Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Marytės Mitkuvienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „ASTRA-WAM“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3372-431/2010 pagal ieškovo akcinės bendrovės Mašinų gamyklos „Astra“ ieškinį atsakovams A. J. ir uždarajai akcinei bendrovei „ASTRA-WAM“ dėl teisės į juridinio asmens pavadinimą pažeidimo, nesąžiningos konkurencijos veiksmų atlikimo ir neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovo AB Mašinų gamykla „Astra“ (toliau - ABMG „Astra“) atstovas ieškiniu prašė: uždrausti atsakovams bendrovės UAB „ASTRA-WAM“ pavadinime naudoti žymenį „astra“, tapatų ieškovo pavadinime esančiam žymeniui, įpareigoti atsakovą UAB „ASTRA-WAM“ pakeisti juridinio asmens pavadinimą UAB „ASTRA-WAM“ į kitą pavadinimą, neturintį klaidinamai panašių savybių su ieškovo bendrovės pavadinimu „Astra“, priteisti solidariai iš UAB „ASTRA-WAM“ ir A. J. 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad ieškovo įmonė veiklą vykdo nuo 1993 m. balandžio mėnesio. ABMG „Astra“ atskyrimui nuo kitų rinkoje veikiančių juridinių asmenų naudoja juridinio asmens pavadinimą, kuriame pagrindinis žymuo naudojamas žodis „astra“. Pagrindinė ieškovo veiklos sritis - prekyba nerūdijančio ir konstrukcinio plieno gaminiais. Ieškovas pavadinimo pagrindu bei siekdamas sustiprinti pavadinime naudojamo žymens „astra“ išskirtinumą, žymenį „astra“ naudoja ne tik kaip bendrovės pavadinimą, bet ir kaip ieškovo teikiamų prekių bei paslaugų ženklą. 1993 metais Lietuvos Valstybiniame patentų biure buvo įregistruotas vaizdinis prekių ženklas Astra fig., registracijos Nr. 9112, kurio pagrindinį žodinį elementą sudaro ieškovo pavadinime naudojamas žodis „astra“. Ieškovas 2009 m. liepos 17 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybai (OHDV1) taip pat pateikė paraišką dėl bendrijų prekės ženklo registracijos, kuria prašoma įregistruoti vaizdinį bendrijos prekės ženklą Astra fig., bendrijos prekių ženklo paraiškos Nr. 008433567. Šio prekės ženklo pagrindinis žodinis elementas taip pat yra ABMG „Astra“ pavadinime naudojamas žymuo „astra“.

Pažymėjo, jog 2009 m. kovo 2 d. Juridinių asmenų registre buvo įregistruota UAB „ASTRA-WAM“, kurios pavadinime naudojamas ieškovo bendrovės pavadinimui tapatus žymuo „astra“. UAB „ASTRA-WAM“ užsiima identiška kaip ir ieškovas veikla - prekiauja nerūdijančio plieno gaminiais ir kitais technologiniais įrengimais maisto pramonei. Ieškovas atsakovui nėra davęs sutikimo naudoti jam priklausantį juridinio asmens pavadinimą. Atsakovo naudojamas juridinio asmens pavadinimas yra klaidinamai panašus į ieškovo naudojamą juridinio asmens pavadinimą, dėl ko klaidinama visuomenė, prarandama ieškovo pavadinimo skiriamoji funkcija. Tai, kad ieškovo ir atsakovo bendrovės dėl jų naudojamų juridinių asmenų pavadinimų panašumo yra painiojamos, patvirtina tiek gyventojų apklausa, tiek faktiškai įvykę visuomenės suklaidinimo atvejai. Abi bendrovės užsiima panašia veikla ir neretais atvejais teikia pasiūlymus tiems patiems ūkio subjektams. Ieškovas ir atsakovas yra konkuruojantys ūkio subjektai. Atsakovo veiksmai sukelia ir, tikėtina, kad ateityje sukels painiavą tarp ieškovo ir atsakovo bendrovių, o šiais neteisėtais veiksmais atsakovai siekia nesąžiningai pasinaudoti ieškovo reputacija. ABMG „Astra“ nuo 2003 m. iki 2009 m. pirmo pusmečio reklamai viso yra išleido 529 920,37 Lt bei suteikė 180 570 Lt paramos. Be to, ABMG „Astra“ nuolat investuoja į savo teikiamų paslaugų bei gaminamos produkcijos kokybę. UAB „ASTRA-WAM“ rinkoje pradėjo veikti tik 2009 m. kovo mėnesį. Informacijos apie save viešoje erdvėje atsakovo bendrovė skleidžia minimaliai. Naudodama juridinio asmens pavadinimą, panašų į ieškovo bendrovės pavadinimą, UAB „ASTRA-WAM“, klaidindama visuomenę bei sukeldama painiavą tarp ieškovo ir atsakovo juridinių asmenų, nesąžiningai naudojasi ieškovo sukurtu įvaizdžiu ir reputacija. Tokie UAB „ASTRA-WAM“ veiksmai kenkia ABMG „Astra“ galimybėms konkuruoti, o potencialūs ABMG „Astra“ klientai, painiodami ieškovo ir atsakovo bendroves, vietoj ABMG „Astra“ gali pasirinkti UAB „ASTRA-WAM“. UAB „ASTRA-WAM“ vienintelė akcininkė ir vadovė yra buvusi ABMG „Astra“ darbuotoja A. J., kuri ieškovo įmonėje nuo 2001 m. rugpjūčio l d. iki 2009 m. gruodžio 19 d. dirbo vadybininke. Atsakovams atlikus nesąžiningos konkurencijos veiksmus bei pažeidus ieškovo išimtinę teisę į naudojamą juridinio asmens pavadinimą, atsirado jų kaltė. Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ieškovas patyrė 100 000 Lt neturtinę žalą. Steigiamos bendrovės pavadinimą parenka steigėjas, todėl naudojant į ieškovo bendrovės pavadinimą panašų juridinio asmens pavadinimą žala buvo padaryta bendrais atsakovų A. J. ir UAB „ASTRA-WAM“ veiksmais - A. J. parinko steigiamai bendrovei pavadinimą panašų į ieškovo naudojamą juridinio asmens pavadinimą, o UAB „ASTRA-WAM“ veikė naudodamasi šiuo pavadinimu.

Atsakovai UAB „ASTRA-WAM“ ir A. J. nepripažino ieškinio.

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškovo ABMG „Astra“ ieškinį patenkino iš dalies - uždraudė atsakovui UAB „ASTRA-WAM“ pavadinime naudoti žymenį „astra“, tapatų ieškovo ABMG „Astra“ pavadinime esančiam žymeniui „Astra“. Įpareigojo atsakovą UAB „ASTRA-WAM“ pakeisti savo juridinio asmens pavadinimą UAB „ASTRA-WAM“ į kitą pavadinimą, neturintį klaidinamai panašių savybių su ieškovo ABMG „Astra“ pavadinime esančiu žymeniu „Astra“. Priteisė solidariai iš atsakovų UAB „ASTRA-WAM“ ir A. J. ieškovo ABMG „Astra“ naudai 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009 m. lapkričio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Likusią ieškinio dalį teismas atmetė.

Teismas nurodė, kad ABMG „Astra“ įregistruota 1993 m. balandžio 14 d. UAB „ASTRA-WAM“ įregistruota 2009 m. kovo 2 d. Abejuose pavadinimuose naudojamas tapatus žodis „Astra“. Be minėto tapataus žodžio pavadinimuose naudojami ir kiti žodžiai. Pavadinimas ABMG „Astra“ sudarytas iš įmonės teisinę formą nusakančio (akcinė bendrovė), įmonės rūšinio pavadinimo iš tiesioginės reikšmės žodžių (mašinų gamykla) ir simbolinio pavadinimo (astra). Tokia ABMG „Astra“ pavadinimo visuma leidžia tvirtinti, kad naudojamame juridinio asmens pavadinime žodis „astra“ yra akivaizdžiai dominuojantis (pagrindinis), t. y. šis žodis yra stiprusis ir pagrindinis juridinio asmens pavadinimo elementas. Tas pats pasakytina ir apie atsakovo juridinio asmens pavadinimą UAB „ASTRA-WAM“. Atsakovo naudojamame juridinio asmens pavadinime žodis „astra“ yra akivaizdžiai dominuojantis (pagrindinis). Vizualiai atsakovo naudojamame juridinio asmens pavadinime žymuo „astra“ yra išskiriamas, kadangi nuo silpnojo atsakovo pavadinimo elemento „wam“ jis yra atskirtas brūkšneliu. Nustačius, kad pavadinimuose žodžiai „Astra“ ir „ASTRA-WAM“ yra pavadinimų išskirtinumą nulemiantys elementai, neabejotinas jų panašumas dėl tapataus žodžio. Ieškovas juridinio asmens pavadinime žymenį „astra“ naudoja ne tik kaip juridinio asmens pavadinimą, bet ir kaip Bendrijos prekės ženklą, skirtą gaminamoms prekėms ir paslaugoms atskirti nuo kitų juridinių asmenų gaminamų prekių ir paslaugų. Žymens „astra“ naudojimas ne tik kaip juridinio asmens pavadinimo, bet ir kaip prekės ženklo, ieškovo naudojamam juridinio asmens pavadinimui suteikia daugiau išskirtinumo ir didesnį skiriamąjį poveikį. Ieškovo naudojamas juridinio asmens pavadinimas „astra“ nėra susijęs ir neatspindi ieškovo vykdomos veiklos pobūdžio, kas dar labiau „sustiprina“ ieškovo naudojamo juridinio asmens pavadinimą, dėl ko griežčiau turi būti vertinami kitų juridinių asmenų pavadinimų panašumai į ieškovo naudojamą juridinio asmens pavadinimą. Ieškovo ir atsakovo juridinių asmenų pavadinimų panašumą, ieškovo registruotą Bendrijos prekės ženklą, kurį sudaro stilizuotu šriftu užrašyto žodžio „Astra“ bei grafinių elementų kompozicija, ir atsakovo juridinio asmens pavadinimo panašumą lemia naudojamų juridinių asmenų pavadinimų išskirtinumą nulemiančio elemento ir prekių ženklo žodinio žymens fonetinis ir semantinis panašumas, todėl nuspręsta, kad atsakovo naudojamas juridinio asmens pavadinimas panašus į ieškovo naudojamą juridinio asmens pavadinimą. Nors šalių juridinių asmenų pavadinimų formalios lyginamosios analizės aspektu atidus ir apdairus asmuo neturėtų supainioti šių dviejų juridinių asmenų, nes jų pilnų pavadinimų panašumo laipsnis neturėtų suklaidinti dėl pavadinimų turinio, tačiau teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju faktinio pobūdžio veiksmai ir veiksniai yra svaresni už formalius teisinius. ABMG „Astra“ veiklą vykdo nuo 1993 m. balandžio mėnesio ir yra viena didžiausių šiuo metu Lietuvoje veikiančių įmonių. Pagrindinė ieškovo veiklos sritis - prekyba nerūdijančio ir konstrukcinio plieno gaminiais. Šia veikla ieškovas užsiima nuo bendrovės įsteigimo, todėl per pakankamai ilgą laiko tarpą ieškovo pavadinimas tapo žinomas ir siejamas būtent su prekyba nerūdijančio ir konstrukcinio plieno produktais. Pagal Lietuvos Respublikos prekių ženklų registro duomenis, ieškovas nuo 1993 metų įregistravęs vaizdinį prekių ženklą Astra. Atsakovė A. J. ieškovo įmonėje nuo 2001 m. rugpjūčio l d. iki 2009 m. gruodžio 19 d. dirbo vadybininke, todėl buvo susipažinusi su ieškovo produkcijos paklausa rinkoje, jos realizavimo specifika ir pan. Ji 2009 m. kovo 2 d. įregistravo UAB „ASTRA-WAM“, kurioje yra direktorė ir vienintelė akcininkė. UAB „ASTRA-WAM“ užsiima identiška kaip ir ieškovas veikla, t. y. prekiauja nerūdijančio plieno gaminiais ir kitais technologiniais įrengimais maisto pramonei. Iš UAB „ASTRA-WAM“ ir Lenkijos įmonės PRO-WAM Sp. z. o.o. sudarytos Firmos komercinio atstovavimo sutarties nustatyta, kad atsakovas priima Lenkijos įmonės pavedimus ir prisiima įsipareigojimus realizuoti firmos PRO-WAM gaminamus gaminius pagal suteiktus įgaliojimus dirbti PRO-WAM vardu. Teismui adresuotame firmos PRO-WAM rašte ji nurodė, kad bendradarbiavo ir turėjo bendrų projektų su ABMG „Astra“, kuriuos tuo metu ten dirbanti vadybininkė A. J. tiekė Lenkijos įmonei kooperacijai. Visus gamybai 2008 metais pateiktus užsakymus ji surado pati ir dėka jos didelių pastangų firma PRO-WAM gavo pakankamai darbo bei pajamų. Nurodė, kad firmai žinoma, jog A. J. turi didelę darbo patirtį Rytų rinkoje, bei glaudžius dalykinius ir draugiškus santykius su Rytų rinkos gamyklų vadovais, tai patvirtina ir tai, kad iki šiol dauguma Rytų rinkos gamyklų kreipiasi į Lenkijos įmonę, žinodami, kad A. J. jau nebedirba ABMG „Astra“ ir yra registravusi kitą įmonę UAB „ASTRA-WAM“. Ieškovas ir atsakovas rinkai teikia vienodas prekes ir paslaugas - prekiauja nerūdijančio plieno produktais, ir rinkoje veikia kaip konkurentai. Atsižvelgiant į tai, kad du ūkio subjektai veikia vienoje prekės rinkoje, panašūs jų pavadinimai neišvengiamai gali suklaidinti potencialius ir esamus klientus. Teismo įsitikinimu, pagrįsti ieškovo argumentai, jog ABMG „Astra“ ir UAB „ASTRA-WAM“ yra painiojami dėl šių bendrovių naudojamų juridinių asmenų pavadinimų panašumo. Tą patvirtina ir po UAB „ASTRA-WAM“ įsteigimo ABMG „Astra“ gauti klientų raštai, kuriuose prašoma suteikti informaciją apie tai, ar UAB „ASTRA-WAM“ yra ABMG „Astra“ padalinys, ar ABMG „Astra“ nekeičia pavadinimo, nėra pertvarkoma ar reorganizuojama, pašto darbuotojų ne tam adresatui, juos supainiojus, pristatoma siunta. Tai, kad ieškovo klientai kreipiasi su paklausimais apie šių dviejų bendrovių santykį rodo, jog klientai yra suklaidinti dėl atsakovo įmonės statuso ir ryšio su ieškovo įmone, kad klientai suvokia atsakovą kaip galimą ieškovo padalinį ar dukterinę įmonę, ar net naujai įsteigtą įmonę, į kurią ieškovas galimai planuoja perkelti dalį veiklos, nukreipti pinigų srautus. Painiavą tarp ieškovo ir atsakovo bendrovių dėl jų naudojamų juridinių asmenų pavadinimų panašumo sustiprina ir tai, kad abi šios bendrovės užsiima panašia veikla ir neretais atvejais teikia pasiūlymus tiems patiems ūkio subjektams. Tą patvirtina UAB „AJV grupė“ ir V. V. įmonės „Tarptautiniai krovinių gabenimai“ raštai. Teismo manymu, ieškovo ir atsakovo juridinių asmenų pavadinimai yra klaidinamai panašūs, tapatūs žodžių junginiai klaidina visuomenę bei pažeidžia ieškovo, kaip juridinio asmens, teises. Suklaidinimo galimybę sustiprina ir tai, jog atsakovė A. J. su tais pačiais partneriais ir/ar klientais turėjo verslo santykių tiek dirbdama ieškovo įmonėje, tiek įkūrusi savo įmonę. Tokioje situacijoje logiškai paaiškinamas siekis į naujai įkurtos įmonės pavadinimą įtraukti žodį „astra“, kuris tam tikra prasme suteikė tęstinumo komerciniams prekybiniams santykiams tarp jau sutartinius santykius turėjusių rinkos dalyvių, prekiavusių analogiškais produktais. Teismas nurodė, kad pavadinimų panašumu buvo pažeistas sąžiningos konkurencijos principas, o jo pažeidimas gali iškreipti rinką, sukelti jos dalyviams nuostolių. Nebuvo paneigta ieškovo nurodyta aplinkybė, jog UAB „ASTRA-WAM“, naudodama į ieškovo juridinio asmens pavadinimą panašų pavadinimą, nepagrįstai siekia pasinaudoti ieškovo reputacija ir gauti sau naudos. Atsakovas, savindamasis ieškovo pavadinimo dominuojantį elementą, siekia nesąžiningai pasinaudoti ieškovo susikurta reputacija. ABMG „Astra“ savo vardo žinomumo sukūrimui ir teikiamų paslaugų reklamai bei informacijos apie bendrovę skleidimui nuolat skiria dideles pinigų sumas, kurios paskirstomos reklamai, dalyvavimui parodose, paramos teikimui. Ji taip pat nuolat investuoja į savo teikiamų paslaugų bei gaminamos produkcijos kokybę. Tą patvirtina ir ABMG „Astra“ suteikti sertifikatai, dėl ko ABMG „Astra“ rinkoje yra žinomas ir vertinamas kaip patikimas partneris, teikiantis rinkai kokybiškas paslaugas bei produkciją. UAB „ASTRA-WAM“ neteisėti veiksmai daro ir ateityje gali padaryti žalos ieškovo reputacijai ir ją susilpninti, kadangi ABMG „Astra“ teikiamų paslaugų ir parduodamų produktų spektras gerokai platesnis nei UAB „ASTRA-WAM“, todėl potencialūs ABMG „Astra“ klientai suklydimo įtakoje pasirinkę UAB „ASTRA-WAM“ bei negavę iš jos reikiamų paslaugų ar produktų, painiodami ją su ABMG „Astra“, gali susidaryti neigiamą nuomonę apie ABMG „Astra“, dėl ko gali susilpnėti ir būti padaryta žalos ieškovo reputacijai. Nuo UAB „ASTRA-WAM“ įsteigimo, ji, neturėdama ABMG „Astra“ sutikimo, savavališkai savo veikloje naudoja juridinio asmens pavadinimą, kuris yra klaidinamai panašus į ieškovo naudojamą juridinio asmens pavadinimą. Teismo vertinimu, pagrįsti ieškovo argumentai, kad UAB „ASTRA-WAM“ skiriamąją reikšmę turinčius žodžius juridinio asmens pavadinime naudojo veikdama savanaudiškais tikslais, kurie suprantami kaip piniginė, ekonominė, populiarumo, ar kitokia komercinė ir nekomercinė nauda. Atsakovas teikia savo informaciją Lietuvos ūkio subjektams skelbdamas ją apie save Lietuvos įmonių paieškos tinklapiuose, siunčia komercinius pasiūlymus Lietuvos įmonėms, siekdamas pritraukti klientų ir Lietuvoje bei dirbti su Lietuvoje veikiančiomis įmonėmis, bendradarbiauja su užsienio partneriais. Jo veiksmai vertintini kaip nesąžiningos konkurencijos veiksmai, nes neteisėtas naudojimasis kito juridinio asmens pavadinimu yra neleidžiamas.

Atsakovė A. J. yra vienintelė UAB „ASTRA-WAM“ steigėja, akcininkė, taip pat ir bendrovės direktorė. Steigiamos bendrovės pavadinimą parenka steigėjas – šiuo atveju – A. J.. Ši aplinkybė patvirtina, kad naudojant į ieškovo bendrovės pavadinimą panašų juridinio asmens pavadinimą ieškovui žala buvo padaryta bendrais atsakovų A. J. ir UAB „ASTRA-WAAM“ veiksmais (A. J. parinko steigiamai bendrovei pavadinimą panašų į ieškovo naudojamą juridinio asmens pavadinimą, o UAB „ASTRA-WAM“ veikė naudodamasi šiuo pavadinimu). Iki UAB „ASTRA-WAM“ įsteigimo atsakovė A. J. dirbo ieškovo bendrovėje, žinojo bendrovės pavadinimą ir jos padėtį rinkoje, todėl steigiamai bendrovei parinkdami į ieškovo naudojamą pavadinimą panašų pavadinimą atsakovai veikė sąmoningai, pažeisdami ieškovo išimtinę teisę į juridinio asmens pavadinimą bei sąžiningos konkurencijos principus siekė neteisėtai pasinaudoti ieškovo vardo reputacija bei iš to gauti naudos. Atsakovai, naudodami į ieškovo juridinio asmens pavadinimą panašų pavadinimą, pažeidė ieškovo išimtinę teisę į juridinio asmens pavadinimą. Neteisėtai naudojant į ieškovo pavadinimą panašų juridinio asmens pavadinimą, du ūkio subjektai painiojami. Dėl neteisėtų atsakovų veiksmų susilpninta tiek ieškovo pavadinimo skiriamoji funkcija, dėl ko vieną juridinį asmenį visuomenei yra sudėtingiau atskirti nuo kito, tiek pabloginta ieškovo reputacija. Ieškovas per visą veiklos laikotarpį skyrė nemažas investicijas bendrovės vardo ir jos teikiamų paslaugų reklamai, o atsakovas, pasinaudodamas ieškovo bendrovės pavadinimu ir sukurdamas į ieškovo pavadinimą panašų juridinio asmens pavadinimą, neteisėtai siekia tuo pasinaudoti gaudamas naudos sau ir taip darydamas žalą ieškovo reputacijai. Tarp atsakovų atliktų neteisėtų veiksmų ir ieškovo patirtos žalos (nuostolių) egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys. Įvertinęs visas nustatytas aplinkybes, atsakovo bendrovės veikimo laiką, teismas nustatė 50 000 Lt sumą neturtinei žalai atlyginti.

Atsakovai UAB „ASTRA-WAM“ ir A. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teiginys, jog pavadinimuose žodžiai „Astra“ ir „ASTRA-WAM” yra pavadinimų išskirtinumą nulemiantys elementai, nepagrįstas. Ieškovo įmonės - AB Mašinų gamykla „Astra“ pavadinimo išskirtinumą nulemiantis elementas yra ne „Astra“, bet „Mašinų gamykla“. UAB „ASTRA-WAM” su mašinų gamyba nieko bendro neturi, todėl pavadinimas visuomenės neklaidina ir nesuklaidino. Teismas neįvertino ir neatsižvelgė į ieškovo ir atsakovo įmonių veiklos specifiką. Ieškovo įmonė gamina ir prekiauja savo gamybos produkcija. Atsakovo įmonė apskritai gamyba neužsiima, savo produkcijos neturi ir ja prekiauti negali. Teismas patenkino ieškinį, kuris grindžiamas tikrovės neatitinkančiomis aplinkybėmis: kad „Ieškovas ir Atsakovas abu užsiima nerūdijančio plieno gaminių gamyba ir pardavimu Lietuvoje, kad UAB „ASTRA-WAM” užsiima identiška kaip ir ieškovas veikla, t. y. prekiauja nerūdijančio plieno gaminiais ir kitais technologiniais įrengimais maisto pramonei“. Atsakovo įmonė gamyba neužsiima, ji neužsiima ir identiška su ieškovu veikla. Atsakovo įmonė dirba pagal sutartis su užsienio įmonėmis ir, be keleto atvejų, tiktai užsienio rinkose. Buvo keletas atvejų Lietuvoje, kuomet ieškovo ir atsakovo įmonės dalyvavo su pasiūlymais skelbtuose konkursuose, tačiau nebuvo atvejo, kai perkančioji produkciją įmonė, sudarydama sutartis dėl produkcijos pirkimo-pardavimo, būtų klaidinama ar pati suklydusi pasirenkant pardavėją. Ieškovo ir atsakovo veikloje bet kokie susieti su jų įmonių pavadinimais ar kitų įmonių prekių ženklais klaidinimai negalimi. Ieškovas nepateikė nei vieno su jo įmonės pavadinimu ar prekės ženklu susieto klaidinančio ar nesąžiningos konkurencijos fakto. Kiekvienas ieškovo ar užsienio įmonėje pagamintas gaminys identifikuojamas pagal jį pagaminusios įmonės išduotą sertifikatą, todėl galimybė dangstantis ieškovo įmonės pavadinimu ar jo prekės ženklu, suklaidinti visuomenę, konkrečius asmenis ar įmones šiuo atveju yra nereali. Neatitinka tikrovės sprendimo motyvas, jog ieškovas ir atsakovas rinkoje veikia kaip konkurentai. Ieškovo konkurentė yra ne atsakovo įmonė, bet užsienio įmonės, kurioms pagal sutartis atstovauja atsakovas. Atsakovo įmonė yra ne ieškovo konkurentė, o tik tarpininkė tarp užsienio įmonės ir įmonių, kurios pageidauja įsigyti užsienyje pagamintą produkciją. Tokios aplinkybės paneigia motyvus, esą atsakovo įmonės pavadinimo panašumas klaidina ar neišvengiamai gali suklaidinti potencialius ir esamus klientus.Sprendimas grįstas dviem ieškovo iniciatyva padarytais gyventojų apklausos tyrimo rezultatais. Pirmoje apklausoje, vykusioje 2009 m. rugsėjo 4-9 d., Nr. 1004 buvo tiriamas klausimas „Ar įmonių pavadinimai AB Mašinų gamykla „ASTRA“ ir UAB „ASTRA-WAM” yra panašūs?“. Tyrimo rezultatais nustatyta, jog dauguma apklaustų respondentų (54 %) parodė, kad įmonių pavadinimai nepanašūs. 2009 m. spalio 2-12 d. atliktas antras tyrimas Nr. 1004. Jam ieškovas pateikė neatitinkančius tikrovei įmonių pavadinimus ir klausimą tyrimui suformulavo taip: „Ar įmonių pavadinimai „ASTRA“ ir „ASTRA-WAM” yra panašūs?“. Tačiau ir šiuo atveju 42 % apklaustųjų respondentų parodė, kad įmonių pavadinimai nepanašūs. Neįvertinęs šių dviejų tyrimų rezultatų, teismas neturėjo pagrindo jais motyvuoti sprendimo.Sprendimo motyvas, kad „Painiavą tarp ieškovo ir atsakovo bendrovių dėl jų naudojamų juridinių asmenų pavadinimų panašumo sustiprina ir tai, kad abi jos užsiima panašia veikla ir neretais atvejais teikia pasiūlymus tiems patiems ūkio subjektams, ką patvirtiną UAB „AJV grupė“ ir V. V. įmonės „Tarptautiniai krovinių gabenimai“ raštai“, nepagrįstas. Iš UAB „AJV grupė“ direktoriaus 2009 m. rugsėjo 21 d. rašto Nr. 07-702 matyti, jog atsakovo įmonės pavadinimu jis nebuvo klaidinamas. Jis pats informaciją rado internete ir pats ieškovui pranešė apie naujai atsiradusią įmonę. V. V. įmonės „Tarptautiniai krovinių gabenimai“ savininkas 2009 m. spalio 15 d. raštu Nr. 10-754 pranešė ieškovui, kad atsakovo įmonės direktorė, pateikusi jo įmonei komercinį pasiūlymą, pabrėžė, kad jos atstovaujama įmonė yra nesusijusi su ieškovo įmone. Todėl šiais duomenimis motyvuoti ieškinio patenkinimą teismas neturėjo pagrindo. Sprendime nurodyti duomenys nepatvirtina nei painiavos tarp ieškovo ir atsakovo įmonių pavadinimų, nei visuomenės klaidinimo atvejų.Nėra pagrindo sutikti su sprendimo motyvu, jog „pavadinimų panašumu buvo pažeistas sąžiningos konkurencijos principas, o jo pažeidimas gali iškreipti rinką, sukelti jos dalyviams nuostolių, o iš to gali kilti civilinė atsakomybė“. Teiginys, jog pavadinimų panašumu pažeistas sąžiningos konkurencijos principas, neturi pagrindo, nes nei byloje, nei sprendime, nenurodytas nei vienas atvejis, jog atsakovas būtų pažeidęs sąžiningos konkurencijos principą. Sąžininga konkurencija gali būti pažeista tik nesąžiningos konkurencijos būdu, tačiau sprendime nenurodytas nei vienas Konkurencijos įstatymo 16 straipsnyje arba Paryžiaus konvencijos 10bis straipsnyje nurodytas nesąžiningos konkurencijos faktas, nenustatytas nei vienas teisinio ar faktinio pobūdžio atvejis, kad atsakovo įmonės pavadinimas ar jo veiksmas klaidintų visuomenę. Kodėl teismas nusprendė, jog atsakovo įmonės pavadinimas, lyginant jį su ieškovo įmonės ir prekės ženklo pavadinimu, klaidina visuomenę, sprendime įrodymais pagrįsto atsakymo nėra.Teismas nepagrįstai priteisė ieškovui 50 000 Lt neturinei žalai atlyginti. Teismas privalėjo išnagrinėti konkrečias neturtinės žalos atsiradimo aplinkybes, tačiau tokių aplinkybių patvirtinimui ieškovas įrodymų nepateikė. Neturtinės žalos priteisimas motyvuotas tuo, jog esą „dėl neteisėtų atsakovų veiksmų yra susilpninta tiek ieškovo pavadinimo skiriamoji funkcija, ko pasėkoje vieną juridinį asmenį visuomenei yra sudėtingiau atskirti nuo kito, tiek pabloginta ieškovo reputacija“. Tačiau kokiais įrodymais tokį neturtinės žalos buvimą teismas grindė - sprendime nuorodų nėra. Nesant konkrečių įrodymų, pagrindžiančių neturtinės žalos atsiradimo ir jos masto nustatymo aplinkybes, teismas neturėjo teisinio pagrindo nustatyti 50 000 Lt neturtinės žalos dydį ir jį priteisti ieškovui. Sprendime nenurodytas nei vienas įrodymas, kuris patvirtintų, jog buvo susilpninta ieškovo pavadinimo skiriamoji funkcija ir pabloginta jo reputacija. Teiginys, jog tarp atsakovo veiksmų ir ieškovo patirtos žalos (nuostolių) egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys, nepagrįstas įrodymais. Neturtinei žalai atlyginti būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos, o teisės į juridinio asmens pavadinimą pažeidimas tuo pačiu nereiškia teisės į juridinio asmens dalykinę reputaciją pažeidimo. Byloje nėra įrodymų apie neturtinės žalos atsiradimą ir jos pasekmes, todėl negalima sutikti su 50 000 Lt neturtinės žalos priteisimu. Sprendimas neatitinka įstatymo reikalavimų.

Ieškovo ABMG „Astra“ atstovas atsiliepime prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą, palikti galioti teismo sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime pažymima, kad teismas pagrįstai pripažino dominuojančiu elementu simbolinį žodį „astra“, kuris lemia visuomenės suklaidinimą. Žodžiai „Mašinų gamykla“, kurie yra tiesioginės reikšmės žodžiai, nusakantys vieną iš veiklos sričių, nesusilpnina simbolinio žodžio „Astra“ išskirtinumo. Atsakovas klaidingai teigia, kad jo veikla skiriasi nuo ieškovo veiklos, todėl visuomenė negali supainioti ieškovo ir atsakovo pavadinimų. Visuomenės apklausų duomenys patvirtina, kad visuomenė painioja ieškovo ir atsakovo pavadinimus, o ieškovo partnerių raštai patvirtina visuomenės suklydimo faktus. Teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovas nesąžiningai konkuruoja su ieškovu ir priteisė neturtinės žalos atlyginimą.

Lietuvos apeliaciniame teisme 2012 m. balandžio 30 d. gautas atsakovų UAB „ASTRA-WAM“ ir A. J. prašymas prijungti naujus įrodymus. Atsakovų manymu, šie įrodymai patvirtina ieškovo organizuotą provokaciją prieš UAB „ASTRA-WAM“, taip pat, kad iki priimant teismo sprendimą nebuvo nei vieno atvejo, jog dėl ieškovo ir atsakovo įmonės pavadinimų kas nors būtų suklydęs ar suklaidintas.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimas, kuriuo ieškovo ABMG „Astra“ ieškinys patenkintas iš dalies, yra pagrįstas ir teisėtas. CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje tiriama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų savo išvadoms pagrįsti, ar tuos įrodymus tinkamai ištyrė bei įvertino, ar nepažeidė įrodinėjimo taisyklių.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

Įstatymas numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Kaip nurodyta aukščiau, atsakovai UAB „ASTRA-WAM“ ir A. J. teikė prašymą priimti ir prie bylos prijungti naujus įrodymus, kurie, jų manymu, patvirtina ieškovo organizuotą provokaciją prieš UAB „ASTRA-WAM“, taip pat, kad iki priimant teismo sprendimą nebuvo nei vieno atvejo, jog dėl ieškovo ir atsakovo įmonės pavadinimų kas nors būtų suklydęs ar suklaidintas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pateikti įrodymai yra svarbūs nagrinėjamai bylai, todėl jie priimtini ir yra vertintini kartu su kita byla medžiaga, nes jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, t. y. jau po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo.

Dėl ginčo esmės

Teisėjų kolegija, ištyrusi bylos duomenis, įvertinusi skundžiamą teismo sprendimą bei apeliacinį skundą, yra įsitikusi, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė bylos duomenis, teisingai taikė teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Iš bylos duomenų matyti, kad AB Mašinų gamykla „Astra“ įregistruota 1993 m. balandžio 14 d. (1 t., 15, 16-21 b. l.), jos pagrindinė veikla įrengimų pramonei gamyba (1 t., 14, 23-30 b. l.). AB Mašinų gamyklai „Astra“ taip pat priklauso ir prekės ženklas „Astra“ (1 t., 31-43 b. l.).

Atsakovas UAB „ASTRA-WAM“ įregistruota 2009 m. kovo 2 d. Jos vadovė ir akcininkė yra A. J. (1 t., 44-4 b. l.). Antstolio S. V. 2009 m. rugpjūčio 26 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 127-09-26 konstatuota, jog konkrečiose internetinėse svetainėse UAB „ASTRA-WAM“ veikla nurodyta ši: Nerūdijančio plieno gaminiai (talpyklos, išpilstymo linijos, pasterizatoriai) ir kiti technologiniai įrengimai maisto pramonei (1 t., 49-54 b. l.). Įmonės internetinėje svetainėje nurodyta, kad ji siūlo platų technologinių maisto pramonės įrenginių spektrą ir patirtį, reikalingą sprendžiant gamybines užduotis. Kompanija sukurs komercinį pasiūlymą, leidžiantį minimaliomis sąnaudomis įgyti, įrengti ir pradėti eksploatuoti įrenginius, kurie dirbs kokybiškai ir ilgai. UAB „ASTRA-WAM“ atliks visą darbų kompleksą: pateiks technologinių įrengimų projektą, suderins konstrukciją technologinių įrengimų, apmokys personalą, suteiks pagamintiems įrengimams garantiją, serviso aptarnavimą ir visą reikalingą dokumentaciją gaminio pristatymui. Taip pat pažymėta, kad ji /.../ talpyklas galime pilnai sukomplektuoti, atlieka paleidimo ir derinimo darbus, garantinį ir pogarantinį aptarnavimą, personalo apmokymą darbui su įrengimais, kartu su technologiniais įrengimais kompanija gali pateikti visus reikalingus sertifikatus, galiojančius ES ir Rusijos Federacijos teritorijoje.

Juridinis asmuo yra savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme (CK 2.33 straipsnio 1 dalis). Juridinis asmuo privalo turėti savo pavadinimą, pagal kurį jį būtų galima atskirti nuo kitų juridinių asmenų (CK 2.39 straipsnio 1 dalis). Juridinio asmens pavadinimas neturi klaidinti dėl jo tapatumo ir panašumo į anksčiau už juridinį asmenį Lietuvos Respublikoje pateiktus registruoti, įregistruotus ar pripažintus žinomais prekių ar paslaugų ženklus (CK 2.39 straipsnio 2 dalis). Teisių gynybą į juridinio asmens pavadinimą reglamentuoja CK 2.42 straipsnio nuostatos.

Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad firmos vardo (juridinio asmens pavadinimo) ir prekių ženklo paskirtis nėra identiška. Pirmojo funkcija - atskirti juridinį asmenį nuo kitų juridinių asmenų, antrojo - atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų. Tačiau nors kiekvienas iš šių objektų turi atlikti jam priskirtą funkciją, vis dėlto jų atliekamos funkcijos turi harmoningai tarpusavyje derėti, nes juridiniai asmenys (turintys tam tikrus pavadinimus) savo gaminamoms prekėms ir (arba) teikiamoms paslaugoms žymėti paprastai naudoja atitinkamus prekių ženklus, o rinkoje esantys prekių ženklai yra tam tikrų juridinių (arba fizinių) asmenų nuosavybė. Jeigu šis harmoningas santykis bus iškreipiamas, atsiras visuomenės suklaidinimo galimybė: tam tikri prekių ženklai be pagrindo bus siejami su juridiniais asmenimis, kaip ir vice versa juridiniams asmenims bus priskiriami tam tikri prekių ženklai, su kuriais iš tiesų jie nėra kaip nors susiję (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2009; 2006 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2006).

Teisėjų kolegija, ištyrusi bylos duomenis, pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad abejuose aptarimuose juridinių asmenų pavadinimuose ABMG „Astra“ ir UAB „ASTRA-WAM“ žodis „Astra“ yra dominuojantis, todėl neabejotinas įmonių pavadinimų panašumas dėl tapataus juose dominuojančio žodžio. Skundžiamame sprendime išdėstytais motyvais argumentuota pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo naudojamas juridinio asmens pavadinimas yra panašus į ieškovo naudojamą juridinio asmens pavadinimą.

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog įstatyme nustatytas draudimas juridiniam asmeniui turėti tokį pavadinimą, kuris klaidintų visuomenę dėl jo tapatumo ar panašumo į kitų juridinių asmenų pavadinimus. Nustatant pavadinimo tapatumą, juridinio asmens teisinę formą nusakantys žodžiai ar jų santrumpa paprastai nelaikomi identifikuojančiais juridinių asmenų, todėl savarankiškai bei izoliuotai nevertinami. Pavadinimas praktiškai nelaikomas tapačiu, jeigu jis nuo kitų pavadinimų skiriasi bent viena raide ar skaitmeniu. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas žodį „tapatus“ apibrėžia kaip „toks pat, identiškas, tolygus“. Tas pats žodynas žodį „panašus“ apibrėžia kaip turintį tų pačių arba artimų ypatybių. Taigi juridinio asmens pavadinimo panašumui gali turėti įtakos tų pačių žodžių vartojimas pavadinimui sudaryti, nes tų pačių elementų panaudojimas yra viena iš panašumo apraiškų. Tačiau tam tikras pavadinimo panašumo egzistavimas savaime negali sukelti teisės subjektui negatyvių pasekmių. Minėta, kad pagrindinė juridinio asmens pavadinimo paskirtis yra atskirti vieną juridinį asmenį nuo kitų. Įstatyme nenustatyta absoliutaus draudimo skirtingiems juridiniams asmenims turėti panašius pavadinimus, bet draudžiama tuo pačiu metu veikiantiems juridiniams asmenims turėti tokius panašius pavadinimus, kad tai klaidintų visuomenę. Visuomenės klaidinimo įvertinimas pagal savo pobūdį ir esmę apima tiek teisinio, tiek faktinio pobūdžio veiksmus. Sprendžiant dėl pavadinimo klaidinančio panašumo, reikia įvertinti visus pavadinimo elementus. Kai lyginamų juridinių asmenų pavadinimuose, be pasikartojančio bendrinio žodžio, yra ir kitų, skirtingą reikšmę turinčių žodžių, turi būti įvertinta pavadinimo visuma, t. y. šios visumos, o ne atskirų elementų panašumas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai tenka lyginti tą pačią teisinę formą turinčių juridinių asmenų pavadinimus, žodžiai ar jų santrumpos, nusakantys juridinio asmens teisinę formą, pavadinimo funkcijai – atskirti vieną juridinį asmenį nuo kitų – iš esmės nedaro įtakos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2004).

Ieškovo pavadinimas AB mašinų gamykla „Astra“ sudarytas iš įmonės teisinę formą nusakančio (akcinė bendrovė), įmonės rūšinio pavadinimo iš tiesioginės reikšmės žodžių (mašinų gamykla) ir simbolinio pavadinimo („Astra“). Teisėjų kolegija nesutinka su skundo motyvais, kad ieškovo įmonės - AB Mašinų gamykla „Astra“ pavadinimo išskirtinumą nulemiantis elementas yra ne „Astra“, bet „Mašinų gamykla“. Juridinio asmens pavadinimo esmę atskleidžia būtent simbolinis pavadinimas „Astra“, kuris yra pagrindinis elementas tiek ieškovo, tiek atsakovo pavadinimuose. Gi ieškovo pavadinime nurodytas rūšinis veiklos elementas „mašinų gamykla“ nelaikytinas esminiu, o tik papildomu simbolinio pavadinimo, kuris sutampa ir su atsakovo pavadinime nurodytu esminiu elementu, kriterijumi. Kaip matyti iš atsakovo UAB „ASTRA-WAM“ veiklos apibūdinimo, ši įmonė gali sukurti komercinį pasiūlymą, leidžiantį minimaliomis sąnaudomis įgyti, įrengti ir pradėti eksploatuoti įrenginius, kurie dirbs kokybiškai ir ilgai ir pan., todėl abiejų įmonių veiklos specifika iš esmės yra vienoda. Tam tikros tos pačios veiklos vykdymas bei abiejų įmonių pavadinimuose esantis dominuojantis elementas klaidina visuomenę. Tą patvirtina bylos duomenys. Nors ginčo šalių veiklos pobūdis nėra visiškai identiškas, vien tai, kad ieškovo įmonė gamina ir prekiauja savo gamybos produkcija, o atsakovo įmonė apskritai gamyba neužsiima, savo produkcijos neturi ir ja prekiauti negali, nesudaro pagrindo teigti, kad jų vykdoma veikla apimanti įrangos pardavimą nėra tapati, kad jos nėra konkuruojančios įmonės. Aplinkybė, kad atsakovas prekiauja kitų ūkio subjektų, o ne savo pagaminta produkcija, nepaneigia šalių konkurencijos nerūdijančio ir konstrukcinio plieno produktų gamybos rinkoje. Bylos duomenys leidžia teigti, kad abi įmonės iš esmės laikytinos konkurentėmis, o panašūs juridinių asmenų pavadinimai neišvengiamai gali suklaidinti esamus ir būsimus klientus.

Aplinkybes dėl galimo visuomenės suklaidinimo dėl panašių aptariamų įmonių pavadinimų patvirtina tiek vykdytos apklausos (Visuomenės nuomos ir rinkos tyrimų centro Vilmorus 2009 m. spalio 2-12 d. atliktoje Bendrovių pavadinimų panašumų reprezentatyvioje Lietuvos gyventojų apklausoje į klausimą ar panašūs įmonių pavadinimai „Astra“ ir „ASTRA-WAM“: 58 procentai atsakė, kad panašūs, o 42 procentai, kad nepanašūs (1 t., 55-62 b. l.); Visuomenės nuomos ir rinkos tyrimų centro Vilmorus 2009 m. rugsėjo 4-9 d. atliktoje Bendrovių pavadinimų panašumų reprezentatyvioje Lietuvos gyventojų apklausoje į klausimą, ar įmonių pavadinimai akcinė bendrovė Mašinų gamykla „Astra“ ir UAB „Astra“ yra panašūs: 46 procentai atsakė, kad panašūs, o 54 procentai, kad nepanašūs (1 t., 178-184 b. l.)), tiek tie įvykę konkretūs atvejai, kai aptariamos įmonės buvo sumaišytos (pvz., 2 t., 72-73, 74-78 b. l.), t. y. buvo suklysta dėl jų pavadinimų. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, apeliaciniame skunde nepagrįstai bandoma susiaurinti visuomenės klaidinimą dėl ginčo šalių pavadinimų tik tais atvejais, kai buvo organizuoti konkursai, nes aukščiau išdėstyti duomenys patvirtina visuomenės suklaidinimą dėl panašių įmonių pavadinimų. Paminėti duomenys patvirtina visuomenės suklaidinimo faktus, todėl teisėjų kolegija nesutinka su skundo teiginiais, kad ieškovas nepateikė nei vieno su jo įmonės pavadinimu ar prekės ženklu susieto klaidinančio ar nesąžiningos konkurencijos fakto. Be to, įmonių pavadinimų klaidinamo panašumo nėra pagrindo susieti ir vien tik su tuo, kad ieškovo ar užsienio įmonėje pagamintas gaminys identifikuojamas pagal jį pagaminusios įmonės išduotą sertifikatą, nes esant klaidinamai panašiems įmonių pavadiniams, tai gali nulemti pačios įmonės pasirinkimą, o kartu ir jos teikiamą gaminį. Pažymėtina, jog darant tam tikras išvadas turi būti įvertinta visų bylos įrodymų visuma. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio (7 sprendimo lapas) matyti, kad pirmosios instancijos teismas vertino taip pat ir gyventojų tyrimo rezultatus. Apklausos metu atitinkami klausimai respondentams buvo suformuluoti atsižvelgiant į tai, kad abiejuose įmonių pavadinimuose dominuojantis žodis yra „Astra“. Pažymėtina ir tai, kad vertinant apklausos duomenis esminę reikšmę turi ne konkretus procentas, o tai, jog jie leidžia teigti, kad ženkli visuomenės dalis mano, jog atsakovo pavadinimas yra panašus į ieškovo pavadinimą, o tai klaidina visuomenę. Be to, ir kiti bylos duomenys patvirtina visuomenės klaidinimą dėl panašių įmonių pavadinimų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika orientuoja, kad, vertinant juridinio asmens pavadinimo atitiktį CK 2.39 straipsnio 3 dalyje įtvirtintiems reikalavimams dėl jo panašumo į kitą juridinio asmens pavadinimą, lemianti aplinkybė yra ne tai, jog tarp lyginamųjų juridinių asmenų pavadinimų egzistuoja panašumas, bet tai, ar tas panašumas yra klaidinantis. Įstatyme nenustatyta absoliutaus draudimo skirtingiems juridiniams asmenims turėti panašius pavadinimus, bet draudžiama tuo pačiu metu veikiantiems juridiniams asmenims turėti tokius panašius pavadinimus, kad tai klaidintų visuomenę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-208/2009). Aptariamu atveju aptariamos įmonės pagal savo veiklos pobūdį nėra skirtingi juridiniai asmenys. Nustatytą visuomenės klaidinimo faktą patvirtina ir UAB „Boslita ir Ko“ (1 t., 68 b. l.), JSC „AJV grupė“ (1 t., 69 b. l.), V. V. įmonės Tarptautiniai krovinių gabenimai (1 t., 70 b. l.), ŽŪK „Pienas Lt“ (1 t., 27 b. l.) raštai. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, kad paminėtų raštų pagrindu negalima teigti, jog dėl įmonės pavadinimų buvo klystama. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad JSC „AJV grupė“ pagal internetinius duomenis kilo klausimai, ar UAB „ASTRA-WAM“ yra AB Mašinų gamykla „ASTRA“ padalinys, ar įmonė keičia pavadinimą, ar tai yra apskritai su AB Mašinų gamykla „ASTRA“ susijusi įmonė“. Kilo klausimas dėl šių įmonių tapatumo (1 t., 69 b. l.). Šio rašto turinys bei teikiami klausimai leidžia teigti, jog įmonė buvo klaidinama atsakovo įmonės pavadinimu. V. V. įmonės rašte (1 t., 70 b. l.) nurodyta, jog /.../ įmonei pasirodė keista, kad tokia pačia veikla Alytuje užsiima dvi įmonės (AB Mašinų gamykla „Astra“ ir UAB „ASTRA-WAM“) ir abiejų pavadinime yra žodis ASTRA, todėl nusprendė parašyti raštą /.../ kad būtent AB Mašinų gamykla „Astra“, o ne panašaus pavadinimo nežinoma įmonė pateiktų pasiūlymą. Taigi, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, raštuose išdėstytos aplinkybės patvirtina painiavą tarp ieškovo ir atsakovo įmonių pavadinimų, patvirtina visuomenės klaidinimą.

Juridinio asmens pavadinimo panašumas turi būti klaidinantis visuomenę, kad susidarytų sunkumų vieną juridinį asmenį atskirti nuo kito ar iškreiptų konkurenciją. Kaip teisės į vardą pažeidimas turi būti traktuojamas siekimas panaudoti vardą savanaudiškais tikslais, kurie suprantami plačiai – kaip piniginė, ekonominė, populiarumo, ar kitokia komercinė ir nekomercinė nauda (2006 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-308/2006). Nagrinėjamu atveju egzistuojantis panašumas objektyviai nulemtas to, kad ieškovo ir atsakovo veikla iš esmės vienoda. Ieškovas ir atsakovas veikia kaip konkurentai ta prasme, jog jų siekis yra realizuoti iš esmės tokią pačią produkciją, o atsakovo pavadinimas yra klaidinimai panašus į ieškovo. Byloje ir yra sprendžiamas ginčas, kad atsakovas yra pasinaudojęs ieškovo pavadinimu savo veiklai vystyti, o ne dėl to, kokie konkrečiai ir kieno produktai yra realizuojami. Atsakovas yra ieškovo konkurentas ta prasme, jog jis kaip tarpininkas, naudodamas klaidinimai panašų pavadinimą į ieškovo, tarpininkauja tarp užsienio įmonės ir įmonių, kurios pageidauja įsigyti užsienyje pagamintą produkciją, o tai klaidina ar neišvengiamai gali suklaidinti potencialius ir esamus klientus.

Visuomenės klaidinimą įvertinus kaip fakto klausimą, po to tai turi būti įvertinta kaip teisės klausimas. O tai galėtų būti pagrindas taikyti CK 2.42 straipsnio 2 dalį, atsižvelgiant, kaip minėta, į CK 2.39 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą juridinio asmens pavadinimo funkciją. Naudojimasis panašiu pavadinimu vertinamas kaip kenkiantis kito asmens galimybėms konkuruoti. Nagrinėjamu atveju pagrįstai atkeiptas dėmesys į tą aplinkybę, jog atsakovo UAB „ASTRA-WAM“ steigėja ir direktorė A. J. iki 2008 m. gruodžio 19 d. dirbo AB Mašinų gamykloje „Astra“ vadybininke (1 t., 47-48 b. l.). Bylos aplinkybių kontekste teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentacijai, jog tokiu būdu paaiškinamas atsakovės A. J. siekis į naujai įkurtos įmonės pavadinimą įtraukti žodį „Astra“.

Neteisėtas naudojimasis kito juridinio asmens pavadinimu (prisidengiant kito juridinio asmens pavadinimu arba naudojant pavadinimą be sutikimo) arba naudojimas pavadinimo, neatitinkančio CK 2.39 straipsnio reikalavimų, yra neleidžiamas, o juridinis asmuo, kurio teisės tokiu būdu pažeidžiamos, gali kreiptis į teismą teisminės gynybos CK 2.42 straipsnio pagrindu, taip pat pagal Paryžiaus konvencijos 8-10 straipsnių nuostatas. Nesąžiningos konkurencijos veiksmų draudimas nustatytas ir detalizuotas Konkurencijos įstatymo 2 ir 16 straipsniuose, o pažeistų teisių gynimas – to paties įstatymo 17 straipsnyje bei Paryžiaus konvencijos 10 bis straipsnyje. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad teisės į juridinio asmens pavadinimą pažeidimas (CK 2.42 straipsnis) ir nesąžiningos konkurencijos veiksmai (Konkurencijos įstatymo 16 straipsnis) savaime nėra vienas kitą lemiantys, tačiau šalies sąžiningumas gali turėti įtakos sprendžiant žalos klausimus. Be to, ginčo šalims esant konkurentams, sprendžiant juridinio asmens pavadinimo teisinės apsaugos klausimą, reikšmingos yra ir Konkurencijos įstatymo nuostatos, nes neteisėtas kito juridinio asmens pavadinimo naudojimas gali pasireikšti įvairiomis formomis (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2004; 2005 m. spalio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2005). Taigi teisės į juridinio asmens pavadinimą pažeidimas, nors ir būdamas savarankiškas teisės pažeidimas, gali įgyti tam tikrą išraiškos formą per nesąžiningos konkurencijos veiksmus. Tačiau nesąžiningos konkurencijos veiksmų apimtis yra gerokai platesnė. Nesąžiningos konkurencijos veiksmai gali būti atliekami ir nepažeidžiant kito juridinio asmens teisės į pavadinimą. Kai ginčas kyla tarp ūkinės veiklos subjektų, kurie rinkoje konkuruoja, tai turi būti atsižvelgta į tai, ar pavadinimų panašumu nepažeidžiamas sąžiningos konkurencijos principas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2004). Nurodyto principo pažeidimas gali iškreipti rinką, sukelti jos dalyviams nuostolių, o iš to gali kilti civilinė atsakomybė.

CK 2.42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, konstatavęs teisės į juridinio asmens pavadinimą pažeidimą, gali įpareigoti atsakovą atlyginti ieškovui padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Vien tik atitinkamos neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių teisių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė bei žala). Teisės į juridinio asmens pavadinimą pažeidimas įregistravus (ir naudojant) kitą – panašų į ankstesnįjį - juridinio asmens pavadinimą per se nereiškia teisės į juridinio asmens dalykinę reputaciją pažeidimo (CK 2.24 straipsnio 8 dalis). Tai per se nereiškia ir nesąžiningos konkurencijos.

Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ginčo šalių pavadinimų panašumu buvo pažeistas sąžiningos konkurencijos principas, kuris gali iškreipti rinką. Teismo įsitikinimu, UAB „ASTRA-WAM“, naudodama į ieškovo juridinio asmens pavadinimą panašų savo pavadinimą, nepagrįstai siekė pasinaudoti ieškovo reputacija ir gauti sau naudos. Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba pateiktoje 2010 m. lapkričio 8 d. nuomonėje Nr. (1.25-22) 6V-2060 nurodė, kad /.../ galima preziumuoti, jog AB mašinų gamykla „Astra“ bei UAB „ASTRA-WAM“ galėtų būti laikytinos konkurentėmis Konkurencijos įstatymo prasme (t. 2, 111-112 b. l.). Vertinant tai, kad ieškovas yra viena didžiausių įmonių, veikianti įrengimų pramonei gamybos srityje, atsakovas, savindamas ieškovo pavadinimo dominuojantį elementą, siekė pasinaudoti ieškovo sukurta reputacija. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino tai, kad ieškovas nuolat investuoja į savo vardo žinomumą, kurį taip pat patvirtina įvairūs sertifikatai (1 t., 71-90 b. l.), o abi bendrovės daugeliu atveju iš esmės veikia toje pačioje rinkoje ir laikytinos konkurentėmis, o neteisėtas naudojimasis kito juridinio asmens pavadinimu neleidžiamas. Šiuo atveju teisingai konstatuota, kad atsakovo įmonės pavadinimo panašumu buvo pažeistas sąžiningos konkurencijos principas, nes atsakovas siekė pasinaudoti ieškovo pavadinimu, o kartu ir šios įmonės per ilgą laiką susikurta reputacija, įmonės pavadinimo žinomumu visuomenėje. Konkurentai – ūkio subjektai, kurie toje pačioje atitinkamoje rinkoje susiduria arba gali susidurti su tarpusavio konkurencija (Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 9 dalis). Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, įskaitant: savavališką naudojimą žymens, kuris yra tapatus ar panašus į kito ūkio subjekto pavadinimą, registruotą prekės ženklą ar neregistruotą plačiai žinomą prekės ženklą, ar kitą pirmumo teise naudojamą žymenį su skiriamuoju požymiu, jeigu tai sukelia ar tikėtina, kad gali sukelti painiavą su šiuo ūkio subjektu ar jo veikla arba jeigu siekiama nesąžiningai pasinaudoti šio ūkio subjekto (jo ženklo ar žymens) reputacija, arba jeigu dėl to gali nukentėti šio ūkio subjekto (jo ženklo ar žymens) reputacija, arba jeigu dėl to gali susilpnėti šio ūkio subjekto naudojamo ženklo ar žymens skiriamasis požymis. Nurodytos aplinkybės patvirtina nesąžiningos konkurencijos veiksmus.

Pritartina pirmosios instancijos teismo argumentams dėl solidariosios atsakomybės taikymo atsakovams, t. y. atsakovė A. J., būdama įmonės steigėja, parinkto jai pavadinimą, kuris klaidinimai panašus į ieškovo naudojamą juridinio asmens pavadinimą, o UAB „ASTRA-WAM“ veikė naudodamasi šiuo pavadinimu. Kadangi A. J. anksčiau buvo dirbusi ieškovo įmonėje, tai jai turėjo būti žinomas ieškovo pavadinimas, o registruodama atsakovo pavadinimą, ji veikė sąmoningai siekdama pasinaudoti ieškovo pavadinimo reputacija ir gauti iš to naudos. Atsakovų neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jie neteisėtai pasinaudojo ieškovo juridinio asmens pavadinimu, taip klaidindami visuomenę bei pažeisdami sąžiningos konkurencijos principus. Žala ieškovui pasireiškė tuo, kad buvo įsteigta bendrovė, kurios pavadinimas yra klaidinamai panašus į ieškovo pavadinimą. Tarp neteisėtų veiksmų ir žalos egzistuoja priežastinis ryšys. Pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos dydis 50 000 Lt atitinka teisingumo protingumo kriterijus, pasekmes, žalą padariusių asmenų kaltę, turtinę padėtį ir kitus kriterijus. Kadangi buvo nustatytos visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, teisėjų kolegija negali sutikti su apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais, kad teismas nepagrįstai priteisė ieškovui 50 000 Lt neturinei žalai atlyginti. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į CK 6.250 straipsnyje, kituose įstatymuose nurodytus neturtinės žalos dydžiui reikšmingus kriterijus, konkrečioje byloje pripažintas svarbias aplinkybes. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, ir kiekvienu atveju teismas, nustatydamas šios žalos dydį, taip pat turi vertinti konkrečioje byloje reikšmingas aplinkybes. Teismo nustatomą neturtinės žalos dydį lemia bylos aplinkybių, kurios pagal įstatymą ar teismo pripažinimu turi įtakos neturtinės žalos dydžiui, visuma. Bylos įrodymai leidžia teigti, kad buvo susilpninta ieškovo pavadinimo skiriamoji funkcija ir jo reputacija. CPK 179 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Pritariant pirmosios instancijos teismo nustatytam neturtinės žalos dydžiui, taip pat pažymėtina, jog pagal VĮ Registrų centro duomenis UAB „ASTRA-WAM“ pelnas 2010 m. sausio 1 d. – gruodžio 31 d. laikotarpiu siekė 155 280 Lt, todėl beveik trečdalio gauto pelno neturtinės žalos atlyginimas yra pagrįstas ir teisingas.

Skundžiamas teismo sprendimas atitinka visus įstatyme nustatytus reikalavimus (CPK 263, 265, 268, 270 straipsnių nuostatos), yra motyvuotas, o teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais, jog sprendimas neatitinka įstatymo reikalavimų, nes tai tik deklaratyvi apelianto nuostata.

Pagal aukščiau išdėstytus argumentus apeliacinis skundas atmestinas, jo teiginiai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti ginčijamą teismo sprendimą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Nors ieškovo atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas (2 t., 155 b. l.), tačiau nepateikė šias išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl prašymas dėl jų priteisimo netenkintinas (CPK 93, 98 straipsnių nuostatos).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.