- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-20
- Bylos Nr.
- e2S-1340-562/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00276-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rosita Patackienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Verkių būstas“
- Ieškovas
- M. J.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Verkių būstas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo M. J. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Verkių būstas“ dėl neteisėto namo administratoriaus sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Ieškovas M. J. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydamas pripažinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Verkių būstas“ (toliau – ir atsakovė) 2023 m. rugsėjo 11 d. įsakymą Nr. V-38 „Dėl tikslinio kaupiamųjų įmokų padidinimo remonto darbams atlikti” (toliau – ir Įsakymas) neteisėtu ir priteisti jam iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
2. Atsakovė atsiliepimu prašė ieškinį atmesti.
Šalies argumentai
3. Ieškovas pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, kuriame paaiškino, kad:
3.1. atsakovė, Įsakymo pagrindu, pradėjo rinkti lėšas daugiabučių namų, esančių (duomenys neskelbtini), atnaujinimui, įskaitant ir lėšas iš ieškovo.
3.2. 2024 m. kovo 18 d. parengiamojo posėdžio metu atsakovė pripažino, kad ieškinio reikalavimai iš esmės yra susiję ne tik su Įsakymo panaikinimu, tačiau ir su 2023 m. rugsėjo 7 d. daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų pakartotinio balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolo Nr. K-09-07-01 (toliau – ir Protokolas) pripažinimu neteisėtu. Atsižvelgiant į tai, ieškovas parengiamojo posėdžio metu informavo, kad nepavykus sudaryti taikos sutarties, formaliai patikslins ieškinio reikalavimus.
3.3. 2024 m. vasario 19 d. atsakovė Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė jos 2024 m. sausio 30 d. įsakymą Nr. V-05, kuriuo nuo 2024 m. sausio 1 d. yra atšauktas ginčijamas sprendimas rinkti lėšas iš gyventojų, įskaitant ir iš ieškovo. 2024 m. kovo 18 d. vyko parengiamasis teismo posėdis, kurio metu atsakovės atstovė paaiškino, kad Įsakymas buvo panaikintas pačios atsakovės iniciatyva ir valia, kadangi vykdant balsavimą nebuvo atsižvelgta į tai, jog 2023 m. gegužės 5 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas Nr. D1-134 „Dėl paslaugų, prekių ir darbų, susijusių su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus administruojamu namu, pirkimų tvarkos aprašo patvirtinimo“, kuris nustato butų savininkų lėšų panaudojimo tvarką. Be to, atsakovė nurodė, kad greitu metu bus organizuojamas naujas butų savininkų balsavimas, kuriame bus pateikti klausimai, susiję su surinktų lėšų panaudojimu.
3.4. Atsakovės 2024 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. V-11 „Dėl protokolo panaikinimo“ panaikintas 2023 m. rugsėjo 7 d. butų ir kitų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini) pakartotinio balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolas Nr. K-09-07-01.
3.5. 2024 m. balandžio 21 d. atsakovė pateikė mokėjimo pranešimą už paslaugas, kurios buvo suteiktos 2024 m. kovo mėnesį. Iš mokėjimo pranešimo matyti, kad atsakovė panaikino ieškovui prievolę sumokėti neteisėtai renkamas įmokas terasų remontui.
3.6. Pažymėjo, kad atsakovei patenkinus ieškinio reikalavimus ir panaikinus visus skundžiamus sprendimus, jis teikia šį pareiškimą, kuriuo atsisako pareikšto ieškinio, prašo civilinę bylą nutraukti, kartu priteisiant jam visas patirtas išlaidas, susijusias su jos nagrinėjimu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. balandžio 24 d. nutartimi, be kita ko, priėmė ieškovo ieškinio atsisakymą ir civilinę bylą nutraukė, priteisė ieškovui iš atsakovės 3 415,50 Eur bylinėjimosi išlaidas ir įpareigojo Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti ieškovui 82,50 Eur žyminį mokestį.
5. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nurodė, kad bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas ieškinio atsisakė dėl to, kad jo reikalavimai po kreipimosi į teismą buvo patenkinti, t. y. atsakovė dviem savo 2024 m. sausio 30 d. ir 2024 m. kovo 29 d. įsakymais panaikino Protokolą ir jame priimtus sprendimus bei panaikino ieškovui bei kitiems namų bendraturčiams prievolę mokėti renkamas įmokas terasų remontui, kurių rinkimą ieškovas ieškiniu įrodinėjo kaip neteisėtą. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes taip pat aplinkybes, kad iki ieškinio teikimo teismui dienos atsakovė su ieškovo teiktomis pretenzijomis dėl neteisėtų įmokų rinkimo nesutiko, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „Verkių būstas“ turi pareigą atlyginti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas procese (CPK 93, 98 straipsniai).
6. Taip pat pažymėjo, kad įvertinus ginčo pobūdį (ginčas dėl specifinių sutartinių teisinių santykių), bylos apimtį, rengtų procesinių dokumentų skaičių, laiko sąnaudas jų rengimui sprendžia, jog 3 388 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti laikytinos sąžiningomis, atitinkančios bylos pobūdį bei ieškovo atstovo darbo laiko sąnaudas (Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos), 8.2, 8.16, 8.17-8.19 punktai).
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Atsakovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą išspręsti iš esmės.
Atsiliepimas
8. Atsakovės atskirajame skunde nurodė, kad:
8.1. pirmosios instancijos teismas, vertindamas, kad ieškovas civilinį procesą inicijavo pagrįstai ir, kad ieškovas ieškinio atsisakė dėl to, kad jo reikalavimai po kreipimosi į teismą buvo patenkinti, netyrė ir nevertino jokių byloje esančių įrodymų, atsakovės argumentų, išsakytų parengiamojo posėdžio metu ir procesiniuose dokumentuose. Ieškovas ieškiniu prašė pripažinti, kad Įsakymas yra neteisėtas t. y., jis ginčijo juridinio asmens organo (vadovo) priimtą sprendimą. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog pagal CK 2.82 straipsnio 4 dalį, ieškinį dėl juridinio asmens organo sprendimo pripažinimo negaliojančiu gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai, jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 10 punktas numato, jog CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais ieškinį dėl bendrovės organų sprendimų negaliojimo gali pareikšti akcininkai, kreditoriai, bendrovės vadovas, valdybos ir stebėtojų tarybos nariai ar kiti įstatymuose numatyti asmenys ne vėliau kaip per 30 dienų nuo dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą, o ieškovas nėra atsakovės, kaip juridinio asmens, akcininkas, kreditorius, bendrovės vadovas, juridinio asmens dalyvis. Kad jis gali ginčyti priimtą sprendimą kitais įstatymuose nustatytais pagrindais, ieškovas ieškinyje nenurodė. Pateiktame atsiliepime buvo nurodyta, jog ieškovas nėra subjektas, galintis pasinaudoti CK 2.82 straipsnio 4 dalyje numatytomis teisėmis ir reikšti ieškinį dėl juridinio asmens sprendimo pripažinimo neteisėtu, t. y., dėl Įsakymo pripažinimo neteisėtu. Atsakovės vertinimu, ieškovas ieškinį pareiškė kaip netinkamas proceso subjektas. Atsakovė, priimdama Įsakymą, vykdė namo, kuriame butą nuosavybės teise turi ieškovas, administratorės pareigas ir įgyvendino 2023 m. rugsėjo 1 d. butų ir kitų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini), priimtą sprendimą dėl piniginių lėšų kaupimo namo terasų paprastojo remonto darbų apmokėjimui, priimtą CK 4.85 straipsniu pagrindu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 4.10 punkte nustatyta tvarka (organizavus balsavimą raštu). Sprendimas rinkti lėšas buvo priimtas šių namų butų/kitų patalpų savininkų balsų dauguma. Toks sprendimo priėmimas buvo patvirtintas Protokolu. Įsakymas buvo priimtas vykdant šį sprendimą. Šis sprendimas ieškinio teismui pateikimo metu nebuvo nuginčytas, tačiau ieškovas ieškinyje nurodė savo abejones dėl jo priėmimo teisėtumo. Tačiau Protokolu buvo konstatuota, kad pakartotinis butų ir kitų savininkų balsavimas raštu įvyko, todėl buvo priimtas butų ir kitų savininkų sprendimas pradėti kaupti pinigines lėšas namo terasų paprastojo remonto darbų apmokėjimui. Ieškovas šio sprendimo CK 4.85 straipsnio 9 punkte nustatyta tvarka neginčijo ir ieškinio reikalavimų dėl butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo apskundimo ar kitų reikalavimų, t. y., dėl Protokolo, priskaičiuotų ieškovui mokesčių pagrįstumo nereiškė. Kadangi ieškovas ieškinyje neginčijo Protokolo ir nereiškė jokių kitų reikalavimų, tai namų administratoriaus atliekami eiliniai veiksmai, administruojant gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektus, tame tarpe ir namo, kuriame gyvena ieškovas, nepagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo vertintini, kaip atsakovės ieškinio pripažinimo veiksmai po ieškinio teismui pateikimo, tokiu būdu viršijant ieškinio pareikštus reikalavimus ir pasisakant dėl reikalavimų, kurie nebuvo reiškiami ieškinyje.
8.2. Atsakovė 2023 m. vasario 19 d. pranešė apie ieškovo ginčijamą Įsakymo atšaukimą ir pateikė šio įsakymo kopiją. Net ir darant prielaidą, jog ieškovas pateikė pagrįstą ieškinį, ieškinio objekto šiuo atveju nebeliko. Todėl ieškovui nebuvo jokio pagrindo teikti 2024 m. vasario 28 d. rašytinių paaiškinimų ir toliau prašyti pripažinti jo pareikštą ieškinį bei papildomai už tai prašyti priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės vertinimu, ieškovas nuo ieškinio atsisakė todėl, kad pareiškė ieškinį kaip netinkamas subjektas. Todėl nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė būtent dėl atsakovės kaltės ir jai tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga. Atsakovės vertinimu, vien tai, jog atsakovė visą laiką nuosekliai laikėsi pozicijos, kad ieškovo ieškinys dėl Įsakymo pripažinimo neteisėtu jos atžvilgiu yra nepagrįstas ir gynėsi nuo ieškinio, teikdama atsiliepimą, nesudaro pagrindo jos elgesį vertinti kaip nesąžiningą ar atsakovę laikyti kalta dėl proceso ieškovo atžvilgiu bei laikyti, jog atsakovė patenkino ieškovo reikalavimus. Byloje taip pat nėra nustatyta, kad atsakovė nesąžiningai naudojosi proceso teisėmis, neatliko procese jai nustatytų pareigų, teikė melagingus duomenis ar pan. ir, kad dėl to ieškovui padidėjo ar atsirado papildomų bylinėjimosi išlaidų. Akivaizdu, kad ieškovas buvo netinkama proceso šalis ir negalėjo ginčyti juridinio organo priimto sprendimo ir dėl to patyrė bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė mano, jog nenustačius jos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, kiekviena iš šalių turėtų likti prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų, kuri jas patyrė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovui neturi būti priteistos.
8.3. Be to, teismų praktikoje yra nurodoma, jog išvadą dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos lėšų dalies pagrįstumo teismas turi motyvuoti (CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas ir kt.). Spręsdamas dėl išlaidų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius bei kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas visiškai nemotyvavo priimamo sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ginčijamoje nutartyje tik formaliai konstatavo, jog bylinėjimosi išlaidos laikytinos sąžiningomis, atitinkančios bylos pobūdį bei ieškovo atstovo darbo laiko sąnaudas. Atsakovės vertinimu, vien faktas, jog ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose įtvirtintų kriterijų, savaime nėra paneigiantis teismo pareigą motyvuoti priimamą nutartį, nurodant argumentus, kodėl ir dėl kokių priežasčių šiuo atveju buvo tenkintas ieškovo prašymas, t. y. ar bylinėjimosi išlaidos, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, nėra per didelės ir pan. Atsakovės vertinimu, byla buvo nesudėtinga, o procesinių dokumentų parengimui ieškovo atstovas neturėjo skirti itin ženklių laiko sąnaudų.
Šalies argumentai
9. Ieškovas atsiliepimo nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).
11. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
12. Apeliacijos objektas šioje byloje – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies dėl bylinėjimosi išlaidų, nutraukus civilinę bylą, paskirstymo teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl faktinių aplinkybių
13. Bylos duomenimis, ieškovo ieškinys pirmosios instancijos teisme gautas 2024 m. sausio 8 d. Ginčas byloje kilo dėl atsakovės 2023 m. rugsėjo 11 d. įsakymo Nr. V-38 „Dėl tikslinio kaupiamųjų įmokų padidinimo remonto darbams atlikti” teisėtumo, kuriuo, vadovaujantis 2023 m. rugsėjo 7 d. daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų pakartotinio balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolu Nr. K-09-07-01, be kita ko, įsakyta iš daugiabučių gyvenamųjų namų patalpų savininkų adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. pradėti rinkti kaupiamąsias lėšas proporcingai jų turimam patalpų naudingajam plotui už namų terasų paprastojo remonto darbus.
14. 2024 m. vasario 20 d. atsakovė pateikė 2024 m. sausio 30 d. įsakymą Nr. V-05 „Dėl paskelbto įsakymo atšaukimo“, kuriuo, įvertinusi procedūrinius dokumentų, kurių pagrindu buvo išleistas Įsakymas, netikslumus, įsakė jį atšaukti nuo 2024 m. sausio 1 d. Pirmosios instancijos teismo teisėjos tos pačios dienos rezoliucijos pagrindu, šis įsakymas išsiųstas ieškovui pozicijai dėl bylos eigos pateikti.
Žemesnės instancijos teismas
15. 2024 m. vasario 28 d. gauti ieškovo rašytiniai paaiškinimai, kuriuose jis, be kita ko, nurodė, kad jis nėra praradęs teisinio suinteresuotumo tolimesne bylos eiga, kadangi Įsakymo pasinaikinimas, nepašalino jo teisių pažeidimo – atsakovei nutraukus lėšų rinkimą tik nuo 2024 m. sausio 1 d., jo prievolė sumokėti lėšas nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. neišnyko.
16. Parengiamojo teismo posėdžio, vykusio 2024 m. kovo 18 d., metu atsakovės atstovė paaiškino, kad Įsakymas atšaukimo priežastis – vykdant ginčo balsavimą nebuvo atsižvelgta į Paslaugų, prekių ir darbų, susijusių su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus administruojamu namu, pirkimų tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2023 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. D1-134, nuostatas dėl klausimų, susijusių su tuo, kaip, surinkus lėšas, turi būti organizuojamas darbų atlikimas. Pažymėjo, kad kai bus suorganizuotas naujas balsavimas, tai bus išspręstas klausimas dėl jau sumokėtų lėšų grąžinimo/įskaitymo. Ieškovo atstovas nurodė, kad patikslins ieškinį, t. y., pareikš reikalavimą, susijusi su Protokolo teisėtumu, jeigu šalims nepavyks susitarti taikiai.
17. 2024 m. balandžio 23 d. gautas ieškovo pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo, prie kurio pridėti duomenys, jog atsakovė 2024 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. V-11 „Dėl protokolo panaikinimo“ panaikino 2023 m. rugsėjo 7 d. daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų pakartotinio balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolą Nr. K-09-07-01.
Dėl bylos esmės
18. Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, taikant CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas tuo atveju, kai ieškovas atsisako ieškinio, turi būti įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas ieškinio atsisakė dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013). Lietuvos apeliacinio teismo plėtojamoje praktikoje taip pat ne kartą išaiškinta, kad, nutraukus civilinę bylą, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ne remiantis bendruoju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principu „pralaimėjęs moka“, o vadovaujantis priežasties teorija (angl. the cause theory), pagal kurią lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežasčių įvertinimas, šalių apdairumas bei rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą (atsiėmimą) nulėmusių priežasčių identifikavimas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-237-943/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-205-516/2018).
19. Visų pirma, atsakovė atskirajame skunde teigia, kad ieškovas ieškinio atsisakė todėl, kad, kaip ji buvo nurodžiusi atsiliepime, neturėjo teisės ginčyti juridinio organo priimto sprendimo – Įsakymo.
Žemesnės instancijos teismas
20. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka ir laiko juos nepagrįstais. Kaip buvo nurodyta aukščiau, ieškovo atstovas parengiamojo teismo posėdžio metu iš esmės sutiko, kad ieškinys tikslintinas, t. y., nurodė, kad tuo atveju, jeigu ginčo šalys nesusitars taikiai, bus pareikštas reikalavimas, susijęs su Protokolo teisėtumu. Pažymėtina, kad nėra draudžiamas ieškinio dalyko pakeitimas (CPK 141 straipsnis).
21. Vertintina, kad ieškinio atsisakymą lėmė atsakovės veiksmai po civilinės bylos iškėlimo – 2024 m. sausio 30 d. įsakymo Nr. V-05 ir 2024 m. kovo 29 d. įsakymo Nr. V-11 priėmimas, kuriais atšauktas Įsakymas ir panaikintas Protokolas. Pažymėtina, kad Įsakymas priimtas dar 2023 m. rugsėjo mėn. bei ieškovo pretenzija atsakovei buvo pateikta dar 2023 m. lapkričio mėn., tačiau minėti įsakymai priimti jau po šios civilinės bylos iškėlimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant nurodytoms aplinkybėms, šiuo atveju nėra aktualu, kad, pasak atsakovės, Įsakymo atšaukimą ir Protokolo panaikinimą lėmė ne ieškovo ieškinyje nurodytos priežastys.
22. Atsakovė teigia ir tai, kad nebuvo pagrindo ieškovui teikti rašytinius paaiškinimus, tačiau, įvertinus tai, kad tokiu būdu buvo vykdomas pirmosios instancijos teismo teisėjos rezoliucijoje išdėstytas įpareigojimas, bei aplinkybes, kad Įsakymo pagrindu lėšos buvo renkamos nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. bei jo vykdymas vėliau atšauktas nuo 2024 m. sausio 1 d., ir šis argumentas vertintinas kaip nepagrįstas.
23. Atsakovė taip pat mano, kad ginčijama nutartimi priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis yra per didelis, kadangi byla buvo nesudėtinga, o procesinių dokumentų parengimui ieškovo atstovas neturėjo skirti itin ženklių laiko sąnaudų.
24. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
25. Ieškovas pateikė duomenis, kad iš viso patyrė 3 488 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro išlaidos už teisinę pagalbą (3 388 Eur) ir už žyminio mokesčio apmokėjimą (110 Eur).
26. Ieškovui buvo išrašytos šios PVM sąskaitos faktūros: 2023 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaita faktūra 847 Eur sumai (už pretenzijos parengimą); 2024 m. sausio 31 d. PVM sąskaita faktūra 1 694 Eur Eur sumai (už ieškinio parengimą); 2024 m. vasario 29 d. PVM sąskaita faktūra 1 101,10 Eur Eur sumai (už rašytinių paaiškinimų parengimą (847 Eur), skrydžio sutarties peržiūrą (254,10 Eur) (šių išlaidų priteisti šioje byloje neprašoma)) (apmokėtos 2023 m. lapkričio 30 d., 2024 m. vasario 2 d. ir 2024 m. kovo 13 d.).
27. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
28. Rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio už kito dokumento, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, parengimą dydis apskaičiuojamas taikant 0,4 koeficientą (Rekomendacijų 8.16. papunktis). Ieškovo pretenzija parengta 2023 m. lapkričio mėn. bei rašytiniai paaiškinimai parengti ir pirmosios instancijos teisme gauti 2024 m. vasario mėn. Taigi, rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio už pretenzijos parengimą dydis šiuo atveju sudaro 800,04 Eur (2 000,10 Eur (2023 m. II ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 0,4 koef.) bei už rašytinių paaiškinimų parengimą – 807,28 Eur (2 018,20 Eur (2023 m. III ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 0,4 koef.).
29. Rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio už ieškinio parengimą dydis apskaičiuojamas taikant 2,5 koeficientą (Rekomendacijų 8.2. papunktis). Ieškovo ieškinys parengtas ir pirmosios instancijos teisme gautas 2024 m. sausio mėn. Taigi, rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio už ieškinio parengimą dydis šiuo atveju sudaro 5 045,50 Eur (2 018,20 Eur (2023 m. III ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 2,5 koef.).
30. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, patirtos už advokato pagalbą rengiant ieškinį, dydis yra 3 kartus mažesnis, nei rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio už ieškinio parengimą dydis, taip pat tai, kad išlaidos už kitų dokumentų parengimą nežymiai viršija rekomenduojamus priteisti maksimalius užmokesčio dydžius, ir tai, kad ieškovo atstovas suteikė dar vieną teisinę paslaugą – dalyvavo parengiamajame teismo posėdyje, už kurią atlyginimo nagrinėjamu atveju nereikalaujama, konstatuoja, kad, kaip sprendė pirmosios instancijos teismas, prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos laikytinos sąžiningomis, atitinkančios bylos pobūdį bei ieškovo atstovo darbo laiko sąnaudas.
Dėl bylos procesinės baigties
31. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje V. de H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar atskirojo skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).
32. Kadangi kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Verkių būstas“ atskirąjį skundą atmesti.
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutartį nepakeistą.
Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.