Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, susituokęs, neteistas, nedirbantis (pensininkas), gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis A. S., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent 2017 m. gruodžio 5 d. apie 10.58 val. Alytuje, Naujojoje gatvėje ties pastatu Nr. 74, kaltinamasis, vairuodamas automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus – artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos privalėjo sulėtinti važiavimo greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleisti kelyje su viena eismo juosta kiekviena kryptimi į bet kurią eismo juostą įėjusį pėsčiąjį, važiuodamas Naująja gatve link Naujosios – Žuvinto – Raudonkalnio gatvių sankryžos, automobilio priekine kaire puse partrenkė pėsčiųjų perėja ėjusią A. T., dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata, nes dėl dešinio gaktikaulio viršutinės ir apatinės šakų lūžimo ir kryžkaulio dešinės pusės lūžimo A. T. sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.

Kaltinamasis A. S. visiškai pripažino kaltę. Paaiškino, kad 2017 m. gruodžio 5 d. apie 10 val. jis Alytaus mieste vairavo savo automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Buvo blaivus. Važiavo vienas, judėjo Naująja gatve iš autobusų stoties link miesto centro. Važiuodamas apie 40 km/h greičiu, artėjo prie pėsčiųjų perėjos netoli prekybos centro „Rimi“. Ties pėsčiųjų perėja yra šviesoforas, bet tuo metu jis neveikė. Iki perėjus likus apie 30 m atstumui, kaltinamasis pastebėjo, kad keli pėstieji yra įžengę į gatvę, bet jie buvo priešingoje eismo juostoje, todėl jis nelėtino ir nestabdė vairuojamo automobilio. Tuo metu jį labai akino ryški saulė, buvo net nuleidęs apsauginį skydelį. Kai iki pėsčiųjų perėjos buvo likę 1,5 – 2 metrai, tik tada jis pamatė savo eismo juostoje pėsčiųjų perėja einančią moterį. Staigiai stabdė, bet buvo pašalę, ratai slydo ir jis nespėjo sustoti, partrenkė moterį vairuojamo automobilio priekine dalimi. Po smūgio moteris nugriuvo ant asfalto. Sustabdęs automobilį, kaltinamasis išlipo ir nuskubėjo prie gulinčios moters, klausė, kaip ji jaučiasi, moteris buvo sąmoninga, kalbėjo. Jis telefonu iškvietė greitąją med. pagalbą ir policiją. Atvykusi GMP partrenktą moterį išvežė į ligoninės priėmimo skyrių. Netrukus atvyko ir policijos pareigūnai, kurie jį apklausė. Iš karto pripažino, kad eismo įvykis įvyko dėl jo kaltės, nes jis privalėjo prieš perėją sustoti, praleisti pėsčiuosius. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi. Jo vairavimo stažas virš 40 metų ir anksčiau jis niekada nebuvo sukėlęs eismo įvykio. Nukentėjusią moterį lankė ligoninėje, jos atsiprašė. Lankė ją ir vėliau, kai ji buvo reabilitacijos skyriuje. Jo automobilis buvo apdraustas, todėl žalą nukentėjusiajai atlygino draudimo įmonė. Be to, kaltinamasis savo noru irgi atlygino nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą. Prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir bylą nutraukti. Taip pat prašė netaikyti baudžiamojo poveikio priemonių, nes jo turtinė padėtis sunki, jis pensininkas, gauna nedideles išmokas, turi sveikatos problemų, jam sunku judėti, o tenka dažnai lankytis įvairiose gydymo įstaigose, todėl netekus teisės vairuoti labai pasunkėtų jo gyvenimas, būtų apribotos jo galimybės nuvykti pas gydytojus.

Bylos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. S. kaltę taip pat pripažino ir analogiškai paaiškino nusikaltimo padarymo aplinkybes (1 t., b. l. 85–86).

Nukentėjusioji A. T., apklausta teisme, parodė, kad įvykio dieną apie 10 val. ji kartu su vyru A. T. ėjo link prekybos centro „Rimi“, jiems reikėjo pereiti Naująją gatvę. Šią gatvę kirto eidami pėsčiųjų perėja, kuri yra reguliuojama šviesoforu, tačiau tą kartą šviesoforas neveikė. Oras buvo geras, švietė saulė. Kai jau buvo perėjusi vieną gatvės pusę, pamatė jai iš dešinės atvažiuojantį lengvąjį automobilį, tačiau jis buvo dar pakankamai toli, todėl ji drąsiai ėjo perėja per gatvę. Jos vyras irgi ėjo jai iš paskos, bet jis buvo atsilikęs. Kai jau beveik baigė pereiti gatvę, pajautė smūgį į dešinę kūno pusę. Nuo smūgio nukrito ant asfalto, pajuto didelį skausmą visame kūne. Suprato, kad ją partrenkė automobilis. Automobilio vairuotojas iškvietė medikus ir ją pristatė į ligoninę. Ten nustatė, kad jai lūžo dubens kaulai. Po to keturis mėnesius išgulėjo aukštielninka, jautė stiprius skausmus, negalėjo savarankiškai apsitarnauti. Iki šiol jos sveikata neatsistatė, ji juda tik su vaikštyne, jai dažnai skauda galvą, tenka nuolat vartoti vaistus. Po įvykio kaltinamasis lankė ją ligoninėje, bet nuoširdžiai jos neatsiprašė.

Liudytojas A. T., apklaustas teisme, parodė, kad su žmona A. T. ėjo link autobusų sustojimo. Jiems reikėjo pereiti Naująją gatvę. Ėjo per pėsčiųjų perėją ties pastatu Naujoji g. 74. Ši perėja yra reguliuojama šviesoforu, tačiau tuo metu šviesoforas neveikė. Pasižiūrėjo į abi kelio puses, matė vieną atvažiuojantį automobilį, bet jis buvo dar pakankamai toli, žmona pasakė, kad spės pereiti gatvę. Abu įžengė į pėsčiųjų perėją ir ėjo per gatvę. Liudytojo teigimu jis ėjo atsilikęs nuo žmonos maždaug 20 metrų, nes jam skauda kojas ir todėl jis labai lėtai eina. Pamatė, kad jo žmoną perėjoje partrenkė lengvasis automobilis. Po smūgio tas automobilis sustojo. Žmona gulėjo ant asfalto, buvo gyva. Jis grįžo namo pasiimti telefono, kad iškviesti greitąją, o kai grįžo į įvykio vietą, policija ir greitoji buvo jau atvykę. Žmoną GMP išvežė į Alytaus ligoninės priėmimo skyrių. Vairuotojas, kuris partrenkė jo žmoną, kiekvieną dieną ateidavo į ligoninę jos lankyti, taip pat jos atsiprašė. Po įvykio A. T. sunkiai vaikšto, juda tik po butą, jai reikalinga nuolatinė priežiūra ir pagalba.

Alytaus apskrities VPK Reagavimo skyriaus tyrėjo A. B. 2017 m. gruodžio 5 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2017 m. gruodžio 5 d. apie 09.58 val. Alytuje, Naujojoje gatvėje prie pastato Nr. 74, važiuojamojoje kelio dalyje, automobilis „Opel Zafira“, v/n Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas A. S., gim. (duomenys neskelbtini) (įvykio vietoje policijos pareigūnų ekipažas A1817 nustatė 0.00 promilės girtumą (blaivus)), šviesoforu reguliuojamoje (šviesoforas neveikė) pėsčiųjų perėjoje partrenkė A. T., gim. 1943 m., kurią kliudė automobilio kairės pusės priekiu (1 t., b. l. 1).

Alytaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus specialisto Ž. P. 2017 m. gruodžio 5 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad policija gavo telefoninį pranešimą iš Alytaus GMP apie į ligoninę pristatytą A. T., kuriai diagnozuotas dubens kaulų lūžis, ji paguldyta į ligoninės traumatologijos skyrių (1 t., b. l. 5).

Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ir nuotraukų bei plano matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti Alytuje, Naujojoje g. prie pastato Nr. 74; apžiūra atlikta šviesiu paros metu, esant natūraliam apšvietimui; protokole pažymėta, kad asfalto danga šlapia, stabdymo žymių nėra, teritorijoje galioja kelio ženklas 533, 544 „Pėsčiųjų perėja“; automobilis „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rastas stovintis pėsčiųjų perėjos ribose, priekiu link Žuvinto – Naujoji gatvių sankryžos (1 t., b. l. 11–22).

Transporto priemonės „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu užfiksuota, kad įlenktas automobilio variklio dangtis; padangų būklė atitinka reikalavimus; po apžiūros automobilis grąžintas savininkui A. S. (1 t., b. l. 23–25, 26).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu fiksuota, kad A. S. pateikė transporto priemonės „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), savo vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros rezultatų kortelę, draudimo liudijimą. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad iki įvykio transporto priemonė „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atitiko techninius reikalavimus, galiojo įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas (1 t., b. l. 37–42).

Iš specialisto išvados Nr. T-A 12599/2017(01) matyti, kad A. T. kraujyje etilo alkoholio nerasta (1 t., b. l. 28).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio 2018 m. sausio 10 d. specialisto išvada Nr. G 35/2018(06) patvirtina, kad nukentėjusiajai A. T. kliniškai nustatytas dešinio gaktikaulio viršutinės ir apatinės šakų lūžimas, kryžkaulio dešinės pusės lūžimas; sužalojimas padarytas veikiant dubens dešinę pusę kietu buku žalojančiu daiktu, smogiant juo arba atsitrenkiant į jį; sužalojimas galėjo būti padarytas autoįvykio metu; padarytas sveikatos sužalojimas kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinio gaktikaulio viršutinės ir apatinės šakų lūžimo ir kryžkaulio dešinės pusės lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 35–36).

Valstybinės medicinos tarnybos Alytaus skyriaus 2018 m. rugsėjo 21 d. ekspertizės aktas Nr. G 901/2018(06) patvirtina, kad nukentėjusiajai A. T. padarytas sužalojimas neatitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijų, todėl specialisto 2018 m. sausio 10 d. išvadoje Nr. G 35/2018(06) duota sveikatos sutrikdymo masto kvalifikacija nekeistina. A. T. padarytas sužalojimas galėjo sąlygoti iki sužalojimo buvusių lėtinių susirgimų paūmėjimą, tačiau tai negali turėti įtakos vertinant sveikatos sutrikdymo mastą. A. T. stacionarinis gydymas laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 3 d. iki 2018 m. balandžio 26 d. yra jai padaryto sužalojimo kompleksinio gydymo tęsinys (2 t., b. l. 20–22).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla asmeniui, kuris, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šiame straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas kitas žmogus), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, kaltininko veikoje būtina nustatyti visų trijų aukščiau nurodytų požymių buvimą. Esminę reikšmę turi tai, ar eismo dalyvio padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-158/2009, 2K-127/2010, 2K-73/2011, 2K-35-895/2017 ir kt.).

Byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai, įvertinus juos visumoje, patvirtina, kad kaltinamasis A. S., vairuodamas kelių transporto priemonę, nevykdė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 30 punkto reikalavimų, kas nulėmė eismo įvykio kilimą ir nusikalstamų padarinių atsiradimą. KET 30 punktas imperatyviai nurodo, kad vairuotojas, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį. Kaltinamasis A. S. nevykdė šios vairuotojo pareigos, t. y. artėdamas prie pėsčiųjų perėjos, jis nesulėtino važiavimo greičio, nesustojo ir nepraleido perėja ėjusios nukentėjusiosios A. T., ją partrenkė. Būtent dėl kaltinamojo padaryto KET 30 punkto pažeidimo kilo eismo įvykis, kurio metu nukentėjo A. T., jai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusioji po eismo įvykio buvo pakartotinai gydoma stacionariai, kas sukėlė teismui abejones dėl jai padaryto sveikatos sutrikdymo masto, tačiau paskyrus byloje teismo medicinos ekspertizę ir gavus ekspertizės aktą nustatyta, kad A. T. stacionarinis gydymas buvo susijęs su iki sužalojimo buvusių lėtinių susirgimų paūmėjimu, o tai negali turėti įtakos vertinant sveikatos sutrikdymo mastą, todėl A. T. padarytas sužalojimas neatitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijų. Teismas neturi pagrindo abejoti teismo medicinos ekspertizės akto išvadomis, taigi, konstatuojama, kad nukentėjusiajai eismo įvykio metu padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamasis A. S. nenumatė, kad dėl jo veikos gali atsirasti pavojingi padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas galėjo ir turėjo tai numatyti. Kaltinamasis aiškina, kad jis nematė perėja ėjusios nukentėjusiosios, nes jį akino ryški saulė, be to, buvo slidi kelio danga, todėl jis nespėjo sustoti ir partrenkė pėsčiąją. Tačiau tokie kaltinamojo paaiškinimai nešalina ir nemažina jo atsakomybės, nes kaltinamasis privalėjo įvertinti buvusias eismo sąlygas ir vairuoti saugiai bei atidžiai, tačiau jis elgėsi nusikalstamai nerūpestingai, nevykdė KET 30 punkto reikalavimų, dėl ko ir kilo eismo įvykis. Tarp kaltinamojo veikimo ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo A. S. veiksmuose yra visi BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Kaltinamasis ir jo sutuoktinė V. S. pateikė teismui prašymus atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jį laiduotojos V. S. atsakomybei vienerių metų terminui be užstato. Prašymuose nurodė, kad jie gyvena santuokoje daugiau kaip 36 metus, jų šeima darni, V. S. sutuoktinio gerbiama, jam yra autoritetas, ji turi visas galimybes daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, kad šis laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų (1 t., b. l. 120–122).

Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos įtvirtintos BK 40 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. BK 40 straipsnio 2 dalyje išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi egzistuoti visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos. Be to, teismas, priimdamas sprendimą dėl galimybės taikyti laidavimo institutą, privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Sprendžiant, ar asmuo yra vertas teismo pasitikėjimo ir gali būti laiduotoju, turi būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. S. padarė neatsargų nusikaltimą. A. S. nuo tyrimo pradžios neneigė savo kaltės, pripažino, kad tik per jo neatidumą ir nerūpestingumą buvo sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata, dėl to jis atgailavo, stengėsi sušvelninti padarinius, lankė nukentėjusiąją ligoninėje, domėjosi jos sveikatos būkle. Teisminio bylos nagrinėjimo eigoje kaltinamasis savo noru atlygino nukentėjusiajai 3 000 Eur už jai padarytą neturtinę žalą. Pažymėtina, kad ir draudimo įmonė atlygino žalą nukentėjusiajai, pagal byloje esančius duomenis A. T. paskaičiuota ir patvirtinta 3 429,70 Eur dydžio draudimo išmoka (3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 289,76 Eur gydymo išlaidoms, 120,00 Eur už specialią lovą patirtoms išlaidoms atlyginti ir 19,94 Eur už pavežimo paslaugas) (1 t., b. l. 47). Teismas, įvertinęs kaltinamojo kritišką požiūrį į savo veiksmus, jo elgesį po eismo įvykio, sprendžia, kad yra pagrindas pripažinti, jog kaltinamasis nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, jis dėjo pastangas sušvelninti padarinius, atlygino neturtinę žalą, todėl šios aplinkybės pripažįstamos atsakomybę lengvinančiomis. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. A. S. nusikalto pirmą kartą (1 t., b. l. 91). Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus už 5 metus matyti, kad A. S. tik du kartus baustas administracinėmis nuobaudomis už KET pažeidimus (abu kartus paliko automobilį stovėti draudžiamoje vietoje), nuobaudos nebegaliojančios (1 t., b. l. 93–94). Priklausomybės ligų ir psichiatro įskaitoje neįrašytas (1 t., b. l. 97). Pagal Sodros duomenis A. S. iki 2009 m. dirbo, šiuo metu yra pensininkas, jam nustatytas neįgalumas (gauna netekto darbingumo pensiją). Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę, sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog A. S. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, jau vien baudžiamasis procesas turėjo kaltinamajam pakankamą auklėjamąjį poveikį, leido jam kritiškai įvertinti savo veiksmus ir paskatino ateityje laikytis įstatymų.

BK 40 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Nagrinėjamoje byloje prašymą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pateikė kaltinamojo sutuoktinė V. S., kuri yra neteista, nebausta administracinėmis nuobaudomis, dirbanti (1 t., b. l. 124–128). Iš V. S. teisme duotų paaiškinimų matyti, kad jos ir kaltinamojo šeima darni, sutuoktiniai daug metų gyvena drauge, gerbia vienas kitą, V. S. turi autoritetą kaltinamajam. Įvertinus aptartas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, jog V. S. yra verta teismo pasitikėjimo, jos asmeninės savybės, artimi ir geri tarpusavio santykiai su kaltinamuoju leis daryti jam teigiamą įtaką.

Tokiu būdu, teismas konstatuoja, kad yra visos įstatymo – BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį A. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už jo padarytą nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, perduodant jį laiduotojos V. S. atsakomybei. Įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, laiduotojos turtinę padėtį, laidavimas skirtinas be užstato, nustatant minimalų vienerių metų laidavimo terminą. Atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu, baudžiamoji byla nuosprendžiu nutrauktina (Baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalis, 303 straipsnio 4 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Pagal BK 67 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Klausimą – skirti ar neskirti baudžiamojo poveikio priemonę, teismas svarsto, individualiai įvertindamas kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis. BK 67 straipsnio 2 dalyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės, kurias gali skirti teismas, tame tarpe gali būti skiriamas uždraudimas naudotis specialia teise (67 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai yra padarytas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-421/2014). Pagal suformuotą teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-431/2013, Nr. 2K-329/2013 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. S. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemonę. Tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad A. S. padarė neatsargų nusikaltimą, veikos padarymo metu jis nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Kaltinamasis, kuris yra 70 metų amžiaus, vairuoja nuo 1972 m., t. y. turi 46 metų vairuotojo stažą, ir yra pakankamai drausmingas vairuotojas. Nors nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo vieną galiojančią administracinę nuobaudą už tai, kad vairuojamą automobilį pastatė stovėti kelio ženklo 333 (stovėti draudžiama) galiojimo zonoje, tačiau tai teismo vertinimu nėra šiurkštus KET pažeidimas. Po nusikaltimo A. S. nepadarė jokių administracinių nusižengimų. Teismo nuomone, dėl kaltinamojo neatsargumo kilęs eismo įvykis, kai buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios A. T. sveikata, yra atsitiktinio pobūdžio. Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad šiuo atveju teisės vairuoti transporto priemones uždraudimas būtų pernelyg griežtas, neatitinkantis teisingumo ir protingumo principų ir pažeistų proporcingumo reikalavimą, todėl ši baudžiamojo poveikio priemonė A. S. neskirtina. Tačiau įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį, kilusius padarinius, bei siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, teismas mano, kad tikslinga paskirti kaltinamajam kitą baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri nustatytina 10 MGL dydžio.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302, 304 – 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. S., padariusį Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindu pagal laidavimą be užstato ir perduoti jį laiduotojos V. S. atsakomybėn, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, o baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti A. S. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 (dešimt) MGL dydžio, t. y. 500,00 Eur įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Įmoka sumokama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą (duomenys neskelbtini) AB SEB banke, nurodant mokėjimo paskirtį – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, mokėtojo vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai V. S., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo, tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti, kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (Baudžiamojo kodekso 74 straipsnio 2 dalis).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.