Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovui P. N., dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartimi trečiasis asmuo I. J. pašalintas byloje iš byloje dalyvaujančių asmenų, kadangi jis mirė (CPK 47 straipsnio 5 dalis, 48 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje šalys nepareiškė prašymų bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, ieškinio suma neviršija Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliiau – CPK) 441 straipsnio 1 dalyje nustatytos dviejų tūkstančių eurų sumos, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (CPK 441 straipsnio 2 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovui nuosavybės teise nuo 1994 m. Sausio 18 d. iki 2017 m. Birželio 6 d. priklausė butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskerlbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.384 straipsnio 1 dalį jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų, ši sutartis laikoma sudaryta neterminuotam laikui, jeigu joje nenumatyta ko kita. Bylos duomenimis su atsakovu rašytinė energijos pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo pasirašyta, tačiau jo butas yra prijungtas prie energijos tiekimo tinklų, todėl sutartis laikoma sudaryta. Pagal LR Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 1 dalį šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už suvartotą šilumą pagal šilumos pirkimo–pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis. Pagal LR Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalį jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Ši įstatymo nuostata buvo perkelta į LR energetikos ministro 2012 m. Rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-173 patvirtinto „Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo“ 21 punktą; šio aprašo 22 punkte nustatyta, kad šilumos paskirstymo metodą buitiniai šilumos vartotojai pasirenka CK 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti arba su ja suderintų metodų. Kol buitinis šilumos vartotojas pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas. Bylos duomenimis namo, kuriame yra atsakovui nuosavybės teise priklausantis butas, bendraturčiai nėra pasirinkę jokio šilumos paskirstymo metodo. Dėl šios priežasties šiluma šiame name, atsižvelgiant į jame esančią šildymo sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus, paskirstoma pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. Gegužės 5 d. nutarimu Nr. O3-19 patvirtintą Šilumos paskirstymo metodą Nr. 4, t.y. name suvartoti kiekiai yra paskirstomi kiekvienam vartotojui. Bylos duomenimis atsakovas nemoka už suvartotą šilumos energiją, jo skola už laikotarpį nuo 2015 m. spalio mėn. iki 2016 m. kovo mėn. yra 238,23 Eur. Pagal LR energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-173 patvirtinto „Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo“ 32 punktą buitinis šilumos vartotojas pagal šilumos tiekėjo pateiktą mokėjimo už šilumą pranešimą arba sąskaitą ne vėliau kaip iki po ataskaitinio mėnesio kito mėnesio paskutinės dienos sumoka šilumos tiekėjui. Skolos mokėjimo terminas yra pasibaigęs.

Atsakovas, vadovaujantis nekilnojamojo turto registro duomenimis, nuo 1994 m. sausio 18 d. iki 2017 m. birželio 6 d. buvo buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. Įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.262 straipsnis). Nekilnojamieji daiktai yra registruojami daiktai (CK 4.253 straipsnio 1 dalis). Daiktinės teisės, o įstatymų numatytais atvejais – ir juridiniai faktai, turi būti registruojami viešame registre (CK 4.253 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis CK nuostatomis nagrinėjamu atveju buto, esančio (duomenys neskrlbtini), savininku laikytinas atsakovas. Bylos duomenimis atsakovas neginčijo daiktinių teisių nekilnojamojo turto registro duomenų. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis); kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis). Nagrinėjamu atveju atsakovas su I. J. buvo sudaręs notarinę pirkimo-pardavimo sutartį bei ją įregistravo, tačiau susitarimas nutraukti sutartį tuo metu nustatyta tvarka įregistruotas nebuvo, todėl negali būti laikomas galiojančiu; be to, neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais (CK 1.75 straipsnio 2 dalis). Butų ir kitų patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis).

Jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų (CK 6.384 straipsnio 1 dalis), ši sutartis laikoma sudaryta neterminuotam laikui, jeigu joje nenumatyta ko kita. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką šilumos pirkimo–pardavimo teisinių santykių šalys yra šilumos tiekėjas ir atitinkamai pastato savininkas –šilumos vartotojas ar pastato butų, kitų patalpų savininkas – buitinis šilumos vartotojas. Toks teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad, nepaisant to, kas naudojasi pastatu ar patalpomis, kuriems tiekiama šilumos energija, šilumos pirkimo–pardavimo teisinių santykių dalyvis yra pastato ar pastato patalpų savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad naujojo turto savininko teisės ir pareigos yra išvestinės iš buvusio savininko teisių ir pareigų: naujasis savininkas perėmęs nuosavybės teisę į įsigytą objektą, perima ir buvusio objekto savininko prisiimtas pareigas dėl objekto eksploatacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2012). Kai nėra sudarytos individualios rašytinės šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šiose sąlygose nurodytų šalių – tiekėjo ir pastato savininko-šilumos vartotojo ar pastato buto, kitų patalpų savininko-buitinio vartotojo arba juridinio asmens, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-969/2017). Taigi pagal formuojamą teismų praktiką, savininkas, o ne naudotojas privalo mokėti už pateiktą šilumos energiją. Todėl nors su atsakovu rašytinė energijos pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta, tačiau jis nuosavybės teisę į butą įgijo 1994 m. sausio 18 d., t.y. nuo 1994 m. sausio 18 d. jo butas yra prijungtas prie energijos tiekimo tinklų. Taigi sutartis su atsakovu sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas nustatytas bei viešai paskelbtas LR energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-173 patvirtintame „Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų apraše“, atsakovas kaip nurodyto buto savininkas privalo mokėti už šilumos energiją. Pagal CK 6.389 str. 2 d. šilumos energiją, šaltą bei karštą vandenį, dujas abonentas gali perduoti kitam asmeniui (subabonentui) tik tuo atveju, kai energijos tiekimo įmonė sutinka, o pagal CK 6.389 str. 3 d. šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytais atvejais atsakingas pagal energijos pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonei lieka abonentas. Tačiau atsakovas, įgijęs nuosavybės teisę į nurodytą butą, nesikreipė į ieškovą dėl sąskaitų rašymo subabonentui.

Pagrindinis sutarčių teisės principas - sutarčių laikymosi principas, tai abipusis įpareigojimas sutarties šalims. Kontrahentas, nesilaikantis šio principo, negali pagrįstai tikėtis kitos šalies visiško sutartinių įsipareigojimų vykdymo. CK 6.200 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad vykdydamos sutartį šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. CK 6.158 straipsnio 1 dalyje įvirtinta, jog kiekviena sutarties šalis turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai. Bylos duomenimis atsakovas ieškovei už šilumos energiją nemoka nuo 2015 metų spalio mėnesio iki 2016 m. kovo mėnesio. Kiekvienas asmuo įgyvendindamas savo teises ir pareigas turi pagal tam tikrą atidumo, apdairumo ir rūpestingumo laipsnį, ir įvertinti savo atliekamo veiksmo teisines pasekmes. Teismo vertinimu, atsakovo veiksmai nevykdant prievolės atsiskaityti su ieškove už suvartotą šilumos energiją, negali būti pateisinami atsakovo nesutikimu. Asmuo, manydamas, kad jo teisės yra pažeidžiamos, ar, kad priešinga sutarties šalis, šiuo atveju ieškovė, netinkamai vykdo sutartį, turi teisę ir pareigą kreiptis į sutarties šalį su atitinkamais prašymais, tačiau atsakovas nenurodė, jog būtų ėmęsi kokių nors veiksmų dėl, jo nuomone, nepagrįstai atliktų ieškovės apskaičiavimų, jokių įrodymų į bylą nepateikė (CPK 178, 185 straipsniai).

Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį, butų ir kitų patalpų savininkai/nuomininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymų nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Tarp šalių susiklosčiusių šilumos energijos tiekimo sutartinių santykių pagrindu atsakovas, kaip tiesioginis šilumos energijos vartotojas – butų savininkas – ir šilumos energijos tiekimo sutarties šalis, įgijo prievolę atsiskaityti už suvartotą šilumos energiją (CK 6.388 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju tarp šalių nekilo ginčo nei dėl šilumos tiekimo, tiekiamos šilumos kokybės, skolos dydžio. Atsakovas savo atsisakymą mokėti ieškovui už butui tiekiamą šilumą, iš esmės grindžia vieninteliu motyvu – jog jis tame bute negyveno. Teismas sprendžia, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes, atsakovas ginčo laikotarpiu buvo buto savininkas ir kaip buto savininkas iš ieškovės gaudavo šilumos energiją, todėl aplinkybė, jog jis bute negyveno yra teisiškai nereikšminga. Ieškovė atsakovui teikė šilumos energiją, tačiau atsakovas už suteiktas paslaugas nesumokėjo nuo 2015 metų spalio mėnesio iki 2016 m. kovo mėnesio ir liko skolingas 238,23 Eur sumą už suteiktas paslaugas. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodė ir pagrindė susidariusio įsiskolinimo dydį, todėl ieškovės reikalavimas dėl 238,23 Eur skolos priteisimo yra visiškai tenkintinas (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl 9,07 Eur delspinigių priteisimo

Įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius)(CK 6.258 straipsnio 1 dalis). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai)(CK 6.71 straipsnis). Formuodamas teismų praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2009). Šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška, todėl šalių susitarimas dėl netesybų yra galiojantis ir vykdytinas.

Lietuvos Respublikos 1995 m. sausio 26 d. įstatymo Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ (2013 m. spalio 10 d. redakcija Nr. XII-550) 2 straipsnio 1 dalis nustato, jog fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 procento delspinigius. Atsakovas skolingas 9,07 Eur delspinigių, šiuos delspinigius skaičiuojant nedaugiau kaip už 180 dienų. Įvertinus tai, ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo tenkintinas (CK 6.71 straipsnis).

Dėl 5 procentų procesinių palūkanų priteisimo

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo. Įstatymas numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis), todėl iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis ieškovė sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį ir patyrė 90 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai, todėl jos patirtos – 105 Eur bylinėjimosi išlaidos yra priteistinos iš atsakovo (CPK 80, 88, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Klaipėdos energija", įmonės kodas 140249252, iš atsakovo P. N. 238,23 Eur (du šimtus trisdešimt aštuonis eurus 23 centus) skolos, 9,07 Eur (devynis eurus 07 centus) delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018 m. rugpjūčio 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 105 Eur (vieną šimtą penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.