Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutartis

nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos – Alytaus pataisos namų - atstovui N. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo I. B. skundą dėl Alytaus pataisos namų specialisto N. B. 2020 m. rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. 0020-ANR_N-69-2020.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, nubaustas Alytaus pataisos namų (toliau – Institucijos) 2020 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 0020-ANR_N-69-2020 (toliau – Nutarimas) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 71 straipsnio 2 dalį dėl to, kad kilus įtarimui, jog nuteistasis I. B. yra galimai pavartojęs narkotinių ar psichotropinių medžiagų, atlikus I. B. greitojo tyrimo testą, nustatyta, kad nuteistasis vartojo opiatus (OPI). Nuteistasis su testo rezultatais sutiko. Institucijos Nutarimu I. B. paskirta administracinė nuobauda – 150 eurų bauda.

Motyvuojamoji dalis

ANK 641 straipsnis numato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Alytaus pataisos namų 2020 m. lapkričio 6 d. pažyma patvirtina, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis I. B. 2020 m. gegužės 12 d. nubaustas papeikimu už kitus pažeidimus (b. l. 6).

I. B. nesutinka su skundžiamu nutarimu ir jam skirta bauda, nes, nors jo testo rezultatas buvo teigiamas, narkotinių medžiagų jis nevartoja ir nevartojo, vartojo psichotropinius vaistus, kuriuos jam išrašė gydytojas.

Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų (toliau – apsvaigimas) nustatymo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), patvirtintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2008 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. V-20, reglamentuoja laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų (toliau – suimtieji (nuteistieji)) neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nustatymą ir įforminimą (b. l. 47-50).

Neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymas turi būti atliekamas iš karto įtarus, kad suimtasis (nuteistasis) vartojo alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas (Aprašo 5 punktas). Pareigūnas gali įtarti, kad suimtasis (nuteistasis) vartojo alkoholį arba kitas psichiką veikiančias medžiagas esant tokiems požymiams: iš burnos sklinda alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai. Suimtųjų (nuteistųjų) neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymas baigiamas, surašant Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo aktą (Aprašo 1 priedas). Aprašo 14 punkte numatyta, kad pareigūnas, įvertinęs bendrą asmens būklę ir esant bent vienam apsvaigimo požymiui, paima suimtojo (nuteistojo) tiriamosios medžiagos ir ištiria greita tyrimo priemone (testu). Greitos tyrimo priemonės (testo) rezultatai įrašomi į aktą. Aprašo 15 punkte nurodyta, jog jei suimtasis (nuteistasis) nesutinka su greitos tyrimo priemonės rezultatais, tiriamoji medžiaga ne vėliau kaip per dvi darbo dienas nuo jos paėmimo (Aprašo 17.6 punktas) siunčiama į toksikologijos laboratoriją ištyrimui.

Iš Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo 2020 m. rugpjūčio 14 d. akto matyti, kad iš I. B. susijaudinimo, pirštų virpėjimo, dėmesio pagal Šultės testą - 57 sekundžių, (duomenys neskelbtini) pareigūnui įtarus, kad nuteistasis yra apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, iš karto buvo atliktas I. B. apsvaigimo nustatymas bei surašytas Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo aktas ir buvo gautas 2020 m. rugpjūčio 14 d. 20.13 val. panaudotos greitos tyrimo priemonės (testo) teigiamas opiatams rezultatas. Teismas neturi pagrindo abejoti gautais testo rezultatais ir akte nurodytais nuteistojo apsvaigimo požymiais, kurie yra patvirtinti taip pat ir (duomenys neskelbtini) Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto D. B. 2020 m. rugpjūčio 14 d. tarnybiniame pranešime dėl nuteistojo I. B. apsvaigimo nurodytomis aplinkybėmis, jog 2020 m. rugpjūčio 14 d. apie 20.10 val. kilus įtarimui, kad nuteistasis I. B. yra galimai pavartojęs narkotinių ar psichotropinių medžiagų, jam buvo atliktas greitasis tyrimo testas ir nustatyta, kad I. B. vartojo opiatus (OPI). Nuteistasis su testo rezultatais sutiko (b. l. 11). Kad nuteistasis tikrinimo metu buvo apsvaigęs, patvirtino ir teismo posėdyje apklausti liudytojai pataisos įstaigos pareigūnai L. B. ir V. Š.. Liudytojas L. B. parodė, kad I. B. testas buvo atliktas, nes jis pasirodė neadekvatus, neaiškiai kalbėjo, tai suprato iš jo elgesio, todėl davė nurodymą atlikti greitąjį narkotikų testą, kurį atliko du specialistai. Liudytojas V. Š. nurodė, kad iš I. B. elgesio matė, kad jis yra mieguistas, jo akių vyzdžiai buvo susitraukę ir nereagavo į šviesą, o tai būna pavartojus opiatų. Visi trys liudytojais byloje apklausti (duomenys neskelbtini) pareigūnai 2021 m. kovo 2 d. teismo posėdyje patvirtino, kad I. B. sutiko, jog jam būtų atliktas testas girtumui/apsvaigimui nustatyti, taip pat jis sutiko ir su testo rezultatais. I. B. po testo atlikimo ir teigiamų jo rezultatų gavimo buvo paaiškinta, jog jam nesutinkant su testo rezultatais, jis per valandą laiko turi pateikti prašymą, kad jo šlapimas būtų vežamas į M. Romerio universitetą ištirti, už tai būtų nuskaičiuoti pinigai už papildomą testą iš jo sąskaitos. I. B. nerašė prašymo atlikti papildomą testą. Teismas atkreipia dėmesį, kad nuteistojo apsvaigimas psichiką veikiančiomis medžiagomis nustatytas ne tik greitos tyrimo priemonės (testo) rezultatais, bet ir kitais akte nurodytais požymiais: susijaudinimu, pirštų virpėjimu, Šultės testo rezultatu (dėmesys - 57 sekundės) (b. l. 9-10), kai normalus laikas atlikti Šultės testą yra 30-50 sekundžių, t. y. vien jau tai praktikoje vertinama kaip apsvaigimo požymis (Panevėžio apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-26-768/2018). Abejoti pareigūno įrašais Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo 2020 m. rugpjūčio 14 d. akte teismas neturi jokio pagrindo, nes byloje nėra nustatyta, kad aktą surašęs pareigūnas V. Š. būtų suinteresuotas nurodyti tikrovės neatitinkančius duomenis, priešingai nei nuteistasis, kuris siekia išvengti administracinės atsakomybės, teigdamas, kad jis nevartojo narkotinių medžiagų ir jų nevartoja.

Teismas pažymi, kad pareigūnams paaiškinus, jog už pakartotinio tyrimo atlikimą reikės sumokėti pačiam pareiškėjui, nenorėdamas patirti papildomų išlaidų, I. B. su tyrimo rezultatais sutiko. Pats pareiškėjas nesiėmė jokių priemonių išsiaiškinti, ar yra pinigų jo sąskaitoje (duomenys neskelbtini), taip pat nevykdė pareigos rūpintis, kad nepraleidus dviejų darbo dienų termino (Aprašo 17.6. punktas) jo sąskaitoje būtų pakankamas pinigų likutis, reikalingas tiriamosios medžiagos ištyrimui atlikti. Pataisos namų administracija neprivalo ir netgi negali tikrinti nuteistojo banko sąskaitos, o suinteresuotas asmuo turi pats domėtis, ar jo sąskaitoje esančių pinigų užteks ekspertizei atlikti, todėl konstatuojama, kad pats pareiškėjas nesiėmė visų veiksmų, priklausančių nuo jo valios, kad tiriamoji medžiaga būtų ištirta. Tokią praktiką formuoja ir aukštesnių instancijų teismai (Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-178-530/2020). Dar daugiau, iš byloje surinktų įrodymų akivaizdu, kad I. B., manydamas, kad nėra apsvaigęs nuo opiatų, net ir neketino imtis kokių nors veiksmų, kad tiriamoji medžiaga būtų perduota tirti laboratorijai.

I. B. nesutiko su jam inkriminuotu administraciniu nusižengimu ir paskirta bauda, kadangi, jo teigimu, pagal gydytojo jam išrašytą receptą vartojo psichotropinius vaistus, dėl kurių ir buvo nustatytas draudžiamos medžiagos vartojimas. Tokią pareiškėjo versiją visiškai paneigia bylos nagrinėjimo metu teismo surinkti duomenys:

Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2020 m. lapkričio 24 d. medicinos pažymėjimas patvirtina, kad I. B. 2020 m. liepos 21 d. psichiatro paskirti nervų sistemą veikiantys vaistai, kuriuos nuteistasis baigė vartoti iki 2020 m. rugpjūčio 5 d. (b. l. 32);

Laisvės atėmimo vietų ligoninės Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus Alytaus pataisos namai pateiktas 2020 m. gruodžio 2 d. medicininiame pažymėjime nurodyta, kad pareiškėjas 2020 m. birželio 4 d. buvo apžiūrėtas budinčios slaugytojos dėl ausies skausmo, jam 6 dienoms buvo skirtas medikamentinis gydymas vaistais ((duomenys neskelbtini)). Vaistą (duomenys neskelbtini) pareiškėjas lašino į ausis. 2020 m. birželio 4 d. jis buvo konsultuotas gydytojo psichiatro, I. B. buvo skirtas medikamentinis gydymas nervų sistemą veikiančiais vaistais: (duomenys neskelbtini) (ryte), 100 mg (vakare). Gydymas buvo paskirtas 15 dienų. 2020 m. liepos 1 d. budinti slaugytoja pratęsė anksčiau skirtus vaistus: (duomenys neskelbtini). 2020 m. liepos 2 d. pareiškėjas buvo konsultuotas vidaus ligų gydytojo, skundėsi ausies skausmu. Jam skirtas medikamentinis gydymas, vaistais: (duomenys neskelbtini) lašai į ausis. 2020 m. liepos 21 d. I. B. buvo konsultuotas gydytojo psichiatro. Jam buvo skirtas medikamentinis gydymas nervų sistemą veikiančiais vaistais: Tab. (duomenys neskelbtini) (ryte), 100 mg (vakare) - 15 dienų; Tab. (duomenys neskelbtini) vakare - 15 dienų. 2020 m. liepos 24 d. I. B. buvo apžiūrėtas vidaus ligų gydytojo dėl skausmo kepenų plote, buvo skirtas medikamentinis gydymas vaistais: Tab. (duomenys neskelbtini)10 mg 10 dienų; Tab. (duomenys neskelbtini)10 dienų (b. l. 72);

Į teismo 2020 m. gruodžio 18 d. prašymą pateikti informaciją, ar medicininiuose dokumentuose nurodomu laiku ir dozėmis pavartojus vaistinių preparatų (duomenys neskelbtini), asmens šlapime galėjo būti rasta opiatų, Valstybinės teismo medicinos tarnybos direktoriaus pavaduotojas ekspertizėms R. L. 2020 m. gruodžio 29 d. raštu atsakė, kad minėtų vaistinių preparatų sudėtyje nėra opiatų (b. l. 85).

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog byloje surinkti ir teismo posėdyje ištirti įrodymai yra pakankami konstatuoti, kad I. B. be gydytojo paskyrimo buvo vartojęs narkotines medžiagas – opiatus, todėl teismas atmeta pareiškėjo skunde nurodytą argumentą, kad uždraustos medžiagos vartojimas greitojo testo pagalba pareiškėjui buvo nustatytas dėl to, kad pagal gydytojo išrašytą receptą jis vartojo psichotropinius vaistus, ir vertina tai tik kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kad jis yra tikintis žmogus, yra visiškai deklaratyvus pareiškimas ir tai niekaip nepaneigia, kad jis buvo vartojęs narkotinių medžiagų, kurios buvo objektyviai nustatytos jo šlapime.

Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nesutikimą su nutarimu ir faktą, kad yra apsvaigęs, skunde grindė tik aplinkybe, kad jis vartojo gydytojo skirtus psichotropinius vaistus. Teismui surinkus aukščiau minėtus duomenis apie jam skirtus vaistus ir tai, kad jų sudėtyje nėra opiatų, kurie visiškai paneigė šį pareiškėjo skundo teiginį, I. B. ėmė kelti vis naujas nesutikimo su nutarimu versijas, nurodydamas, kad jis vartojo ne tik gydytojo skirtus vaistus, bet ir vaistus, kuriuos gavo iš draugų, vaistų pavadinimų nurodyti negalėjo. Taip pat nurodė, kad jis yra rusakalbis, lietuviškai nesupranta, nors yra (duomenys neskelbtini) pilietis, gimęs ir užaugęs (duomenys neskelbtini), aiškino, kad jis lietuviškai kalba silpnai, nesupranta, kas parašyta ar sakoma, aiškino, kad surašant administracinio nusižengimo protokolą, nesupratęs, apie ką ėjo kalba, teigė pasirašęs, jog susipažino su protokolu, tačiau nežino, nesupranta, kodėl taip padarė. Tokie pareiškėjo parodymai nebuvo nuoseklūs, nes vėliau teismo posėdyje jis jau nurodė neprisimenantis, ko nesuprato, teigė supratęs, už ką jam surašė protokolą, nes jam buvo paaiškinta, dėl ko buvo surašytas protokolas, jo esmę suprato, taip pat suprato ir dėl ko buvo priimtas nutarimas, suprato, ką jam aiškino (duomenys neskelbtini)dėl pakartotinio testo tuo atveju, jei nesutiks su pirmo testo rezultatais. Teismas netiki I. B. paaiškinimais, kad jis nesuprato, dėl ko jam rašomas administracinio nusižengimo protokolas, nes jie neatitinka teismo posėdyje ištirtų ir nustatytų faktinių bylos aplinkybių bei kitų surinktų byloje įrodymų, ir vertina juos tik kaip pažeidėjo pasirinktą gynybos poziciją ir juos atmeta, tuo labiau, kad administracinio nusižengimo tyrimo metu jis nebuvo nurodęs, jog nesupranta, kas vyksta, ir kad jam reikalingas vertėjas. Todėl Institucija net negalėjo užtikrinti vertėjo dalyvavimo, kadangi objektyviai negalėjo žinoti, kad vertėjas reikalingas, nes nė viename administracinio nusižengimo bylos tyrimo etape – nei surašant administracinio nusižengimo protokolą, nei priimant nutarimą - nebuvo išreikštas I. B. pageidavimas paskirti jam vertėją. Akcentuotina, kad ir teismo posėdžio metu jam uždavus klausimus, vertėjai dar net nespėjus pradėti versti klausimą, jis jau pateikdavo atsakymus į užduotus klausimus, ir iš to sprendžiama, kad I. B. pakankamai supranta lietuvių kalbą.

Akivaizdu, jog pažeidėjas, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, nenurodė tikrųjų jam inkriminuojamo nusižengimo įvykdymo aplinkybių, motyvų bei tikslų. Juo labiau įvertinus tai, jog sakyti tiesą byloje administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens neįpareigoja ir įstatymas - atsakomybė už melagingų parodymų davimą tokiam asmeniui nekyla. Tokiais atvejais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai turi būti vertinami itin kruopščiai, gretinant juos tiek tarpusavyje, tiek ir kitų bylos duomenų visumoje. Tokiu būdu, vertinant I. B. paaiškinimus bei siekiant nustatyti objektyvią tiesą byloje, ypatingą reikšmę įgauna kitų asmenų parodymai bei rašytinė analizuojamos administracinio nusižengimo bylos medžiaga. Kaip jau minėta, I. B. nurodomas aplinkybes visiškai paneigia teismo posėdyje apklaustų liudytojų pataisos įstaigos pareigūnų L. B., D. B. ir V. Š. parodymai. Liudytojai teismo posėdyje parodė, kad nuteistasis suprato, kas vyksta, aiškiai išreiškė sutikimą atlikti greitąjį testą bei sutikimą su gautais testo rezultatais, tai patvirtindamas parašu. Netikėti liudytojų pataisos įstaigos pareigūnų parodymais teismas neturi pagrindo, nes jie visiškai atitinka teismo posėdyje ištirtas ir nustatytas faktines bylos aplinkybes bei kitus surinktus byloje įrodymus, jie nėra suinteresuoti bylos baigtimi. Byloje taip pat nėra duomenų, kad šie asmenys dėl kokių nors priežasčių būtų linkę apkalbėti pažeidėją. Duomenų dėl šių asmenų šališkumo nenurodė ir pats pareiškėjas. Teismas pabrėžia, kad liudytojai savo parodymų laikėsi nepaisant net ir to, kad pareiškėjas 2021 m. kovo 2 d. posėdžio metu grasino liudytojui V. Š., kad šiam išėjus į gatvę, plyta nukris ant galvos. Taigi, šie byloje surinkti duomenys leidžia spręsti, kad I. B. yra kaltas dėl jam inkriminuojamo nusižengimo bei puikiai suprato greitos tyrimo priemonės (testo) atlikimo eigą, priežastis, rezultatą ir pasekmes, o kartu ir padaryto nusižengimo esmę.

Nepasitvirtinus ir pareiškėjo versijai, kad jis dėl kalbos barjero nesuprato, kas vyksta apsvaigimo nustatymo metu, I. B. 2021 m. kovo 2 d. posėdžio metu pareiškė prašymą pareikalauti vaizdo registratoriaus medžiagą, nes dabar prisiminęs, kad kai paėmė testą, darbuotojai atidarė dėžutę dar prieš jam atėjus, todėl iškėlė naują versiją, kad apsvaigimo nustatymo procedūra buvo netinkamai atlikta, nes testo dėžutę jie turėjo atidaryti prie jo, taip, kad jis tai matytų. Siekdamas patikrinti šią pareiškėjo versiją, teismas užklausė (duomenys neskelbtini) dėl vaizdo įrašo pateikimo. Tačiau (duomenys neskelbtini) Saugumo valdymo skyriaus specialistas R. L. nurodė, jog kai 2020 m. rugpjūčio 14 d. I. B. buvo vedamas į kratų kambarį ir jam atliekamas greitasis narkotikų teistas, nufilmuotas vaizdo registratoriumi nebuvo (b. l. 134). Institucijos atstovas posėdyje nurodė, kad po šio įvykio nuteistasis turėjo teisę per penkias dienas prašyti išsaugoti vaizdo įrašą, tik tada jis būtų buvęs išsaugotas. Teismas mano, jog nuteistasis sąmoningai tik po daugiau nei pusės metų nuo testo atlikimo pareiškė prašymą išreikalauti vaizdo medžiagą, puikiai žinodamas, kad net jei ir apsvaigimo nustatymo procedūra būtų buvusi filmuojama, taip ilgai vaizdo įrašas nebus saugojamas. Nuteistojo netikėtą prisiminimą po daugiau nei pusės metų, kad apsvaigimo procedūra buvo atlikta netinkamai, paneigė teismo posėdyje apklausti liudytojai V. Š. ir D. B.. Liudytojas V. Š. parodė, kad tyrimo mėginiui į vienkartinį indelį buvo paimtas I. B. šlapimas. Indelis buvo naujas, supakuotas. Išpakavo indelį kambaryje, kur atlikinėjo testą, prie B. akių. Kai išpakavo mėginio pakelį, B. matė. B. sutiko, kad jam būtų atliktas greitasis testas, taip pat sutiko ir su atlikto testo rezultatais. Liudytojas D. B. taip pat patvirtino, kad indelis buvo supakuotas, pamainos vyresnysis prie nuteistojo akių jį išpakavo ir padavė jam. B. sutiko duoti mėginį. Į testo rezultatus I. B. reagavo normaliai, pamainos vyresnysis paklausė, ar jis sutinka su testo rezultatais, jis iš karto atsakė, kad taip. Jokių pastabų dėl netinkamai atliktos testo procedūros I. B. apsvaigimo nustatymo akte nepareiškė, tokios versijos savo skunde irgi nekėlė. Taigi, teisminio nagrinėjimo metu ištirti įrodymai paneigė pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad apsvaigimo nustatymo procedūra buvo netinkamai atlikta, tai pat paneigtos visos pareiškėjo iškeltos nesutikimo su nutarimu versijos.

Institucija tinkamai kvalifikavo I. B. veiksmus pagal ANK 71 straipsnio 2 dalį, numatančią atsakomybę už pakartotinį narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo, kadangi iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad I. B., be kitų nusižengimų, yra 2018 m. gegužės 11 d. nutarimu nubaustas pagal ANK 71 straipsnio 1 dalį 75 Eur bauda, kuri iki šiol nesumokėta (b. l. 17-26). ANK 40 straipsnyje nustatyta, kad jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo dienos, kurią administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė baigta vykdyti, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje nurodytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Padarius pakartotinį administracinį nusižengimą, šiame straipsnyje nustatytas terminas skaičiuojamas iš naujo. Taigi, kaip matyti iš bylos medžiagos, I. B. šio naujo nusižengimo padarymo dieną nebuvo įvykdęs paskirtos nuobaudos, todėl ANK 40 straipsnio prasme ši administracinė nuobauda dar yra galiojanti, o nusižengimas, numatytas 71 straipsnio 1 dalyje, yra padarytas pakartotinai ir už tai yra numatyta atsakomybė ANK 71 straipsnio 2 dalyje. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas administracinių nusižengimų bylas pagal administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų prašymus, vadovaujantis ANK 658 straipsnio 1 dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-60-693/2018).

Įvertinęs visas nustatytas aplinkybes ir byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus, teismas sprendžia, jog Alytaus pataisos namų vyriausiojo specialisto 2020 m. rugsėjo 3 d. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra teisėtas ir pagrįstas, Institucija, nagrinėdama I. B. administracinio nusižengimo bylą, teisingai nustatė ir įvertino jo įvykdyto administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, esminių proceso pažeidimų nepadarė ir pagrįstai paskyrė I. B. baudą pagal ANK 71 straipsnio 2 dalį, todėl keisti skundžiamą Nutarimą tiek skunde nurodytu motyvu, tiek ir pareiškėjo teisminio nagrinėjimo metu papildomai nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo. Dėl šių priežasčių Institucijos Nutarimas paliekamas nepakeistas ir I. B. skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Alytaus pataisos namų 2020 m. rugsėjo 3 d. nutarimą Nr. 0020-ANR_N-69-2020, kuriuo I. B. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio 2 dalį, palikti nepakeistą ir pareiškėjo I. B. (I. B.) skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.