Telšių apylinkės teismo nuosprendis

nuotoliniu būdu per konferencinę programą ZOOM prokurorei Aidai Pogojienei ir kaltinamojo gynėjai advokatei Kristinai Adomavičienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

Ž. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas, teistas 4 kartus, paskutinį kartą teistas Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį bei 140 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, skirta 1 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme (150,60 Eur dydžio bauda) ir paskirta 1 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo su 150,60 Eur dydžio bauda, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. nuosprendžiu, pakeistu 2017 m. gegužės 11 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, paskirta bausmė subendrinta su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme, nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metai 10 mėnesių ir 150,60 Eur dydžio bauda, 2018 m. spalio 2 d. paleistas iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos atlikęs laisvės atėmimo bausmę, baudos nesumokėjęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ž. S. pagrobė svetimą turtą, o būtent: laikotarpyje nuo 2020 m. rugsėjo 2 d., apie 17.00 val., iki 2020 m. rugsėjo 3 d., apie 9.00 val., (duomenys neskelbtini), išlaužęs pakabinamos spynos įkabinimo kilpą, įsibrovė į A. M. priklausantį negyvenamą namą ir pagrobė 242 eurų vertės svetimą turtą – K. V. L. priklausančius daiktus: 60 eurų vertės dviratį „Olympa“, 20 eurų vertės moterišką dviratį, 10 eurų vertės aliuminį bidoną, 2 eurų vertės pakabinamą spyną ir A. M. priklausančius daiktus: 100 eurų vertės metalinius krosnies apvadus ir 50 eurų vertės metalines krosnies dureles.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis Ž. S. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltę pripažino visiškai ir parodė, jog rugsėjo 2 d. ar 3 d. vakare atėjo pas V. L., patraukė ranka ir išlaužė durų spyną, pasiėmė du dviračius bei per 5 min išardė krosnį. Išvaręs dviračius paslėpė miške, o krosnies viršutinę metalinę dalį paėmė ir paslėpė prie Mažeikių mėsinės. Kitą dieną pasakė V. D., kad išvežtų metalą bei sutikęs iš Kurmaičių ėjusį kažkokį jauną vaikiną, jam pardavė dviratį, gavo 20 eurų, o moterišką dviratį atidavė V. D.. Pakabinamą spyną išmetė, o aliuminį bidoną paslėpė prie V. L. esančiame miške. Metalo priduoti į metalo supirktuvę nepavyko, nes nepriėmė. Pasakė V. D. ir jis pardavė. Moterišką dviratį paslėpė po tiltu, o paskui atidavė V. D..

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėja, nukentėjusieji bei prokurorė. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas K. V. L. dėl civilinio ieškinio dydžio paaiškino, jog pretenzijų neturi, nes kaltinamasis jam dviratį ir bidoną grąžino.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. M. nurodė, jog kaltinamasis su juo neatsiskaitė.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo Ž. S. visiško kaltės pripažinimo jo kaltė yra įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais, o būtent:

- 2020 m. rugsėjo 3 d. protokolu-pareiškimu, kuriame užfiksuota, kad K. V. L. pareiškė, kad laikotarpyje nuo 2020 m. rugsėjo 2 d. apie 17.00 val. iki 2020 m. rugsėjo 3 d. apie 09.00 val. atėjęs prie negyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), pastebėjo, jog yra sulaužyta negyvenamo namo durų pakabinama spyna. Užėjęs į namo vidų pamatė, kad namo virtuvės kambaryje yra išardytos ir pavogtos krosnies metalinės dalys, kurių vertė 40 eurų, iš namo taip pat buvo pavogti jam priklausantys du dviračiai, kurių vertė 80 eurų. Sulaužytos spynos vertė 2 eurai. Viso padaryta 122 eurai turtinė žala. Turtas nedraustas, teritorija neaptverta, aplinkui filmavimo kamerų įrengtų nėra, gyventojų aplinkui taip pat nėra. Kas galėjo apvogti namą nežino ir neįtaria (t. 1, b. l. 1–2);

- 2020 m. rugsėjo 3 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrimas vieno aukšto medinis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Iš vidinės kiemo pusės pastebimos įėjimo į namą medinės durys. Apžiūrėjus duris iš arčiau matoma, kad prie durų pritvirtintas metalinis skląstis, prie staktos prisuktas metalinis laikiklis, durys atidarytos. Įėjus pro minėtas lauko duris patenkama į namo koridorių iš koridoriaus patenkama į kambarį (virtuvę), kurioje prie dešinėje esančios sienos matoma sena mūrinė krosnis, krosnyje nematomos durelės ar viršutinė dalis. Iš virtuvės po dešine puse patenkama į ten esantį kambarį, kuriame matomi ant žemės išmėtyti daiktai, netvarka, pridėtos foto lentelės (t. 1, b. l. 15–17, 18-24);

- 2020 m. spalio 1 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame nurodyta, kad liudytojas V. D. pateikė 2020 m. rugsėjo 8 d. metalo laužo pirkimo pardavimo sutartį, pinigų išmokėjimo kvitą, dviratį ir metalinį krosnies įdėklą, pridėtos foto lentelės (t. 1, b. l. 66–67, 70-73);

- 2020 m. spalio 7 d. daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolu, kuriame nurodyta, kad nukentėjusysis K. V. L. atpažino dviratį, pateiktą liudytojo V. D., kaip jam priklausantį, kuris buvo pavogtas iš negyvenamo namo (t. 1, b. l. 82);

- ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo K. V. L. parodymais, kur jis parodė, kad laikotarpyje nuo 2020 m. rugsėjo 2 d., apie 17.00 val., iki 2020 m. rugsėjo 3 d., apie 09.00 val., atėjęs prie negyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), kurį jis prižiūri apie 18 metų, namas priklauso A. M., pastebėjo, kad yra sulaužyta negyvenamo namo durų pakabinama spyna, išplėštas iš durų staktos pakabinamos spynos laikiklio lankelis. Pakabinamos spynos aplinkui nesimatė. Užėjęs į namo vidų pamatė, kad namo virtuvės kambaryje yra išardyta krosnis, nuo kurios pavogtas metalinis viršus su žiedo formos lankais ir pavogtos krosnies metalinės durelės. Iš namo taip pat buvo pavogti jam priklausantys du dviračiai, vienas dviratis buvo žalios spalvos rėmu „Olympa“, priekinė dviračio padanga buvo stambaus protektoriaus, o galinė padanga smulkaus protektoriaus rašto. Dviračio vertė 60 eurų, kitas dviratis buvo moteriškas, rudos spalvos, priekinis posparnis buvo nikelio spalvos, galinis nudažytas juodos spalvos, kurio vertė 20 eurų. Turtas nedraustas, teritorija neaptverta, aplinkui filmavimo kamerų įrengtų nėra, gyventojų aplinkui taip pat nėra. Jis pats gyvena (duomenys neskelbtini), esančiame pagalbiniame pastate, o sodybos namas, iš kurio pavogė daiktus, yra negyvenamas. Ž. S. jis nepažįsta, R. G. yra jo kaimynas. Jis gyvena maždaug už pusės kilometro nuo jo namų. Jei jis teisingai pamena, nes dėl senyvo amžiau gali laiką maišyti, kad iki vagystės prieš kokias tris dienas pas jį į namus atėjo R. G. su jam nepažįstamu vyriškiu, kurio ūgis kaip ir jo, apie (duomenys neskelbtini) cm, amžius (duomenys neskelbtini) metų tame tarpe, nepamena, ar jį kaip vadino R., bet sakė, kad iš Mažeikių m. Jis turėjo alaus, kuriuo pavaišino, gėrė lauke. Jie išėjo, į pastato vidų nebuvo įsileidęs. Taip pat patikslina, kad nuo krosnies nuardytos ir pavogtos metalinės dalys yra namo savininko A. M., kuris jau devyni metai gyvena užsienyje, Norvegijoje, jis tik gyvena ir prižiūri sodybą. Iš negyvenamo namo pavogti du dviračiai priklauso jam. Iš didžiojo kambario pavogtas aliuminis bidonas 40 litrų talpos, jo vertė 10 eurų. Naujasis dviratis pavogtas iš virtuvės, o senasis iš didžiojo kambario. Namas vieno kambario ir virtuvės. Jam priklausančio turto pavogta už 90 eurų. Taip pat patikslina, kad niekur nerado jam priklausančios pakabinamos spynos, kuria buvo užrakintas negyvenamas namas, jos vertė 2 eurai. Ar ją pavogė, ar kur numetė nežino. Į namą įsibrovė iš staktos išlaužiant metalinę kilpą, į kurią buvo įkabinęs ir užrakinęs pakabinamą spyną. Stakta nesugadinta, įkalė kitą kilpą ir užsirakino, dėl to žala nepadaryta (t. 1, b. l. 27–28, 31–32);

- ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo A. M. parodymais, kur jis parodė, kad gyvenamoji sodyba, esanti (duomenys neskelbtini), priklauso jam. Į tą sodybą gyventi įleido pažįstamą V. L., kuris neturėjo kur gyventi, kad tuo pačiu prižiūrėtų sodybą ir nevogtų iš jos. 2020 m., neatsimena kada, bet V. L. sakė, kad praėjus 2 dienoms po vagystės skambino ir pasakė, kad sodybą apvogė. V. L. sakė, kad buvo iškvietęs policiją ir viską surašė atvykę pareigūnai. V. L. sakė, kad įsibrovė į namą, kuriam išgriovė krosnį nuimdami metalines grotas (apvadus) ir dureles, kurias pavogė. Krosnies dureles vertina 50 eurų. Krosnies apvadą su visais įdėklais vertina 100 eurų. Jam nusikaltimu padaryta 150 eurų turtinė žala, taip pat reikės samdyti mūrininką sutvarkyti apgriautą krosnį. Kiek tai kainuoja, nežino. Į Norvegiją išvažiavo rugsėjo 13 ar 14 dieną, tai po to, kai V. L. pasakė apie vagystę, jis buvo nuvažiavęs ir apžiūrėjo savo sodybą, pats matė apgriautą krosnį ir pavogtas jos metalines dalis. Iš Norvegijos grįš 2020 m. gruodžio 20 d. (t. 1, b. l. 40–42);

- ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo V. D. parodymais, kur jis parodė, kad 2020 m. rugsėjo 8 d., apie 12.00 val., buvo savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), valgė virtuvėje. Išgirdo, kad kažkas pabeldė į duris, priėjęs pamatė, kad ten stovi iš matymo matytas asmuo, kuris eidavo pas savo tėvą, gyvenantį netoli jo namų. Tai buvo vyrukas apie (duomenys neskelbtini) metų, panašiai jo ūgio, su kumpa nosimi. Vėliau, kai jis su minėtu asmeniu pabendravo daugiau, sužinojo, kad jo vardas yra Ž., o pavardė S.. Tai jam pasakė V. D., nors visi jį vadina Ž.. Tą dieną atėjęs pas jį Ž. prašė, kad jis nuvežtų priduoti metalo laužą, pasakė, kad metalas yra pas V. D., kuri gyvena netoli jo. Tada Ž. išėjo. Jis baigė valgyti ir su dviračiu nuvažiavo iki V. D. namų, adresu (duomenys neskelbtini). Kieme buvo padėtas baltas maišas, kuriame buvo sudaužytos krosnies dalys. Jis matė, kad pas V. D. kieme esančiame pagalbiniame pastate buvo išdaužyta krosnis ir tai buvo minėtos krosnies dalys. Ž. jam pasakė, kad minėtas krosnies metalo dalis nuvežtų priduoti ir parvežtų pinigus. Ž. jam padėjo užsidėti minėtą maišą ant dviračio ir pats vienas numynė iki UAB „Metsuna“, kur superka metalo laužą. Iš jo minėtą metalo laužą priėmė, kadangi tebuvo 10 kilogramų. Jam neišrašė jokių dokumentų, priėmėja moteris sakė nerašys jokių dokumentų. Gavo apie 1,50 euro už minėtas krosnies dalis ir nuvažiavęs iki parduotuvės „Grūstė“ nupirko alaus, tada grįžo iki V. D. namų. Visi kartu su V. D. ir Ž. išgėrė minėtą alų. Tada jam Ž. pradėjo aiškinti, kad žino dar daugiau metalo, kad šeštadienį nepridavė minėto metalo laužo, kadangi jam jo nepirko, todėl būtų gerai minėtą metalą nuvežti parduoti. Ž. pasakė, kad metalas sudėtas į maišą ir paslėptas krūmuose netoli Mažeikių mėsinės. Nurodė, kad yra paslėpęs metalą prie trečio krūmo, bandė jam išaiškinti tikslią vietą. Jis vietą daugmaž suprato. Tada Ž. pasakė, kad ten yra labai daug metalo ir minėtą metalą pardavus visi galėtų atsigerti, tačiau jis neturi kaip ten nuvykti, todėl paprašė jo nuvažiuoti ten ir priduoti minėtą metalą. Ž. sakė, kad minėtą metalą yra radęs ar jam kažkas jį atidavė, suprato, kad jis galėjo meluoti, tačiau norėjo atsigerti, todėl išvažiavo su dviračiu į minėtą vietą. Nuvažiavęs prie Mažeikių mėsinės ieškojo minėto metalo krūmuose, po kokių 10 minučių rado pilkos spalvos medžiaginį maišą, kuris buvo krūmuose, maiše buvo senos krosnies dalys, kurios buvo sudaužytos. Jis pakėlė minėtą maišą. Šis galėjo sverti apie 20–25 kilogramus, užsidėjo maišą ant savo dviračio ir nuvežė metalą į UAB „Metsuna“. Atvažiavus į UAB „Metsuna“ priėmėja moteris jo paklausė, ką atvežė. Jis pasakė, kad ji pažiūrėtų. Moteris pažiūrėjo į maišą ir pasakė, kad tikriausiai tokių krosnies dalių ieško policija. Ji pajuokavo, kad dėl minėtų dalių jis gali sėsti. Tai pasakė juokais. Paskui pasvėrė metalą ir surašė dokumentus pagal jo pateiktą asmens tapatybės kortelę. Jis gavo pinigus bei sutartis dėl metalo pardavimo, kurias turi išsaugojęs. Vienos krosnies dalies būdamas UAB „Metsuna“ jis į supirktuvę nepridavė ir pasiliko sau, ją užsidėjo ant savo dviračio, vėliau parsivežė į savo namus ir pasidėjo į sandėliuką. Grįžęs su pinigais pas Ž. ir V. D., sudėjo visus pinigus į krūvą ir jam pasakė, kad nuvažiuotų nupirkti dar alaus ir cigarečių, todėl vėl nuvyko iki parduotuvės. Grįžus vėl visi kartu vartojo alkoholinius gėrimus, vėliau grįžo į savo namus, o Ž. paliko pas V. D.. Maždaug prieš savaitę laiko Algirdo gatvėje sutiko Ž., kuris jam sakė, kad reikia išgerti, paklausė, ar jis nenori dviračio, panašaus į jo. Jis jam sakė, kad jau yra pavogęs minėtą dviratį, tačiau Ž. jam sakė, kad dviratį rado miške po tiltu. Tada jis su savo dviračiu, o Ž. su savo juodos spalvos dviračiu nuvažiavo iki tilto, kuris yra netoli miško, tikslaus vietos adreso nežino. Ten po tiltu buvo pastatytas moteriškas dviratis. Ž. pasakė, kad imtų minėtą dviratį ir jam kada nupirks alaus už dviratį, kai turės pinigų. Jis pasiėmė minėtą dviratį ir jį parsivarė į savo namus bei padėjo jį į sandėliuką. Ž. tada kažkur išvažiavo. Jokiose vagystėse su Ž. jis nedalyvavo. Šiandien iki jo namų atvyko policijos pareigūnai, kuriems parodė dviratį ir vieną krosnies dalį, kurią buvo pasilikęs bei metalo pridavimo dokumentus (t. 1, b. l. 57–58);

- ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo V. K. parodymais, kur jis parodė, kad 2020 m. rugsėjo 3 d. pas jį į UAB „Feronsa“ įmonės teritorija, kur jis supirkinėja metalo laužą, buvo atvykę policijos pareigūnai, kurie teiravosi, ar niekas neatnešė parduoti naudotos krosnies metalinių dalių. Tokio metalo iki 2020 m. rugsėjo 3 d. pas jį nebuvo atnešta parduoti. Pareigūnai prašė pranešti, jei kas nors atneštų minėtą metalo laužą. 2020 m. rugsėjo 7 d., apie 10.00 val., į jo įmonę atvyko apie 35 metų amžiaus vyras, liekno kūno sudėjimo, aukštokas, kurį jis žino iš to, kad jis anksčiau yra pardavęs metalo laužą, jo vardas ir pavardė Ž. S.. Minėtas vyras buvo atvykęs su dviračiu, ant kurio buvo užsidėjęs lininį maišą rudos spalvos, kuriame buvo prisidėjęs metalo laužo. Paklausė jo, kas per metalas maiše. Šis jam atsakė, kad tai senos krosnies dalys. Suprato, kad tai gali būti metalo laužas, apie kurį jam buvo sakę policijos pareigūnai, todėl minėto metalo iš asmens nepriėmė ir liepė jam eiti lauk iš jo įmonės teritorijos. Minėtas vyras iš jo įmonės teritorijos su dviračiu ir maišu išėjo. Koks buvo jo dviratis, jis neįsidėmėjo. Apie tai, kad buvo atvykęs minėtas vyras, jis pranešė policijos pareigūnui, kuris buvo palikęs jam savo telefono numerį (t. 1, b. l. 61–62);

- ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos V. D. parodymais, kur ji parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), jai priklausančiame name. 2020 m. rugsėjo mėn. pas ją atėjo Ž. S., kurį ji priėmė gyventi, kadangi jis neturėjo kur gyventi. Kada tiksliai tai buvo, ji neatsimena. Prie jos namo esančiame ūkiniame pastate buvo nenaudojama sena krosnis, kurią ji nusprendė išardyti. Kažkur prieš savaitę ji paprašė kaimyno V. D., tikslaus adreso nežino, išardyti krosnį ir leido jam pasiimti metalines dalis ir jas parduoti. V. išardęs krosnį pasiėmė metalines dalis ir išvežė parduoti, kur, nežino. Kaip ir minėjo, jos krosnį V. ardė ir metalą pardavė kažkur prieš savaitę laiko, t. y. rugsėjo mėn. gale. Ž. S. ardant krosnį ir vežant parduoti metalą nedalyvavo (1 t., b. l. 65).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, kvalifikavimo

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo posėdyje tiesiogiai ištirtus įrodymus, daro išvadą, jog pasitvirtino Ž. S. pareikštas kaltinimas, jog jis pagrobė svetimą turtą.

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.

Turto pagrobimo sąvoka baudžiamajame įstatyme nepateikiama. Teismų praktikoje turto pagrobimas apibrėžiamas nevisiškai vienodai. Vienu atveju pagrobimas įvardijamas kaip tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas fizinis svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-35/2010, 2K-254/2010). Kitu atveju pagrobimas apibrėžiamas kaip tyčinis neteisėtas, neatlygintinis svetimo turto paėmimas ir pasisavinimas, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-6/2012). Teismų praktikoje taip pat pabrėžiama, kad svetimo turto užvaldymas padaromas pasisavinimo tikslu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-326/2010, 2K-440/2009, 2K-228/2013, 2K-517-303/2015).

Nepaisant tam tikrų skirtumų apibrėžiant turto pagrobimo sąvoką, teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose nuosekliai pasisakoma dėl negalimumo remtis vien tik objektyviosiomis aplinkybėmis užvaldant svetimą turtą, bet pabrėžiamas būtinumas nustatyti ir subjektyviąsias aplinkybes, t. y. kaip asmuo suvokė savo veiksmus, kokius padarinius numatė ir kokio tikslo siekė. Kasacinėje praktikoje kaip vagystei būdingos tyčios pavyzdžiai dažnai nurodoma tai, kad kaltininkas neabejotinai suvokė, jog paima svetimą daiktą, numatė, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to norėjo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2012, 2K-282/2012) arba kad kaltininkas suvokė, jog jis neteisėtai ir neatlygintinai pasisavina svetimą turtą, kad dėl tokių jo veiksmų padaroma turtinė žala kitam asmeniui, ir to norėjo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-6/2012). Todėl nustačius neteisėtą svetimo turto paėmimą, bet nenustačius tyčios, nukreiptos į negrįžtamą svetimo turto užvaldymą ir atitinkamos žalos nukentėjusiajam padarymą, gali būti laikoma, kad veika neatitinka turto pagrobimo požymių BK 178 straipsnio prasme. Jeigu kaltininkas akivaizdžiai nori pasinaudoti daiktu tik laikinai, turi tikslą vėliau jį grąžinti arba kitaip nesiekia jo pasisavinti, tokia veika nesudaro visų šio nusikaltimo sudėties požymių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-122/2012, 2K-108/2013, 2K-63-648/2016).

Teisme besąlygiškai nustatyta, jog Ž. S. pagrobė svetimą turtą, tai yra priklausantį K. V. L. ir A. M.. Šias aplinkybės teisiamojo posėdžio metu patvirtino pats kaltinamasis Ž. S. bei teisiamojo posėdžio metu pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai, t. y. ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiųjų K. V. L. ir A. M., liudytojų V. D., V. K., V. D. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas bei pridėtos foto lentelės ir kita medžiaga. Ikiteisminio tyrimo metu Ž. S. kaltė pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai, nes jis įsibrovęs į pastatą (išlaužęs lauko spyną) pagrobė svetimą turtą, priklausantį K. V. L. ir A. M.. Ž. S. neabejotinai suvokė, jog pagrobia svetimus daiktus, ir numatė, kad nukentėjusieji jų neteks, o Ž. S. šį turės kaip nuosavą, ir to norėjo. Šiuo atveju pagrobto turto vertė veikos kvalifikacijai neturi, nes kvalifikuojantis požymis – įsibrovimas į patalpą. Kaltinamasis Ž. S. – kaltas, todėl baustinas už šio nusikaltimo padarymą.

Dėl bausmės Ž. S. skyrimo

Teismas pripažįsta Ž. S. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, jog jis savo noru iš dalies pašalino padarytą žalą nukentėjusiajam K. V. L., kuris jam jokių pretenzijų nebeturi (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir gailėjosi, tik susipažinęs su kaltinamuoju aktu ir jame esančiais išdėstytais įrodymais. Nors kaltinamasis ir pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, tačiau teismas nepripažįsta atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kadangi savo nusikalstamą veiką Ž. S. pripažino, tik teisiamojo posėdžio metu. Teismų praktikoje kaltininko prisipažinimas siejamas su savanorišku prisipažinimu, neverčiant tai daryti dėl surinktų įrodymų visumos. Toks priverstinis prisipažinimas sietinas tik su kaltinamojo siekiu švelnesnės bausmės rūšies ir jos dydžio. Ž. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skiriant kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: Ž. S. nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbantis, nesimokantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevedęs, tačiau turintis pastovią gyvenamąją vietą (t. 1, b. l. 97, 148–149). Jis padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), ši nusikalstama veika baigta, anksčiau jis teismo teistas, bausmės neatlikęs (t. 1, b. l. 99-107, 109-125), baustas administracine tvarka, duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą byloje nėra (t. 1, b. l. 126-144), UAB Mažeikių psichinės sveikatos centre neregistruotas (t. 1, b. l. 99–147).

Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta bei vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, atsižvelgdamas į tai, jog kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, veika laikytina atsitiktinė, nes 2018 m. spalio 2 d. bausmę atliko ir nuo to laiko nusikalstamų veikų nebuvo padaręs, į padarytos žalos dydį, pasekmes, turi pagrindo manyti, kad Ž. S. bausmės tikslai bus pasiekti už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, paskiriant švelnesnę straipsnio sankcijoje numatytą bausmę, t. y. areštą, nustatant maksimalų dydį (BK 49 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Ši nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Kadangi kaltinamasis Ž. S. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kai nuteistasis po nuosprendžio priėmimo, bet iki jo įsiteisėjimo, padaro naują nusikalstamą veiką, teismas bausmes subendrina vadovaudamasis BK 64 straipsniu. Skirdamas bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą teismas gali subendrinti bausmes su ankstesniu nuosprendžiu paskirtąja tik tada, kai ankstesnis teismo nuosprendis yra įsiteisėjęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-220/2008, 2K-323/2011).

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 19 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. T-66-832/2017, nutarė vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Ž. S. prie Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. nuosprendžiu, pakeistu 2017 m. gegužės 11 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, paskirtos bausmės pridėti dalį 2016 m kovo 16 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir Ž. S. nustatyti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimas 1 metams 10 mėnesių ir 150,60 Eur dydžio baudą. Kadangi Ž. S. nusikalstamą veiką padarė po nuosprendžio priėmimo, kuriuo paskirta 150,60 Eur dydžio bauda, todėl bausmės bendrinamos pagal BK 64 straipsnį.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bausmės subendrinamos jas visiškai sudedant, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant Mažeikių rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 19 d. nutartimi nustatytos galutinės subendrintos bausmės 150,60 Eur dydžio baudos dalį.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis pasislėpė nuo teismo, todėl jam 2021 m. kovo 5 d. nutartimi palikta galioti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. vasario 22 d. nutartimi Ž. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir nustatytas suėmimo terminas 2 (dviem) mėnesiams, terminą skaičiuoti nuo 2021 m. kovo 5 d.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista kardomoji priemonė – suėmimas.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio priėmimo dienos, t. y. 2021 m. balandžio 7 d.

Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikas išbūtas sulaikyme ir suėmime nuo 2021 m. kovo 5 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismai, nustatydami žalą ir priimdami sprendimą dėl jos atlyginimo, vadovaujasi atitinkamomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, t. y. civilinės atsakomybės bendrosiomis nuostatomis (CK 6.245–254 straipsniai), deliktinės atsakomybės taisyklėmis (CK 6.263–291 straipsniai) ir kt. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85/2011, 2K-628/2013, 2K-59/2014, 2K-281-746/2016, 2K-7-68-222/2018, Taigi, tenkinant civilinį ieškinį, turi būti nustatyta nurodytų sąlygų visuma; sprendimą tenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, vadovaujantis BPK taisyklėmis ir joms neprieštaraujančiais kitais teisės aktais, nustatoma, kad atsakovas byloje yra tinkamas, o ieškinys pagrįstas ir jo dydis įrodytas.

A. M. nurodė, kad tiksliai žalos apskaičiuoti negali, nes nežino kiek kainuos krosnies atstatymas. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu civilinio ieškinio A. M. nepateikė. A. M. išaiškintina, kad jis turi teisę pateikti ieškinį civilinio proceso tvarka.

BPK 107 straipsnis numato, kad įtariamasis ar kaltinamasis arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo gali bet kuriuo proceso metu savanoriškai atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą. Kai gaunamas pareiškimas, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas ir dėl to paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas. Atsižvelgiant į tai, kad K. V. L. yra grąžinti daiktai ir pastarasis neturi pretenzijų, todėl pradėtas procesas nutrauktinas.

Pagal nuo 2020 m. liepos 15 d. galiojančią BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Todėl, pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismui nustatytas imperatyvas priimti sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimant tokį sprendimą galima atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, jog gynėjo dalyvavimas būtinas <...> sprendžiant suėmimo skyrimo įtariamajam ar kaltinamajam klausimą, taip pat tiriant ir nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas. Tai imperatyvi įstatymo nuostata, reiškianti, kad valstybė garantuoja kaltinamajam gynėją nagrinėjant jo bylą teisme sprendžiant suėmimo skyrimo kaltinamajam klausimą, taip pat tiriant ir nagrinėjant bylas, kai kaltinamasis yra suimtas.

Nustatyta, kad šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam Ž. S. buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo baudžiamosios bylose koordinatoriaus parinktas gynėjas teismui pripažinus, jog šioje baudžiamojoje byloje gynėjo dalyvavimas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, yra būtinas.

Kaltinamajam ginti buvo parinkta gynėja advokatė Kristina Adomavičienė. 2021 m. kovo 23 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų patvirtina, kad teikiant antrinę teisinę pagalbą kaltinamam Ž. S. buvo patirta 139,50 Eur išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti. 2021 m. kovo 23 d. pažymoje dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų Nr. (12.35Mr) PT-2129, nurodyta, jog iš kaltinamojo Ž. S. priteistina 139,50 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suma.

Taigi, atsižvelgiant į aptartas aplinkybes bei į baudžiamosios bylos pobūdį ir jos nagrinėjimo trukmę, į gynėjos Ž. S. suteiktų teisinių paslaugų apimtį, įvertinus tai, jog nuteistasis, baudžiamosios bylos duomenimis, yra bedarbis, jo vardu registruotų transporto priemonių ir nekilnojamojo turto nėra, bei nesant duomenų, jog nuteistasis šiuo metu gauna pajamas, ar turi turto, spręstina, kad jo turtinė padėtis nėra gera, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Dėl to, teismas sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo Ž. S. nepriteistinos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dviratį, kuris 2020 m. spalio 7 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu grąžintas nukentėjusiajam K. V. L., palikti grąžintą K. V. L., o ketaus metalo krosnies įdėklą, saugomą Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate, neturintį individualių požymių, sunaikinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, teismas,

nusprendžia:

Ž. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti jį 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir Ž. S. paskirti sumažintą 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. nutartimi nustatytos galutinės subendrintos bausmės, tai yra 150,60 Eur dydžio baudos, dalimi ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę ir 150,60 Eur baudą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo dienos, t. y. 2021 m. balandžio 7 d.

Į Ž. S. paskirtą bausmę įskaityti laiką išbūtą sulaikyme ir suėmime nuo 2021 m. kovo 5 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo Ž. S. palikti nepakeistą kardomąją priemonę – suėmimą.

Išaiškinti A. M., jog jis turi teisę pateikti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka.

Procesą pagal K. V. L. civilinį ieškinį nutraukti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dviratį, kuris 2020 m. spalio 7 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu grąžintas nukentėjusiajam K. V. L., palikti grąžintą K. V. L., o ketaus metalo krosnies įdėklą, saugomą Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate, neturintį individualių požymių, sunaikinti.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo Ž. S. priteisimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.