- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-30
- Bylos Nr.
- e2-286-1088/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13933-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas (visiškai).
- Teisėjas
- Edita Vitonė (pirm.)
- Ieškovas
- B. T.
- Atsakovas
- V. T.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius
- Advokatai
- Petras Varkalys
dalyvaujant ieškovei B. T., ieškovės atstovui advokato padėjėjui Petrui Varkaliui, atsakovui V. T. nedalyvaujant,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. T. ieškinį atsakovui V. T. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, trečiasis asmuo byloje Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė B. T. (toliau – ir ieškovė) patikslintu ieškiniu prašo: 1) nutraukti B. T. ir V. T. (toliau – ir atsakovas), santuoką sudarytą (duomenys neskelbtini), Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nustatyti nepilnamečių vaikų V. T. ir L. G. gyvenamąją vietą su ieškove B. T.; 3) priteisti iš atsakovo V. T. išlaikymą nepilnametei dukrai V. T. ir nepilnamečiam sūnui L. G. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam po 200,00 Eur, V. T. nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, L. G. nuo patikslinto ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 4) priteisti iš atsakovo V. T. išlaikymo nepilnametei dukrai V. T. ir nepilnamečiam sūnui L. G. įsiskolinimą – po 8 880,00 Eur kiekvienam; 5) paskirti B. T. nepilnametei V. T. ir nepilnamečiam L. G. priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 5) po santuokos nutraukimo kreditorinius įsipareigojimus, vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti V. T. asmeninėmis prievolėmis; 6) po santuokos nutraukimo palikti B. T. santuokinę pavardę – T., V. T. prigimtinę pavardę – T.; 7) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, kad šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure. Ieškovė iki santuokos su atsakovu sudarymo, buvo sudariusi santuoką su A. G. (duomenys neskelbtini), po ieškovės pirmosios santuokos nutraukimo nepraėjus 300 dienų, gimė sūnus L. G., kurio gimimo liudijime, dėl teisės aktuose numatyto reglamentavimo, vaiko tėvu buvo įrašytas ieškovės pirmasis sutuoktinis. Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nuginčyta L. G. tėvystė ir nustatyta, kad biologinis vaiko tėvas yra atsakovas, V. T. Ieškovei ir atsakovui gyvenant santuokoje, (duomenys neskelbtini) gimė dukra V. T.
Gyvenant santuokoje išryškėjo šalių nesuderinami charakteriai, skirtingas požiūris į šeimą, materialines ir dvasines vertybes. Pareiškėjai negyvena santuokinio gyvenimo ir neveda bendro ūkio nuo 2015 metų. Ieškovė nebejaučia artimų jausmų atsakovui ir nepageidauja nustatyti termino susitaikymui. Ieškovė prašo šalių santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Ieškovė betarpiškai rūpinasi savo nepilnamečių vaikų kasdiene buitimi, mokymo ir ugdymo procesais. Tarp ieškovės ir jos nepilnamečių vaikų yra stiprus emocinis ryšys. Atsakovas neauklėja savo vaikų, nesirūpina jų mokymo procesu, neprisideda prie nepilnamečių vaikų išlaikymo ir nerodo iniciatyvos aktyviai dalyvauti savo nepilnamečių vaikų gyvenime. Ieškovė dirba, yra pajėgi finansiškai užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas savo nepilnamečiams vaikams, todėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas kartu su motina geriausiai atitiks nepilnamečių vaikų interesus.
Ieškovės skaičiavimais, nepilnamečio sūnaus L. G. ir nepilnametės dukros V. T. poreikių patenkinimui kas mėnesį yra reikalinga apie 400,00 Eur suma kiekvienam vaikui. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo pusę nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti, reikalingos sumos, t. y., po 200,00 Eur kiekvienam vaikui. Prašomas priteisti išlaikymo dydis yra proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai. Be to, atsakovas neteikia išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams nuo šalių santuokos faktinio iširimo - 2015 metų, todėl prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovo susidariusį nuo 2016 m. rugsėjo 4 d. iki patikslinto ieškinio pateikimo teismui dienos (2020 m. rugsėjo 4 d.); išlaikymo įsiskolinimas kiekvienam vaikui yra 8 880,00 Eur.
Ieškovė į atsakovo ir jų nepilnamečių vaikų tarpusavio bendravimo klausimus žiūri geranoriškai, sutinka, kad atsakovas, galėtų kada nori matytis su vaikais, todėl nėra poreikio teismo sprendimu nustatyti atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką.
Ieškovė yra sveika darbingo amžiaus ir išlaikymo iš atsakovo nereikalauja.
Ieškovė ir atsakovas neturi nekilnojamojo turto. Ieškovei nėra žinoma apie atsakovo turimą kilnojamąjį turtą, kuris būtų dalintinas santuokos nutraukimo metu, o namų apyvokos daiktus šalys pasidalino faktiškai iširus jų santuokai ir pradėjus gyventi atskirai.
Atsakovo atžvilgiu, antstolių kontorose, yra užvestos trys vykdomosios bylos. Antstolės Redos Stašenienės kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), dėl 60,00 Eur dydžio administracinės baudos išieškojimo iš V. T., išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. Antstolės Redos Stašenienės kontoroje, vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), dėl 16,00 Eur dydžio administracinės baudos išieškojimo iš V. T. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, naudai. Antstolės Redos Stašenienės kontoroje, vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), dėl 40,00 Eur dydžio administracinės baudos išieškojimo iš V. T., išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, naudai. Šie kreditorinis įsipareigojimai yra asmeninio pobūdžio, todėl po santuokos nutraukimo turi būti pripažinti asmeniniais atsakovo kreditoriniais įsipareigojimais.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovas pilnai palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti, priteisti valstybei bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, pateikė prašymą bylą nagrinėti teismo posėdyje jam nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiliepime nurodė, kad neprieštarauja patikslinto ieškinio dėl santuokos nutraukimo patenkinimui.
Institucijos teikiančios išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad ieškinys pareikštas nepilnamečių vaikų interesais, todėl turėtų būti tenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas.
Dėl santuokos nutraukimo
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.49. straipsnio 2 dalis nustato, kad santuoka gali būti nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vieno sutuoktinio prašymu arba dėl sutuoktinių (sutuoktinio) kaltės. CK 3.61 straipsnio 2 ir 3 dalys nustato, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Santuokos iširimui dėl abiejų sutuoktinių kaltės konstatuoti pakanka nustatyti faktinius tiek vieno, tiek ir kito sutuoktinio kaltus veiksmus ir nėra būtina nustatyti kiekvieno iš sutuoktinių kaltės laipsnį.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure. Ieškovė pareiškė ieškinį prašydama santuoką su atsakovu nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas atsiliepimo nepateikė, todėl laikytina, kad reikalavimui neprieštarauja. Teismo vertinimu, abu sutuoktiniai pripažįsta, kad jų šeima yra iširusi. Šalys kartu negyvena ir neveda bendro ūkio nuo 2015 metų, tai rodo, kad abu sutuoktiniai nedėjo pakankamai pastangų išsaugoti šeimą, nerėmė ir nepalaikė vienas kito, nesiekė šeimos darnos, paremtos abipusiu sutarimu ir pagarba. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių įrodymų apie ieškovės ir atsakovo kaltę. Teismas laiko, kad faktine šalių santuokos iširimo priežastimi buvo netinkamas abiejų sutuoktinių požiūris į šeimą, nenoras dėti pastangas, kad būtų išsaugota šeima. Abi šalys pažeidė savo pareigas, abipuses sutuoktinių pareigas gerbti ir mylėti bei remti vienas kitą, būti lojaliam ir pasitikėti vienas kitu, dėl to bendras šalių gyvenimas santuokoje tapo neįmanomas (CK 3.27 straipsnis). Šalys kartu negyvena ilgą laiką, neketina atkurti iširusių sutuoktinių ryšių, santuoka faktiškai iširo ir jos išsaugoti neįmanoma, todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).
Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo
Santuokos pagrindu atsiranda sutuoktinių tarpusavio turtiniai ir asmeniniai neturtiniai santykiai. Santuoką nutraukus, šie santykiai nutrūksta išskyrus kai kurias teises ir pareigas, kurių tolimesnis įgyvendinimas turi būti išsprendžiamas santuokos nutraukimo momentu. Viena iš tokių pareigų yra sutuoktinių tarpusavio išlaikymo pareiga. Reikalauti priteisti išlaikymą galima tik esant santuokai, taip pat ją nutraukiant ar pripažįstant negaliojančia. CK 3.72 straipsnis nustato buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo tvarką ir sąlygas. Teisės į išlaikymą neturi sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, taip pat tas sutuoktinis, kurio turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti (CK 3.72 straipsnio 1 ir 4 dalys).
Konstatavus abiejų šalių kaltę dėl santuokos nutraukimo, klausimas dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo nespręstinas.
Dėl sutuoktinių pavardžių
Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė prašė po santuokos nutraukimo palikti santuokinę pavardę. Pažymėtina, kad ginčo tarp šalių šiuo klausimų nėra. Po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama santuokinė pavardė – T., atsakovui – T.
Dėl turto ir prievolių
Valstybės įmonės „Registrų centras“, valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis šalys santuokos metu nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neįgijo. Atsižvelgiant į nurodomas aplinkybes turto padalijimo klausimas nespręstinas.
Antstolių informacinės sistemos duomenimis atsakovo atžvilgiu yra užvestos trys vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. Ieškovė reiškia reikalavimą šias prievoles pripažinti atsakovo asmeninėmis prievolės. Atsakovas, trečiasis asmuo (t. y. kreditorė) prieštaravimų nereiškė, todėl ieškovės reikalavimas tenkinamas ir prievolės Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintinos asmeninėmis atsakovo prievolėmis.
Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo
Ieškovė ir atsakovas turi du nepilnamečius vaikus V. T., gimusią (duomenys neskelbtini) ir L. G., gimusį (duomenys neskelbtini). Ieškovė reiškia reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ja.
Sprendžiant klausimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaikų gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaikų interesus. Atsakovas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove neprieštarauja. Institucija išvadoje nurodė, kad vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su motina. Byloje nustatyta, kad ieškovės šeima buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą, buvo teikiamos socialinės paslaugos, tačiau teismo vertinimu vien ši aplinkybę nesudaro pagrindo ieškovės reikalavimo netenkinti. Sprendimo priėmimo metu byloje nėra duomenų, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaikų interesams. Priešingai, nustačius nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, nesikeistų vaikams įprasta aplinka, jie būtų su savo motina, prie kurios prisirišę, kuri vaikais rūpinasi. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo tenkinamas – nepilnamečių V. T. ir L. G. gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove B. T. (CK 3.165 straipsnis, 3.169 straipsnis).
Dėl išlaikymo
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei CK 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).
Ieškovė nurodo, kad nepilnametės V. T. ir nepilnamečio L. G. poreikiams per mėnesį reikalinga 400,00 Eur suma kiekvienam vaikui, kurią sudaro maistas – 120,00 Eur kiekvienam vaikui, komunaliniai mokesčiai – 70,00 Eur kiekvienam vaikui, rūbai ir avalynė – 80,00 Eur kiekvienam vaikui, higienos priemonės – 40,00 Eur kiekvienam vaikui, mokykliniai reikmenys – 60,00 Eur kiekvienam vaikui, kitos nenumatytos išlaidos – 30,00 Eur kiekvienam vaikui.
Atsakovas atsiliepimo į ieškinį neteikė, vaikų poreikių neginčijo.
Teismo vertinimu ieškovės nurodomi poreikiai kiekvienam nepilnamečiui vaikui yra realūs ir neišdidinti. Ieškovei nereikia įrodinėti aplinkybių, kad nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį yra reikalingos išlaidos maistui, aprangai, avalynei, vaistams ir vitaminams, laisvalaikiui, ugdymui ir pan. Šie poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti vaikų vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese. Įvertinus ieškovės atstovo argumentus dėl vaikų būtinųjų ir kitų poreikių, išvadą teikiančios institucijos atstovės paaiškinimus, tai, kad byloje dėl vaiko poreikių dydžio nėra ginčo, daroma išvada, jog šiuo metu pakankama, atitinkanti nepilnamečių vaikų ne tik minimalius būtinuosius poreikius – maistui, aprangai, būstui, higienai, sveikatai, mokslui, poilsiui, bet ir saviraiškos, pomėgių, gabumų lavinimui ar tobulinimui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui tenkinti, yra 400,00 Eur suma kiekvienam (CK 1.5 straipsnis, CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, 185 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose 2013 m. kovo 28 d. Nr. 3K-3-209/2013, 2013 m. spalio 21 d. Nr. 3K-3-491/2013).
Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-294/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis Nr. 3K-3-37/2010). Tai reiškia, kad tėvų turtinė padėtis vertinama ne tik pagal faktinę situaciją (turimą turtą, gaunamas pajamas ir kt.), bet ir pagal tai, ar tėvai ėmėsi visų jų amžių ir sveikatos būklę atitinkančių priemonių užtikrinti savo vaikams pakankamą išlaikymą.
Valstybės įmonės „Registrų centras“, valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis ieškovė nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neturi. Ieškovės gaunamos pajamos iš darbo santykių yra 730,75 Eur vidutiniškai per mėnesį su mokesčiais. Kitų išlaikytinių ieškovė neturi.
Valstybės įmonės „Registrų centras“, valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis atsakovas nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neturi. VSDFV išrašas patvirtina, kad atsakovas nedirba. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas turėtų kitų išlaikytinių.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas vertina, kad pagal byloje esančius duomenis, šalių turtinė padėtis yra beveik lygiavertė. Nagrinėjamu atveju, nepilnamečių vaikų tėvai yra darbingi, turintys galimybę gauti su darbo santykiais susijusias pajamas, kitų išlaikytinių neturi, todėl abu turi teikti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams. Ieškovė, vykdydama savo pareigą vaikams, užtikrina jų būtinuosius poreikius. Pažymėtina, kad pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė abiejų tėvų – tiek ieškovės, tiek atsakovo – valdžios dalis, todėl atsakovui privalu vykdyti vieną iš tėvų pareigų – teikti išlaikymą savo vaikams. Atsakovas savo sunkios finansinės padėties ar kitų aplinkybių dėl ko negalėtų teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymo nepilnamečiams vaikams neįrodinėjo, byloje buvo neaktyvus.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, neturinti sveikatos problemų (tokių duomenų byloje nėra), bei atsižvelgiant į institucijos išvadą, formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką šios kategorijos bylose, nepilnamečiams vaikams V. T. ir L. G. priteistinas išlaikymas po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; V. T. nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, o L. G. nuo patikslinto ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Periodinio išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama nepilnamečių vaikų motina B. T. išimtinai vaikų interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).
Sprendimas išlaikymo periodinėmis išmokomis dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Sprendimui įsiteisėjus panaikintinos byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės – priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
Ieškovė reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimą, kiekvienam po 8 880,00 Eur. Ieškinyje nurodė, kad atsakovas išlaikymo vaikams neteikia, atsakovas šios aplinkybės nepaneigė, teismo posėdyje nedalyvavo, todėl laikytina, kad ginčo byloje nėra.
Ieškovės teigimu, atsakovo įsiskolinimas dėl neteikto išlaikymo nepilnamečiui L. G. yra 8 880,00 Eur; už laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 22 d. iki 2017 m. rugpjūčio 22 d. skaičiuojant po 170,00 Eur kas mėnesį, laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 22 d. iki 2018 m. rugpjūčio 22 d. skaičiuojant po 180,00 Eur kas mėnesį, laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 22 d. iki 2019 m. rugpjūčio 22 d. skaičiuojant po 190,00 Eur kas mėnesį, laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 22 d. iki 2020 m. rugpjūčio 22 d. skaičiuojant po 200 Eur kas mėnesį. Atsakovo įsiskolinimas dėl neteikto išlaikymo nepilnametei V. T. yra 8 880,00 Eur, už laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 22 d. iki 2017 m. rugpjūčio 22 d. skaičiuojant po 170,00 Eur kas mėnesį, laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 22 d. iki 2018 m. rugpjūčio 22 d. skaičiuojant po 180,00 Eur kas mėnesį, laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 22 d. iki 2019 m. rugpjūčio 22 d. skaičiuojant po 190,00 Eur kas mėnesį, o laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 22 d. iki 2020 m. rugpjūčio 22 d. skaičiuojant po 200,00 Eur kas mėnesį.
Byloje nenustatyta aplinkybių, kad nepilnamečių vaikų poreikiai išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu keitėsi iš esmės ir reikšmingai, todėl teismas laiko, kad nepilnamečių išlaikymui reikėjo ieškovės nurodomų sumų mėnesiui. Atsakovas yra sveikas, darbingas (kitokių duomenų byloje nėra), gali dirbti ir užsidirbti, teismas sprendžia, kad atsakovas per išlaikymo įsiskolinimo laikotarpį buvo finansiškai pajėgus teikti išlaikymą savo vaikams, bet gera valia to nedarė, taip paneigdamas vaikų teisę į abiejų tėvų išlaikymą. CK 3.200 str. nustato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Atsižvelgiant į nurodomas aplinkybes ir įstatyminį reglamentavimą, ieškovės reikalavimas tenkinamas iš dalies, iš atsakovo priteisiamas 6 480,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas nepilnametei V. T. (už laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 22 d. iki 2017 m. rugpjūčio 22 d. skaičiuojant po 170,00 Eur kas mėnesį, laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 22 d. iki 2018 m. rugpjūčio 22 d. skaičiuojant po 180,00 Eur kas mėnesį, laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 22 d. iki 2019 m. rugpjūčio 22 d. skaičiuojant po 190,00 Eur kas mėnesį); 6 840,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiui L. G. (už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 9 d. iki 2018 m. rugsėjo 9 d. skaičiuojant po 180,00 Eur kas mėnesį, už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 9 d. iki 2019 m. rugsėjo 9 d. skaičiuojant po 190,00 Eur kas mėnesį, už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 9 d. iki 2020 m. rugsėjo 9 d. skaičiuojant po 200 Eur kas mėnesį) (CK 3.200 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. CPK 86 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.
Ieškovei byloje buvo teikiama 100 procentų garantuojama antrinė teisinė pagalba, ji taip pat atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Valstybė byloje patyrė 217,60 Eur išlaidas teikiant ieškovei antrinę teisinę pagalbą ir 12,63 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Byloje mokėtinas žyminis mokestis 483,00 Eur (75,00 Eur už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo; 108,00 Eur už reikalavimą priteisti periodines išmokas (200,00 Eur x 2 x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.); 300,00 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo (6 480,00 + 6 840,00 Eur x 3 proc. x 75 proc.), CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktai 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Atsižvelgiant į nurodytą įstatyminį reglamentavimą, ieškinį iš esmės visiškai tenkinus iš atsakovo valstybei priteisiama 217,60 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos, 483,00 Eur žyminis mokestis, 12,63 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 265 straipsniais, 268 - 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Nutraukti V. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir B. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo V. T. palikti pavardę – T., B. T. – T.
Nustatyti nepilnametės V. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove B. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Nustatyti nepilnamečio L. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove B. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo V. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei V. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio padavimo dienos (2019 m. rugpjūčio 22 d.) iki V. T. pilnametystės.
Priteisti iš atsakovo V. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui L. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo patikslinto ieškinio padavimo dienos (2020 m. rugsėjo 9 d.) iki L. G. pilnametystės.
Priteisti iš atsakovo V. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės V. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6 480,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą.
Priteisti iš atsakovo V. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio L. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6 840,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą.
Išlaikymo periodinėmis išmokomis suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Paskirti B. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Pripažinti, kad prievolės kreditoriui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) pagal vykdomąjį dokumentą Nr. (23.31-08) 483-601 (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal vykdomąjį dokumentą Nr. (23.21-08) 483-70365 (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal vykdomąjį dokumentą Nr. (23.31-08) 483-117750 (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)) yra asmeninės atsakovo V. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolės.
Priteisti valstybei iš V. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 483,00 Eur (keturių šimtų aštuoniasdešimt trijų eurų) žyminį mokestį ir 12,63 Eur (dvylikos eurų ir 63 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Šios sumos turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Priteisti valstybei iš V. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 217,60 Eur (dviejų šimtų septyniolikos eurų ir 60 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630.
Sprendimą išlaikymo dalyje vykdyti skubiai.
Sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2019 m. rugpjūčio 26 d. ir 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones – laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.