Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

1.1.3.2; 1.2.4.6.1; 2.1.2.11; 2.3.1; 2.1.14.1.1; 2.1.14.1.2; 2.1.14.3.3.3; 2.1.15.1.13; 2.3.6.4.4.1; 2.3.6.4.4.2

2023 m. rugsėjo 18 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, bedarbis (registruotas užimtumo tarnyba), teistas 4 kartus:

1. 2015 m. lapkričio 18 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 258 straipsnio 2 dalį – 8 MGL bauda;

2. 2016 m. spalio 3 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

3. 2017 m. sausio 31 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) – 1 metų laisvės apribojimo bausme;

4. 2017 m. birželio 29 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (dvi veikos – 45 parų arešto bausme;

5. 2018 m. vasario 7 d. Marijampolės apylinkės teismo pagal BK 258 straipsnio 2 dalį – 30 parų arešto bausme. Pritaikius BK 641 straipsnį, paskirta galutinė 20 parų arešto bausmė, bausmę atlikęs;

6. 2019 m. liepos 1 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 259 straipsnio 1 dalyje, ir jį nuteisti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimu, vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metų laikotarpiui;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. kaltinamas tuo, kad 2021 m. gruodžio 19 d., apie 13.30 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje, mušdamas ir kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo žmogų – L. M. ir jai sukėlė fizinį skausmą, o būtent, konflikto metu, tyčia spyrė į buto duris, kurios užsidarydamos atsitrenkė L. M. į veidą, tuo nukentėjusiajai L. M. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva kairės akies abiejuose vokuose.

Kaltinamasis kaltu nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teismo procese, neprisipažino. Parodė, kad tą dieną jis buvo pas mamą. Kai įvyko tas įvykis, tai jis visą dieną ir visą naktį buvo pas mamą. Vėliau, po kokių 2-3 dienų jį išsikvietė tyrėja ir pradėjo aiškinti, kad jis spyrė į duris, sumušė veidą. Jis tyrėjai pasakė, kad nenusišnekėtų, kad tą dieną jam nugarą skaudėjo. Tyrėja jam pasakė, kad darys akistatą. Jis su tuo sutiko. Per akistatą atėjo nukentėjusioji. Tyrėja jos paklausė ar ji žino jį, ji pasakė, kad žino, kad jis spyrė į duris. Tačiau to negalėjo būti, nes jis įvykio dieną toje vietoje net negalėjo būti ir nebuvo. Dar kartą nurodė, kad įvykio dieną jis ten net nebuvo. Akistatos metu nukentėjusioji pasakė, kad jis ten buvo, bet tai netiesa. Nukentėjusioji ten šnekėjo bet ką, iš pradžių liudytojų nebuvo, paskui pas ją atsirado liudytojų, t. y. jos sugyventinis. Parodė, kad įvykio dieną jis nuo ryto iki kitos dienos ryto buvo pas mamą, gal net iki kitos dienos pietų buvo pas mamą, tiksliai nepamena. Vėliau jis dar kelias dienas gydėsi, ateidavo pas mamą, kuri gyvena nuo jo gal 200 metrų. Parodė, kad jis nukentėjusiosios net nematė. Jam R. buvo sakęs, kad ji geria, o paskui su visais konfliktuoja. Nurodė, kad jis nukentėjusiosios nepažįsta, atsimena ją tik iš senų laikų, nes jos vyras gyveno prie jų namų. Neprisiminė kada buvo ją matęs paskutinį kartą, gal prieš kokius 1 metus ar 1,5 metų. Jam nėra žinoma kodėl ji jį nurodė kaip žmogų, kuris atliko smurtinius veiksmus. Nurodė, kad jis dabar turi 3 įvykius pas tą pačią tyrėją. Tokių kaip jo sudėjimo vyrų ir taip pat apsirengusių daug ten gyvena. Nukentėjusioji teisme pasakė, kad ten jis buvo, nes jau tiek prisimelavo, tai bijojo, kad nebūtų apkaltinta melagingais parodymais. Parodė, kad tą dieną jis pas mamą atėjo apie 9 valandą, t. y., atsikėlė, atsigėrė, pasiėmė šunį ir išėjo. Jis ir dabar turi problemų su nugara. Kai pareigūnai atvažiavo, tai jis negalėjo net atsistoti, kaip jam skaudėjo nugarą. Jis šunį vedėsi su savimi pas mamą. Paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad buvo pas motiną ir kad jam skaudėjo nugarą. Jam nežinoma kodėl to ten neparašė. Jis pasakė, kad jis negalėjo ten būti, nes buvo pas mamą. Kai jį apklausinėjo tyrėja, buvo praėję keletas dienų nuo tos dienos, kurią neva jis sumušė nukentėjusiąją. Tuomet buvo paimti jo pirštų antspaudai, jį klausinėjo, apsiklausus paleido. Paskui kitą kartą vėl išsikvietė. Jo atžvilgiu vyksta dar vienas ikiteisminis tyrimas, ten jis truputį susiginčijo su vienu asmeniu, ten vyko konfliktas. O šiuo atveju, jeigu jis tai būtų padaręs, tai prisipažintų, nes žino, kad jam prisipažinus bausmė būtų sumažinta, bet jis to nėra padaręs, tai kaip jis gali prisipažinti, kad padarė. Patvirtino, kad jeigu jis būtų tai padaręs, tai prisipažintų, pasakytų, kaip buvo, o dabar jis nėra to padaręs. Jis mano, kad šiuo atveju nukentėjusioji yra susimaišiusi, tikrai yra tokių asmenų, kurie rengiasi kaip jis, tokių, kurių ir sudėjimas kaip jo.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsiti kaltinamojo V. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis V. M. parodė, kad 2021 m. gruodžio 19 d. apie 11.30 val., jis buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Po to iš karto nuėjo pas mamą N. P., gyv. (duomenys neskelbtini), išvesti šunį pasivaikščioti ir visą laiką buvo pas mamą, nes jinai padarė valgyti. Daugiau niekur nebuvo užėjęs. Jis pažįsta L. M., kadangi adresu (duomenys neskelbtini) name (duomenys neskelbtini) gyvena jo dėdė, draugas. Su L. M. jokių konfliktų neturėjo, nebendrauja. Tik žino, kad yra tokia gyventoja. Minėtą dieną, apie 13.30 val., jis nebuvo adresu (duomenys neskelbtini), nespyrė į L. M. duris ir su ja nekonfliktavo. Kas taip galėjo pasielgti tikrai nežino (1 t., b. l. 134-135).

Nukentėjusi L. M. parodė, kad įvykis įvyko 2021 m. gruodžio 19 d., bendrabutyje, kuriame ji gyvena. Paiškino, kad tą dieną ji grįžo iš darbo, buvo maždaug po 12 val., jos sugyventinis A. L. jau buvo namuose. Ji užsikaitė kavą ir pamanė, kad reikėtų eiti užsidėti skalbimą. Kai ji nuėjo į bendrą tualetą, ten buvo V. M., M. ir dar vienas vaikinukas, kurio pavardės ji nežino. Tuomet jai jau buvo mestos replikos. Kai uždėjo skalbti, nurodyti asmenys jau buvo išėję iš tualeto. Ji pasidarė kavos, ją išgėrusi nuėjo į bendrabučio vonią išsiplauti puodelio. Nurodyti trys asmenys, tame tarpe ir kaltinamasis, jau buvo nuėję į vonią. Kadangi jie rūkė, ji paprašė jų išeiti iš vonios. Tuomet kaltinamasis pradėjo su ja konfliktuoti, sakydamas, kad darys, ką norės. Jis pasakė jai “išgraužk”, pradėjo mautis kelnes. Tuomet ji išsiplovė puodelį ir apsisuko eiti į kambarį, o kaltinamasis atbėgo paskui ją. Nukentėjusiajai uždarant duris, kaltinamasis iš rankų ištraukė rankeną ir spjovė jai į veidą. Tada ji vėl kaire ranka griebė duris, norėdama uždaryti, tačiau kaltinamasis spyrė ir pataikė nukentėjusiajai į veidą. Ji griebėsi už veido. Tuomet nukentėjusiosios draugas, kuris su ausinėmis sėdėjo prie kompiuterio, pašoko nuo sofos ir išlėkė į koridorių. Tuomet nukentėjusioji išgirdo tik lauko durų trinktelėjimą. Buvę vyrai pabėgo. Ji išsikvietė policiją. Nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamojo pavardės nežinojo, pažinojo jį išmatymo. Paaiškino, kad kaltinamąjį buvo mačiusi mažą, ir tik tą dieną, maždaug prieš du metus, po tiek metų, ji vėl jį pamatė. Nurodė, kad jos draugas nueidavo pas kaltinamąjį ir kitus du asmenimis. Kitas draugas buvo D. B.. Nuo to laiko ji iš matymo ir pažįsta kaltinamąjį, tačiau su juo niekada nebendravo. Paaiškino, kad kai ji kaltinamajam pasakė, kad jis išeitų iš vonios, jis keikėsi ir visokiais žodžiais vadino, tačiau tai nebuvo pirmas kartas, tačiau anksčiau jie tik žodinius konfliktus turėjo. Nurodė, kad jie ten nuolat renkasi ir visą laiką ją užgaulioja, visokiais žodžiais vadina. Ji mano, kad jie taip elgiasi dėl

vieno kaimyno, kuris jiems sako, kad ji tai cigaretės nedavė, tai dar kažką papasakoja, todėl jie jos nekenčia. Kadangi ji seniausia gyventoja, tai kaimynas vardu G., vis prašo pinigų paskolinti. Jie visi, po 7-8 asmenis, kiekvieną dieną ateina pas kaimyną G. K., kuris gyvena (duomenys neskelbtini) bute. Jos nuomone, tas kaimynas jiems kažką pasako, todėl jie ją ir užgaulioja. Nukentėjusioji paaiškino, kad jos sugyventinis nesikiša, dirba tam tikrą darbą ir kištis negali, o be to jis prieš juos vienas, o jie visi puola muštis. Nurodė, kad yra buvę atvejų, kai jos buto duris subadė. Paaiškino, kad jie nuolat kviečia policiją, nes ten neįmanoma praeiti. Parodė, kad po įvykio kaltinamasis vis dar ateina į bendrabutį, tačiau lankosi mažiau. Dabar jis jai nieko nesako. Jie nei sveikinasi, nei kitaip bendrauja. Anksčiau irgi nesisveikindavo, bet dabar jau taip neužgaulioja jos. Parodė, kad jis po akistatos bandė jos atsiprašyti, ji tą yra pasakiusi tyrėjai. Paaiškino, kad jis pas ją nebuvo atėjęs, tačiau kartą jai esant bendrame tualete, jis atėjo bandė atsiprašyti. Nurodė, kad ji iš jo nieko nenorinti, tik tegul jis ją ramybėje palieka, negražiai nevadina. Ji sena moteris, todėl norėtų grįžusi į namus ramiai pasigaminti valgyti. Paaiškino, kad norint nueiti į bendrą virtuvę reikia, reikia pereiti visa koridorių, po to įvykio ji jaučia baimę, nes tie asmenys neprognozuojami. Nukentėjusioji nurodė, kad kai ji bandė uždaryti duris, tai jis iš kitos pusės spyrė, o jai bandant tuo metu uždaryti duris, tos durys trenkėsi tiesiai į veidą, tada į koridorių išbėgo jos draugas. Po šio smūgio sužalojimai jai nebuvo nustatyti, tačiau nukentėjusioji parodė, kad jai pataikė į kairę veido pusę, buvo mėlyna, labai skaudėjo galvą, bet turėjo eiti į darbą, nors ir buvo gėda, labai sunku. Jai buvo pataikyta į skruostą, kuris iš karto pamėlo. Nurodė, kad civilinio ieškinio nereiškė, nes jai nieko nereikia, tik ramybės. Patvirtino, kad tai padarė kaltinamasis, buvo mėlynė, ji buvo pas ekspertą.

Papildomai apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji L. M. parodė, kad anksčiau nei su kaltinamuoju, nei su kaltinamojo motina negyveno kaimynystėje. Šiuo metu, apie metus laiko, ji gyvena (duomenys neskelbtini). Prieš tai gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Anksčiau ji gyveno (duomenys neskelbtini). Ji tik iš matymo kaltinamąjį pažinojo, buvo mačiusi jį dar mažą, jo motiną taip pat. Nurodė, kad jos buvęs draugas gyveno kaimynystėje su jais (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad su kaltinamojo motina ji neturėjo jokių konfliktų, nebendravo. Ji tik buvo kaltinamojo motiną mačiusi. Nurodė, kad kartą ar du ji su draugu buvo užėjusi pas kaltinamojo motiną, bet ji nebendravo su ja. Ji kaltinamąjį pažino iš matymo. Su kaltinamuoju jokių kontaktų nebuvo. V. lankydavosi pas jos kaimyną G. K. ir ji kaimynės paklausė “ar čia ne V.?”. G. K. gyveno (duomenys neskelbtini) bute, o ji – (duomenys neskelbtini). Iš bruožų ji atpažino kaltinamąjį. Įvykis buvo gruodžio 19 d. tą dieną ji grįžo po darbo. Tą dieną bendrame tualete buvo kaltinamasis, M. ir kažkoks vaikinukas. Kai atėjo ji, kaltinamasis jai pasakė visokių komentarų, bet ji nieko nesakiusi nuėjo į namus. Tuomet ji draugo paprašė, kad jis paruoštų jai kavą, o ji tuo metu nuėjo uždėti skalbimo, įjungusi skalbimo mašiną, grįžo ir išgėrė kavą, tuomet pasiėmė puodelį ir ėjo į vonią išplauti. Tada jie jau buvo į vonią sulindę. Ji paprašė, kad jie nevaikštinėtų po vonią, po tų žodžių tarp jos ir kaltinamojo kilo žodinis konfliktas. Kaltinamasis pradėjo šaukti. Ji išsiplovė puoduką, apsisuko eiti, o jis jai iš paskos. Prie pat jos buto durų ta vonia. Ji atsidarė duris, įėjo į kambarį, dar laikė už rankenos ir jis išlupo iš rankų jai duris, plačiai atidarė ir ji pasilenkė vėl tas duris užtraukti, tada jis spyrė į duris ir jai tiesiai į veidą. Tą durų spyrį matė M. ir vaikinukas, buvęs kartu. Jos draugas buvo namuose, jis su ausinėmis sėdėjo prie kompiuterio. Ir kai ji įlėkė, pradėjo verkti, tada išėjo jos draugas, bet kaltinamasis pro duris pabėgo. Draugas išėjęs paklausė, kas čia darosi ir tuo metu kaltinamasis pro duris pabėgo. Draugas matė V.. Tada iš karto buvo iškviesta policija. Nurodė, kad ji kaltinamąjį pamatė tik tada, kai jis pradėjo lankytis pas G. Anksčiau ji nebuvo kaltinamojo nei gatvėje susitikusi, nei kur kitur. Iš karto jį atpažino, kai jis tik pirmą kartą ten atėjo. Su broliu jis buvo atėjęs, gal prieš metus jis ten pradėjo lankytis. Pas tą G. nuolat visi lankosi. Ir vėliau ji kažkaip pamatė kaltinamąjį. Nurodė, kad ji tikrai negalėjo susipainioti, nes kaltinamasis jai į veidą spjovė, ji matė jį, nes jis spyrė ir išlupo iš rankų duris. Parodė, kad tą dieną ji buvo blaivi, buvo nesenai iš darbo sugrįžusi. Policija tikrino jos blaivumą. Ji atpažino kaltinamąjį, kai jis pradėjo lankytis bendrabutyje. Kai tardytoja juos abu pakvietė ir suvedė, toks atpažinimas vyko. Nebuvo sustatyti keli asmenys, kad ji atpažintų. Tardytoja rodė jai nuotrauką, kai ji buvo pakviesta apklausai. Tardytoja, greitai, gal po savaitės laiko, ją iškvietė. Po įvykio atvažiavo policija, dar tais pačiais metais kvietė ją apklausai. Paaiškino, kad jos buto durys atsidaro į koridorių, ir kaltinamasis jai neuždarius durų, jas ištraukė iš rankų. Vėliau ji vėl darė tas duris, tada jis spyrė. Ji nebuvo pilnai įėjus į kambarį, ji dar tik duris uždarinėjo, kai jis jai ištraukė iš rankų duris. Ji jau buvo kambaryje ir bandė uždaryti duris. Tada jis jai ištraukė iš rankos duris, plačiai atidarė, beveik iki galo. Ir tada ji vėl žengė žingsnį norėdama uždaryti duris, paėmė už rankenos ir jai paėmus už rankenos jis spyrė. Jis iš kitos pusės buvo. Paaiškino, kad ji du kartus ėmė už rankenos. Ji gana stipriai traukė duris, kai paėmė antrą kartą už rankenos. Negalėjo susižaloti ji pati stipriai patraukusi duris. Kaltinamasis iš kojos spyrė, ji girdėjo, net ant durų liko žymė. Ji rodė tą žymę policijos pareigūnams, nežino, ar policijos pareigūnai duris fotografavo. Žymė buvo žemiau rankenos, per vidurį durų. Paaiškino, kad jos draugas nepažinojo kaltinamojo, tik taip, kaip visi, sveikindavosi, mate besikalbančius. Nurodė, kad ji nei su kaltinamuoju, nei su kaltinamojo motina nėra anksčiau turėjusi jokių konfliktų, jokių reikalų neturėjo. Anksčiau ji nebuvo kvietusi policijos dėl kaltinamojo veiksmų, tik pagąsdindavo, kad iškvies policiją. Ji buvo kvietusi policiją dėl kitų asmenų, tačiau pareiškimų nerašydavo. nebuvau rašiusi pareiškimų. Dar kartą nurodė, kad kai ji lenkėsi ir paėmė už rankenos, iš karto gavo smūgį. Po kilusio žodinio konflikto tarp jo ir kaltinamojo, kartu su kaltinamuoju buvęs M. iš karto ėjo pas jos kaimyną G., o kitas kartu buvęs vyrukas ten liko, tik kaltinamasis paskui ją lėkė. Tas vyrukas stovėjo prie prausyklos durų, o kaltinamasis paskui ją nuėjo. Paaiškino, kad ji, atidarydama duris, atsisuko ir kaltinamasis buvo prie jos. Ji įeidama matė juos, ji ėjo iš prausyklos, o kaltinamasis bėgo paskui ją. Uždarinėdama duris ji matė praeinantį M. ir kaltinamąjį. M. jau buvo pro jos buto duris praėjęs, jis buvo už jos buto durų, o trečias vaikinas liko prie prausyklos.

Liudytojas A. L. patvirtino, kad nukentėjusioji yra jo sugyventinė, o kaltinamasis yra jo pažystamas, su kuriuo jis tik pasisveikina. Nurodė, kad tą dieną jis eidamas iš tualeto, matė, kaip vonioje stovėjo trys asmenys, t. y., kaltinamasis ir dar du asmenys, kurių jis tiksliai nematė. Parodė, kad jis tik praeidamas pasižiūrėjo ir nuėjo į namus, grįžęs atsigulė, užsidėjo ausines ir žiūrėjo kompiuterį, o jo draugė L. išgėrusi kavą nuėjo išsiplauti puoduko. Kadangi jis buvo su ausinėmis, tai negirdėjo ar jie ten barėsi, ar ne. Kai jo draugė grįžo į namus ir uždarinėjo duris, tai jis mate, kai atlėkė kaltinamasis, išlupo jai iš rankų duris ir spjovė, vėliau nukentėjusioji vėl norėjo uždaryti duris, o jis spyrė ir durys atsitrenkė jai į veidą. Ji susiėmė už veido ir tuomet jis pašoko iš lovos ir pribėgo prie durų. Kaltinamasis vėl atsidarė duris, bet kadangi prie durų stovėjo jis, tai kaltinamasis apsisuko ir nuėjo. Jis spyrė į duris ir durys jai atsitrenkė į veidą, ji susiėmė už veido ir tada jis prilėkė prie durų, V. vėl atidarė duris, kažką ten dar bandė sakyti, bet jis pas jį paklausė “kas yra”. Nurodė matęs, kai kaltinamasis spjovė, nes kai jis gulėjo, tai tiesiai prieš jį durys. Patvirtino, kad tuo metu, kai vyko konfliktas tarp jo draugės ir kaltinamojo, jis užsidėjęs ausines gulėjo ir žiūrėjo kompiuterį. Nurodė, kad jis jokių konfliktų su kaltinamuoju anksčiau neturėjo, tačiau jo draugė L. (nukentėjusioji) skųsdavosi, kad kaltinamasis ją kolioja, visaip išvadina, nes ji kaimynui neduoda cigarečių, neskolina pinigų. Kiek jam žinoma, konfliktas prasidėjo, kai trys asmenys, iš kurių vienas kaltinamasis, rūkė vonioje, o jo draugė jiems pasakė, kad jie išeitų iš vonios ir ten nerūkytų. Nurodė, kad mėlynė buvo prie kairės draugės akies. Po įvykio jie apie tai nekalbėjo. Jie mato kaltinamąjį lankantis pas jų kaimyną G. Jam L. yra sakiusi, kad kaltinamasis norėjo jos atsiprašyti, bet L. pasakė jam, kad jai nereikia jo atsiprašymų, kad tik paliktų ją ramybėje. Tas atsiprašymas buvo prie nukentėjusiosios, nes jis tuo metu buvo darbe. Nurodė, kad tą dieną, kai įvyko įvykis, kaltinamasis buvo apsirengęs treningo kelnėmis, juoda striuke, su kepure, atrodė kaip dabar. Parodė pažįstantis kaltinamojo draugus M. ir G., su kuriais jis pats nebendrauja, tik pasisveikina, kitų draugų nežino. Nurodė, kad tą dieną jie (kaltinamasis ir dar du asmenys) stovėjo trise, kaltinamasis stovėjo nugara į jį ir šnekėjo. Taip pat tą dieną jis matė M., o kito asmens jis nepažįsta.

Liudytojas G. K. patvirtino pažįstantis kaltinamąjį. Parodė, kad jis nieko apie įvykį nežinantis. Jis girtas miegojo namuose, tai gali patvirtinti jo žmona. Tą patį sakiusi ir pati nukentėjusioji, kad jis nieko nematė ir nieko negirdėjo. Nurodė, kad kaltinamasis pas jį per 4 metus yra buvęs vieną kartą. Nurodė nežinantis kas ten buvo, tik vėliau visas bendrabutis skambėjo, kad spjaudė į veidą. Nežinau, ar į veidą, ar ne į veidą, gal ant žemės spjaudė, jis to nežino. Jam tą yra sakiusi E., jis pats nieko nematė, todėl negali nieko pasakyti. Parodė, kad nukentėjusioji yra konfliktiška. Kaltinamasis nieko blogo nepadarė. Dar kartą nurodė, kad jis tą dieną girtas miegojo lovoje. Jis ne iš aplinkinių girdėjo apie konfliktą, ten visas bendrabutis skambėjo. Visas bendrabutis žinojo viską. Kai bendrabutyje pasako vieną žodį, tai visi viską žino. Buvo sakoma, kad ar ant žemės nusispjovė, ar kaip ten buvo, jis gerai nesuprato. Dar kartą patvirtino, kad jis apie kaltinamojo ir nukentėjusiosios konfliktą nieko nežino, nes jis miegojo girtas. E., kurios pavardės jis nežino, visam bendrabučiui buvo pasakiusi, kad kaltinamasis spjovė, tai girdėjo visi, tačiau jam nėra žinoma kur kaltinamasis spjovė.

Pagarsinami liudytojo G. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas G. K. parodė, kad kur jis buvo 2021 m. gruodžio 19 d., pasakyti negali, neatsimena. Pažįsta V. M. ir R. M.. Jie yra jo draugai. V. paskutinį kartą matė prieš mėnesį laiko. Kas įvyko 2021 m. gruodžio 19 d., su L. ir V. nieko nežino, tik iš kaimynų girdėjęs, kad kažkurią dieną, gali būti pernai metais, L. su V. sukonfliktavo ir V. ją apspjovė. Bet pats to nematė, tame konflikte nedalyvavo. Ar galėjo V. konfliktuoti su L. ir ją sumušti, nežino, bet mano, kad negalėjo (1 t. b. l. 112-113).

Liudytojas R. M. patvirtino pažįstantis kaltinamąjį ir nukentėjusiąją, kuri yra jo pažįstamo kaimynė, labai konfliktiška moteris. Parodė, kad jis nieko nepamena, nieko nematė kas ten vyko. Nurodė, kad pati nukentėjusioji prisigėrusi kabinėjasi, ne kartą kvietėsi ir policiją, prirašiusi ant visų pareiškimų, pati neblaivi kabinėjasi prie tų vaikų ir pati kelia tas intrigas. Ji ir ant kaimynų, ir ant kitų prirašiusi pareiškimų. Ji prisigeria, eina koridoriumi ir visaip keikia tuos vaikus, kabinėjasi. Jis daugiau nieko nežino, gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau užeina pas pažįstamą, gyvenantį (duomenys neskelbtini) parodė, kad jis su kaltinamuoju kartais susitikdavo parke pasportuoti, kartais jie susitinka mieste, tačiau labai artimai nebendravo. Tą dieną, kai įvyko įvykis, jie (su kaltinamuoju) nebuvo kartu, jis kaltinamojo nematė. Apie įvykį nieko negali pasakyti, tik po kažkiek laiko sužinojo, kad nukentėjusioji parašė pareiškimą ir viskas. Parodė, kad adresu (duomenys neskelbtini) jis lankosi pas K., jis tame aukšte ir gyvena. 2021 m. gruodžio 19 d. jam niekuo neišskirtinė, apie šį įvykį jis nieko nežino. Nepamena ar po to įvykio buvo susitikęs su kaltinamuoju. Nurodė, kad su kaltinamuoju apie tą įvykį nekalbėjo. Patvirtino, kad tą dieną tame bendrabutyje jis nebuvo. Jis tiksliai tos dienos neatsimena, bet apie tą įvykį jis tikrai nieko nežino. Nurodė, kad gal ir buvo ten iš ryto užėjęs, negali tiksliai pasakyti, bet įvykio metu jo ten tikrai nebuvo. Nurodė, kad kai nukentėjusioji prisigeria, o ten bendras koridorius ir tualetas, tai ji eina, visaip keikiasi ant vaikų ir jaunimo. Gaunasi tokios intrigos ir ji rašo pareiškimus. Kai tik ji prisigeria, taip ir kabinėjasi prie visų. Alkoholį ji vartoja su savo kompanija, ne su jaunimu. Po to, ji rašo pareiškimus dėl visokių tokių, kaip ir šitas atvejis, dėl konfliktų. Jam nėra žinomos pavardės asmenų, ant kurių nukentėjusioji yra parašiusi parašė pareiškimus, jam taip pat nėra žinoma ar kažkas buvo nubaustas pagal jos pareiškimus. Dabar ji jau išsikrausčiusi iš ten. Nurodė, kad į jį kreipiasi “R., R.”, kartais vadina “M.”. Jis nežino ar nukentėjusioji ten nuolat girta, jis ten nebuvo, nieko nežino. Nurodė, kad gal ir buvo ten užėjęs iš ryto, bet apie tą konfliktą nieko nežino ir nieko nematė. Nežino, gal ji jį ir matė. Nurodė, kad jis mažai ten dairosi, eina ten, kur jam reikia. Nurodė, kad kelis kartus buvo tokių atvejų, kai nukentėjusioji jam kažką pasakė, bet jis nekreipė į tai dėmesio. Jis vyresnis žmogus, todėl eina ir praeina, neklauso, kas ten ką šneka. Parodė, kad nukentėjusioji kabinėjasi prie aplinkinių tuomet, kai būna išdėrusi, nes kai būna blaivi, tai būna viskas normaliai, niekada nesikabina, bet kai tik išgeria, visada kabinėjasi.

Liudytoja N. P. parodė, kad kaltinamasis yra jos sūnus. Nurodė, kad tikslios datos neprisimenanti, tačiau tą įvykį atsimena, nes sūnus jautė labai stiprų skausmą nugaros srityje, dėl ko galėjo sunkiai pajudėti, dėl to buvo pas ją ir ji jam nugarą trynė ir vaistus leido. Po kelių dienų ją išsikvietė policija, tyrėja A. Ji parodė, kad sūnus gyvena jos namuose, o ji pati gyveno kitur. Parodė, kad tą dieną jos sūnus buvo pas ją namuose adresu (duomenys neskelbtini), kur šiuo metu ji gyvena. Sūnus šiuo metu gyvena adresu (duomenys neskelbtini), jis gyvena vienas. Tą dieną jos sūnų kažkur perpūtė ir jam labai skaudėjo nugarą, dėl to jis pas ją gulėjo. Kai ją išsikvietė į komisariatą, tuomet ji sužinojo, kad sūnus (duomenys neskelbtini) bendrabutyje, durimis į galvą ar kaktą sudavė moteriai. Parodė, kad ji žino tą moterį. Ji prisimena, kai tuomet, kai ji dar gyveno (duomenys neskelbtini), kai vaikai maži buvo, tai ta moteris (nukentėjusioji) duris vertė atėjusi neblaivi. Nurodė, kad ta moteris (nukentėjusioji) bendrabutyje nuo bet ko galėjo gauti, nes ten baisu pro tą bendrabutį praeiti. Patvirtino, kad tą dieną jos sūnus buvo pas ją namuose, nors nukentėjusioji kaltina, kad jos sūnus jai prieš ją smurtavo. Parodė, kad jeigu gerai pamena, jos sūnus pas ją ir nakvojo, ji jį gal kelias dienas gydė. Ji netoli sūnaus gyvena, ten namas prie namo, tik per darželį. Ji tikrai žino, kad jos sūnaus ten nebuvo, negalėjo būti, nes jis vos paėjo ir buvo pas ją namuose. Praėjus keletui dienų, ji buvo iškviesta į policijos komisariatą, dėl to taip gerai viską pamena. Tą dieną, kai įvyko tas įvykis, jos sūnus buvo pas ją atėjęs, ji tuo metu pusryčius gamino, atrodo, kad jis ir nakvojo pas ją, nes jis tikrai buvo jautė labai stiprų skausmą nugaros srityje ir niekur nebuvo išėjęs. Ji nepamena, kada jis išėjo. Parodė, kad ji nuėjo į policijos komisariatą, tyrėja reikalavo papasakoti viską minučių tikslumu, o ji jai pasakė, kad jos sūnus tą dieną buvo pas ją namuose, todėl ji ir atsisakė duoti parodymus. Nurodė, kad tą dieną jos sūnus pas ją atėjo ryte, konkrečios valandos nurodyti negalinti, tačiau abu kartu valgė pusryčius. Tuomet, kai ji buvo iškviesta pas ikiteisminio tyrimo tyrėją, tyrėja jai uždavinėjo klausimus, bet ji pasakė, kad neatsimena kelintą valandą sūnus pas ją atėjo. Ji kalbėjo su tyrėja, o tyrėja pasakė, kad jeigu ji neatsimena laiko, tai kad atsisakytų duoti parodymus, tokie buvo jos žodžiai. Tyrėja surašė ir ji pasirašė. Ji tada ir laiko labai neturėjo, su sveikata buvo negerai, skubėjo į polikliniką. Nurodė, kad ji pažinojo nukentėjusiąją iš anksčiau, jos vardas Laima, pavardės nežino. Liudytoja su ja nekonfliktavo, bet nukentėjusioji konfliktavo. Mano, kad nukentėjusioji taip gali jai kerštauti, už tai, kad praeityje nukentėjusioji įtarinėjo, jog jos sugyventinis lankosi pas ją. Nukentėjusioji ateidavo pas ją naktį ir rėkdavo “atiduok man D.”, taip rėkdama prikeldavo naktį vaikus. Nurodė, kad ji paliko savo butą sūnui, o pati išsikėlė kitur. Ji persikėlė netoli, tik per vaikų darželį yra jos butas. Sūnus ateidavo pas ją kasdien, ateidavo pavalgyti. Tą dieną ji gamino sūnui valgyti. Kai sūnus atėjo pas ją, ji jau pusryčiavo. Sūnus pavalgęs atsigulė, ji jam ištepė skaudančią nugarą ir išvedė sūnį. Patvirtino, kad įvykio dieną sūnus buvo pas ją.

Liudytoja V. A. parodė, kad ji vykdė kaltinamojo apklausą. Buvo daugiau asmenų, bet tikrai nepamena visų jų, bet nukentėjusioji buvo. Neprisimena ką pasakojo kaltinamasis, nes bylų tikrai yra daug. Ji viską užrašė ką pasakojo kaltinamasis, po to jis perskaitė, susipažino kas parašyta. Nurodė, kad jam buvo išaiškintos teisės, buvo supažindintas su pranešimu apie įtarimą. Žino tik tiek, kad bendrabutyje buvo kažkoks įvykis su durimis, bet tikrai tiksliai nepamena kas ten buvo. Ji žino kaltinamojo motiną, kuriuos pavardė P. Tikriausiai ji buvo kviečiama apklausai dėl šio įvykio, bet gerai nepamena, bet ji, kaip motina, buvo supažindinta, ko gero, kad gali prieš sūnų neduoti parodymų ir ji, kiek pamena, kategoriškai atsisakė duoti parodymus. Jeigu gerai pamena, tai kaltinamojo motina nedavė parodymų, bet tiksliai nepamena, nes praėję nemažai laiko. Kiek pamena, tai kaltinamojo motina nieko nepasakojo, atsisakė duoti prieš savo sūnų parodymus. Nepamena ar tik vieną kartą kaltinamojo motina buvo kviečiama apklausai. Jei atsisakė duoti parodymus, tai tikriausiai daugiau nebuvo kviečiama. Buvo tyrimų ir daugiau, kurie susiję su kaltinamuoju. Paskutiniame ikiteisminiame tyrime kaltinamasis pripažino viską pilnai. Nurodė, kad ji neturi jokių asmeninių nusistatymų prieš kaltinamąjį. Pažymėjo, kad jei kaltinamojo mama būtų davusi kažkokius parodymus, ji juos būtų užrašiusi. Kaltinamojo motina buvo iš karto supažindinta, kad kaip artimas giminaitis gali neduoti parodymų. Pažymėjo, kad ji visada visus giminaičius supažindina su jų teise atsisakyti duoti parodymus prieš artimus giminaičius.

Iš 2021 m. gruodžio 19 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini); tai bendrabučio tipo pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) pažymėtas numeriu (duomenys neskelbtini); į pastatą patenkama per pirmą laiptinę nuo gatvės pusės, užlipus į pirmąjį aukštą patenkama į holą, kurio kairėje pusėje matomos durys vedančios į kolidorių, koridoriuje, dešinėje pusėje matomos rudos spalvos durys, kurios pažymėtos numeriu (duomenys neskelbtini). Daugiau įvykiui reikšmingų pėdsakų ar objektų neužfiksuota. Filmuota NVR Nr. B0F1EC6089BC ir B0F1EC5F37D2 (t. 1, b. l. 16-22).

2022 m. vasario 22 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad nukentėjusioji L. M. atpažįsta V. M., kuris 2021 m. gruodžio 19 d., 13.30 val., spyrė į jos buto, esančio (duomenys neskelbtini) duris, kurios atsidarydamos atsitrenkė į jos veidą ir taip ją sužalojo (t. 1, b. l. 75-82).

2022 m. sausio 19 d. akistatos protokole nurodyta, kad kiekvienas, tiek nukentėjusioji L. M., tiek įtariamasis V. M. pasilieka prie savo parodymų (t. 1, b. l. 85-88).

2021-12-27 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje nurodyta, kad dėl poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, nukentėjusiosios L. M. sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Jis galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje. Nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (t. 1, b. l. 73-74).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės nustatytos BPK 20 straipsnio 5 dalyje, joje nurodyta, kad teisėjai įrodymus turi vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, asmens kaltei padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, konstatuoti nepakanka apsiriboti išimtinai tik specialisto išvadoje nustatytais sužalojimais, būtina įvertinti byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, nesuteikiant nė vienam iš bylos įrodymų prioritetinės reikšmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-1/2014; 2015 m. balandžio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015; 2016 m. balandžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016).

Nukentėjusioji ir jos gyvenimo draugas, apklaustas byloje liudytoju, tvirtina, kad kaltinamasis konflikto metu tyčia spyrė į buto duris, kurios užsidarydamos atsitrenkė nukentėjusiajai į veidą, o kaltinamasis, jo motina bei draugai, apklausti byloje liudytojais, tvirtina, kad tokių veiksmų kaltinamasis neatliko. Esant byloje nustatytai konfliktinei situacijai, teismas privalo itin atidžiai vertinti visų asmenų parodymus, tikrinti, kurie iš jų yra nuoseklūs, patikimi, patvirtinti kita bylos medžiaga ir tokiais parodymais remtis, o šių standartų neatitinkančius parodymus atmesti. Lietuvos Aukščiausiais Teismas formuoja nuoseklią praktiką, kad tuo atveju, kai nustatoma, jog nusikaltimo požymių turinčios veikos padarytos esant konfliktiniam santykiui, teismas turi labai įdėmiai ir atidžiai vertinti proceso dalyvių parodymų patikimumą, taip pat vertinti konfliktinėje situacijoje esančių asmenų elgesio, be kita ko, ir inicijuojant įvairius teisinius procesus, motyvus bei tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-976/2017).

Taigi šioje byloje pagrindiniai įrodymai yra prieštaringi dviejų skirtingų suinteresuotų asmenų grupių parodymai.

Kaip minėta, kaltinamasis neprisipažįsta dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo L. M., dėl jai nustatytos poodinės kraujosruvos padarymo kairės akies abiejuose vokuose. Nuo pat pirmojo kontakto su policijos pareigūnais kaltinamasis nuosekliai tvirtino, kad įvykio dieną jis nebuvo adresu (duomenys neskelbtini), nekonfliktavo su nukentėjusiąją ir nespyrė į nukentėjusiosios buto duris, kurios užsidarydamos atsitrenkė nukentėjusiajai į veidą. Šią aplinkybę, kad kaltinamojo įvykio dieną nebuvo adresu (duomenys neskelbtini), patvirtino ir liudytoja N. P. (kaltinamojo motina), nurodydama, kad įvykio dieną sūnus buvo pas ją namuose, nes jam labai stipriai skaudėjo nugarą, dėl ko jis sunkiai galėjo pajudėti, ji jį slaugė, leido vaistus, tą naktį sūnus pas ją namuose nakvojo ir ji sūnų slaugė dar keletą dienų. Taip pat nurodė, kad anksčiau yra turėjusi konfliktų su nukeitėjusiaja, kuri, jos nuomone, dabar jai ir jos sūnui (kaltinamajam) jaučia priešiškumą. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme apklaustas liudytojas G. K. nurodė, kad apie įvykį nieko nežino, nieko nematė ir negirdėjo, nes tą dieną girtas miegojo savo namuose. Taip pat nurodė, kad nukentėjusioji yra konfliktiška. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas R. M. nurodė, kad tą dieną, kai įvyko įvykis, jis su kaltinamuoju nebuvo kartu, kaltinamojo nematė, apie įvykį negali nieko pasakyti, nes nieko nematė, nieko nežino. Taip pat kaltinamąją apibūdino kaip labai konfliktišką.

Nors liudytojas A. L. (nukentėjusiosios draugas) tvirtino įvykio dieną, matęs kaltinamąjį ir dar du nepažįstamus asmenimis bendrabučio vonioje, taip pat, kad jo draugei, sugrįžus iš bendrabučio vonios ir uždarant buto duris, atlėkė kaltinamasis, kuris iš rankų ištraukęs duris spjovė, vėliau vėl jai bandant uždaryti duris, kaltinamasis spyrė į duris, ko pasekoje durys atsitrenkė jo draugei į veidą, tačiau šio liudijimo teismas nelaiko patikimu. Kaip matyti iš liudytojo parodymų jis buvo buto viduje (kambaryje) ir užsidėjęs ausines, gulėdamas ant lovos, žiūrėjo filmą. Kaip pats liudytojas A. L. nurodė, jis negirdėjo tarp jo draugės ir kaltinamojo kilusio konflikto, ir tik tuomet, kai jo draugė susiėmė už veido, jis pašoko nuo lovos ir pribėgo prie durų, t. y. jau po paties įvykio. Kaltinamasis buvo kambaryje, įvykis vyko prie pagrindinių buto durų. Pats liudytojas A. L. teisiamajame posėdyje nurodė, kad kai vyko konfliktas tarp jo draugės ir kaltinamojo, jis užsidėjęs ausines gulėjo ir žiūrėjo kompiuterį. Tokie parodymai kelia abejones dėl to, ką tiksliai liudytojas galėjo matyti.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, kurioms esant liudytojas matė įvykį, teismas negali jo parodymų laikyti patikimais, patvirtinančiais kaltinamojo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Taigi, kaltinamojo nuoseklius parodymus dėl to, kad įvykio dieną jis nebuvo adresu (duomenys neskelbtini), nekonfliktavo su nukentėjusiąją ir nespyrė į nukentėjusiosios buto duris, patvirtina liudytojos N. P. (kaltinamojo motinos) bei liudytojų G. K. bei R. M. parodymai.

Vertinant teisiamajame posėdyje liudytoja apklaustos tyrėjos V. A., pažymėtina tai, kad liudytoja patvirtino atlikusi kaltinamojo apklausą, kurios metu ji užfiksavo tai, ką jis pasakojo, nurodė, kad kaltinamasis buvo supažindintas su užfiksuotais jo parodymais. Taip pat nurodė, kad apklausai buvo kviečiama ir kaltinamojo motina, kuri atsisakė duoti parodymus prieš savo sūnų. Taigi, šios liudytojos parodymai kaltinamojo kaltės nei patvirtina, nei paneigia.

Vertinant nukentėjusiosios parodymus, pažymėtina tai, kad pati nukentėjusioji duodama parodymus teisiamajame posėdyje nurodė, kad išgėrusi kavą, ėjo į bendrabučio vonią išsiplauti puodelio, kurioje sutiko kaltinamąjį bei dar du asmenis, kurie rūkė, todėl ji paprašė jų išeiti, tuomet kaltinamasis pradėjo konfliktuoti, ji išsiplovusi puodelį apsisuko eiti į savo namus, o kaltinamasis bėgo paskui ją, tuomet nukentėjusiajai uždarant buto duris, kaltinamasis jai iš rankų ištraukė rankeną ir spjovė į veidą, tada ji vėl kaire ranka griebė duris, norėdama jas uždaryti, tačiau kaltinamasis spyrė į duris, ko pasekoje durys pataikė nukentėjusiajai į veidą. Nukentėjusioji patvirtino, kad tik po smūgio, t. y. jai susiėmus už veido, jos draugas A. L., kuris su ausinėmis sėdėjo prie kompiuterio, pašoko nuo sofos ir išlėkė į koridorių, tuomet išgirdo tik lauko durų trinktelėjimą, vyrai buvo išbėgę. Tai, kad liudytojas A. L. tą dieną nematė įvykusio įvykio, nei, patvirtino ir pati nukentėjusioji.

Nukentėjusiosios aptartų parodymų analizė, jų vertinimas kitų byloje esančių objektyvių įrodymų kontekste, leidžia teismui daryti išvadą, kad jos duodamų parodymų nepatvirtina kiti byloje esantys objektyvūs įrodymai. Visos šios aplinkybės teismo vertinimu, sudaro pakankamą pagrindą pripažinti, kad nukentėjusiosios duodami parodymai yra nepatikimi ir dėl jų nepatikimumo jais negalima pagrįsti nuosprendžio.

Teismas pažymi ir tai, kad aukščiau aptarti įrodymai leidžia spręsti, kad nukentėjusioji ir liudytojas A. L. įvykio aplinkybes linkę nurodyti jiems palankesniame kontekste. Šiame kontekste nustačius ir jų parodymų esminius neatitikimus kitiems byloje esantiems įrodymams, apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrindžiamas vien tik jų parodymais.

Pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nenustačius bent vieno nusikalstamos veikos sudėties požymio, asmuo negali būti pripažįstamas kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tada, kai kaltinamo asmens kaltumas yra visiškai ir besąlygiškai įrodytas, o teismo išvados apie kaltinamojo kaltumą grindžiamos teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.

V. M. neigia įvykio dieną buvęs adresu (duomenys neskelbtini), neigia konfliktavęs su nukentėjusiąją ir spyręs į nukentėjusiosios buto duris, kurios užsidarydamos atsitrenkė nukentėjusiajai į veidą, jo nurodomą aplinkybę patvirtina liudytoja N. P. (kaltinamojo motina) bei liudytojai G. K. bei R. M., nukentėjusiosios ir liudytojo A. L. parodymais dėl jų nepatikimumo grįsti nuosprendžio nėra galimybės, o specialisto išvada dėl nustatyto sveikatos sutrikdymo savaime neįrodo, kad nustatytą sveikatos sutrikdymą padarė kaltinamasis. Kitokių įrodymų, kurie paneigtų kaltinamojo parodymus, nėra. Vertindamas šią situaciją teismas pažymi, kad byloje nustatytos aplinkybės aptarto teisinio reguliavimo kontekste nepakankamos pripažinti, kad V. M. tyčia spyrė į buto duris, kurios užsidarydamos atsitrenkė nukentėjusiajai L. M. į veidą ir taip padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą.

Toks vertinimas atitinka ir nekaltumo prezumpcijos principą, reiškiantį, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (lot. visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai).

Atsižvelgęs į visus išdėstytus argumentus, teismas sprendžia, kad surinkti įrodymai nepatvirtina, kad V. M. padarė veiką, turinčią nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymių, todėl jis dėl šios nusikalstamos veikos išteisintinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Kaltinamajam kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant antrinę teisinę pagalbą V. M.. Nurodyta išlaidų suma – 310 Eur. Šiuo nuosprendžiu kaltinamasis išteisinamas, o BPK 106 straipsnyje nenumatyta galimybė valstybės patirtas teisinės pagalbos išlaidas išieškoti iš išteisintojo, todėl valstybės patirtų proceso išlaidų priteisimo klausimas nesprendžiamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301–305, 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

išteisinti V. M. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.