- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-23
- Bylos Nr.
- e2S-48-1092/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02094-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurimas Brazdeikis
- Suinteresuotas asmuo
- V. V., S. V.
- Pareiškėjas
- Vilniaus teritorinės muitinės
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens V. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-11538-424/2023 pagal pareiškėjos Vilniaus teritorinės muitinės prašymą suinteresuotiems asmenims S. V., V. V., antstolei B. Č. dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu nustatyti, kad skolininkui S. V. priklauso ½ dalis bendro su sutuoktine V. V. turimo nekilnojamojo turto: 253,71 kv. m. gyvenamojo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0,1527 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 25 d. nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino, nustatė, kad skolininkui S. V. nuosavybės teise priklauso ½ dalis 253,71 kv. m. gyvenamojo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis 0,1527 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
3. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog antstolė B. Č. vykdo 516 102,87 Eur ir 990 171,74 Eur išieškojimą iš skolininko S. V. vykdomosiose bylose Nr. 0129/22/00623 ir Nr. 0129/22100624 išieškotojai Vilniaus teritorinei muitinei. Antstolė nustatė, kad (duomenys neskelbtini) skolininkas sudarė santuoką su V. V.. Sutuoktiniai bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdo 253,71 kv. m. gyvenamąjį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 0,1527 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šį gyvenamąjį pastatą ir žemės sklypą antstolė 2022 m. gegužės 17 d. areštavo turto arešto aktu S-22-129-11179.
4. Antstolė 2023 m. rugpjūčio 28 d. patvarkymu Nr. S-23-129-19213 pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininkui priklausančios turto dalies nustatymo. Išieškotojas, nepraleisdamas nustatyto termino, kreipėsi su prašymu į teismą. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog išieškotojos reikalavimas atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.117 straipsnio 1 dalyje nustatytą sutuoktinių bendro turto lygių dalių principą, todėl šis prašymas tenkinamas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo V. V. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
5.1. Nors Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 593 straipsnyje reglamentuota, jog pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymą gali nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepranešęs suinteresuotiems asmenims, tačiau pirmosios instancijos teismas neinformavo suinteresuoto asmens apie bylos iškėlimą, nesuteikė galimybės pateikti atsiliepimą į pareiškėjos prašymą bei įrodymus, taip pažeisdamas suinteresuoto asmens teisę būti išklausytai.
5.2. Nors turtas, kuriame nustatyta turto dalis, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tačiau minėtas turtas didžiąja dalimis įgytas už suinteresuoto asmens V. V. lėšas, todėl suinteresuotam asmeniui V. V. turėtų priklausyti 70 procentų gyvenamojo namo, suinteresuotam asmeniui S. V. – 30 procentų bei po ½ dalį žemės sklypo. Tačiau šios aplinkybės nebuvo įvertintos nagrinėjant pareiškėjos prašymą.
5.3. Pirmosios instancijos teisme liko neįvertinta aplinkybė, jog skolos, dėl kurių išieškojimo pateiktas prašymas dėl turto dalies, esančios su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo yra asmeninės sutuoktinio S. V. skolos, priteistos apkaltinamuoju nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, todėl negali būti išieškomos iš suinteresuoto asmens V. V. turto.
5.4. Suinteresuoti asmenys turi sūnų, nors jis yra pilnametis, tačiau vis dar mokosi mokykloje, jam reikalinga finansinė parama, todėl ir jo interesai turėtų būti įvertinti nagrinėjant pareiškėjos prašymą.
Atsiliepimas
6. Pareiškėja pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, jame prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodyti šie motyvai:
6.1. Pirmosios instancijos teismo nutartis priimta atsižvelgiant į susidariusias aplinkybes, remiantis galiojančiomis teisės normomis, yra pagrįsta ir teisėta.
Žemesnės instancijos teismas
6.2. Nepagrįstas apeliantės argumentas, jog pirmosios instancijos teismas neteisėtai nustatė turto dalį sutuoktiniams priklausančiame turte. Šioje byloje minimas turtas nėra suinteresuoto asmens V. V. asmeninė nuosavybė, yra įgytas po santuokos nudarymo, todėl pagrįstai laikomas bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, o šios bylos dalykas nėra nuosavybės teisės nustatymas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacijos objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
8. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog antstolė B. Č. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0129/22/00623 dėl 990 171,74 Eur skolos ir vykdomąją bylą Nr. 0129/22/00624 dėl 516 102,87 Eur skolos išieškojimo iš skolininko S. V. išieškotojos Vilniaus teritorinės muitinės naudai. Antstolė 2022 m. gegužės 17 d. turto arešto aktu Nr. S-22-129-11179 areštavo nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Antstolė 2023 m. rugpjūčio 28 d. siūlymu Nr. S-23-129-19213 pasiūlė išieškotojai Vilniaus teritorinei muitinei iki 2023 m. rugsėjo 28 d. kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis suinteresuoti asmenys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Suinteresuotas asmuo 2023 m. lapkričio 8 d. pateikė apeliacinės instancijos teismui įrodymus, jog skolininkas S. V. (duomenys neskelbtini) mirė.
Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
9. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Antstolis, užtikrindamas teisėtą išieškotojo interesą, privalo areštuoti surastą skolininko turtą (CPK 675 straipsnis). Pagal CPK 666 straipsnio 1 dalį išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje nuosavybėje, taip pat jam priklausančią bendrosios jungtinės nuosavybės dalį.
10. Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininkas nepateikia antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 3 dalis).
11. Kasacinis teismas savo praktikoje dėl CPK 667 straipsnio nuostatų taikymo yra suformavęs praktiką, kad vykdymo procese yra nustatoma areštuoto bendrosios jungtinės nuosavybės teise skolininkui priklausančio turto dalis ir nėra dalijamas sutuoktiniams priklausantis turtas. Pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas. Pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2013; 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-504-421/2016, 16 punktas).
12. Vadovaujantis nurodyta teismų praktika, matyti, jog šioje byloje pagal CPK 667 straipsnį pradėto proceso tikslas yra tik skolininkui priklausančios turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine – apeliante V. V. individualizavimas, tam kad būtų galima iš šios turto dalies atlikti išieškojimą vykdymo procese. Taigi, tam, kad būtų galima nustatyti skolininko S. V. turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, būtinas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės ir paties S. V. kaip skolininko statuso egzistavimas.
13. Pagal CK 3.87 straipsnį turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pažymėtina, kad sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis CK 3.100 straipsnio 1 punktu, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia mirus vienam iš sutuoktinių.
14. Iš bylos medžiagos matyti, kad šios bylos nagrinėjimo metu skolininkas S. V. (duomenys neskelbtini) mirė. Vadinasi, mirus vienam iš sutuoktinių – skolininkui S. V., bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigė, o pradėtas išieškojimas įstatymų nustatyta apimtimi galės būti vykdomas tik iš S. V. turtą paveldėjusių asmenų.
15. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, mirus vienam iš sutuoktinių, dėl mirusiajam priklausančios turto dalies, anksčiau buvusios bendrąja jungtine nuosavybe, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Mirus fiziniam asmeniui ir susiklosčius paveldėjimo teisiniams santykiams, reikia nustatyti palikimą, t. y. paveldimo turto masę. Palikimo apimtį ir sudėtį lemia mirusio asmens nuosavybės teisės, todėl pirmiausia iš mirusiajam priklausiusios dalies, buvusios bendrąja jungtine nuosavybe, turi būti sprendžiama, kokia turto dalis priklauso pergyvenusiam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise, o kuri – mirusiam sutuoktiniui, ir ji vertinama kaip palikimas, dėl kurio susiklosto paveldėjimo teisiniai santykiai. Dėl mirusiajam mirties dieną priklausančio turto, paveldėto daugiau kaip vieno asmens, priėmus palikimą tarp įpėdinių susiklosto bendrosios dalinės nuosavybės daiktiniai teisiniai santykiai (CK 4.72 straipsnio 1 dalis, 5.68 straipsnis). Jeigu mirė sutuoktinis, o turtas buvo bendroji jungtinė nuosavybė, tai palikimą sudaro mirusiam sutuoktiniui priklausiusi dalis, buvusi bendrąja jungtine nuosavybe. Ši dalis yra nustatoma taikant CK trečiosios knygos VIII skyriaus normas, reglamentuojančias sutuoktinių turto padalijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-611-687/2015).
16. Minėta, jog CPK 667 straipsnio pagrindu pradėtos bylos dalyką sudaro tik skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje individualizavimas vykdymo procese. Nagrinėjamu atveju mirus skolininkui bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigė, jis nebėra skolininku vykdymo procese ir dėl mirusiajam skolininkui priklausančios turto dalies, anksčiau buvusios bendrąja jungtine nuosavybe, atsirado paveldėjimo teisiniai santykiai, dėl kurių gali atsirasti ne bendrosios jungtinės, bet bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai. Tad, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, dėl anksčiau paminėtų aplinkybių, t. y. skolininko mirties, išnyko šios bylos nagrinėjimo dalykas.
17. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, esant reikalui, mirusiam skolininkui priklausiusio turto dalis, kuri bus paveldėta (palikimas), turėtų būti nustatoma ne CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka, bet kitoje civilinėje byloje, taikant teisės normas, reglamentuojančias sutuoktinių turto padalijimą, įtraukiant atitinkamus suinteresuotus asmenis (pvz., kreditorius, skolininko palikimą priėmusius įpėdinius). Apeliantė, be kita ko, turi teisę pareikšti ieškinį dėl areštuoto turto dalies, kuri po skolininko mirties jai priklauso nuosavybės teise, nustatymo ir jo arešto panaikinimo (CPK 603 straipsnis).
Dėl bylos procesinės baigties
18. Išnykus šios bylos nagrinėjimo dalykui, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir civilinė byla nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336−339 straipsniais, teismas
nutaria:
panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. nutartį ir Vilniaus regiono apylinkės teismo civilinę bylą Nr. e2VP-11538-424/2023 pagal pareiškėjos Vilniaus teritorinės muitinės prašymą suinteresuotiems asmenims S. V., V. V., antstolei B. Č. dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo nutraukti.