- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-25
- Bylos Nr.
- AN2-19-576/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01179-2023-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nida Vigelienė
- Pažeidėjas
- A. Š.
- Advokatai
- Marius Devyžis
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Š. atstovo advokato Mariaus Devyžiaus (toliau ir – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 15 d. nutarimo, kuriuo A. Š. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, nubaustas 500 Eur dydžio bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
1. A. Š. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 15 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 500 Eur dydžio bauda už tai, kad jis, būdamas MB „A“ (toliau - ir Bendrija), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), vadovu ir žinodamas apie Bendrijos finansinę padėtį, t. y. kad Bendrija neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tačiau patikrinus piniginių lėšų judėjimą nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 14 d., nustatyta, kad A. Š. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrijos kreditoriais ir taip savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą bei tvarką, kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) interesus.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai, proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniame skunde A. Š. atstovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 15 d. nutarimą ir A. Š. atžvilgiu nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, nesant administracinio nusižengimo sudėties.
2.1. Apeliantas pažymi, kad byloje nėra įrodymų, jog Bendrija neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nurodo, jog teismas, pripažindamas asmenį kaltu pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, privalo įsitikinti, kad bendrovė konkretaus mokėjimo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, tačiau šiuo atveju tai nebuvo padaryta, teismas detaliai neanalizavo byloje esančių duomenų. Byloje nėra nei vieno rašytinio įrodymo, pagrindžiančio aptariamo nusižengimo padarymą – nusižengimo padarymo fakto neįrodo nei Bendrijos balanso duomenys, kuriuose pateikiama informacija dėl mokestinės nepriemokos dydžio, nei Bendrijos banko išrašų turinys. Pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo konstatuoti, kad Bendrija, atlikdama konkrečius mokėjimus, neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditorių reikalavimams patenkinti. Taigi, teismas negalėjo konstatuoti, jog šioje byloje nustatyta ši būtinoji sąlyga atsakomybei pagal ANK 120 straipsnį kilti.
2.2. A. Š. atstovas pabrėžia, kad byloje nebuvo nustatinėjamos aplinkybės, ar kiekvieno mokėjimo metu Bendrija turėjo galimybę patenkinti visus tuo metu pareikštus reikalavimus – to visiškai nesistengė daryti nei VMI, nei teismas. Atstovas pabrėžia ANK 567 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nuostatą, jog draudžiama įrodinėjimo pareigą perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, taigi, būtent VMI ir teismas turi įrodyti, kad A. Š. padarė aptariamą nusižengimą.
2.3. Apeliaciniame skunde A. Š. atstovas nurodo, kad nors teismas išsamiai aptarė CK 6.930¹ straipsnio normą, jos taikymo sąlygas, vis dėlto, asmenį traukiant pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį nepakanka nustatyti tik CK 6.930¹ straipsnio nuostatų pažeidimo – tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu, būtina nustatyti visą ANK 120 straipsnio sudėtį. Toliau apeliantas aptaria, kokie elementai sudaro administracinio nusižengimo sudėtį: objektas, objektyvieji požymiai, subjektas, subjektyvieji požymiai, bei pabrėžia, kad pripažįstant asmenį kaltu visi šie elementai privalo būti nustatomi. Pažymi, kad pagal ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo esmę, kaltė dėl nusižengimo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia, t. y. kai asmuo, sąmoningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises.
2.4. Pasak apelianto, iš teismo priimto nutarimo matyti, jog A. Š. veiksmuose nėra nustatytas būtinasis ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas administracinio nusižengimo subjektyviosios pusės sudėties požymis – tyčia. Teismas padarė išvadą, kad: „Be kita ko, nėra pagrindo netikėti, jog A. Š. veiksmais nesilaikant atsiskaitymo su kreditoriais eilės, nebuvo piktybiniai, priešingai, jais mėginta atsiskaityti su didžiausiais klientais, nuo kurių iš esmės priklausė įmonės veikla“ (skundžiamo nutarimo 8 psl. pirmoji pastraipa). Taigi, byla turi būti nutraukta ANK 565¹ straipsnio 1 punkto pagrindu, nes nenustatyta administracinio nusižengimo sudėtis. A. Š. atstovas nurodo, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, jog tikrinamuoju laikotarpiu (2021 m. rugpjūčio 1 d. – 2023 m. rugpjūčio 14 d.) Bendrijos sąskaitoje buvo vykdomi mokėjimai/atsiskaitymai, kad Bendrija tuo metu vykdė veiklą ir jos atlikti mokėjimai buvo išimtinai su įprastinės veiklos vykdymu susiję mokėjimai. Taip pat nėra ginčo dėl to, kad įsiskolinimas VMI buvo dengiamas, tačiau ne sutartais terminais. Šias aplinkybes patvirtino ir pirmosios instancijos teismas.
2.5. Apeliantas, be kita ko, nesutinka su teismo padaryta išvada, kad esant sunkiai Bendrijos finansinei padėčiai vadovas privalėjo vykdyti atsiskaitymus CK 6.930¹ straipsnio nustatyta tvarka, o tokios imperatyviai nustatytos pareigos nevykdymas yra ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymas. Pažymi, kad tokia teismo išvada suformuoja ydingą taisyklę, jog tuo atveju, jei bendrovė neturi finansinių galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais, visi bendrovės mokėjimai turi būti atliekami išimtinai pirmesnės eilės kreditoriams. Teigia, jog padarius tokią išvadą tuo pačiu konstatuojama, kad jeigu bendrovės finansinė padėtis yra sunki, t. y. bendrovė neturi pakankamai lėšų atsiskaityti su pirmesniais eilės kreditoriais, bendrovė negali toliau vykdyti veiklos, nes yra uždraudžiamas bet koks atsiskaitymas su kitais kreditoriais. Tokia išvada akivaizdžiai prieštarauja elementariausiai verslo logikai, kadangi tik veikiant tokiu verslo modelio algoritmu, t. y. patiriant išlaidas (atsiskaitant su kitais kreditoriais) ir gaunant pajamas, bendrovė galėtų atsiskaityti su savo kreditoriais, kas ne tik apsaugotų kreditorių teises ir interesus, bet ir eliminuotų bet kokią bendrovės bankroto tikimybę.
2.6. A. Š. atstovo įsitikinimu, vien tik formalus skundžiamame nutarime dėstomas ANK 120 straipsnio 1 dalies ir CK 6.930¹ straipsnio taikymas prieštarauja teisingumo principui ir yra netinkamas. Bendrija, susidūrusi su finansiniais sunkumais, veikdama nurodytu verslo modeliu, patirdama išlaidas ir gaudama pajamas, laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 10 d. iki 2023 m. spalio 3 d., sumažino savo turimą mokestinės nepriemokos VMI sumą net 38 proc. Apelianto vertinimu, toks atsiskaitymas, kuomet yra atsiskaitoma su žemesnės eilės kreditoriais vykdant bendrovės veiklą, siekiant atsiskaityti su aukštesniais eilėje esančiais kreditoriais, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, nėra ir negali būti laikomas pažeidimu CK 6.930¹ straipsnio ir ANK 120 straipsnio 1 dalies prasme. Tik Bendrijai vykdant veiklą, t. y. patiriant išlaidas ir gaunant pajamas, yra įmanoma tinkamai atsiskaityti su VMI pagal 2020 m. gruodžio 10 d. Mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08) 327- 26165 (toliau – Sutartis) ir 2022 m. balandžio 6 d. sprendimą „Pakeisti sprendimą išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą“ Nr. (23.24-08) 327-20719.
2.7. Apeliantas pabrėžia, kad skundžiamu nutarimu formuojama praktika negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta, nes toks ydingas teisės aiškinimas ir taikymas (jau suformuota teismų praktika) sudaro prielaidas situacijoms, kai įmonių, turinčių mokestinę nepriemoką valstybės institucijoms, atliekami mokėjimai paskesnės eilės kreditoriams bus vertinami kaip atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo pažeidimas CK 6.930¹ straipsnio prasme, nereikalaujant nustatyti visų administraciniam nusižengimui būtinųjų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, siekiant patraukti įmonės vadovus administracinėn atsakomybėn ir skirti jiems administracinio poveikio priemones. Toks teismo pateikiamų CK ir ANK teisės normų aiškinimas ir taikymas turės neigiamą įtaką vienodam teisės aiškinimui ir taikymui.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą VMI atstovė prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 15 d. nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti.
3.1. VMI atstovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo A. Š. veiksmus.
3.2. Atsiliepime į apeliacinį skundą VMI atstovė nurodo, kad Bendrijos vadovas, atstovaudamas juridiniam asmeniui, atsako už Bendrijos kasdienės veiklos organizavimą, turi veikti rūpestingai, sąžiningai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama Bendrija veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. A. Š., kaip Bendrijos vadovas, būdamas atsakingas už MB „A“ finansinę veiklą, privalėjo užtikrinti ir kontroliuoti, kad atsiskaitymai būtų vykdomi įstatymų numatyta eiliškumo tvarka, tačiau to nepadarė. A. Š., žinodamas apie Bendrijos skolą valstybės biudžetui, neturėdamas pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, atliko mokėjimus kitiems kreditoriams. Toliau atstovė dėsto ANK, CK normų turinį, kitas susijusias įstatymų nuostatas, aktualias nagrinėjamoje byloje, bei pažymi, kad mokesčių mokėtojas turi konstitucinę pareigą sąžiningai mokėti mokesčius.
3.3. Atstovė nurodo, kad Bendrija su VMI 2020 m. gruodžio 10 d. buvo sudariusi mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24- 08) 327-26165 dėl 83 215,76 Eur mokestinės nepriemokos išdėstymo nuo 2020 m. gruodžio 9 d. iki 2022 m. gruodžio 25 d. VMI 2022 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. (23.24-08) 327-20719 mokestinės nepriemokos išdėstymas pratęstas nuo 2020 m. gruodžio 9 d. iki 2024 m. rugsėjo 25 d. Tačiau Bendrijai nevykdant/netinkamai vykdant mokestinės paskolos sutarties sąlygas, 2023 m. balandžio 7 d. VMI sprendimu Nr. (23.24-08) 327-17264 mokestinės paskolos sutartis nutraukta.
3.4. Atstovė pažymi, kad akivaizdu, jog Bendrija, kreipdamasi į VMI dėl mokestinės paskolos sudarymo, susidūrė su finansiniais sunkumais, Bendrija, pateikdama VMI prašymą sudaryti/pakeisti mokestinės paskolos sutartį, nurodė, kad: „Įsiskolinimo priežastis - įmonė nukentėjo nuo COVID. Sudaryta paskolos sutartis su SODRA“, ”<...> nebuvo galimybės surinkti reikiamą pajamų kiekį, kad sumokėti visas pagal grafiką įmokas <...>“, „<...> Dėl pandeminės situacijos ir veiklos ribojimo negalėjome pradėti laiku mokėti įmokas, nes negavo tiek pajamų <...>“, „<...> įmonė praktiškai nevykdo veiklos, nes neturi naujų užsakymų, restoranas buvo uždarytas dar prieš antrą karantiną. Taigi, gaunant neužtektinai pajamų sumažėjo galimybė mokėti įmokas <...>“. Pasak VMI atstovės, nurodytos aplinkybės tik patvirtina, kad Bendrija, pateikdama VMI prašymą dėl mokestinės paskolos sudarymo/pakeitimo, pati deklaravo lėšų atsiskaitymo su visais kreditoriais trūkumo faktą.
3.5. VMI atstovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad A. Š. administracinės atsakomybės nešalintų priežasčių, dėl kurių A. Š. atsiskaitymus vykdė su kitais kreditoriais, analizė, Bendrijos sudėtingos finansinės padėties, jos vadovo atliktų veiksmų, nukreiptų į Bendrijos veiklos funkcionavimo užtikrinimą, įvertinimas. Pabrėžia, kad mokestinės nepriemokos išieškojimas vykdomas nuo 2023 m. gegužės 31 d. pagal VMI nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš Bendrijos sąskaitų ir sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, tačiau išieškojimas nebuvo rezultatyvus, kas akivaizdžiai parodo, kad Bendrijai nepakako lėšų atsikaityti su visais kreditoriais.
3.6. Byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad A. Š. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, jis vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais. Aplinkybę, kad Bendrija žinojo apie savo finansinius įsipareigojimus ir kad buvo nepajėgi jų vykdyti, patvirtina Bendrijos balansai. MB „A“ direktoriaus A. Š. padarytą administracinį nusižengimą patvirtina ir banko sąskaitos išrašai. VMI atstovės vertinimu, Bendrijai esant sudėtingoje finansinėje padėtyje jos vadovui atsirado pareiga vykdyti atsiskaitymus CK 6.930¹ nustatyta tvarka, ir tokios imperatyviai nustatytos pareigos nevykdymas yra ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Administracinėn atsakomybėn patraukto A. Š. atstovo advokato Mariaus Devyžiaus apeliacinis skundas atmestinas.
4. Apygardos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį turinį, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas tinkamai vertino įrodymus administracinio nusižengimo byloje bei pagrįstai A. Š. pripažino kaltu padarius ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
Žemesnės instancijos teismas
5. Papildomai apygardos teismas pažymi, kad pagal Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalį advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teisme. Šiuo atveju apeliacinį skundą el. parašu pasirašė advokatas, todėl teismas laiko, kad skundas paduotas advokato ir jį nagrinėja.
6. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimus (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 400 Eur iki 3 000 Eur. Nagrinėjamu atveju A. Š. nubaustas už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą.
7. Pažymėtina, kad CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies norma yra imperatyvi, o tai reiškia, kad teisės subjektas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto; A. Š., neužtikrindamas, kad Bendrijoje būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatų, nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės, tvarkos, padarė administracinį nusižengimą, nurodytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje. Atsiliepime į apeliacinį skundą teisingai atskleista aptariamos normos esmė - CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta nuostata yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais; be kita ko, ši teisės norma kaip tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų. Taigi, apelianto akcentuojami atskiri, A. Š. naudingi, mokėjimai, teiginiai, susiję su atitinkamu verslo modeliu, nekeičia teismo išvadų, nes minėta, kad ANK 120 straipsnio esmė šioje byloje – kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas. A. Š. atlikti atskiri mokėjimai kitiems kreditoriams tam, kad, pasak apelianto, Bendrija galėtų vykdyti normalią veiklą ir atsiskaityti su kreditoriais, nėra pagrįsti ir apskritai tinkami nagrinėjamoje byloje.
8. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje yra nustatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas, kurio privalo laikytis skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankami lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Konstatuotina, kad asmens atliktas mokėjimas/atsiskaitymas pripažįstamas prieštaraujančiu imperatyviosioms CK 6.930¹ straipsnio nuostatoms, kai yra nustatomos dvi sąlygos: 1) skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; 2) skolininkas nesilaiko įstatyme nustatyto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo. Nustatant pirmą sąlygą, būtina įvertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu apimtį (pavyzdžiui, kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017).
9. Skundžiamame nutarime pagrįstai nustatyta, kad Bendrija su VMI 2020 m. gruodžio 10 d. buvo sudariusi mokestinės paskolos sutartį dėl 83 215,76 Eur mokestinės nepriemokos išdėstymo nuo 2020 m. gruodžio 9 d. iki 2022 m. gruodžio 25 d. VMI 2023 m. balandžio 6 d. sprendimu mokestinės nepriemokos išdėstymo terminas pratęstas nuo 2020 m. gruodžio 9 d. iki 2024 m. rugsėjo 25 d. Tačiau Bendrijai nevykdant/netinkamai vykdant sutarties sąlygas, 2023 m. balandžio 7 d. mokestinės paskolos sutartis nutraukta ir nuo 2023 m. gegužės 31 d. buvo vykdomas mokestinės nepriemokos priverstinis išieškojimas priimant nurodymus nurašyti nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitų ir sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. Be kita ko, Sutartis buvo sudaryta būtent MB ,,A“ vadovo A. Š. iniciatyva, kurio prašyme sudaryti/pakeisti mokestinės paskolos sutartį nurodyta, kad Bendrija įsiskolino, nes nukentėjo dėl paskelbto karantino, gaunant neužtektinai pajamų sumažėjo galimybė mokėti įmokas; nebuvo galimybės surinkti reikiamą pajamų kiekį, jog būtų galima sumokėti visas įmokas, nurodytas grafike; Bendrija beveik nevykdo veiklos, nes neturi naujų užsakymų, restoranas buvo uždarytas dar prieš antrą karantiną. Tuo pačiu pažymėtina, kad ši aplinkybė parodo, jog A. Š. buvo žinoma apie mokestines nepriemokas.
10. Vis dėlto, Bendrija, turėdama mokestinių nepriemokų VMI, vietoj šių nepriemokų padengimo ir atsiskaitymo su VMI, kaip trečiosios eilės kreditore, atliko atsiskaitymus su paskesnėje eilėje esančiais Bendrijos kreditoriais. VMI pareiškime, be kita ko, nurodyta lentelė, kurioje užfiksuoti didžiausi Bendrijos atlikti mokėjimai laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 14 d. kitiems kreditoriams, šių mokėjimų sumos atsispindi ir Bendrijos balansuose, banko išrašuose, kuriuose taip pat matyti, jog Bendrija atsiskaitė ne su VMI, bet kitais kreditoriais. Apygardos teismas pastebi, kad A. Š. atstovas apeliaciniame skunde net neneigia, jog A. Š. nesilaikė įstatymu reglamentuotos atsiskaitymo su kreditoriais tvarkos, tačiau jo veiksmus siekia pateisinti kitomis, jau nurodytomis aplinkybėmis (verslo modeliu ir kt.).
11. Administracinio nusižengimo bylos duomenimis, A. Š. MB ,,A“ vadovu paskirtas nuo (duomenys neskelbtini). Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra nurodęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus; laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-307-421/2021, e3K-3-89-421/2022). Nagrinėjamu atveju A. Š. pažeidė įstatymo reikalavimus.
12. Sutiktina su apeliantu, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, be objektyviųjų administracinio nusižengimo požymių, turi būti nustatyti ir subjektyvieji požymiai, tarp jų ir asmens kaltė dėl nusižengimo padarymo. Teismų praktikoje yra nurodyta, kad ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia, t. y. kai asmuo, sąmoningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-57-976/2020). Apeliaciniame skunde teigiama, kad A. Š., siekdamas Bendrijos veiklos tęstinumo, mokėjo kitiems kreditoriams, todėl tyčios, kaip būtinos sąlygos, numatytos ANK 120 straipsnio 1 dalyje, nėra. Dar kartą pastebėtina, kad ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, jog A. Š. neabejotinai buvo žinoma apie turimą įsiskolinimą valstybės biudžetui, tačiau apelianto teigimu, siekiant tęsti Bendrijos veiklą, buvo vykdomi mokėjimai žemesnės eilės kreditoriams ir tai patvirtina minėtu laikotarpiu atlikti pavedimai byloje nurodytoms bendrovėms. Detaliau aptariant Bendrijos banko išrašus pažymėtina, jog išrašuose akivaizdžiai užfiksuota, jog didžiausi atsiskaitymai vyko su UAB ,,P“ – 1 334,39 Eur, MB ,,L“ – 1 350 Eur, MB ,,N“ – 1 039,39 Eur, MB ,,F“ – 6 761,27 Eur, 1 523,49 Eur, 1 723,87 Eur ir t. t. (su pastarosiomis įmonėmis - MB ,,N“, MB ,,F“ atsiskaityta ne kartą) (b. l. 21–38). Taigi, šiuo atveju nėra abejonių, kad A. Š. vadovaujama Bendrija, užuot atsiskaičiusi su aukštesnės eilės kreditore VMI, tenkino žemesnės eilės kreditorių interesus, juolab, kad pagal pateiktą sąskaitos išrašą laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. Bendrijos per banko sąskaitą gautos įplaukos sudarė 39 248,36 Eur, tačiau Bendrija mokestinės nepriemokos nedengė. Konstatuotina, kad bylai aktualiu laikotarpiu MB ,,A” vadovas vykdė reikšmingo dydžio mokėjimus kitoms įmonėms, tokiu būdu nesivadovaujant CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatytu reglamentavimu, dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos.
13. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apelianto skunde nurodomi argumentai, jog patiriant išlaidas (atsiskaitant su kitais kreditoriais) ir gaunant pajamas, Bendrija galėtų atsiskaityti su savo kreditoriais, bei toks verslo modelis yra pateisinamas, neatleidžia A. Š. nuo atsakomybės pagal ANK 120 straipsnį. A. Š., žinodamas apie Bendrijos įsiskolinimą valstybės biudžetui, taip pat tai, jog Bendrijos turimų lėšų nepakanka visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, toliau atsiskaitinėjo su žemesnės eilės kreditoriais, nors turėjo galimybę, jei ne visiškai pašalinti, tai bent reikšmingai sumažinti Bendrijos mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui (pastebėtina, jog apeliantas nepateikė skaičiavimų, kuriais remiantis nustatė, kad Bendrija sumažino savo turimą mokestinės nepriemokos VMI sumą net 38 proc.). Tokiu būdu A. Š. neužtikrino CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymų su kreditoriais grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir padarė nusižengimą. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pavyzdžiui, kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-628/2019). Taigi, apeliaciniame skunde nurodytas tokio elgesio motyvas, kad A. Š.siekė užtikrinti Bendrijos veiklos tęstinumą, neeliminuoja imperatyvių įstatymo nuostatų laikymosi. Atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylos medžiagą ir skundžiamą nutarimą, daro išvadą, kad materialiosios teisės norma – ANK 120 straipsnio 1 dalis – A. Š. padarytam nusižengimui pritaikyta tinkamai.
14. Atsižvelgus į išdėstytų aplinkybių visetą, konstatuojama, kad nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarimą. Apylinkės teismas pagrįstai A. Š. veiksmuose konstatavo esant ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymius ir tinkamai parinko baudą, atitinkančią ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus, todėl apeliacinis skundas yra atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 15 d. nutarimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Š. atstovo advokato Mariaus Devyžiaus apeliacinį skundą ir palikti galioti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 15 d. nutarimą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.