Telšių apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. P. ieškinį atsakovui E. P. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, tretieji asmenys byloje: uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „LPB Capital“ (buvusi – UAB „Lateko lizingas“) ir antstolė Elena Miliauskienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė L. P. papildomai paaiškino, kad po santuokos sudarymo ji su atsakovu metus gyveno santarvėje, buvo viskas gerai, tačiau 2020 metais prasidėjo konfliktai, nesutarimai tarpusavyje ir atsakovas gruodžio mėnesį išsikraustė pas savo mamą. 2021 m. sausio mėnesio pradžioje jis išvažiavo į užsienį ir ji nežino kur jis yra, tad nori, kad teismas juos išskirtų, nes santuokos tęsti jie nebeketina. Su atsakovu ryšių nepalaiko ilgiau nei metai. Ji žino, kad sutuoktinis išvyko į užsienį, bet kur tiksliau nežino. Santuokoje vaikų nesusilaukė, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neįgijo. Kreditą ji paėmė iki santuokos sudarymo, todėl jis yra jos asmeninis.

Išnaudojus visas procesines galimybes įteikti procesinius dokumentus atsakovui E. P. pasirašytinai, tačiau nepavykus jų įteikti, teismas atsakovui E. P. apie vykstantį teismo procesą dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės 2021 m. gruodžio 16 d. pranešė tinkamai – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje pranešimą, tačiau per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė ir teismo posėdyje nedalyvavo.

Trečiajam asmeniui UAB „LPB Capital“ apie vykstantį teismo procesą pranešta tinkamai, tačiau trečiasis asmuo per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnis nustato sąlygas, kurioms esant santuoka gali būti nutraukiama dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis.

Santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, kad būtent abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iširimą, CK 3.61 straipsniui taikyti nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2013; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016 ).

Nagrinėjamu atveju iš byloje pateiktų duomenų bei teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, jog ieškovė su atsakovu po santuokos sudarymo gerai sutarė tik vienerius metus, tačiau vėliau prasidėjo abipusiai konfliktai, sutuoktiniai pradėjo nebesutarti visais šeimos ir buities klausimais, išsiskyrė jų charakteriai. Pažymėtina, kad sutuoktiniai nuo 2020 m. gruodžio mėnesio nebepalaiko santuokinių ryšių ir nebeveda bendro ūkio, gyvena atskirai. Atsakovas dar 2020 m. gruodžio mėnesį išsikraustė gyventi atskirai nuo ieškovės, taigi akivaizdu, kad šalys viena kitai yra nelojalios. Byloje nėra duomenų, jog kuris nors iš sutuoktinių būtų siekęs išsaugoti šeimą, būti jai lojalus, siekęs palaikyti vienas kitą morališkai ar prisidėti prie kito sutuoktinio materialinės gerovės. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, jog iš byloje esančių duomenų matyti, jog nei vienas iš sutuoktinių nerodė jokios iniciatyvos išsaugoti šeimą, taip pat nedėjo jokių pastangų siekiant atnaujinti bendravimą.

Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, teismo vertinimu, faktine šalių santuokos iširimo priežastimi buvo netinkamas abiejų sutuoktinių požiūris į šeimą, į sutuoktinių pareigas, lojalumo, abipusės pagalbos trūkumas, nenoras įdėti pastangų, kad būtų išsaugota šeima. Tokias aplinkybes patvirtina bylos nagrinėjamo metu išdėstytos aplinkybės, iš kurių nustatyta, kad abu sutuoktiniai nesiekė išspręsti tarpusavio konfliktų ir tęsti bendravimą, o tiesiog pasirinko gyventi toliau kiekvienas sau, tarsi santuoka nebūtų sudaryta, todėl nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju abiejų šalių veiksmai bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimu ir abu sutuoktiniai pažeidė savo sutuoktinių pareigas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris padėtų išlaikyti darnius santuokinius ryšius. Pažymėtina, jog santuokos iširimui dėl abiejų sutuoktinių kaltės konstatuoti pakanka nustatyti faktinius tiek vieno, tiek ir kito sutuoktinio kaltus veiksmus ir nėra būtina nustatyti kiekvieno iš sutuoktinių kaltės laipsnį, todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė pageidauja pasilikti turimą santuokinę pavardę, teismas šalims po santuokos nutraukimo palieka po santuokos sudarymo turėtas pavardes, ieškovei – „P.“, o atsakovui – „P.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Nutraukiant santuoką, be kita ko, dalijamas turtas, sutuoktiniams priklausantis bendrosios jungtinės nuosavybės teise (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 3.118 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis privalo būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).

Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas santuokos metu jokio nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise neįgijo.

Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuota CK trečiosios knygos VII skyriuje. Iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės yra išvardytos CK 3.109 straipsnio 1 dalyje. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuotos iš vieno iš sutuoktinių sudarytų sandorių atsirandančios solidariosios prievolės. Sutuoktinių atsakomybė pagal iki santuokos įregistravimo atsiradusias prievoles, iš dovanojimo ir paveldėjimo, taip pat išieškojimo iš bendro bei asmeninio sutuoktinių turto tvarka detalizuojama CK 3.110–3.114 straipsniuose.

Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktinių (vieno iš jų ar abiejų) prisiimtų prievolių tinkamas kvalifikavimas yra reikšmingas tiek sutuoktinių santykiams su kreditoriais, tiek ir tarpusavio sutuoktinių santykiams. Kreditoriaus ir sutuoktinių santykiuose priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus, net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iš sutuoktinių. Sutuoktinių tarpusavio santykiuose prievolės kvalifikavimas yra reikšmingas, pavyzdžiui, asmenines sutuoktinių prievoles vykdant iš bendro turto (CK 3.115 straipsnis), padalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.118 straipsnis).

Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis).

Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju, iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovės turima prievolė kreditorei UAB „LPB Capital“ kilo dar iki santuokos sudarymo, todėl minėta prievolė lieka nepakitusi ir pripažintina asmenine ieškovės prievole.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė šioje byloje, vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2021 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (8.4 Mr)TP-21-T-2010-7469, yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, be to, minėtu sprendimu jai buvo teikiama antrinė teisinė pagalba. Žyminis mokestis šioje byloje sudaro 113 Eur, o išlaidos susijusios su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimu, pagal teismui pateiktą 2022 m. sausio 12 d. pažymą Nr. (12.35Mr) PT-325, sudaro 279 Eur, todėl ieškinį patenkinus visiškai, paminėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovės L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nutraukus santuoką, ieškovei L. P. palikti santuokinę pavardę – „P.“, atsakovui E. P. palikti turimą pavardę – „P.“.

Pripažinti pagal Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. gegužės 26 d. priimtą teismo įsakymą Nr. eL2-3153-344/2020, kreditoriui UAB „LPB Capital“ iš ieškovės L. P., priteistą 4344,76 Eur skolą, 275,25 Eur palūkanas ir 588,08 Eur antstolės Elenos Miliauskienės vykdymo išlaidas, asmenine ieškovės L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievole.

Priteisti iš atsakovo E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 113 Eur (vieno šimto trylikos eurų) žyminį mokestį.

Priteisti iš atsakovo E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 279 (dviejų šimtų septyniasdešimt devynių eurų) bylinėjimosi išlaidas už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Išaiškinti atsakovui, jog žyminis mokestis ir antrinės teisinės pagalbos išlaidos turi būti sumokėtos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (platesnę informaciją apie mokėjimus galima rasti interneto tinklapyje: https://www.vmi.lt/evmi/saskaitos-ir-imoku-kodai?lang=lt). Mokant įmoką už priteistą žyminį mokestį, mokėjimo nurodyme reikia nurodyti įmokos kodą 5660 ir mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis. Mokant įmoką už priteistą antrinę teisinę pagalbą, mokėjimo nurodyme reikia nurodyti įmokos kodą 5630 ir mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Apie priimtą sprendimą atsakovui pranešti viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje paskelbiant pranešimą: „Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose priimtas sprendimas, kuriuo nuspręsta nutraukti ieškovės L. P., gimusios (duomenys neskelbtini) ir atsakovo E. P., gimusio (duomenys neskelbtini) santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes, pripažinti kreditorinius reikalavimus asmenine ieškovės prievole. Taip pat iš atsakovo E. P., gimusio (duomenys neskelbtini) priteista į valstybės biudžetą bylinėjimosi išlaidos. Atsakovo gyvenamoji vieta nežinoma, todėl sprendimas jam įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Su minėtu dokumentu galima susipažinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose, adresu Mažeikiai, V. Kudirkos g. 4A. Atsakovas informuojamas, kad procesiniai dokumentai laikomi įteiktais pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklapyje dieną. Atsakovas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali skųsti sprendimą Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Teismo sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.