Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl VĮ Registrų centro nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

VĮ Registrų centro (toliau – ir Institucija) 2025 m. gruodžio 4 d. nutarimu Nr. RC-ANR_N-3717-2025 (toliau – ir nutarimas) T. M. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 2 dalyje, už ką jam paskirta 625 eurų dydžio bauda.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2026 m. sausio 7 d. gautas T. M. (toliau – ir pareiškėjas) skundas, kuriuo prašoma taikyti pareiškėjo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir Institucijos nutarimu paskirtą 625 eurų dydžio baudą sumažinti iki 300 eurų dydžio baudos arba panaikinti Institucijos nutarimu paskirtą piniginę baudą ir taikyti švelnesnę administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Skunde teigiama, kad kaltę dėl padaryto nusižengimo pareiškėjas pripažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi padaręs nusižengimą ir nurodo, kad finansinių ataskaitų rinkinys objektyviai nebuvo pateiktas laiku. Pareiškėjo vertinimu, pasikeitus Institucijos praktikai, automatiniu būdu išrašomi nurodymai įmonių vadovams, neatsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, t. y. vienodai traktuojamos situacijos, kai: įmonės vykdo / nevykdo veiklos; žala tretiesiems asmenims yra padaryta / nepadaryta; terminas praleistas tik vienerių metų finansinių ataskaitų rinkiniui / daugeliui; pažeidimo padariniai yra ištaisyti / neištaisyti. Pareiškėjas nurodo, kad atitinkama praktika nėra teisinga, todėl prašo teismo atsižvelgti į situaciją ir individualizuoti bausmę. Pareiškėjas nurodo suprantantis, kad jam paskirta praktiškai minimali pagal sankciją bauda, tačiau vertina, kad yra poreikis atsižvelgti į kitas aplinkybes. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad atitinkame ANK straipsnio dalyje atliktas pažeidimas gali turėti skirtingas pasekmes ir skirtingą pavojingumą. Pavyzdžiui: i) ataskaitų rinkinio gali nepateikti didelė audituojama įmonė, turinti kreditorius, kurių interesus toks nepateikimas gali pažeisti, ir, priešingai, mažas verslas, t. y. vieno asmens mažoji bendrija praktiškai nevykdanti jokios veiklos ir neturinti jokių kreditorių ir apyvartos; ii) terminas pateikti finansines ataskaitas gali būti praleistas 5 metus iš eilės, ir priešingai, terminas pateikti ataskaitas gali būti praleistas pirmą kartą, kelis mėnesius. Dėl šių priežasčių, pareiškėjo vertinimu, reikalinga atsižvelgti ne tik į pažeidimo aplinkybes, bet ir į tai kaip skiriama nuobauda pasieks ANK 22 straipsnio tikslus, t. y. ar nubaus pažeidėją, atgrasys nuo tolimesnių pažeidimų atlikimo. Pavyzdžiui, minimali bauda didelės įmonės vadovui ir identiška bauda mažosios bendrijos vadovui ir vieninteliam tokios bendrijos vadovui gali turėti kardinaliai skirtingą poveikį. Net ir maksimalios baudos skyrimas didelės įmonės vadovui gali neturėti reikiamo poveikio, ir atvirkščiai, net ir mažiausios numatytos baudos skyrimas gali būti perteklinis baudimas veiklos nevykdančios bendrovės vadovui.

Be to, skunde cituojamos ANK 35 straipsnio ir 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, teismų praktika ir teigiama, kad nors nusižengimas ir buvo padarytas, tačiau prašoma pareiškėjo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir paskirti tinkamai individualizuotą bausmę atsižvelgiant į tai, kad: pareiškėjo valdoma MB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrija) nuo 2025 m. gegužės mėn. faktiškai nevykdo veiklos, ką patvirtina banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad faktiškai jokios transakcijos nevyksta, išskyrus automatiniu būdu nurašomus banko mokėjimus; Bendrija neturi jokių kreditorių (su paskutiniu kreditoriumi atsiskaityta 2025 m. gegužės 30 d.), jokių trečiųjų šalių interesai nėra pažeisti, veiklos pavojingumas yra mažareikšmis; Bendrijos vadovas ištaisė klaidą, pateikė finansinių ataskaitų rinkinį 2025 m. lapkričio 7 d., t. y. praėjus mažiau nei mėnesiui nuo nurodyto pažeidimo užfiksavimo; tokio pobūdžio pažeidimas padarytas pirmą kartą; pareiškėjas pripažino padaręs nusižengimą, gailisi dėl padarymo, pašalino padarinius, neigiamos pasekmės nėra niekam kilusios (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas); net ir pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį administracinė nuobauda nebūtų panaikinta, o tik paskirta švelnesnė, o tai reiškia, kad teisės pažeidėjas bet kokiu atveju patirs neigiamas elgesio pasekmes. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad net ir įspėjimas yra griežta poveikio priemonė vadovui, nes šis ateityje gali negauti valstybės institucijų leidimo eiti pareigas, pavyzdžiui, Lietuvos bankas, atsižvelgiant į ANK nuobaudą – įspėjimą, gali nesuteikti leidimo eiti vadovo pareigų finansų įstaigoje. Be to, pareiškėjas buvo pateikęs paaiškinimus administracinio nusižengimo tyrimo metu, tačiau į juos atsižvelgta nebuvo, priešingai – Institucija skundžiamu nutarimu paskyrė pareiškėjui dvigubai didesnę baudą nei buvo nurodyta administracinio nusižengimo protokole. Pareiškėjas pripažįsta, kad praeityje buvo nubaustas įspėjimu už tai, kad būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais VMI būtų pateikta Metinė pelno mokesčio deklaracija už 2024 m., kuri turėjo būti pateikta pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio, t. y. iki 2025 m. birželio 16 d. Dalyviui nepatvirtinus finansinių ataskaitų rinkinio laiku, šių pareiškėjas negalėjo pateikti nei VMI nei VĮ Registrų centui. Nors pareiškėjas supranta, kad tai yra formaliai skirtingi pažeidimai pagal skirtingus ANK straipsnius, tačiau realiai abiejų nusižengimų pareiga kilo iš to paties finansinių ataskaitų rinkinio neparengimo ir nepateikimo laiku, todėl vertinant bausmės individualizavimą negalima šių aplinkybių ignoruoti.

VĮ Registrų centro įgaliota atstovė pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriuo prašo T. M. skundo netenkinti, o Institucijos priimtą nutarimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime teigiama, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nuo 2023 m. liepos 14 d. eina Bendrijos direktoriaus pareigas. Taigi, būdamas Bendrijos direktoriumi, jis privalėjo užtikrinti, kad Bendrijos veikla būtų organizuojama tinkamai ir finansinės ataskaitos pateiktos laiku, tačiau šiuo konkrečiu atveju to nepadarė. Institucijos atstovė pažymėjo, kad vien tai, kad asmuo pareigą pateikti finansines ataskaitas įvykdė ir tai padarė pavėluotai, jokiu būdu ne tik, kad nešalina jo atsakomybės, bet jos ir nešvelnina – vadovaujantis apygardos teismų formuojama praktika, ši aplinkybė neturi įtakos nustatant ir skiriamos administracinės nuobaudos dydį. Aplinkybė, kad Bendrija nuo 2025 m. gegužės faktiškai nevykdo veiklos, nėra reikšminga šios bylos kontekste, nes nutarimu bauda paskirta būtent už 2024 m. finansinių ataskaitų nepateikimą. Be to, Bendrijai nebevykdant veiklos, jos vadovas turi galimybę ir teisę likviduoti Bendriją, taip išvengiant prievolės teikti finansinės atskaitomybės dokumentus, priešingu atveju – net jei Bendrija ir nevykdo veiklos, jos vadovas nėra atleidžiamas nuo pareigos teikti finansinių ataskaitų dokumentus. Pareiškėjas, būdamas vienasmeniu Bendrijos vadovu, privalėjo veikti rūpestingai ir kvalifikuotai, daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, o tai, be kita ko, reiškia ir įmonės vidinės veiklos organizavimą taip, kad jo vadovaujamoje Bendrijoje įstatymų nustatytais terminais ir tvarka būtų patvirtinti ir pateikti įmonės finansinių ataskaitų rinkinys.

Atsiliepime taip pat nurodoma, kad T. M. neįvykdė administracinio nurodymo sąlygų, todėl turi prisiimti ir iš to kylančias teisines pasekmes. Pareiškėjas tinkamai buvo informuotas, kad neįvykdžius administracinio nusižengimo protokole nurodyto administracinio nurodymo, šis nurodymas bus laikomas negaliojančiu ir protokolas kartu su kita administracinio nusižengimo bylos medžiaga bus perduoti VĮ Registrų centro darbuotojui, įgaliotam nagrinėti administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka. Institucijos vertinimu, teisingai bei pagrįstai skundžiamame nutarime konstatuota, kad pareiškėjo neveikimas atitinka ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį, jo kaltė įrodyta visiškai, todėl pažeidėjas nubaustas 625 eurų dydžio bauda. Priimdama nutarimą, Institucija nenustatė išimtinių aplinkybių, kurioms esant galima administracinės nuobaudos neskirti arba skirti švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numatyta įstatyme. VĮ Registrų centras, skirdamas baudą, įvertino visas nuobaudai skirti reikšmingas aplinkybes, kurių visuma nesudaro pagrindo spręsti, jog paskirta bauda yra neadekvati padarytam nusižengimui ar administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybei. Pareiškėjui skirtina artima minimaliai ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytai nuobaudai yra individualizuota tinkamai, nėra per griežta ir yra proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir ANK 22 straipsnyje nurodytą administracinės nuobaudos paskirtį, todėl nėra pažeisti nei protingumo, nei teisingumo principai. Institucija, individualizuodama nuobaudą, įvertino tai, kad T. M. už tokio pobūdžio administracinį nusižengimą baudžiama pirmą kartą, turi galiojančias administracines nuobaudas, tame tarpe ir už panašaus pobūdžio administracinį nusižengimą, nebuvo nustatyta pareiškėjo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių.

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 223 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), vadovybės ataskaitos (konsoliduotosios vadovybės ataskaitos), veiklos ataskaitos, metinės ataskaitos, auditoriaus išvados, tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvados nepateikimas Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka užtraukia baudą juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims nuo 600 iki 1 450 eurų.

Skundžiamu nutarimu T. M. pripažintas kaltu pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį dėl to, kad būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2024 m. Bendrijos metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo (toliau – ir MBĮ) 23 straipsnio 3 dalyje. Pažymėtina, kad T. M. Institucijos nutarimu už padarytą nusižengimą paskirta administracinė nuobauda – šiek tiek didesnė nei minimali sankcijoje numatyta 625 eurų dydžio bauda.

Teismas nustatė, kad administracinio nusižengimo padarymo fakto ir kaltės K. J. neginčija, pripažįsta, jog įstatymo nustatytu laiku nepateikė Bendrijos metinių finansinių ataskaitų rinkinio. Skunde iš esmės keliamas už ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą paskirtos nuobaudos individualizavimo klausimas, todėl skundžiamo nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėjamas tik tiek, kiek to prašoma teismui pateiktu skundu.

Pareiškėjas prašo taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir Institucijos nutarimu paskirtą 625 eurų dydžio baudą sumažinti iki 300 eurų dydžio baudos arba skirti švelnesnę administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Teismas pažymi, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama siekiant atgrasyti administracinius nusižengimus padariusius asmenims nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, siekiant nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis bei siekiant atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Nuobauda yra teisėta ir pagrįsta, kai ji skirta įstatymo nustatyta tvarka, laikantis įstatymo nustatytų reikalavimų.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) teisė paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal teismų praktiką, nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024). Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023, 2AT-22-648/2024).

Tiek bylos tyrimo metu, tiek pateiktame skunde pareiškėjas nurodė, kad nuo 2025 m. gegužės mėn. Bendrija faktiškai nevykdo jokios veiklos, neturi jokių kreditorių, trečiųjų šalių interesai nėra pažeisti, veiklos pavojingumas yra mažareikšmis. Teismas pažymi, jog tokios pareiškėjo nurodytos aplinkybė savaime nereiškia, kad ir Bendrijos vadovas gali nevykdyti Bendrijos vadovui įstatymuose numatytų pareigų. Priešingai, šiuo aspektu teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį, kad sustabdžius Bendrijos veiklą ar jai faktiškai jokios veiklos nevykdant, pareiga pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus neišnyksta. Taip pat pastebėtina, jog byloje esantis Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su istorija patvirtina, kad T. M. MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigas užima nuo 2023 m. liepos 14 d. iki šios nutarties priėmimo dienos, t. y. net ir Bendrijai faktiškai nevykdant veiklos iš užimamų Bendrijos vadovo pareigų nėra pasitraukęs, visą laiką atstovavo ir iki šiol atstovauja Bendrijos interesams. Taigi, pareiškėjas, pradėdamas eiti MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigas bei toliau jas eidamas, prisiėmė su tuo galinčias kilti rizikas, atsakomybes ir įsipareigojo laikytis įstatymuose numatytų Bendrijos vadovo pareigų.

Teismų praktikoje nurodyta, kad vadovas turi veikti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, tam, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, o tai, be kita ko, reiškia ir šios bendrijos vidinės veiklos organizavimą taip, kad jo vadovaujamoje bendrovėje įstatymų nustatytais terminais bei tvarka būtų patvirtinti ir pateikti įmonės finansinių ataskaitų rinkiniai (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-116-885/2023).

Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalies nuostatas ir Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo duomenis, Bendrijos finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl MB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2025 m. birželio 1 d. Skunde T. M. nurodo, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikė 2025 m. lapkričio 7 d., t. y. praėjus daugiau nei penkiems mėnesiams nuo privalomo pateikti termino ir tik tada, kai pareiškėjo atžvilgiu jau buvo surašytas 2025 m. spalio 14 d. administracinio nusižengimo protokolas su nurodymu. Teismo vertinimu, pavėluotas finansinių dokumentų pateikimas negali būti vertinamas kaip pareiškėjo atsakomybę švelninanti ar netgi ją šalinanti aplinkybė. Priešingai, T. M., kaip Bendrijos vadovas, turėjo užtikrinti, jog metinių finansinių ataskaitų paruošimui, patvirtinimui ir jų pateikimui Juridinių asmenų registro tvarkytojui reikalingi procesai būtų organizuoti ir atlikti taip, kad nesudarytų kliūčių įvykdyti įstatymuose nustatytas pareigas, nepažeidžiant teisės aktuose įtvirtintų terminų.

Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys, jog minėto nusižengimo sudėtis yra formali ir nereikalauja kokių nors pasekmių. Neabejotina, kad ūkio subjektai privalo atlikti įstatymuose nurodytus veiksmus, priešingu atveju jų veiksmai prieštarautų ūkinės veiklos sąžiningai praktikai, galėtų pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, trukdytų civilinėje apyvartoje priimti finansiškai naudingus sprendimus. Juridinių asmenų registro duomenys, jame kaupiami dokumentai ir bet kokia kita registrui pateikta informacija yra vieša (CK 2.71 straipsnio 1 dalis), kiekvienas asmuo turi teisę gauti bet kokius registro duomenis, jame saugomų dokumentų ar informacijos kopijas (CK 2.72 straipsnio 3 dalis). Metinių finansinių ataskaitų nepateikimas Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui laiku pažeidžia ne tik teisės aktų nuostatas, bet ir trečiųjų asmenų teises susipažinti su šiais dokumentais, todėl teismas iš esmės neturi pagrindo T. M. padaryto administracinio nusižengimo vertinti kaip mažareikšmio, ką skunde nurodė pats pareiškėjas, teigdamas, jog nei kreditorių, nei trečiųjų šalių interesai nėra pažeisti, veiklos pavojingumas yra mažareikšmis.

Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, kuriuo remiantis nuobauda už administracinį nusižengimą skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis ANK bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Administracinės nuobaudos skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar Institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau teismas ar Institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, spręsdami asmeniui skirtinos administracinės nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

ANK 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų ANK 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Įvertinus byloje surinktus duomenis atmestini pareiškėjo argumentai, kad yra pagrindas sumažinti nutarimu paskirtą administracinę nuobaudą (625 eurų baudą) iki administracinio nusižengimo protokole su administraciniu nurodytu nurodytos sumos 300 eurų arba vietoje Institucijos nutarimu skirtos baudos paskirti įspėjimą. Pareiškėjas savarankiška valia neįvykdė administracinio nurodymo ir dėl to prisiėmė riziką dėl skirtinos nuobaudos dydžio. Taigi, sumokėti 300 eurų dydžio baudą T. M. turėjo galimybę, kai jam buvo surašytas minėtas administracinio nusižengimo protokolas, pareiškėjui per administracinio nusižengimo protokole nustatytą terminą to nepadarius, Institucija teisėtai ir pagrįstai pagal teisės normų nuostatas paskyrė sankcijoje numatytą mažesnę nei vidurkio dydžio baudą. Byloje nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiškėjo valios, kurios būtų trukdžiusios Bendrijos finansinės atskaitomybės dokumentus pateikti laiku ar įvykdyti administracinį nurodymą. Institucija taip pat pagrįstai bylos nagrinėjimo metu, taip pat teismas išnagrinėjęs šį skundą nenustatė įstatymo pagrindų dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo.

Kita vertus, Institucija priėmusi skundžiamą nutarimą jame nurodė, kad nenustatė T. M. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Teismas kruopščiai išnagrinėjęs skundo bylą, įvertinęs pareiškėjo tiek tyrimo metu išreikštą poziciją, tiek skunde nurodytas aplinkybes dėl pažeidimo ir kaltės pripažinimo pripažįsta, kad yra pagrindas pareiškėjo lengvinančią aplinkybe pripažinti tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir gailisi dėl jo padarymo (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas išnagrinėjęs skundą administracinio nusižengimo byloje taip pat nenustatė pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Visgi, net ir nustačius vieną T. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismo vertinimu, Institucija tinkamai individualizavo pareiškėjui skirtą administracinę nuobaudą ir teisingai paskyrė artimą minimaliam sankcijoje nustatytam dydžiui baudą. T. M. praeityje buvo nubaustas įspėjimu už tai, kad būdamas „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, neužtikrino, jog teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais VMI būtų pateikta pelno deklaracija. Toks paskirtas įspėjimas turi reikšmės ir šiai nagrinėjamai administracinio nusižengimo bylai, kaip nurodo ir pareiškėjas, tačiau tai nėra pakartotinis asmens baudimas už tą patį nusižengimą. Teismas kritiškai vertina tokį pareiškėjo požiūrį ir pažymi, kad pareiškėjui skirtas įspėjimas už jo, kaip juridinio asmens vadovo netinkamai vykdytinas pareigas, parodo T. M. atsainų požiūrį į užimamas pareigas ir iš to kylančias pareigas. Pažymėtina, kad pats asmuo turi rūpintis tinkamu savo teisių įgyvendinimu ir pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai. Nuobaudos paskyrimui už padarytą šį nusižengimą reikšminga ir tai, kad pareiškėjas praeityje ne kartą baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų, kuriems nėra suėjęs ANK 40 straipsnyje numatytas terminas.

Išnagrinėjęs pareiškėjo skundą teismas daro išvadą, kad T. M. atveju jokių išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas bei skirti švelnesnę nuobaudą, šioje byloje nenustatyta. Dėl to pareiškėjo skundas atmetamas. VĮ Registrų centro 2025 m. gruodžio 4 d. nutarimas Nr. RC-ANR_N-3717-2025 yra keistinas tik dėl nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kuri iš esmės nesudaro pagrindo keisti pažeidėjui nutarimu paskirtos įstatymo nuostatas atitinkančios nuobaudos. Nutarimo naikinti skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 630 straipsniu į teismo posėdį neatvykus nė vienam administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančiam asmeniui, tinkamai pranešus apie teismo posėdžio vietą ir laiką, administracinio nusižengimo byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

T. M. skundo netenkinti.

VĮ Registrų centro 2025 m. gruodžio 4 d. nutarimą Nr. RC-ANR_N-3717-2025 pakeisti: pripažinti T. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai dėl to gailisi.

Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.