Vilniaus apygardos teismo nutartis

2025-08-21 · Civilinė byla Nr. 2S-2262-779/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-08-21
Bylos Nr.
2S-2262-779/2025
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-13811-2025-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Inga Staknienė
Pareiškėjas
G. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-2262-779/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13811-2025-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.6.11; 3.3.2.6.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugpjūčio 21 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Inga Staknienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. M. skundus dėl antstolio Dariaus Blizniko veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas G. M. (toliau – pareiškėjas) pateikė teismui 2025 m. sausio 28 d. ir 2025 m. kovo 19 d. skundus dėl antstoliaus Dariaus Blizniko (toliau – antstolis) veiksmų.

Šalies argumentai

2. 2025 m. sausio 28 d. skunde pareiškėjas nurodė aplinkybes, susijusias su vykdomose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) išieškomomis sumomis. Pažymėjo, jog remiantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 107 straipsniu, mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai. Atitinkamai skunde nurodė, jog pareiškėjo skolos turi būti nurašytos.

3. 2025 m. kovo 19 d. skundu pareiškėjas prašė nurašyti vykdymo išlaidas vykdomose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, jog pareiškėjo turto ir pajamų patikra rodo, jog nėra realios galimybės išieškoti priteistos skolos. Be kita ko, skolų išieškojimui yra suėjęs senaties terminas, todėl institucijos, išdavusios vykdomuosius raštus, pačios juos atsiėmė. Taigi skola buvo nurašyta pagal teisės aktus, todėl atitinkamai turi būti nurašytos ir vykdymo išlaidos nurodytose vykdomosiose bylose.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gegužės 16 d. nutartimi (toliau – skundžiama nutartis) atsisakė priimti pareiškėjo skundus dėl antstolio veiksmų.

5. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pareiškėjas pirmosios instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, jog pasinaudojo ikiteismine tvarka, t. y., kad prieš kreipiantis į teismą su skundais dėl antstolio veiksmų, pareiškėjas pirma kreipėsi į antstolį.

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Pareiškėjas G. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas žemiau nurodytais motyvais:

6.1. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis nesilaikė įstatyme numatytos ikiteisminės skundo nagrinėjimo tvarkos. Pažymėjo, jog pareiškėjas prie teismui teikiamo skundų pridėjo 2025 m. sausio 28 d. ir 2025 m. kovo 19 d. datuotų skundų kopijas, iš kurių matyti, jog skundai buvo adresuoti antstoliui D. Bliznikui. Pareiškėjo vertinimu, pateikti skundai įrodo, kad pareiškėjas laikėsi įstatymų reikalaujamos tvarkos ir pirmiau kreipėsi į antstolį. Tai, kad antstolis nepriėmė patvarkymo ar neperdavė skundo su byla teismui, negali būti vertinama kaip pareiškėjo netinkamas teisės įgyvendinimas.

6.2. Akcentuoja, jog antstoliui per nustatytą terminą neišnagrinėjus skundų, pareiškėjas įgauna teisę su skundu kreiptis iškart į teismą, šia teise, pareiškėjo teigimu, jis ir pasinaudojo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punkte, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas, nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. Bylos apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 16 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundus dėl antstolio veiksmų.

Dėl papildomų įrodymų prijungimo

9. Pareiškėjas prie atskirojo skundo taip pat pridėjo papildomus įrodymus – antstolio Dariaus Blizniko 2025 m. sausio 31 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atsakymo į pateiktą prašymą (skundą) (toliau – Patvarkymas).

10. Pažymėtina, jog naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

11. Šiuo atveju pateiktu papildomu įrodymu pareiškėjas grindžia aplinkybę, jog prieš kreipiantis į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų, jis pirma kreipėsi ir į antstolį. Pareiškėjo teigimu, antstolis, išnagrinėjęs 2025 m. sausio 28 d. skundą ir jo netenkinęs Patvarkymu, turėjo persiųsti skundą teismui, tačiau to nepadarė.

12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktą įrodymą, sprendžia, kad pareiškėjas turėjo galimybę jį pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau to nepadarė. Vis dėlto, atsižvelgus į tai, kad šis įrodymas turi įrodomosios reikšmės sprendžiant klausimą, ar pareiškėjas tinkamai pasinaudojo ikiteismine skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka, apeliacinės instancijos teismas jį prijungia prie bylos medžiagos.

Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių

13. Bylos duomenimis nustatyta, jog Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Kenos užkarda 2013 m. spalio 11 d. priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1 013,67 Eur (3 500 Lt) skolos (baudos) išieškojimo iš skolininko G. M. (pareiškėjo), valstybės naudai. Minėto vykdomojo dokumento pagrindu 2014 m. spalio 2 d. buvo užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini).

14. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Kenos užkarda 2015 m. balandžio 24 d. priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1 158 Eur skolos (baudos) išieškojimo iš skolininko G. M. (pareiškėjo), valstybės naudai. Minėto vykdomojo dokumento pagrindu 2015 m. birželio 26 d. buvo užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini).

15. Dariaus Blizniko kontoroje gautas pareiškėjo 2025 m. sausio 28 d. skundas dėl antstolio veiksmų. 2025 m. sausio 31 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atsakymo į pateiktą prašymą (skundą) (Patvarkymas) antstolis pažymėjo, jog pareiškėjo skunde nėra skundo dalyko, be kita ko, nurodė ir tai, jog pareiškėjo skunde dėstoma informacija yra nematerialinis teisinis reikalavimas dėl antstolio atliktų veiksmų teisėtumo ar atsisakymo juos atlikti, bet proceso šalies prašymas vykdomojoje byloje. Atitinkamai, pareiškėjo dokumentą antstolis laikė ne skundu, o prašymu.

16. Pareiškėjas, nesutikdamas su antstolio atsakymu, kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su 2025 m. sausio 31 d. skundu (prašymu) dėl antstolio veiksmų, be kita ko, pateikdamas ir dar vieną 2025 m. kovo 19 d. skundą dėl antstolio veiksmų.

17. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundus, nustatęs, jog pareiškėjas nepasinaudojo ikiteismine skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka.

Dėl atskirojo skundo argumentų.

18. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesutinka, kad jis netinkamai pasinaudojo ikiteismine skundo nagrinėjimo tvarka, ir pažymėjo, jog skundus antstoliui pateikė tinkamai. Pareiškėjas taip pat teigia, kad nėra atsakingas už tai, jog antstolis, nesutikdamas su skundais, jų nepersiuntė teismui. Todėl atitinkamai, pareiškėjo vertinimu, įstatymas suteikia jam teisę su skundais kreiptis tiesiogiai į teismą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo nurodytais argumentais.

19. Pažymėtina, kad vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu (CPK 613 straipsnis). Siekiant užtikrinti antstolio atliekamų veiksmų teisėtumą, suinteresuotam asmeniui, manančiam, kad antstolio veiksmai ar atsisakymas juos atlikti pažeidžia teises ar įstatymų saugomus interesus, suteikta teisė apskųsti antstolio procesinius veiksmus arba atsisakymą atlikti procesinius veiksmus (CPK 510 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021).

20. CPK 510 straipsnio 2 dalyje nurodytą skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Antstolio patvarkymas, kuriuo nepatenkintas skundas persiunčiamas teismui, yra neskundžiamas (CPK 510 straipsnio 3 dalis).

21. Pagal CPK 510 straipsnio 4 dalį, jeigu antstolis neišnagrinėjo skundo per CPK 510 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, pareiškėjui pateikus skundą teismui, pastarasis, nagrinėdamas skundą dėl antstolio neveikimo, toje pačioje byloje išnagrinėja ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti.

22. Taigi CPK 510 straipsnio 2–3 dalyse yra reglamentuota privaloma ikiteisminė skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka, pagal kurią skundas dėl antstolio veiksmų (neveikimo) pirmiausia paduodamas antstoliui. Tais atvejais, kai antstolis per CPK 510 straipsnyje nustatytą terminą nepriima patvarkymo dėl pateikto skundo, vykdymo proceso dalyvis turi teisę kreiptis su skundu dėl antstolio veiksmų tiesiogiai į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2013. Teismų praktika. 2013, 40, p. 232-237).

23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad privalomo išankstinio skundų dėl antstolio veiksmų sprendimo ne teisme institutas grindžiamas, inter alia (be kita ko), veiksmingumo ir operatyvumo principais. Ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai; išankstinis skundo nagrinėjimas suteikia galimybę pačiam antstoliui ištaisyti vykdymo trūkumus, taip išvengiant nereikalingo bylinėjimosi teisme ir su tuo susijusio vykdymo proceso vilkinimo, be to, išankstinio skundo nagrinėjimo metu išaiškinamos reikšmingos aplinkybės, surenkami aktualūs bylai duomenys, tai palengvina ir pagreitina ginčo nagrinėjimą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2013).

24. Kaip jau nustatyta bylos duomenimis, pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateikė du skundus dėl antstolio veiksmų (2025 m. sausio 28 d. skundas (prašymas); 2025 m. kovo 19 d. skundas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo). Antstolis Patvarkymu išsprendė tik 2025 m. sausio 28 d. skundą (prašymą) bei sprendė, jog pareiškėjo dokumentas kvalifikuotinas ne kaip skundas dėl antstolio veiksmų, o kaip prašymas, todėl nurodė papildomą informaciją, susijusią su skola bei nurodė šio Patvarkymo apskundimo tvarką. Byloje duomenų, jog antrasis 2025 m. kovo 19 d. skundas buvo pateiktas antstoliui ir antstolis dėl jo būtų priėmęs motyvuotą patvarkymą, nėra.

25. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog 2025 m. sausio 28 d. skundas (prašymas) antstoliui nebuvo pateiktas, kadangi byloje esantis Patvarkymas patvirtina jo pateikimą ir priėmimą. Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismui šio Patvarkymo nebuvo pateikęs, dėl ko pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybės tinkamai įvertinti situacijos. Vis dėlto iš Patvarkymo turinio matyti, jog antstolis šį dokumentą vertino kaip prašymą, o ne kaip skundą, todėl Patvarkymu pateikė atsakymą pareiškėjui ir, atsižvelgiant, kad tai vertino kaip prašymą, jo teismui nepersiuntė. Atskirajame skunde pareiškėjas nepateikia jokių argumentų, pagrindžiančių, kad antstolis nepagrįstai jo pateiktą dokumentą įvertino kaip prašymą.

26. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs antstolio Patvarkyme nurodytas aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su antstolio vertinimu, jog pareiškėjo pateiktas dokumentas atitinka prašymo, o ne skundo dėl antstolio veiksmų turinį.

27. Akcentuotina, jog prašymas antstoliui yra procesinis veiksmas, kuriuo vykdymo proceso šalis kreipiasi į antstolį dėl konkretaus veiksmo atlikimo ar informacijos suteikimo, pavyzdžiui, prašoma areštuoti turtą, išduoti pažymą, pateikti informaciją ar atlikti kitą vykdymo veiksmą; toks prašymas nagrinėjamas pačio antstolio kompetencijos ribose ir jie nėra persiunčiami teismui. Tuo tarpu skundas dėl antstolio veiksmų yra procesinė gynybos priemonė, kuria skundžiami antstolio atlikti ar neatlikti veiksmai, jei jie, šalies nuomone, prieštarauja įstatymui ar pažeidžia jos teises; skundas visų pirma pateikiamas pačiam antstoliui, kad šis galėtų ištaisyti pažeidimą ar pateikti paaiškinimus, ir tik jei antstolis skundo netenkina – jis perduodamas nagrinėti teismui, kurio tikslas yra patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą.

28. Iš 2025 m. sausio 28 d. skundo turinio matyti, jog pareiškėjas nurodo aplinkybes, susijusias su susidariusiomis skolomis vykdomose bylose, bei remiasi Mokesčių administravimo įstatymo 107 straipsniu, pagal kurį, pareiškėjo vertinimu, pasibaigus senačiai, jo skola turi būti nurašyta. Tačiau skunde pareiškėjas nenurodo jokio skundo dalyko – kokius konkrečius antstolio veiksmus ar neveikimą jis skundžia ir kokio procesinio rezultato prašo. Įvertinus tokio dokumento pobūdį ir turinį, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, antstolis pagrįstai konstatavo, kad pateiktas dokumentas atitinka prašymo, o ne skundo turinį ir dalyką, bei patvarkyme nurodė apskundimo tvarką, šio prašymo nepersiunčiant teismui. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjo dokumentas pagrįstai kvalifikuotas kaip prašymas, todėl nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog, nepateikęs turinį atitinkančio skundo antstoliui, pareiškėjas netinkamai įgyvendino pareigą pasinaudoti ikiteismine skundo nagrinėjimo tvarka.

29. Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, kad vien pareiškėjo dokumento įvardijimas pagal jo supratimą, nesudaro pagrindo antstoliui ar teismui dokumentą kvalifikuoti atitinkamai. Dokumento teisinę prigimtį lemia jo turinys ir dalykas.

30. Pareiškėjas teismui taip pat pateikė ir 2025 m. kovo 19 d. skundą dėl vykdymo išlaidų nurašymo.

31. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galimybę spręsti, kad šis skundas buvo pateiktas antstoliui. Iš skundo turinio matyti, jog skunde nurodytas antstolio D. Blizniko el. pašto adresas ((duomenys neskelbtini)), todėl manytina, jog galimai skundas buvo siųstas elektroninio ryšio priemonės, tačiau nėra jokių duomenų, jog antstolis realiai būtų gavęs pareiškėjo skundą ar pateikęs atsakymą į išsiųstą pareiškėjo el. laišką. Pareiškėjas taip pat nenurodo jokių aplinkybių, kokiomis priemonėmis skundas buvo išsiųstas antstoliui, ar minimas skundas buvo siųstas registruota siunta, ar kitais leistinais būdais, todėl apeliacinės instancijos teismui neturint duomenų, iš kurių būtų galima spęsti, jog pareiškėjas tinkamai įvykdė pareigą prieš kreipiantis teismą su skundu, pirma su 2025 m. kovo 19 d. skundu kreiptis į antstolį, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas atsisakyti priimti ir šį skundą yra teisėtas bei pagrįstas.

32. Pareiškėjo argumentai, jog pateikti byloje skundai patvirtina, kad minimi abu skundai antstoliui buvo pateikti tinkamai, yra nepagrįsti. Pažymėtina, jog skundų kopijų pateikimas teismui savaime neįrodo jų išsiuntimo antstoliui ir fakto, kad su jais buvo tinkamai susipažinta. Todėl pareiškėjui kyla pareiga įrodyti, jog jis tinkamai atliko informavimo pareigą, kurios apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas šiuo atveju neįvykdė.

Dėl bylos procesinės baigties

33. Apibendrindamas tai, kas aukščiau nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė CPK 510 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias skundų dėl antstolio veiksmų priėmimo tvarką. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 16 d. nutartį panaikinti ar pakeisti, todėl nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

34. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Inga Staknienė