- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-02
- Bylos Nr.
- e2-829-1004/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidotas Narvidas
- Ieškovas
- Šiaulių
- Atsakovas
- R. B.
dalyvaujant ieškovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus atstovams teisininkei E. B. ir inžinieriui R. Č., atsakovui R. B., atsakovo atstovei advokatei I. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus patikslintą ieškinį atsakovui R. B. dėl turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas ieškiniu (I t., b. l. 1-6) patikslintu ieškiniu (I t., b. l. 103-108) prašė priteisti iš atsakovo 589,22 Eur turtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
2. Nurodė, jog R. B., būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje (toliau – Izoliatorius) suimtuoju, padarė turtinę žalą, tyčia sugadindamas turtą. Nurodė, jog 2018-05-16 R. B. sugadino Izoliatoriaus inventorių, kurio remontui, statybinių ir santechnikos medžiagų pirkimui įstaiga patyrė 285,89 Eur turtinę žalą. 2018-06-05 minimas suimtasis padarė 197,85 Eur turtinę žalą už sugadintą inventorių. 2018-07-10 nustatyta, kad R. B. padarė 105,48 Eur turtinę žalą dėl sulaužytos tualeto sienelės. Iš viso įstaigai padaryta 598,22 Eur turinė žala, sugadinant Izoliatoriaus turtą.
3. Suimtojo sąskaitoje nuo 2018-05-03 iki 2018-06-08 gauta įplaukų iš trečiųjų asmenų – 181,75 Eur, tačiau R. B. sąskaita areštuota pagal antstolio patvarkymą. Todėl dėl turtinės žalos atlyginimo kreipėsi į teismą. Kadangi atsakovo asmens sąskaitoje pakankamos pinigų sumos nėra, valstybei padaryta materialinė žala iki šiol nėra atlyginta. Pažymėjo, jog žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Civilinei atsakomybei taikyti būtinos sąlygos yra: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos ir kaltė. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu. Kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu.
4. Pažymėjo, jog atsakovo deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti yra visos įstatymo nustatytos sąlygos, dėl ko ieškovas patyrė turtinę žalą, nes teko sugadintą turtą keisti arba remontuoti. Tokiu būdu atsakovas turi pareigą atlyginti ieškovo turtui padarytą žalą ir iš R. B. ieškovui priteistinas 589,22 Eur žalos atlyginimas, taip pat 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistiną sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
5. Teismo posėdyje ieškovo atstovai palaikė patikslintame ieškinyje nurodytus reikalavimus dėl turtinės žalos atlyginimo. Atstovė teisininkė paaiškino, jog turtinę žalą skaičiuoja pagal naujo daikto kainą. Atsakovas daugumoje atvejų kamerose buvo vienas, todėl kiti asmenys žalos padaryti negalėjo. Atstovas inžinierius papildė, jog keitė visą sugadintą klozetą, nes yra perkamas komplektas.
Šalies argumentai
6. Atsakovas pateikė atsiliepimus į ieškinį (I t., b. l. 50-52, 173-174), kuriais su ieškiniu (patikslintu ieškiniu) nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad jokios žalos Izoliatoriui nepadarė, nėra atsakingas, neatsiranda jo civilinė atsakomybė ir jos atsiradimo sąlygų nėra įrodyta. Tarnybiniuose pranešimuose sugadintas turtas neminimas, ši versija atsiranda tik vėliau. Iš procesinių dokumentų negalima spręsti, kokią žalą patyrė Izoliatorius, negalima spręsti, kad įsigytos prekės buvo panaudotos būtent kameros Nr. 1 remonto darbams. Mano, jog turi būti įrodyta, kad būtent jo neteisėtais veiksmais buvo sugadintas turtas, nėra jokių aktų dėl sugadinto turto, o tai, kad buvo tramdomas pareigūnų neįrodo, kad tokie veiksmai lėmė turto sugadinimą.
Atsiliepimas
7. Teismo posėdžio metu, atsakovas ir atsakovo atstovė advokatė su patikslintu ieškiniu nesutiko iš esmės atsiliepimuose nurodytais argumentais. Nurodė, jog ieškovas neįrodė atsakovo deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti būtinų visų įstatyme nustatytų sąlygų bei nepagrindė turtinės žalos.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys dalyje tenkintinas iš dalies, kitoje dalyje paliekamas nenagrinėtu.
8. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų, ieškovo atstovų paaiškinimų, filmuotos medžiagos, fotonuotraukų nustatyta, kad atsakovas R. B., būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje suimtuoju, padarė turtinę žalą, sugadindamas Izoliatoriaus turtą.
Faktinės aplinkybės dėl 105,48 Eur turtinės žalos dydžio.
9. Izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus specialisto 2018-07-10 Tarnybiniu pranešimu dėl suimtojo R. B. žalos atlyginimo išieškojimo (reg. Nr. 11/01-11175) siūloma parengti teismui dokumentus dėl materialinės žalos išieškojimo, o būtent 105,48 Eur, kuri buvo padaryta galimai R. B.. Prie minėto Tarnybinio pranešimo pridedama medžiaga, kad R. B. įstaigai padarė 105,48 Eur žalą: Izoliatoriaus 4 pamainos specialisto 2018-05-30 tarnybinis pranešimas Nr. 79/09-538 dėl suimtųjų elgesio, kartu buvusio kameroje asmens 2018-06-06 paaiškinimas, kuriame nurodoma, kad tualeto sienelę sulaužė R. B.. Pridedamas Izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus 2018-06-06 Tarnybinis prašymas dėl žalos įvertinimo Nr. 20/01-3229 bei 2018-06-13 turtinės žalos vertinimo aktas Nr. 20/01-3338, kuriame nustatyta, kad įstaigai padaryta 105,48 Eur materialinė žala. Kartu pridedama Izoliatoriaus Buhalterinės apskaitos skyriaus 2018-07-04 pažyma dėl informacijos pateikimo Nr. 20/01-3802, iš kurios nustatyta, kad: R. B. asmeninėje sąskaitoje yra 45,14 Eur; nuo 2018-05-25 vadovaujantis antstolio 2018-05-22 patvarkymu asmeninė sąskaita areštuota šiomis sąlygomis: 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio kitų jam prilygintų išmokų ir kitų lėšų dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 50 procentų nuo darbo užmokesčio kitų jam prilygintų išmokų ir kitų lėšų dalies, neviršijančios vieno MMA iki visiško jos įvykdymo 878,62 Eur sumai. Pridedamas ir R. B. 2018-05-31 paaiškinimas, kuriame asmuo savo kaltės dėl turto sugadinimo nepripažįsta.
10. Izoliatoriaus pažyma patvirtina, kad R. B. kameroje Nr. 35 buvo laikomas vienas nuo 2018-05-27 iki 2018-05-28, kuomet buvo atkeltas antras asmuo. Iš pateiktų kamerų techninės apžiūros lapų (žurnalo) nustatyta, kad 2018-05-30 kameros būklė buvo gera (be trūkumų), 2018-05-30 fiksuota, kad sulaužyta tualeto pertvara. Kaip jau minėta, iš pažymos dėl kalinimo laikotarpių kamerose nustatyta, kad atsakovas nuo 2018-05-28 iki 2018-05-31 kameroje buvo patalpintas ne vienas, o nuo 2018-05-31 buvo perkeltas į kamerą Nr. 1, kurioje išbuvo iki 2018-06-06, kol vėl buvo perkeltas į drausmės izoliatoriaus kamerą. Iš suimtojo P. R. paaiškinimo nustatyta, kad 2018-05-30 19.39 val. patikrinimo metu pareigūnai pastebėjo, kad yra sulaužyta tualeto sienelė, kurią sulaužė R. B. norėdamas perkelti į kitą vietą. Iš R. B. 2018-05-31 pasiaiškinimo nustatyta, kad buvo perstatyta sienelė, nes pro kriauklę buvo padarytas įėjimas į tualetą, todėl jis kartu su P. R. perkėlė ją į kitą vietą. Nors atsakovas savo kaltę dėl tualeto sienelės perstatymo kameroje Nr. 35 iš dalies pripažįsta, tačiau iš pateiktų dokumentų, suimtųjų pasiaiškinimų nustatyta, kad kameroje buvo patalpinti du asmenys, kaip tik tuo metu sienelė ir buvo perkelta dviese. Todėl teismas negali spręsti klausimo dėl šios turtinės žalos atlyginimo vien iš R. B., neįtraukiant į procesą ir P. R.. Kadangi tikėtinai dėl to teismui tektų priimti sprendimą dėl neįtraukto į bylą asmens atsakomybės ir jos ribų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas dėl 105,48 Eur žalos dydžio atlyginimo šiuo sprendimu nesprendžia ir šį ieškovo reikalavimą palieka nenagrinėtu. Pažymėtina, jog šie motyvai neužkerta kelio ieškovui pareikšti ieškinį dėl 105,48 Eur turtinės žalos atlyginimo iš naujo pasirenkant atsakovą (-us) dėl šios turtinės žalos atlyginimo.
Faktinės aplinkybės dėl 285,89 Eur žalos padarymo.
11. Iš Izoliatoriaus Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2018-06-13 tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 37/05-35 dėl suimtojo R. B. elgesio bei prieš jį panaudotų specialiųjų priemonių: nustatyta, kad 2018-05-17 Izoliatoriuje buvo užregistruotas Apsaugos ir priežiūros skyriaus jaunesniojo specialisto tarnybinis pranešimas Nr. 79/09-496, kuriame pranešama, kad 2018-05-16 22.30 vai. Izoliatoriaus gyvenamojoje kameroje Nr. 1 suimtasis R. B. nemiega, blaškosi po kamerą, šūkauja, bando laužyti kameroje esantį inventorių. Atidaręs kameros Nr. 1 duris pastebėjo, kaip suimtasis R. B. su šepečio kotu išdaužė kameros langus, bando laužyti apsaugines lango grotas bei stalą. Pareikalavus suimtojo; liautis triukšmauti bei gadinti kameroje esantį inventorių ir eiti miegoti, suimtasis į jo išsakytus reikalavimus nereagavo ir toliau elgėsi neadekvačiai. Pokalbio metu R. B. ėmė grasinti fiziniu susidorojimu. Dar kartą pareikalavus nusiraminti, suimtasis į tai nereagavo, ėmė svaidytis kameroje esančiais daiktais, apipylė jaunesnįjį specialistą vandeniu ir užsibarikadavo kameros duris. Nedelsdamas apie susidariusią situaciją jaunesnysis specialistas informavo specialistą, atsakingą už korpuso skyrių. Minėtas aplinkybes patvirtina ir 2018-05-17 Izoliatoriuje užregistruotas specialisto 2018-05-16 tarnybinis pranešimas Nr. 79/09-497, kuriame pranešama, kad 2018-05-16 22.35 val. jį jaunesnysis specialistas informavo, jog kameroje Nr. 1 esantis suimtasis R. B. nevykdo reikalavimų, nusiaubė kamerą, užsibarikadavo kameros duris bei apliejo vandeniu jaunesnįjį specialistą. Izoliatoriaus specialistas, priėjęs prie kameros Nr. 1 durų, išgirdo, kaip suimtasis R. B. bando laužyti kameroje esantį inventorių, grasina bei ant kameros durų pila vandenį, taip pat buvo užklijuota kameros stebėjimo akutė. Tai įvertinus, kelis kartus iš eilės pareikalauta suimtojo R. B. liautis triukšmauti, niokoti kameroje esantį inventorių ir eiti miegoti. Šis nereagavo į išsakytus reikalavimus ir toliau elgėsi neadekvačiai, grasino pareigūnų atžvilgiu fiziniu susidorojimu. 22.40 val. apie įvykį informavo specialistą. 2018-05-17 Izoliatoriuje užregistruotas specialisto tarnybinis pranešimas Nr. 79/09-498, kuriame pranešama, kad 2018-05-16, 22.40 val., specialistas jį informavo, jog I-ojo režiminio korpuso skyriaus kameroje Nr. 1 esantis suimtasis R. B. nevykdo administracijos reikalavimų, nusiaubė kamerą, užsibarikadavo kameros duris bei vandeniu apliejo jaunesnįjį specialistą. Nedelsiant atvyko į I-ąjį režiminio korpuso skyrių ir priėjęs prie kameros Nr. 1 durų išgirdo, kaip R. B. grasina prie minėtos kameros stovėjusiems pareigūnams bei matė, kaip ant kameros durų pila vandenį. Buvo užklijuota kameros Nr. 1 stebėjimo akutė, todėl kelis kartus iš eilės pareikalavo suimtojo atsitraukti nuo kameros durų, kad būtų saugu jas atidaryti. Atidarę kameros duris viduje pamatė išmėtytus daiktus, ant kameros grindą buvo pripilta vandens, išdaužyti kameros lango stiklai, virve užrištos (užbarikaduotos) kameros grotinės durys. Suimtasis R. B. stovėjo pasislėpęs už kameroje esančio sanitarinio mazgo sienos, elgėsi itin agresyviai, rankoje turėjo nusilaužęs šluotos kotą bei juo mosavo nepaklusdamas daugkartiniams reikalavimams nusiraminti ir padėti šluotos kotą ant žemės. Izoliatoriaus jaunesnysis specialistas nupjovė virvę, kuria R. B. buvo užsibarikadavęs grotuotas kameros duris. Specialistas dar kartą pareikalavo, kad suimtasis išeitų iš kameros, tačiau šis reikalavimų nevykdė, į jį mėtė kameroje esančius daiktus, kelis kartus bandė apipilti su vandeniu. Bandant įeiti į kamerą, suimtasis kelis kartus iš eilės bandė smūgiuoti jam ir jaunesniajam specialistui nulaužtos šluotos kotu. Apie 23.50 val., atsižvelgdamas į susidariusią situaciją (suimtasis toliau grasino, priešinosi bei elgėsi neadekvačiai), taip pat siekdamas priversti suimtąjį paklusti administracijos reikalavimams, sulaikyti besipriešinantį suimtąjį ir apsaugoti asmenis nuo gresiančio pavojaus gyvybei ar sveikatai, priėmė sprendimą prieš suimtąjį R. B. iki nusiraminimo panaudoti fizinę prievartą bei specialiąsias priemones - antrankius. Bandant uždėti antrankius, suimtasis R. B. priešinosi jėga, smūgiavo nulaužtu šluotos kotu, todėl dalyvaujant 2-os budinčios pamainos specialistui, to paties skyriaus jaunesniesiems specialistams, prieš suimtąjį R. B. panaudojo fizinę prievartą bei specialiąsias priemones - kovinių imtynių veiksmus, lazdą ir antrankius. Patekę į kameros vidų minėtam suimtajam iš rankų išmušė šluotos kotą, suimtąjį R. B. paguldė ant grindų, užvedė rankas už nugaros ir uždėjo antrankius iki nusiraminimo. 23.55 val. priėmė sprendimą minėtą suimtąjį izoliuoti (kameroje Nr. 1 buvo pilna stiklo šukių ir nuolaužų), suimtasis R. B. buvo patalpintas į režiminio korpuso I-ojo aukšto gyvenamąją kamerą Nr. 19. 03.30 val., suimtajam R. B. nusiraminus, po pokalbio su juo, antrankiai buvo nuimti. 06.10 val. suimtasis R. B. buvo nuvestas į Sveikatos priežiūros tarnybą medicininei apžiūrai. Pažeidimas užfiksuotas vaizdo registratoriumi Nr. 1 (vaizdo įrašas).
12. Peržiūrėjus vaizdo registratoriumi Nr. 1 fiksuotus vaizdo įrašus, susijusius su suimtojo R. B. 2018-05-16 elgesiu gyvenamojoje kameroje Nr. 1, buvo nustatyta, kad suimtasis R. B. buvo uždengęs kameros durų stebėjimo akutę, virve užrišęs (užbarikadavęs) kameros grotines duris, stovėjo pasislėpęs už kameroje esančio sanitarinio mazgo sienos, nevykdė pareigūnų reikalavimų išeiti iš kameros ir elgėsi agresyviai. Taip pat iš fiksuotu aukščiau minėto vaizdo registratoriaus įrašu buvo nustatyta, kaip po suimtojo R. B. agresyvaus elgesio atrodo gyvenamosios kameros Nr. 1 inventorius. 2018-05-17 suimtasis R. B., kuris savo rašytiniame paaiškinime Nr. 64/05-30 (tekstas redaguotas) nurodė, kad 2018-05-16 apie 17.30 val. pas jį kameroje Nr. 1 dingo vanduo. Paprašė pareigūnų pajungti vandenį, kurie taip ir padarė. Po to, apie 22.00 val., paprašė pareigūnų atjungti kabelį, pareigūnai taip ir padarė, tačiau tuo pačiu atjungė ir elektros rozetę. Jam paprašius, kad būtų pajungta rozetė, nes reikia pasišildyti vandenį, pareigūnas pasakė, kad neužilgo įjungs ir vėliau, jo paties teigimu, prasidėjo „nesąmonės“. Pareigūnai reikalavo išeiti iš kameros, tačiau jis atsisakė, metė iš vonelės pilnos vandens ir kitais būdais priešinosi. Vėliau išėjo iš kameros ir tada pareigūnai jį paguldė ant žemės, uždėję antrankius nuvedė į kitą kamerą. Po kiek laiko, jam apsiraminus, pareigūnai nuėmė antrankius ir nuvedė pas medicinos sesutę apžiūrai. Suimtasis R. B. savo rašytiniame paaiškinime nepaaiškina aplinkybių apie sugadintą kameros inventorių ir nepripažįsta savo kaltės. 2018-05-25 Įstaigai padarytos materialinės žalos dydžio nustatymo komisijai buvo pateiktas Izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus specialistės prašymas dėl žalos įvertinimo Nr. 20/01-3001. 2018-05-28 gautas Turtinės žalos vertinimo aktas Nr. 20/01-3037, kuriame nurodoma, kad įstaigai padaryta materialinė žala - 285,89 Eur (remontui reikalingų statybinių ir santechnikos medžiagų sąrašas, kainos bei prekių pirkimo sutartys pridedami).
13. Nors atsakovas prieštarauja, kad sugadino tualeto bakelį ir išdaužė langą, tačiau Izoliatoriaus pažyma patvirtina, kad atsakovas 2018-05-16 kameroje Nr. 1 buvo laikomas vienas, iš pateiktų kamerų techninės apžiūros lapų (žurnalo) nustatyta, kad 2018-05-16 - 2018-05-17 kameros būklė buvo gera, netvarkingas tualeto bakelis fiksuotas 2018-05-18, kuris buvo sutvarkytas 2018-05-22. Kamerų techninės apžiūros lapai patvirtina, kad 2018-05-16 7.45-8.30 val. fiksuotas išimtas lango stiklas, tačiau jau 2018-05-17 fiksuoti sudaužyti lango stiklai, ir 2018-05-18 pastebėta, kad netvarkingas tualeto bakelis. 2018-05-28 Turtinės žalos vertinimo aktas Nr. 20/01-3037 patvirtina, kad kameroje buvo sulaužytas praustuvas, sulaužytos tualeto pertvaros, sulaužytas kitas kameroje buvęs inventorius, materialinė žala įvertinta 285,89 Eur. Kadangi atsakovo asmens sąskaitoje pakankamos pinigų sumos žalai atlyginti nėra, valstybei padaryta turtinė žala iki šiol nėra atlyginta.
Faktinės aplinkybės dėl 197,85 Eur žalos padarymo.
14. Izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus specialistės 2018-06-26 Tarnybiniu pranešimu dėl suimtojo R. B. žalos atlyginimo išieškojimo (reg. Nr. 11/01-10548) Izoliatoriaus Personalo skyriaus juriskonsultui siūloma parengti teismui dokumentus dėl materialinės žalos išieškojimo, o būtent 197,85 Eur, kuri buvo padaryta R. B.. Prie minėto Tarnybinio pranešimo pridedama medžiaga, kuri įrodo, kad R. B. įstaigai padarė 197,85 Eur žalą: Izoliatoriaus 4 pamainos specialisto R. B. 2018-06-05 tarnybinis pranešimas Nr. 79/09-547 dėl suimtojo elgesio (jame užfiksuota ir tai, kad kameroje žalos padarymo metu R. B. buvo vienas), Šiaulių tardymo izoliatoriaus 3 pamainos jaunesniojo specialisto 2018-06-02 tarnybinis pranešimas Nr. 79/09-577 dėl suimtojo elgesio, taip pat Turtinės žalos vertinimo aktai Nr. 20/01-3401 bei 20/01-3406, iš kurių nustatyta, kad įstaigai padaryta materialinė žala - 197,85 Eur (59,65 +138,20 Eur) ir kiti duomenys, kuriais grindžiama suimtojo veiksmais padaryta turtinė žala. 2018-06-26 tarnybinis pranešimas dėl suimtojo R. B. žalos atlyginimo išieškojimo patvirtina, kad buvo sugadintas klozeto bakelio vandens nuleidimo mechanizmas, klozeto dangtis, o drausmės izoliatoriuje DI-3 nulaužtas vamzdis. Kadangi atsakovo asmens sąskaitoje pakankamos pinigų sumos žalai atlyginti nėra, valstybei padaryta materialinė žala iki šiol nėra atlyginta.
15. Nors atsakovas prieštarauja, kad padarė žalą, tačiau Izoliatoriaus pažyma patvirtina, kad atsakovas 2018-05-22 kameroje Nr. 1 buvo laikomas vienas, iš pateiktų kamerų techninės apžiūros lapų (žurnalo) nustatyta, kad 2018-05-20 kameros būklė buvo gera, 2018-05-22 fiksuoti išimti lango stiklai, o 2018-06-05 konstatuota, kad sugadintas dieninis apšvietimas (dėl šio sugadinimo ieškinio reikalavimai nereiškiami), sulaužytas unitazo bakelio vandens nuleidimo mechanizmas. Iš pažymos dėl kalinimo laikotarpių kamerose nustatyta, kad atsakovas nuo 2018-05-31 iki 2018-06-06 kameroje gyveno vienas, o nuo 2018-06-06 buvo perkeltas į drausmės izoliatoriaus kamerą Nr. DI-3, kurioje išbuvo iki 2018-06-16. Drausmės izoliatoriaus kameroje Nr. DI-3 2018-06-08 10.30 val. buvo fiksuotas nulaužtas radiatoriaus vamzdis, 2018-06-13 užfiksuota, kad kameroje Nr. DI-3 ne tik nulaužtas radiatoriaus vamzdis, bet papildomai užfiksuota, kad ant praustuvo nėra nuotekų vamzdžio. Minėti trūkumai fiksuojami iki 2018-06-24 (praustuvės nuotekų (sifono) vamzdžio nebuvimas) fiksuojamas iki 2018-06-20. Izoliatoriaus Santechniko žurnalas patvirtina, kad 2018-06-06 pirmoje kameroje buvo tvarkomas išlaužytas unitazo bakelis, pakeista papildymo plūdė, nuleidimo mechanizmas, tarpinė, tualeto dangtis, papildymo šlangutė, kranas.
16. Teismo vertinimu ieškovas neįrodė, jog atsakovas sugadino patį 51,17 Eur vertės klozetą, todėl jo pakeitimą ir pakeitimo kaštus palieka Izoliatoriaus vidinėms sąnaudoms. Ši žalos suma atimama iš paskaičiuotos atsakovui žalos dydžio, mažinant ir darbo laiko sąnaudas nuo 39,20 Eur iki 29,20 Eur (10,00 Eur). Viso mažintinas žalos dydis sudaro 61,17 Eur sumą. R. B. padarytą žalą teismas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais ir logiškai, peržiūrėjus vaizdo medžiagą, fotonuotraukas, išklausęs šalių, atstovų paaiškinimų, dalyje vertina 136,68 Eur suma (59,65 + 77,03 Eur).
Dėl žalos atlyginimo.
17. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas pateikė pakankamai duomenų patvirtinančių, kad iki R. B. patalpinimo į kameras jos buvo tvarkingos, teismas pasisako dėl 2018-05-16 ir 2018-06-05 padarytais veiksmais padarytos žalos atlyginimo.
18. Deliktinė civilinė atsakomybė – turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.245 str. 4 d., 6.246 str.). Prievolė atlyginti turtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai; 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis, kai civilinė atsakomybė taikoma be kaltės).
19. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, kad žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (CK 6.251 str.). Tais atvejais, kai sugadintas turtas neatkurtas ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti apskaičiuojamas. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad tokiu atveju svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių. Vienas tokių taikomų būdų – prarasto turto atkuriamosios vertės nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-14 nutartis byloje Nr. 3K-3-166/2009; 2014-09-26 nutartis byloje Nr. 3K-3-417/2014, ir kt.).
20. Taikant šį turto vertinimo metodą apskaičiuojama, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo ar sugadinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo ar sugadinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Atkūrimo sąnaudos šiuo atveju apima sąnaudas, reikalingas atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti. Nors atsakovas ir jo atstovė ginčija žalos dydį, nurodo, kad turėjo būti skaičiuojamas nusidėvėjimas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad sulaužytos (tualeto, sifonų ir kt.) detalės negali būti tinkamai sutaisytos, keičiant jas senomis, virinant senus nulaužtus vamzdžius ir pan. Ieškovas įrodė, kad prekės ir detalės remontui buvo perkamos Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka, sudarant sutartį su statybinių, santechninių medžiagų ir gaminių tiekėju. Pažymėtina, kad šios sutartys sudarytos 2015-2017 metais, kas rodo, kad įgytos palankesnėmis kainomis nei jos būtų perkamos Viešųjų pirkimų būdu žalos padarymo metu, t. y. 2018 metais. Dėl nusidėvėjimo koeficiento taikymo teismas vertina, kad ieškovės remonto darbų ir prekių kaina, teismo vertinimu, atitinka sąžiningumo, protingumo kriterijus. Atsakovo argumentai, jog turėjo būti vertintas nusidėvėjimas, yra nepagrįsti, nes kiekvienu atveju atkūrimo sąnaudos turi būti tolygios sąnaudoms, kurios yra reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovo atstovės argumentai dėl detalių kainos ar jų nusidėvėjimo atmestini. Priešingai, atsakovas (ar jo atstovė) nepateikė įrodymų, kad patirtos žalos dydis apskaičiuotas neteisingai, kad pateiktos detalių kainos neatitinka pirkimo sutartyse numatytų kainų ir pan. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 str.). Patirtos žalos dydį ir faktą patvirtina ieškovo pateikti turtinės žalos vertinimo aktai (I t., b. l. 20-21,28-29, 30-31).
21. Pažymėtina, jog ieškinys dėl žalos atlyginimo nagrinėjamas civilinio proceso tvarka, t. y. pagal proceso taisykles, numatytas CPK. CPK 178 str. numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Dar daugiau, CPK 42 str. 5 d. numatyta abiejų šalių pareiga teikti į bylą įrodymus, reikšmingus bylos išnagrinėjimui. Nagrinėjamu atveju atsakovas nei kartu su atsiliepimui nei teismo posėdžio metu nepateikė įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kad jis žalos nepadarė, ar, kad žalos dydis ieškovo paskaičiuotas per didelis. Teismo vertinimu, atsakovas dėsto deklaratyvius svarstymus apie tai, kas kokias pareigas, jo manymu, įrodinėjimo procese turi ieškovas, tačiau pats nevykdo su įrodinėjimu susijusių pareigų.
22. Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, jog teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą vien tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių, - išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-25 nutartis byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-101/2009; 2003-02-17 nutartis byloje Nr. 3K-3-113/2003; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008-09-30 nutartis byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.); teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-02 nutartis byloje Nr. 3K-3-103/2014).
23. Pagal CK 6.263 str. 1 d. nuostatas, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos pažeidimas kartu reiškia ir neteisėtus veiksmus, kurie yra ir kaltės elementas bei pagrindas reikalauti žalos atlyginimo. Teismo vertinimu, atsakovo neteisėti veiksmai yra įrodyti – tai patvirtina ieškovo žurnalų duomenys, kad kameros iki apgyvendinant atsakovą buvo tvarkingos, be trūkumų, o atsakovo apgyvendinimo metu buvo nulaužtas radiatoriaus vamzdis, sugadintas vandens bakelio nuleidimo mechanizmas, išdaužtas stiklas, sugadintas klozetas, kitas inventorius. Atsakovas nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų į bylą pateiktus duomenis apie tai, kad būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovui buvo padaryta žala. Pažymėtina, kad remiantis CK 6.248 str. 1 dalimi, atsakovo kaltė civilinės atsakomybės teisiniuose santykiuose yra preziumuojama. Tai reiškia, kad civilinėje teisėje, priešingai nei baudžiamojoje teisėje, negalioja nekaltumo prezumpcija, atvirkščiai atsakovas yra laikomas kaltu iki jis pats (atsakovas) neįrodo savo nekaltumo. Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad ne dėl jo kaltų veiksmų buvo padaryta ieškovui turtinė žala. Pažymėtina, kad ieškovas neturi pareigos teikti į bylą įrodymus, kurie galėtų paneigti ieškinio atsakovui pagrįstumą. Nors atsakovas teigia, kad Turtinės žalos vertinimo aktuose nurodyta žala kartojasi, tačiau pažymėtina, kad Turtinės žalos vertinimo aktuose nurodyta žala atitinka pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose ir vidaus žurnaluose nurodytą informaciją ir nėra prieštaringa.
24. Dėl nurodytų aplinkybių ir įrodymų vertinimo taisyklių darytina išvada, kad šioje byloje yra įrodytos visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. labiau tikėtina, kad būtent dėl atsakovo R. B. neteisėtų kaltų veiksmų Izoliatoriui padaryta turtinė žala. Dėl atsakovo veiksmų 2018-05-16, 2018-06-05 sudaužius Izoliatoriaus turtą ieškovas patyrė 422,57 Eur (285,89 + 136,68 Eur) žalą (nuostolius) (CK 6.246 str. 1 d., 6.247 str., 6.248 str. 1-3 d., 6.249 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimas dėl 422,57 Eur turtinės žalos priteisimo iš atsakovo yra pagrįstas ir tenkintinas iš dalies minimoje dalyje.
25. Dalyje tenkinus reikalavimą dėl žalos atlyginimo, vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018-12-04) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
26. Atsakovui pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2019-01-22 sprendimą suteikta valstybės garantuojama ir 100 proc. apmokama antrinė teisinė pagalba, todėl jis nuo žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, atlyginimo valstybei yra atleistas. Tenkinus ieškinį iš dalies ieškovas, kuris yra biudžetinė įstaiga, atleistinas nuo dalies bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo atsakovui, atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270 str.,
nusprendžia:
ieškovo patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.
Ieškinį dalyje dėl 105,48 Eur žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo palikti nenagrinėtu.
Priteisti iš atsakovo R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 422,57 Eur (keturių šimtų dvidešimt dviejų eurų, penkiasdešimt septynių centų) turtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (422,57 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-12-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui Šiaulių tardymo izoliatoriui, į.k. (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.