- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-08
- Bylos Nr.
- e2A-1389-555/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-18464-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Atsakovas
- A. V.
- Ieškovas
- If P
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1158-451/2022 pagal ieškovo If P&C Insurance AS ieškinį atsakovui A. V. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Mano Būstas Kaunas“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas If P&C Insurance AS kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo A. V. 800,78 Eur žalos atlyginimą, 8,45 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad 2014 m. sausio 9 d. ji ir E. S. (toliau – Draudėja) sudarė draudimo sutartį (draudimo liudijimas serija PSNTA Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria buvo apdraustas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini). 2018 m. balandžio 28 d. draudėja pranešė ieškovui, kad 2018 m. balandžio 28 d. iš viršuje esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) vandeniu užpiltas ieškovės apdraustas butas Nr. (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis draudimo sutartimi įvykis pripažintas draudžiamuoju. 2019 m. gegužės 1 d. buvo atliekama buto Nr. (duomenys neskelbtini) patalpų apžiūra, kurios metu buvo nustatyti patalpoms padaryti sugadinimai, surašytas apžiūros aktas. Įvykio administravimo eigoje buvo sudaryta lokalinė sąmata, apskaičiuota butui Nr. (duomenys neskelbtini) padaryta žala. Ieškovas įvertino, apskaičiavo ir išmokėjo 800,78 Eur draudimo išmoką. 2019 m. liepos 15 d. raštu UAB „(duomenys neskelbtini)“ informavo, kad vandens pratekėjimas yra dėl bute Nr. (duomenys neskelbtini) trūkusio šalto vandens buto ventilio. Už bute įrengtų vandens ventilių įrengimą, sandarumą yra atsakingas buto savininkas (Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A‑322-657/2015). Ieškovas išsiuntė atsakovui pretenziją dėl 800,78 Eur žalos atlyginimo, tačiau į pretenziją atsakovas neatsakė ir iki nustatyto termino 2020 m. spalio 26 d. žalos neatlygino. Lokalinėje sąmatoje yra pateikiami skaičiavimai visų būtinų atliktų darbų tam, kad turtas būtų atstatytas į tokią padėtį, kokioje jis buvo iki žalos atsiradimo, todėl atsakovo argumentai, kad turto faktiškai buvo sugadinta mažiau nei apskaičiuoti remonto darbai yra teisiškai nepagrįsti. Ieškovas įvertino visus žalos dydžio apskaičiavimui reikšmingus aspektus, o atsakovo argumentai yra neparemti jokiais įrodymais.
Atsiliepimas
3. Atsakovas A. V. prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. liepos 15 d. rašte neteisingai nurodo, jog buto Nr. (duomenys neskelbtini) užpylimas įvyko dėl bute Nr. (duomenys neskelbtini) trūkusio šalto vandens ventilio, kadangi iš nuotraukų matomas sveikas ventilis, kuriame yra likę susidėvėjusio bendrojo naudojimo vamzdžio (vandentiekio stovo atšakos) sriegis, jungiantis vandens apskaitos skaitiklį, dėl kurio trūkio ir įvyko užpylimas. Kadangi sriegis atitrūko prieš uždaromąjį čiaupą (ventilį) ir vandens apskaitos skaitiklį, buvo neįmanoma sustabdyti besiliejančio vandens. Atsakovo nuosavybės teise priklausančiame bute 2015 m. buvo pakeista visa jo atsakomybės ribose esanti vandentiekio inžinerinė sistema. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog užpylimas įvyko dėl to, kad trūko ventilis, per kurį vanduo tiekiamas į atsakovo butą Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas patvirtino, jog vandentiekio avariją likvidavę asmenys pakeitė ventilį, bet ne dėl to, kad jis buvo sugedęs ar įtrūkęs, o dėl to, kad ventilyje liko bendrojo naudojimo vamzdžio atšakos sriegis. Sąskaita atsakovui už vandentiekio avarijos likvidavimą ir / ar vamzdžio pakeitimą nebuvo išrašyta, iš to seka, jog bendrojo naudojimo vamzdžio keitimo ir avarijos likvidavimo išlaidas apmokėjo administratorius, taip pripažįstant, jog būtent namo administratorius yra atsakingas už vandentiekio avarijos pasekmes. Ieškovas padarytos žalos dydį grindžia lokaline sąmata, tačiau ji nepatvirtina padarytos žalos dydžio. Vadovaujantis lokalinėje sąmatoje esančiais duomenimis, matoma, jog ieškovė netaikė patalpoms nusidėvėjimo, nes buto tualeto ir vonios patalpų lubos buvo suremontuotos naujai, o koridoriaus, sandėlio ir miegamojo grindims atlikta pilna renovacija.
Šalies argumentai
4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Mano Būstas Kaunas“ su ieškiniu sutiko. Trečiasis asmuo nurodė, kad 2019 m. balandžio 28 d. iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) buvo gautas pranešimas apie tai, kad tualete trūko vamzdis, bėga vanduo. Nuvykę trečiojo asmens darbuotojai pakeitė atsakovo asmeninės nuosavybės ribose trūkusį ventilį, bei, siekdami likviduoti avariją, pirmiausia užsuko vandens tiekimą stovui. Trečiasis asmuo teikia ir fotofiksacijas, darytas įvykio metu. Trečiasis asmuo nesutiko su atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodytomis aplinkybėmis. Paaiškino, jog galimai vamzdžio rūdžių liekanos ventilyje galėjo likti dėl nekokybiškai sumontuoto atsakovo asmeninės atsakomybės ribose esančio ventilio. Nekokybiškai sumontavus ventilį (neįsukus iki galo), galėjo kauptis vamzdžio rūdžių liekanos, ko pasėkoje galėjo įvykti avarija. Trečiojo asmens darbuotojai pakeitė ne tik ventilį, tačiau uždėjo ir jungtį, tačiau taip ir dėl to, jog šis remonto būdas yra taikomas siekiant efektyviau ir daug greičiau atlikti pačius darbus. Trečiojo asmens, kaip namo administratoriaus pareigos ir teisės apima išimtinai tik bendrojo naudojimo objektus. Ieškinys yra pagrįstas, kadangi nesant įstatymuose ar poįstatyminiuose aktuose nustatytos kitiems asmenims (tarp jų ir namo administratoriui) pareigos tikrinti ventilių kokybę, už bute įrengtų vandens ventilių įrengimą, sandarumą yra atsakingas buto savininkas (Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A‑322‑657/2015).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2022 m. birželio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai: priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 800,78 Eur turtinės žalos atlyginimą, 8,45 Eur kompensacines palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (809,23 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. lapkričio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 663,20 Eur bylinėjimosi išlaidas, o trečiojo asmens naudai – 180,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
6. Teismas nurodė, kad ginčo atveju apliejimo židinys – viršuje esantis atsakovo butas, ginčo nekilo. Šią aplinkybę atsakovas pripažino, patvirtindamas, kad žala draudėjos turtui padaryta įvykus vandentiekio avarijai atsakovui nuosavybės teise priklausančiame bute. Vandentiekio avarija įvyko atsakovui nuosavybės teise priklausančiose patalpose – tualete trūkusio šalto vandens buto ventilio. Tačiau atsakovas savo kaltės dėl įvykusio įvykio nepripažino, argumentuodamas tuo, kad iš nuotraukų matosi sveikas ventilis, kuriame yra likę susidėvėjusio bendrojo naudojimo vamzdžio (vandentiekio stovo atšakos) sriegis, jungiantis vandens apskaitos skaitiklį, dėl kurio trūkio ir įvyko užpylimas. Buto apliejimą sąlygojo atitrūkęs sriegis prieš uždaromąjį čiaupą (ventilį) ir vandens apskaitos skaitiklį, todėl buvo neįmanoma sustabdyti besiliejančio vandens. 2015 m. buvo pakeista visa jo atsakomybės ribose esanti vandentiekio inžinerinė sistema. Tačiau ši atsakovo nurodoma užpylimo priežastis nepasitvirtino.
7. Teismas rėmėsi trečiojo asmens paaiškinimais, jog galimai vamzdžio rūdžių liekanos ventilyje galėjo likti dėl nekokybiškai sumontuoto atsakovo asmeninės atsakomybės ribose esančio ventilio. Nekokybiškai sumontavus ventilį (neįsukus iki galo), galėjo kauptis vamzdžio rūdžių liekanos, ko pasėkoje galėjo įvykti avarija. Trečiasis asmuo (namo administratorius), kurio darbuotojai atliko avarijos šalinimo darbus, paaiškino, kad aptariamas ventilio trūkimas atsirado ne dėl trūkusio susidėvėjusio bendro naudojimo vamzdžio sriegio, o dėl atsakovo bute nekokybiškai sumontuoto ventilio.
8. Teismas nusprendė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-445-421/2017 19–22 punktuose aptartas teisinis reglamentavimas ir šioje byloje nustatytos aplinkybės, sudaro pagrindą konstatuoti, jog šioje byloje nagrinėjama žalą sukėlusi vandentiekio avarija įvyko dėl atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio įrenginio trūkumo. Už bute įrengtų vandens ventilių įrengimą, sandarumą yra atsakingas buto savininkas (Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A‑322‑657/2015). Atsakovas turėjo pareigą laiku pasirūpinti tokio įrenginio sutvarkymu (pavyzdžiui, kreiptis į namo administratorių (trečiąjį asmenį), ar santechniką ir pan., o tokių veiksmų neatlikus, prisiimti atsakomybę už kilusias pasekmes dėl įvykusios avarijos – apačioje esančiam butui padarytos žalos. Atsakovo patalpose įvykęs vandens nuotėkis, lemia atsakovo asmeninę atsakomybę. Užpylimas įvyko dėl viršuje esančio savininko (atsakovo) netinkamo turto valdymo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, t. y. netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008). Teismas konstatavo, kad už žalą atsakingas yra atsakovas.
9. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovas, pagrįsdamas draudimo išmokos dydį, pateikė lokalinę sąmatą, nuotraukas, kuriose užfiksuoti avarijos padariniai, draudimo išmokos apskaičiavimą, mokėjimo nurodymą apie draudimo išmokos pervedimą draudėjai ir kitus įrodymus. Atsakovas kitokių įrodymų, pagrindžiančių mažesnes kainas, nepateikė, todėl teismas neturėjo pagrindo nesutikti su paskaičiuotos žalos dydžiu. Teismas, atsižvelgiant į tai, kad skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, už termino prievolei įvykdyti praleidimą privalo mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nusprendė, jog ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 8,45 Eur kompensuojamąsias palūkanas už laikotarpį nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2020 m. spalio 27 d.) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos (2021 m. sausio 11 d.) yra pagrįstas ir ieškinį tenkino visiškai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu atsakovas A. V. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, prijungti prie bylos atsakovo teikiamą daiktinį įrodymą – ventilį ir jį ištirti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigą (CPK 178 straipsnis), įrodymų tyrimą (CPK 183 straipsnis) bei įrodymų vertinimą (CPK 185 straipsnis), visiškai nepagrįstai atjungė atsakovo pateiktą daiktinį rodymą nuo bylos ir jo nevertino, visapusiškai ir objektyviai neįvertino byloje esančių rašytinių įrodymų, o rėmėsi išskirtinai trečiojo asmens subjektyviais ir nieko nepagrįstais samprotavimais bei prielaidomis, ko sekoje nepagrįstai konstatavo, jog vandentiekio avarija atsakovui nuosavybės teise priklausančiose patalpose – tualete įvyko dėl trūkusio šalto vandens buto ventilio.
1.2. Ventilis buvo pagrindinis daiktinis įrodymas (CPK 180 straipsnis), kurį ištyrus buvo galimybė nustatyti teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes dėl vandens pratekėjimo priežasties ir nustatyti atsakingą už žalą asmenį. Nagrinėjamu atveju, daiktinis įrodymas buvo prijungtas prie bylos, tačiau, neištyrus ir nenustačius, ar ventilis tikrai yra su trūkumais (trūkęs), ar jis yra be trūkumų, teismas jį atjungė, motyvuodamas tuo, kad į bylą neatvyko trečiojo asmens darbuotojas, kuris likvidavo vandentiekio avarijos padarinius ir byloje yra šio daiktinio įrodymo nuotraukos.
1.3. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakomybės ribas, kas kaltas dėl žalos padarymo, išimtinai rėmėsi trečiojo asmens rašytiniais paaiškinimais ir prielaidomis paremta pozicija, jog galimai atsakovas buvo nekokybiškai sumontavęs ventilį (neįsukus iki galo), dėl ko galėjo kauptis vamzdžių rūdžių liekanos. Tokie visiškai niekuo nepagrįsti trečiojo asmens paaiškinimai vertintini kritiškai. Teismas visiškai nepagrįstai sprendė, jog trečiojo asmens atstovės paaiškinimai yra objektyvūs ir patikimi, kadangi trečiojo asmens darbuotojai, kurie likvidavo vandentiekio avariją, jau nedirba pas trečiąjį asmenį, todėl nei šalys, nei teismas neturėjo galimybės apklausti šių asmenų teismo posėdžio metu. Akivaizdu, jog trečiasis asmuo, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, išgalvojo nebūtus faktus dėl tariamo ventilio neprisukimo / nesandarumo, kuriems pagrįsti nepateikė jokių įrodymų ar specialistų išvadų, todėl teismas visiškai nepagrįstai vertino, jog vien tik trečiojo asmens nurodyti nepagrįsti ir išgalvoti faktai yra pakankamas pagrindas spręsti dėl atsakingo už žalą asmens.
1.4. Teisminio bylos nagrinėjimo metu, atsakovas rėmėsi nuotraukomis, kuriose užfiksuota nupjauta trūkusi bendro naudojimo vamzdžio dalis ir prijungta nauja dalis, kuri jungiasi su ventiliu. Tačiau pirmosios instancijos teismas apskritai šių duomenų byloje nevertino ir dėl jų nepasisakė. Teismas taip pat visiškai nevertino tos faktinės aplinkybės, jog vandentiekio avarijos šalinimo darbus apmokėjo būtent trečiasis asmuo iš bendraturčių kaupiamųjų lėšų bendrojo naudojimo objektų priežiūrai ir remontui. Sąskaita už vamzdžio tvarkymą ir ventilio keitimą atsakovui nebuvo išrašyta, iš to seka, kad jis įvykio metu darė išvadą, jog trūko bendrojo naudojimo vamzdis, kuris turi būti tvarkomas iš sukauptų lėšų bendrojo naudojimo objektų priežiūrai ir remontui.
1.5. Pirmosios instancijos teismui nevisapusiškai ir neišsamiai išnagrinėjus civilinę bylą, atjungus daiktinį įrodymą nuo bylos, nevertinus visumos įrodymų, nepašalinus jų prieštaravimų, o selektyviai remiantis tik trečiojo asmens išgalvotais rašytiniais paaiškinimais, kuriems pagrįsti jokie įrodymai nebuvo pateikti, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis) ir padarė visiškai neteisingą ir nepagrįstą išvadą, jog vandens pratekėjimo priežastimi buvo nesandarus ventilis, už kurio priežiūrą atsakingas atsakovas, neatsižvelgė į teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijus.
1.6. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovo argumentus dėl žalos dydžio ir priteisdamas visą ieškovės reikalaujamą sumą, pažeidė CPK normas reglamentuojančias įrodinėjimo pareigą, žalos atlyginimą ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamos teisminės praktikos, kurioje aiškiai nurodyta, kaip turi būti apskaičiuojamas žalos dydis. Ieškovas sąnaudų dydį įrodinėjo 2019 m. gegužės 2 d. sudaryta lokaline sąmata, kurioje skaičiuojamos buto būklės atkūrimo sąnaudos, tačiau patvirtino faktą, kad apskaičiuojant žalos dydį nebuvo vertinamas buto nusidėvėjimas. Iš to seka, kad lokalinėje sąmatoje nurodyta buto atkūrimo suma yra nauja verte.
Atsiliepimas
11. Ieškovas If P&C Insurance AS pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas atsakovo skundžiamą sprendimą, tinkamai taikė proceso ir materialinės teisės normas, todėl teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas bei paliktinas galioti. Atsakovo teigimu, proceso teisės normų pažeidimai pasireiškė tuo, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Tokia pozicija yra nepagrįsta, nes pats atsakovas nebuvo pakankamai aktyvus, įrodinėdamas savo atsikirtimus į ieškinio reikalavimus.
2.2. Ieškovas reikalavimus grindė ta aplinkybe, kad vanduo į ieškovo apdrausą butą tekėjo iš viršuje esančio atsakovui priklausančio buto. Atsakovas neginčijo aplinkybės dėl butų išsidėstymo, kas reiškia, kad pagal susiklosčiusią teismų praktiką ieškovas privalo įrodyti tik vandens prasiskverbimo židinį, bet ne priežastis, o atsakovas, gindamasis nuo jam reiškiamų reikalavimų, priešingai – turi pateikti įrodymus, kad žalą sąlygojo priežastys, nesusijusios su jam priklausančiu turtu. Byloje nebuvo ginčo, kad vamzdyno avarija įvyko atsakovo bute, tačiau atsakovas vertino, kad avarija įvyko ne buto atsakomybės ribose, o bendro naudojimo vamzdyne.
2.3. Ventilis yra priskiriamas vartotojo, t. y. atsakovo, atsakomybės ribai, nes ventilio pagalba vartotojas gali užsukti ar atnaujinti vandens tiekimą į savo sistemą. Atsakovas ventilį vertina tik kaip rankenėlę ir liežuvėlį, tačiau ventiliu turėtų būti laikoma visa konstrukcija, kuri yra jungiama su vamzdžiais, t. y. ir pats korpusas, ant kurio sumontuota rankenėlė ir liežuvėlis. Atsakovas teigė, kad ventilis funkcionavo tinkamai ir žalos atsiradimą sąlygojo tik netinkama bendrosios inžinerinės įrangos būklė. Ventilio, vamzdynų būklė yra techninio pobūdžio klausimas, taigi, atsakovas, siekdamas pagrįsti tokiai savo pozicijai, turėjo pareigą pateikti tokius argumentus patvirtinančius įrodymus, tačiau šios savo pareigos neįvykdė. Atsakovas taip pat nepagrindė ir savo argumentų dėl tinkamo ventilio funkcionavimo.
2.4. Atsakovas neprašė skirti ekspertizės, nekvietė savo iniciatyva specialistų, kurie galėtų pakomentuoti ventilio būklę, avarijos priežastis ir pan. Teismas šioje byloje neprivalėjo būti aktyvus ir savo iniciatyva neturėjo pareigos skirti ekspertizės ar kitokiu būdu rinkti įrodymus. Į bylą teiktas ventilis pagrįstai nuo bylos buvo atjungtas, nes nebuvo galimybės įsitikinti šio ventilio, kaip įrodymo, sąsajumu su byla, t. y., ar tai tikrai tas pats ventilis, kuris sąlygojo žalos atsiradimą, be to, nebuvo asmens, kuris turėtų specialių žinių šio daikto būklės įvertinimui. Dėl tos pačios priežasties ieškovė nesutinka su apeliacinio skundo prašymo prijungti ventilį prie bylos kartu su apeliaciniu skundu ir jį ištirti tenkinimu. Ventilio ištyrimui būtinos specialiosios žinios, tačiau atsakovui nepasinaudojus įrodinėjimo pareiga pirmosios instancijos teisme šio daikto ištyrimas apeliaciniame procese yra netikslingas ir net objektyviai negalimas.
Žemesnės instancijos teismas
2.5. Ieškovė žalos dydžiui pagrįsti pateikė rašytinius dokumentus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovė, pagrįsdama draudimo išmokos dydį, pateikė lokalinę sąmatą, nuotraukas, kuriose užfiksuoti avarijos padariniai, draudimo išmokos apskaičiavimą, mokėjimo nurodymą apie draudimo išmokos pervedimą draudėjai ir kitus įrodymus, o atsakovas kitokių įrodymų, pagrindžiančių mažesnes kainas, nepateikė, todėl teismas neturi pagrindo nesutikti su paskaičiuotos žalos dydžiu.
Atsiliepimas
12. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Mano Būstas Kaunas“ pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė šiuos argumentus:
3.1. Trečiasis asmuo, būdamas įpareigotas pateikti duomenis apie asmenis likvidavusius avarijos padarinius, nurodė, jog vienas darbuotojas, t. y. K. V. yra miręs, o D. S. nebedirba UAB „Mano Būstas Kaunas“ įmonėje, tokiu būdu nebuvo galimybių apklausti minimus asmenis. Be to, nei pats teismas, nei proceso dalyviai neturėjo jokiu? techniniu? žinių vykdyti ventilio apžiūrą ir spręsti apie ventilio būklę. Nei pats atsakovas, nei jo atstovė neteikė prašymu? dėl pasitelkimo kitu? asmenų, kaip specialistu?, siekiant aiškintis ventilio būklę. Atsakovo pateiktas ventilis, negali ir negalėjo būti tinkamai identifikuotas. Jokiu? įrodymu? byloje atsakovas nepateikė.
3.2. Pirmos instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į trečiojo asmens paaiškinimus, jog galimai vamzdžio rūdžių liekanos ventilyje galėjo likti dėl nekokybiškai sumontuoto atsakovo asmeninės atsakomybės ribose esančio ventilio. Nekokybiškai sumontavus ventilį (neįsukus iki galo), galėjo kauptis vamzdžio rūdžių? liekanos, ko pasėkoje galėjo įvykti avarija. Be to, trečiojo asmens darbuotojai pakeitė ne tik ventilį, tačiau uždėjo ir jungtį, tačiau taip ir dėl to, jog šis remonto būdas yra taikomas siekiant efektyviau ir daug greičiau atlikti pačius darbus. Atsakovas nepagrįstai interpretuoja faktus, siekdamas suklaidinti teismą. Į vietą nuvykę trečiojo asmens darbuotojai pakeitė atsakovo asmeninės nuosavybės ribose trūkusį ventilį, bei žinoma, siekdami likviduoti avariją, pirmiausia užsuko vandens tiekimą stovui. Byloje trečiasis asmuo pateikė atliktu? darbu? aktą, kuris buvo kartu ir sąskaita už paslaugas. Šių darbu? išlaidoms padengti buvo panaudotos namo kaupiamosios lėšos, galimai tai buvo daryta dėl to, jog į tą patį atliktu? darbu? aktą buvo įtraukti du atskiri darbai: atlikti darbai atsakovo bute – pakeistas šalto vandens atitrūkęs ventilis, bei namo rūsyje – pakeistas nulaužtas drenažinis cirkuliacinės linijos ventilis.
3.3. Nesant įstatymuose ar poįstatyminiuose aktuose nustatytos kitiems asmenims (tarp jų ir namo administratoriui) pareigos tikrinti ventilių kokybę, darytina išvada, kad už bute įrengtu? vandens ventiliu? įrengimą, sandarumą yra atsakingas buto savininkas ir pirmos instancijos teismas į tai atsižvelgė priimdamas sprendimą. Be to, teismas tinkamai konstatavo, jog ieškovas, pagrįsdamas draudimo išmokos dydį, pateikė lokalinę sąmatą, nuotraukas, kuriose užfiksuoti avarijos padariniai, draudimo išmokos apskaičiavimą, mokėjimo nurodymą apie draudimo išmokos pervedimą draudėjai ir kitus įrodymus. Atsakovas kitokiu? įrodymu?, pagrindžiančiu? mažesnes kainas, nepateikė, todėl teismas teisingai neturėjo pagrindo nesutikti su paskaičiuotos žalos dydžiu.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl įrodymo prijungimo
14. Vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
15. Apeliaciniu skundu prašomas priimti įrodymas – ventilis. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškovo teiktą įrodymą, pasisakė dėl šio įrodymo svarbos, sprendžiant šalių ginčą. Teismo sprendė, kad byloje pateikus nuotraukas, kurioje fiksuota vandentiekio avarijos vieta, nėra galimybės įsitikinti šio ventilio, kaip įrodymo, sąsajumu su byla, t. y., ar tai tikrai tas pats ventilis, kuris sąlygojo žalos atsiradimą.
16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesant galimybės identifikuoti ginčo ventilio, taip pat, apeliantui (atsakovui) A. V. neteikiant įrodinėjimo priemonių, reikalaujančių specialių žinių, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl teikto įrodymo sąsajumo su nagrinėjama byla ir dėl esminės įrodomosios reikšmės nagrinėjamoje byloje. Ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas kitaip įvertino byloje teiktus įrodymus, kuriuose fiksuota vandentiekio avarijos vieta, nesudaro pagrindo teigti, kad teikiamo įrodymo, kurį prijungti buvo prašoma pirmosios instancijos teisme metu, pateikimo būtinybė iškilo apeliacinės instancijos teisme. Todėl atsisakoma priimti su atsakovo apeliaciniu skundu teikiamą įrodymą.
Dėl ginčo esmės
17. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl apelianto A. V. atsakomybės už trečiajam asmeniui priklausančiame bute kilusią žalą dėl buto užliejimo.
18. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad E. S. nuosavybės teise priklauso butas, esantis esantis (duomenys neskelbtini). Apeliantui nuosavybės teise priklauso butas, esantis virš E. S. buto. E. S. 2014 m. sausio 9 d. su ieškovu If P&C Insurance AS sudarė draudimo sutartį (draudimo liudijimas serija PSNTA Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovas, gavęs draudėjos E. S. pranešimą apie buto užliejimą 2018 m. balandžio 28 d. ir apžiūrėjęs apdraustą turtą, 2019 m. gegužės 1 d. Apžiūros akte užfiksavo bute esančius pažeidimus. Šiuo pagrindu, pagal apžiūros akte nurodytus duomenis, buvo sudaryta lokalinė sąmata, kurioje nurodyta buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendra remonto išlaidų suma – 800,78 Eur, kurią ieškovas išmokėjo draudėjai E. S.. Ieškovas išsiuntė apeliantui pretenziją dėl 800,78 Eur žalos atlyginimo, tačiau į pretenziją pastarasis neatsakė ir iki nustatyto termino 2020 m. spalio 26 d. žalos neatlygino.
19. Aptariamu atveju byloje ginčo dėl to, kad buvo aplietas E. S. nuosavybės teise priklausantis butas, nėra, kaip ir dėl to, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalimi, ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką, įgijo teisę reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Apeliantas A. V. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuriuo jis pripažintas atsakingas už įvykio metu kilusią E. S. turtui žalą. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai ir neišsamiai vertino įrodymus ir deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, todėl nepagrįstai konstatavo, kad jis yra atsakingas už kilusią žalą, nes vandens tiekimo vamzdynai iki ventilio priklauso bendro naudojimo tinklams. Apeliantas teigia, kad ieškovo apdraustas E. S. priklausantis turtas buvo aplietas jam priklausančiame bute trūkus bendro naudojimo vamzdžiui. Apelianto manymu, teismas, spręsdamas, kad trūkusi vieta yra buto, priklausančio atsakovui atsakomybės ribose, rėmėsi tik trečiojo asmens rašytiniais paaiškinimais ir prielaidomis paremta pozicija, neatsižvelgė į tai, kad jam nebuvo pateikta sąskaita už avarijos šalinimo darbus.
20. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas patenkino ieškinį, nustatęs, kad vandentiekio avarija įvyko apelianto atsakomybės ribose. Teismas, įvertinęs ieškovo pateiktas nuotraukas bei trečiojo asmens, atliksiuo avarijos šalinimo darbus, pažymėjo, kad apelianto atsakomybės riba yra ties vamzdyne įrengtu ventiliu, už kurio tinkamą įrengimą yra atsakingas būtent apeliantas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šia teismo išvada.
21. Pagal CK 4.82 straipsnio, reglamentuojančio butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisę, 1 dalies nuostatą, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga.
22. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo, kurio 2 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad bendroji dalinė daugiabučio namo savininkų nuosavybė (pastato bendrojo naudojimo objektai) yra: 1) bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės, bendrojo naudojimo balkonai ir lodžijos, kitų balkonų ir lodžijų išorinės (fasado) konstrukcijos, išorės durys, laiptinių laiptų konstrukcijos, išoriniai laiptai, nuožulnos, stogeliai); 2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); 3) pastato bendrojo naudojimo patalpos – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jeigu tai nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams; 4) vietiniai inžineriniai tinklai – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme; 5) bendrojo naudojimo žemės sklypas –bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2014).
23. Statybos techninis reglamentas 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (toliau ir - reglamentas), nustatantis statinio statybos rūšis ir pagrindinius principus, taip pat pateikia bendrosios statinio inžinerinės sistemos bei vartotojo inžinerinės sistemos sąvokas ir jas atriboja. Reglamento 6.9 punkte pateikta vartotojo inžinerinės sistemos apibrėžtis, pagal kurią ji suprantama kaip statinio bendrosios inžinerinės sistemos dalis (posistemė), atskirta nuo bendrosios inžinerinės sistemos apskaitos prietaisais ar uždaromaisiais (paskirstomaisiais) įtaisais (sklendėmis, ventiliais, jungikliais ir pan.) bei kitomis vartotojo (juridinio ar fizinio asmens) atsakomybės ribas nustatančiomis priemonėmis. Vartotojo inžinerinė sistema tenkina statinio dalies (gyvenamojo namo, buto ar kitos paskirties pastato tam tikros dalies, pavienės patalpos ar jų grupės) gyventojų ar patalpos naudotojų bei statinio dalies naudojimo (eksploatavimo) reikmes.
24. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. D1-895 patvirtintoje Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašo tipinėje (pavyzdinėje) formoje vandentiekio sistema taip pat apibrėžiama kaip bendrosios pastato inžinerinės sistemos dalis: jai yra priskiriami geriamojo vandens vamzdynai ir uždaromoji armatūra pastato viduje nuo geriamojo vandens apskaitos prietaiso namo įvade iki patalpų įvado atšakos, įskaitant patalpų jungiamojo vamzdžio ir stovo junglį (trišakis, atlankas ir kt.), jei vandens tiekimo sutartyje nenustatytos kitos ribos.
25. Šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad vandentiekio avarija įvyko apeliantui nuosavybės teise priklausančiose patalpose, trūkus šalto vandens vamzdžio ventiliui. Ši aplinkybė apeliacinės instancijos teisme nebuvo paneigta. Duomenų, jog vandens nuotekis būtų įvykęs prieš šalto vandens ventilį, per kurį vanduo tiekiamas į apeliantui nuosavybės teise priklausančias patalpas, byloje nenustatyta. Apeliantas laikėsi pozicijos, kad byloje pateiktose nuotraukuose matomas sveikas ventilis, kuriame yra likę susidėvėjusio bendrojo naudojimo vamzdžio (vandentiekio stovo atšakos) sriegis, jungiantis vandens apskaitos skaitiklį, dėl kurio trūkio ir įvyko užpylimas. Tačiau, šiuos apelianto argumentus paneigia avarijos šalinimo darbus atlikusio asmens pateikti duomenys, kuriuose fiksuota, kad avarijos kilimo priežastis – trūkęs ventilis.
26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ventiliai naudojami geriamojo vandens sistemose kaip uždaromoji armatūra, kad juos užsukant ar atsukant yra kontroliuojamas vandens tiekimas bute paties gyventojo iniciatyva. Vandens ventilis yra laikytinas vandens tiekimo ir vartojimo riba, nes šiuo ventiliu laisvai gali naudotis tik buto gyventojai: jo užsukimas neturi įtakos viso namo bendros vandentiekio sistemos funkcionavimui. Nesant įstatymuose ar poįstatyminiuose aktuose nustatytos kitiems asmenims pareigos tikrinti ventilių kokybę, darytina išvada, kad už bute įrengtų vandens ventilių įrengimą, sandarumą yra atsakingas buto savininkas. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, trečiojo asmens, kuris atliko avarijos šalinimo darbus, pateiktus duomenis, taip pat išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog avarija įvyko apelianto atsakomybės ribose.
27. Apeliantas apeliaciniu skundu nesutinka ir su žalos dydžiu, teigdamas, kad, apskaičiuojant žalos dydį, nebuvo vertinamas buto nusidėvėjimas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais.
28. Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad tokiu atveju svarbu, jog padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-378/2016). CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė. Teismas gali priimti sprendimą dėl žalos atlyginimo tik tada, kai nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, kad nukentėjęs asmuo yra patyręs atitinkamo dydžio žalą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymas – vienas Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nurodytų turto vertinimo metodų, jo pagrindas – skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo/sugadinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo/sugadinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; kt.).
29. Ieškovas, pagrįsdamas draudimo išmokos dydį, pateikė lokalines sąmatas, nuotraukas, kuriose užfiksuoti avarijos padariniai, draudimo išmokos apskaičiavimą, mokėjimo nurodymą apie draudimo išmokos pervedimo draudėjai ir kitus įrodymus. Ieškovo pateiktoje sąmatoje be šiukšlių, grindų priežiūros darbų, iš esmės numatyti darbai yra susiję su grindų ir lubų atstatymu į iki sugadinimo buvusią būklę, t. y. numatytas parketinių lentelių remonto, sienų dažymo darbai. Apeliantas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tik deklaratyviai nurodo, jog ieškovo prašomas priteisti žalos dydis yra nepagrįstas. Apeliantas teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie leistų suabejoti ieškovo pateiktais duomenimis. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog apeliantas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad savalaikiai išsiaiškintų padarytos žalos dydį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas, gavęs pretenziją iš ieškovo ir nesutikdamas su žalos apskaičiavimu, turėjo teisę inicijuoti žalos nustatymo ekspertizę, pateikti įrodymus, paneigiančius ieškovo atliktą įvykio aplinkybių tyrimą, tačiau viso žalos administravimo ir teismo proceso metu tik deklaratyviai ginčijo žalos dydį.
30. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantas A. V. nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų apelianto civilinės atsakomybės taikymo klausimu, todėl jo apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
31. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apelianto A. V. apeliacinio skundo netenkinus, jam jo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Ieškovas If P&C Insurance AS nors ir yra pateikęs prašymą priteisti jo apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nėra pateikęs jas pagrindžiančių įrodymų, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nesprendžia ir plačiau nepasisako. Tuo tarpu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Mano Būstas Kaunas“ pateikė prašymą iš apelianto priteisti 290,00 Eur apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų ir pateikė jas pagrindžiančius įrodymus.
32. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos), sprendžia, kad trečiajo asmens prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių ir yra pagrįstos, todėl yra priteisiamos iš apelianto A. V..
33. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 5,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Kaunas“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai priteisti 290,00 Eur (du šimtus devyniasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.