tvarką, paskirdamas darbdavio įgaliotus asmenis ir duodamas jiems konkrečius pavedimus įgyvendinti prevencines priemones. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ buvęs (duomenys neskelbtini) S. G. K. S. paskyrė į tam tikras pareigas, pavedė jam atlikti tam tikras funkcijas ir, kaip teismo posėdžio metu paminėjo pats K. S., jis minėtas funkcijas atlikti gali, nes turi galiojantį atestuotą pažymėjimą, kurį E. G. patikrino, tačiau tokių duomenų prijungti prie bylos medžiagos nepateikė. Taip pat K. S. turi įgijęs (duomenys neskelbtini) išsilavinimą bei turi (duomenys neskelbtini) darbo patirtį. Visi šie duomenys byloja, kad K. S. geba vykdyti jam pavestas funkcijas, nes priešingu atveju (duomenys neskelbtini) jį turėtų atleisti iš darbo. Vis dėlto K. S. ir toliau eina savo pareigas įmonėje UAB ,, (duomenys neskelbtini)“.
Žemesnės instancijos teismas
9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad T. J. darbuotojų saugos ir sveikatos funkcijas buvo pavedęs (duomenys neskelbtini) K. S. Liudytojas K. S. patvirtino, kad būtent jis organizavo rizikos vertinimą, evakuacijos planų ir eismo schemų parengimą, rūpinosi ženklinimu, dalyvavo mokymuose bei prižiūrėjo šių priemonių įgyvendinimą. Byloje esantys įrodymai: (duomenys neskelbtini) įsakymai, pareigybių aprašymai bei faktinės aplinkybės rodo, kad K. S. turėjo aiškų įgaliojimą užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą. Be to, liudytojas nurodė, kad jis (duomenys neskelbtini) metų dirbo įmonės (duomenys neskelbtini), buvo paskirtas atsakingu už darbuotojų saugą (duomenys neskelbtini) įsakymu, dalyvavo mokymuose, prižiūrėjo rizikos vertinimą ir viso tikrinimo metu buvo vietoje. Šie parodymai atitinka byloje esančius rašytinius įrodymus bei paneigia apeliacinio skundo argumentą, kad atsakomybė bet kokiu atveju tenka T. J. vien todėl, kad jis yra įmonės (duomenys neskelbtini). Realus atsakingas asmuo buvo K. S., pats liudytojas tai pripažino. Taigi pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio 2 dalis numato delegavimo galimybę, o byloje esantys duomenys patvirtina, kad ši teisė nagrinėjamu atveju buvo įgyvendinta ir darbdavys šias teises tikrai delegavo K. S. Byloje nustatyta, kad, rizikos vertinimą atliko (duomenys neskelbtini) įmonė „(duomenys neskelbtini)“, o už šios procedūros užsakymą ir vykdymo priežiūrą buvo atsakingas (duomenys neskelbtini) K. S. K. S. buvo paskirtas 2013 m. įsakymu, šis įsakymas galiojo nagrinėjamu laikotarpiu. Pats K. S. liudijo, kad rizikos vertinimą cheminėms medžiagoms turėjo atlikti (duomenys neskelbtini) įmonė, o jis prižiūrėjo atlikimo eigą. Šiame kontekste pabrėžtina tai, kad T. J. ne tik paskyrė atsakingą asmenį, bet ir pasirūpino, jog darbus atliktų (duomenys neskelbtini) įmonė. Tai rodo atsakingą (duomenys neskelbtini) požiūrį. Institucija nepateikė jokių įrodymų, kad būtent T. J. nevykdė ar aplaidžiai vykdė šią pareigą. (duomenys neskelbtini) inspekcijos (duomenys neskelbtini) skyrius nurodė, kad T. J. neorganizavo evakuacijos planų ir schemų, kt. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, šios funkcijos buvo pavestos ir realiai vykdytos (duomenys neskelbtini) K. S. K. S. pats patvirtino, jog jis rūpinosi transporto eismo saugos klausimais, prižiūrėjo ženklinimo užtikrinimą, turėjo užtikrinti, kad evakuacijos planai būtų parengti ir iškabinti, o institucija nepateikė įrodymų, jog šią prievolę būtų turėjęs vykdyti T. J.
10. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pabrėžė, kad administracinio nusižengimo teisenoje būtina įrodyti asmens kaltę, o vien formalus darbdavio statusas šiuo atveju negali būti pakankamas pagrindas taikyti atsakomybę. Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymu, patvirtintu UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) 2024 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) privalo: žinoti Lietuvos Respublikoje galiojančius įstatymus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus, ministrų įsakymus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius bendrovės veiklą (8.1 papunktis); gamtos, aplinkosaugos, darbų saugos, gamybinės sanitarijos bei priešgaisrinės saugos principinius norminių dokumentų reikalavimus (8.12 papunktis); organizuoti civilinės saugos priemonių planų, ekstremalių situacijų planų rengimą ir užtikrinti jų įgyvendinimą (36 punktas); tikrinti ir savalaikiai teikti pasiūlymus saugos ir sveikatos darbe reikalavimų vykdymui (39 punktas); kontroliuoti ir užtikrinti pavaldžių darbuotojų už darbų saugos ir sveikatos instrukcijose, pareigybės aprašymuose nurodytų reikalavimų vykdymą (40 punktas); vykdyti teisės aktais, taip pat ir bendrovės vidaus teisės aktais, jo kompetencijai priskirtas funkcijas (56 punktas). K. S. savo parašu patvirtino, kad yra supažindintas su (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymu, jo sąlygos jam suprantamos, žinomos ir aiškios. Vykdydamas savo darbines funkcijas, įsipareigojo minėtų pareiginių nuostatų laikytis ir juos vykdyti. Įvertinus visą bylos medžiagą (įmonės įsakymus, pareigybių aprašymus, liudytojų parodymus), logiškai padaryta išvada, kad už darbuotojų saugą realiai buvo atsakingas K. S., o ne T. J.
11. Vadovaujantis ANK 2 straipsnio 4 dalimi, pagal Administracinių nusižengimų kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Pagal ANK 5 straipsnio l dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko veika (veikimas arba neveikimas), kai įrodoma, jog asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo sudėtis. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje nebuvo nustatyta, kad T. J. veiksmuose yra administracinio nusižengimo požymių – jis neatliko tų funkcijų, kurios pagal teisės aktus yra darbdavio įgalioto asmens kompetencijoje. Pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 19 straipsnio 2 dalį darbdaviui atstovaujantis asmuo ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo organizuoja rizikos vertinimą, nustato kontrolės tvarką, tvirtina darbuotojų saugos specialistų pareigybės aprašymus, įpareigoja (duomenys neskelbtini) įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo priemones ir kontroliuoti jų laikymąsi. Tai patvirtina, kad T. J., kaip įmonės (duomenys neskelbtini), teisėtai paskyrė atsakingą asmenį (duomenys neskelbtini) K. S., kuris realiai vykdė šias funkcijas. Taigi administracinės atsakomybės T. J. taikyti nėra pagrindo, nes jo veiksmuose nėra ANK numatyto nusižengimo sudėties. Nors apeliaciniame skunde tvirtinama, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, būtina pažymėti, jog nurodytoje byloje Nr. e3K-3-11-421/2024 buvo sprendžiamas deliktinės (civilinės) atsakomybės, o ne administracinės atsakomybės klausimas. Aptariamoje nutartyje buvo nurodyta, jog, vertindamas DSSĮ 11 straipsnyje įtvirtinto darbdavio atsakomybės bendrojo principo tikslus, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šis principas yra absoliutus ir imperatyvus darbdavio deliktinės prievolės nukentėjusiam darbuotojui atžvilgiu, tačiau niekaip neveikia ir nepašalina (duomenys neskelbtini) tarnybos funkcijas darbdavio naudai atliekančios įstaigos atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ir (arba) netinkamą vykdymą. Visų pirma, deliktinė (sutartinė) atsakomybė negali būti tapatinama su administracine atsakomybe, kuri yra individuali, t. y. turi kilti tik tam asmeniui, kuris pažeidė teisės aktų reikalavimus, o, antra, nagrinėjamu atveju nėra sprendžiamas žalos atlyginimo klausimas nukentėjusiam darbuotojui, kadangi esminis klausimas šioje byloje buvo, kas buvo atsakingas už nurodytų teisės aktų reikalavimų įvykdymą ir to neužtikrino (galbūt netinkamai vykdė savo pareigas).
12. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad T. J. teisėtai delegavo darbuotojų saugos ir sveikatos funkcijas kompetentingam įgaliotam asmeniui; galimų pažeidimų šio asmens veikloje negalima tapatinti su (duomenys neskelbtini) asmenine atsakomybe; byloje nėra įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad T. J. veiksmuose yra administracinio nusižengimo požymių. Pažymėtina, jog apeliaciniame skunde nekeliamas klausimas dėl paskirtos administracinės nuobaudos proporcingumo ir tinkamo individualizavimo, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako. Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis), todėl nesama pagrindo tenkinti apeliacinio skundo.
13. Taip pat būtina įvertinti prašymą papildomai T. J. priteisti 400 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias jis patyrė apeliacinės instancijos teisme.
13.1. Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimo klausimą reglamentuoja ANK 666 straipsnis. Aptariamo straipsnio pirma dalis numato, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. To paties straipsnio antroje dalyje nurodyta, kad, kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini), kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, sprendžiant klausimą dėl išlaidų atlyginimo už teisinę (duomenys neskelbtini) pagalbą, atsižvelgiama į administracinio nusižengimo bylos apimtį, jos faktinį ir teisinį sudėtingumą, teisinės pagalbos teikimo pastovumą ir pobūdį, tikėtinai skirtą darbo laiką, bylos rezultatą, išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, protingumo bei sąžiningumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-5-303/2021). Nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė.
13.2. (duomenys neskelbtini) ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos Rekomendacijos dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo (toliau – ir Rekomendacijos) (TAR, 2022 m. balandžio 29 d., Nr. 2022-08998; aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2024 m. liepos 19 d.). Išlaidos už (duomenys neskelbtini), kuris administracinio nusižengimo byloje dalyvavo kaip asmens įgaliotas atstovas, suteiktas teisines paslaugas atlyginamos, jeigu administracinio nusižengimo teisena dėl atstovaujamojo nutraukta pagal ANK 565¹ straipsnio 1 punktą (Rekomendacijų 2 punktas). Rekomenduojamas maksimalus administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų dydis apskaičiuojamas taikant nustatytą koeficientą, kurio pagrindas yra (duomenys neskelbtini) departamento skelbiamas užpraeito ketvirčio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) šalies ūkyje (neskaitant individualių įmonių) (Rekomendacijų 9 punktas). Rekomendacijų 12 punkte nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų rekomenduojamas maksimalus dydis yra: už kitų nei Rekomendacijų 12.1–12.5 papunkčiuose nurodyti procesinių dokumentų, kuriuose pareikšti prašymas, paaiškinimai ar kt., parengimą – 0,4 (12.6 papunktis).
13.3. Kartu su prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas T. J. pateikė 2025 m. rugsėjo 22 d. (duomenys neskelbtini) sąskaitą-faktūrą (serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)), iš kurios matyti, jog T. J. sumokėjo 400 Eur. (duomenys neskelbtini) sąskaitoje faktūroje nurodyta, jog bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Nutartis šioje byloje priimama ketvirtą metų ketvirtį, todėl išlaidų už (duomenys neskelbtini) suteiktas teisines paslaugas skaičiavimui yra taikomas antro metų ketvirčio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) šalies ūkyje (neskaitant individualių įmonių) – 2 387 Eur. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą atlygintinų išlaidų dydis apskaičiuojamas taip: atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas – 954,80 Eur (2 387 x 0,4), todėl matyti, kad T. J. sumokėta 400 Eur suma, skirta atlyginti už suteiktas (duomenys neskelbtini) paslaugas, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą apeliacinės instancijos teisme, neviršija maksimalaus dydžio pagal Rekomendacijas. Taigi ši bylinėjimosi išlaidų suma priteistina iš valstybės.
14. Bylinėjimosi išlaidų klausimo sprendimo kontekste teismas atkreipia dėmesį, kad Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu T. J. 500 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma buvo priteista iš (duomenys neskelbtini) inspekcijos prie (duomenys neskelbtini) ministerijos. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką išlaidų (duomenys neskelbtini) paslaugoms apmokėti atlyginimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 3 dalies nuostatomis, išteisintajam priteisiamas ne iš konkrečių institucijų, o iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-134-511/2023). Tokios praktikos laikomasi ir administracinių nusižengimų teisenoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-85-1073/2022, 2AT-3-628/2024, 2AT-39-719/2025 ir kt.). Vadovaujantis anksčiau aptartomis Administracinių nusižengimų kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis bei aptarta teismų praktika, Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutarimas keistinas, nurodant, kad 500 Eur dydžio išlaidų atlyginimas T. J. priteistinas iš valstybės lėšų.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
(duomenys neskelbtini) inspekcijos prie (duomenys neskelbtini) ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) V. R. apeliacinio skundo netenkinti.
Pakeisti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą.
Nurodyti, kad T. J. 500 Eur išlaidų už (duomenys neskelbtini) suteiktą teisinę pagalbą priteisiama iš valstybės lėšų.
Kitą Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 666 straipsnio 2 dalimi, T. J. priteisti iš valstybės 400 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (duomenys neskelbtini) paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.
Nutartis įsiteisėja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.