Panevėžio apygardos teismo nutarimas

dalyvaujant Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato atstovui V. S.,

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. R., jo gynėjui advokatui Algirdui Biguzui,

apeliacine žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) Veiklos skyriaus tyrėjo K. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2017 m. gruodžio 7 d. nutarimo A. R. administracinio nusižengimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiamu 2017 m. gruodžio 7 d. nutarimu pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu A. R. atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 422 straipsnio 6 dalį nutraukė, konstatavęs, kad byloje nepakanka įrodymų abejonių nekeliančiai išvadai, jog A. R. padarė jam inkriminuojamą nusižengimą.A. R. buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn už tai, kad 2017 m. liepos 28 d., 14.58 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 6 dalyje. Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą.Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė ANK 563 straipsnyje įtvirtintų administracinių nusižengimų bylų teisenos uždavinių visapusiškai ir objektyviai išaiškinti visas bylos aplinkybes, jog ji būtų išspręsta tiksliai pagal įstatymus, netinkamai tyrė bei vertino surinktus įrodymus, nepašalino iškilusių abejonių, dėl ko netinkamai išsprendė A. R. administracinės atsakomybės klausimą. Teismas rėmėsi tik A. R. paaiškinimais, kad tirto įvykio metu jis vairavo būdamas blaivus, o ne apsvaigęs, visiškai nesigilindamas į jo parodymų teisingumą, todėl toks įrodymų vertinimas, Institucijos manymu, yra netinkamas. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad pareigūnai nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų „Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių“ (toliau – Taisyklės) 8-9 punktų reikalavimų, atsižvelgęs tik į vieno pareigūno parodymus, kuris sustabdė A. R. automobilį. Nors įvykio metu su A. R. bendravo ir kiti pareigūnai, kurie atliko detalesnę automobilio apžiūrą bei bendravo su A. R., tačiau jie net nebuvo apklausti. Pareigūnė R. R., kurią buvo prašoma apklausti teisme, tačiau prašymas netenkintas, įvertinusi A. R. būklę bei elgesį, išrašė siuntimą į medicinos įstaigą, kuris asmeniui į rankas nėra duodamas. Siuntime ir medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte buvo užfiksuota, kad A. R. „rūkė „žolę“ – kanapes užvakar“, tačiau šis dokumentas taip pat teismo nebuvo išreikalautas. Institucija sutinka, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, kad A. R. vairavo būdamas apsvaigęs, kad renkant įrodymus buvo padaryta klaidų, todėl teismo prašė būti iniciatyviu ir apklausti kitus liudytojus, gauti papildomus dokumentus, skirti ekspertizę, tam, kad būtų galima patvirtinti arba paneigti A. R. kaltę dėl jam inkriminuoto nusižengimo.Atsiliepimu į apeliacinį skundą A. R. prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarimą palikti nepakeistą ir Institucijos apeliacinio skundo netenkinti.Cituodamas Taisyklėse apibrėžtą „apsvaigimo“ sąvoką, Taisyklių 8-9 punktus, teigia, kad pareigūnai nesilaikė šių Taisyklių reikalavimų, kadangi nei paaiškino atsisakymo atlikti medicininę apžiūrą teisinių padarinių, nei išdavė asmeniui siuntimo į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Remdamasis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtinta Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodika (toliau – Metodika), taip pat tuo pačiu įsakymu patvirtinta Bendros asmens būklės įvertinimo metodika, tvirtina, kad jo asmens būklė nebuvo įvertinta visapusiškai, kadangi buvo paimtas tik kraujo tyrimas, o asmens būklė pagal Bendros asmens būklės įvertinimo metodikos 2 punktą, iš viso nevertinta. Teismas pagrįstai nurodė, kad siekiant nustatyti asmens apsvaigimo faktą, būtina vadovautis Metodikoje nustatyta tvarka, todėl tai, kad pareigūnų buvo sulaikytas ne todėl, kad neadekvačiai vairavo, ar jo elgesys sukėlė pagrįstų abejonių, tačiau dėl to, kad kaip pažeidėjas, jis buvo jiems žinomas, tačiau tai nereiškia, kad jis buvo apsvaigęs. Pabrėžia, kad vien tai, kad jo kraujyje buvo rasta tetrahidrokanabinolio ir tertrahidrokanabinolio karboksi rūgšties, ar kad jis nurodė, kad prieš kelias dienas vartojo „žolę“, arba, kad praeityje buvo baustas už veikas, kurią analizuojamu atveju neva padarė, savaime taip pat nereiškia, kad šį kartą jis vairavo apsvaigęs.Mano, kad Institucijos teiginiai apie jo kaltę yra deklaratyvaus pobūdžio, kadangi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, rėmėsi ne vien jo parodymais, tačiau byloje esančių duomenų visuma. Pastebi, kad byloje esančiame tarnybiniame pranešime neužfiksuotas jo apsvaigimo faktas, be to, ekspertizę prašė skirti būtent jis, o ne Institucija, dar daugiau, surinkti visus įrodymus yra Institucijos, o ne jo ar teismo pareiga. Pabrėžia, kad priėmimo skyriuje jį apžiūrėjusi gydytoja jo apsvaigimo požymių nematė, o byloje nėra medicininės apžiūros akto, kurio pagrindu būtų galima tvirtinti, kad atlikta medicininė apžiūra buvo siejama su bendru jo asmens būklės įvertinimu, apsvaigimo nustatymu.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas

ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Kaip minėta, Institucija teigia, jog administracinio nusižengimo teisena, nustačius, kad byloje nepakanka įrodymų neabejotinai išvadai, kad A. R. padarė jam inkriminuojamą nusižengimą, nutraukta nepagrįstai.Vienas svarbiausių administracinių nusižengimų bylų teisenos uždavinių yra visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (ANK 653 straipsnis). ANK 567, 569 straipsniai, reglamentuojantys įrodinėjimą administracinių nusižengimų bylose, reikalauja, kad aiškinantis ar buvo padarytas pažeidimas, ar asmuo dėl to kaltas ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, įrodymų tyrimas ir vertinimas turi būti pagrįstas visapusišku ir objektyviu visų – tiek teisinančių, tiek kaltinančių – bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje 2AT-49-2014). Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, skundžiamą teismo nutarimą, pakartotinai įvertinęs ne tik byloje esančius, tačiau ir naujai pateiktus įrodymus, apklausęs liudytojus R. R. ir V. S. bei specialistę – gydytoją psichiatrę Ž. J. I., konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir nešališkai nagrinėjo bylos įrodymus, tačiau ne visiškai tinkamai juos įvertino, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, jog nagrinėjamoje byloje nėra surinkta objektyviai ir neginčijamai A. R. kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo pagrindžiančių įrodymų, todėl skundžiamas nutarimas naikinamas ir priimamas naujas nutarimas administracinio nusižengimo byloje.ANK 422 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos nuostatos, draudžiančios vairuoti transporto priemones, esant vairuotojams apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Šios normos esmė yra užtikrinti, kad transporto priemonės nevairuotų asmuo, negalintis tinkamai vertinti aplinkybių, laiku į jas reaguoti, nes toks vairuotojas kelia pavojų tiek sau, tiek ir kitiems eismo dalyviams, nepriklausomai nuo to, kokios priemonės sukelia tokią jo būseną (neblaivumą, apsvaigimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2014, 2AT-18-942/2015). Vairavimas apsvaigus tiek nuo alkoholio, tiek narkotikų medžiagų yra vienas neatsakingiausių ir pavojingiausių poelgių, kadangi šios medžiagos žymiai pablogina vairuotojo reakciją; vairuotojas gali netinkamai įvertini greitį, atstumą ir priimi klaidingus sprendimus, dėl kurių gali nukentėti ne tik asmenų turtas, tačiau gyvybė bei sveikata. Nagrinėjamu atveju A. R. administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Su inkriminuojamu nusižengimu A. R. nesutiko, tačiau ir neneigė paaiškindamas, kad rūkė „žolę“ iki įvykio likus bent kelioms dienoms. Be to, nurodė, kad specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina tik tai, kad jo kraujyje rasta tetrahidrokanabinolio ir tertrahidrokanabinolio karboksi rūgšties, tačiau opiatų, amfetaminų, kokaino, kokaino metabolitų, benzodiazepinų ir etilo alkoholio nerasta. Tiek teismų posėdžio metu, tiek atsiliepimu į apeliacinį skundą, A. R. nurodė, kad jo apsvaigimo faktui patvirtinti buvo pažeistos medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo ir bendros asmens būklės įvertinimo metodikose nustatytos procedūros. Apylinkės teismas, įvertinęs tai, kad A. R. kraujyje buvo rasta tik tetrahidrokanabinolio ir tertrahidrokanabinolio karboksi rūgšties, kai kanapių pėdsakai kraujyje gali išlikti iki kelių dienų, sprendė, kad vien kažkada pavartotų kanapių faktas negali būti prilyginamas asmens apsvaigimui nuo šios medžiagos, todėl remdamasis minėta specialisto išvada bei atsižvelgdamas, kad visos abejonės turi būti aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, administracinio nusižengimo bylą jam nutraukė.Esamoje situacijoje keliamas esminis klausimas dėl įrodymų vertinimo - A. R. apsvaigimo nuo narkotinės medžiagos. Pirmiausia pažymėtina, kad ANK iš tiesų nėra vienintelis teisės šaltinis, reikšmingas nagrinėjant bylas dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 422 straipsnyje. Šiuo atveju su administracinės atsakomybės pagal ANK 422 straipsnį taikymu, be kita ko, yra susijusios ir Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklės (toliau – Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (2016 m. gegužės 14 d. nutarimo Nr. 503 redakcija). Sisteminė šio teisės akto normų analizė leidžia teigti, kad policijos pareigūnų pareiga pristatyti transporto priemonės vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros kyla dviem atvejais: 1) jeigu objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo tikrinimo, arba 2) transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu (Taisyklių 3 punktas). Kitais atvejais policijos pareigūnų pareiga pristatyti transporto priemonės vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros neatsiranda. Šiuo aspektu bylos duomenys patvirtina, kad pareigūnams kilo pareiga A. R. pristatyti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą abiem atvejais: 1) sustabdžius jo vairuojamą automobilį, iš automobilio sklido specifinis kanapių „žolės“ kvapas, atlikus automobilio apžiūrą, rasta augalinės kilmės medžiaga (suslėgtos kanapės), susukta į siūlų kamuoliuką panašų paketą - A. R. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis; 2) A. R. elgesys (neadekvatūs paaiškinimai ir atsakymai į pareigūnų užduodamus klausimus, perdėtas linksmumas) sukėlė pareigūnams įtarimų, jog jis transporto priemonę vairuoja apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Antai, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu liudytojas - policijos pareigūnas V. S. parodė, kad sustabdžius A. R. vairuojamą automobilį ir dėl stipraus „žolės“ kvapo uždavus apeliantui klausimą: „ar vežioja „žolę“, jis atsakė, kad: „vežioja šuniuką.“ Patikrinus automobilį ir radus į kamuoliuką susuktą žolę vėl buvo pasiteirauta apelianto: „kas tai per kamuoliukas, ar ten esanti žolė“, o A. R. atsakė: „tai vaistai nuo nervų“. Teismo posėdžio apylinkės teisme metu, liudytojas – policijos pareigūnas D. P. parodė, kad A. R. buvo įtartinai linksmas ir juokavo. Šiuo atveju, negalima nesutikti, kad tokie A. R. atsakymai ir reiškiamos emocijos iš tiesų galėjo kelti pagrįstą manymą dėl jo reakcijos į aplinką adekvatumo, todėl pareigūnai visiškai pagrįstai padarė išvadą, kad jo elgesys yra neadekvatus situacijai. Tai reiškia, kad A. R. siųsti atlikti medicininę apžiūrą, įvertinus vien jau aukščiau aptartas aplinkybes, pagrindas buvo. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme pateiktas vyresniosios tyrėjos R. R. išrašytas siuntimas atlikti medicininę A. R. apžiūrą, pavedant sveikatos priežiūros įstaigai atlikti siunčiamo asmens medicininę apžiūrą: įvertinti bendrą asmens būklę; paimti tiriamąją medžiagą (kraują, šlapimą); pateikti išvadą dėl atlikto tyrimo, kartu pavedant toksikologijos laboratorijos specialistams nustatyti tiriamojoje medžiagoje psichiką veikiančias medžiagas. Vertinant pareigūnų veiksmus siuntimo įteikimo A. R. aspektu, apylinkės teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad policijos pareigūnai, neišduodami A. R. siuntimo į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, nesilaikė Taisyklių, kadangi minėtos Taisyklės veiksmo – siuntimo atidavimo asmeniui į rankas, nereglamentuoja. Kita vertus, pareigūnams buvo kilusi pareiga pristatyti A. R. į sveikatos priežiūros įstaigą, A. R. nevyko savarankiškai, todėl duoti siuntimo A. R. nebuvo jokios būtinybės. Atsakant į skundo argumentą dėl A. R. bendros būklės įvertinimo, pirmiausia negalima kategoriškai teigti, jog pareigūnai, kurie bendravo su A. R. (automobilio sustabdymo, apžiūros metu) nevertino bendros jo būklės. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Bendros asmens būklės įvertinimo metodikos (toliau – Metodika) 2 punkte numatyti požymiai, kuriems esant galima įtarti, kad asmuo yra neblaivus ir (ar) apsvaigęs, t. y. iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai. Esant minėtiems požymiams vertinama bendra asmens būklė – ar asmuo gali eiti tiesia linija „pėda po pėdos“, ar stovėdamas gali pirštu pataikyti į nosies galą. Analizuojamu atveju pareigūnai A. R. perdėtą linksmumą, su ironija pateiktus atsakymus, kaip jau minėta, vertino kaip neadekvatų elgesį. Kita vertus, nors pareigūnai preciziškai nesilaikė Metodikoje numatytos tvarkos, tačiau iš siuntimo atlikti medicininę apžiūrą matyti, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigoje A. R. bendra būklė vis vien būtų įvertinta, kadangi pareigūnė pavedė tokį veiksmą atlikti medicinos darbuotojams (b. l. 56). Iš medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad buvo atliktas bendras asmens būklės įvertinimas, paimta tiriamoji medžiaga (kraujas), padaryti įrašai apie asmens psichikos būklę (elgseną, nuotaiką, sąmoningumą, atmintį, dėmesį, mąstymą, kalbą, mimiką, gestikuliavimą), tiriamosios medžiagos (kraujo) paėmimą (b. l. 55). Pažymėtina, kad tiriamųjų medžiagų ištyrimą atlieka Valstybinė Teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialistai. Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad tyrimas buvo pradėtas 2017 m. rugpjūčio 2 d., o baigtas 2017 m. rugsėjo 12 d., todėl šiuo atveju taip pat galima paaiškinti, dėl kokių priežasčių minėto akto skiltyje „Išvada“ nenurodyta galutinė išvada apie tai ar A. R. vartojo/nevartojo kokias nors psichoaktyvias medžiagas. Išties, apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo, kad Metodikoje nustatytos tyrimų mėginių pavyzdžių paėmimo ir medicininių tyrimų atlikimo tvarkos taip pat nebuvo preciziškai laikomasi, todėl kartu pažymėtina, kad atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą bei teisės aktų prieštaringą reglamentavimą, laikyti, jog šioje byloje medicininės apžiūros aktas surašytas laikantis teisės aktų keliamus reikalavimus, negalima. Kita vertus, svarbu įvertinti tai ar nustačius, jog renkant duomenis buvo pažeista jų gavimo tvarka, šie nustatytos tvarkos pažeidimai turėjo įtakos gautų duomenų patikimumui ir ar dėl šių pažeidimų buvo suvaržytos įstatymų garantuotos A. R. teisės. Įrodymais paprastai nepripažįstami duomenys, kurių gavimo tvarkos pažeidimai kelia abejonių duomenų patikimumu ir šių abejonių nėra galimybės pašalinti atliekant kitus ANK numatytus veiksmus, taip pat duomenys, kuriuos gaunant buvo atimtos ar iš esmės suvaržytos įstatymų garantuotos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisės. Šiuo atveju tokia situacija nesusidarė.Atsiliepime į apeliacinį skundą A. R. nurodo, kad asmens sveikatos įstaigoje gydytoja, įvertinusi jo bendrą būklę, iš esmės objektyvių išorinių apsvaigimo požymių nenustatė, tačiau šiuo aspektu pažymėtina, kad minėto akto Nr. (duomenys neskelbtini) kai kurie duomenys, vis tik byloja apie pakitusią A. R. būklę - nustatytas vokų ir pirštų tremoras (virpėjimas); nežymiai pailgintas Šultės mėginys; paties A. R. gydytojai pateikti paaiškinimai, kad jis rūkė „žolę“. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu specialistė gydytoja – psichiatrė Ž. J. I. parodė, kad tiek tremoras, tiek Šultės mėginys gali būti vertinami kaip apsvaigimo požymiai ir šiuo aspektu pažymėjo, kad normalus laikas Šultės mėginiui yra iki 25-30 sekundžių, kai tuo tarpu A. R. nustatytas 50 sekundžių - prailgintas reakcijos laikas. Specialistė papildomai nurodė, kad vien jau tetrahidrokanabinolio ir tertrahidrokanabinolio karboksi rūgšties radimas asmens kraujyje rodo šių medžiagų įtaką asmens apsvaigimui. Pabrėžė, kad pavartojus kanapių pasikeičia žmogaus reakcija, orientacijos laikas vairuojant, netenkamas realybės jausmas. Taigi, apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti duomenys ne tik vienareikšmiškai nepatvirtina, kad A. R. nevairavo apsvaigęs, tačiau nepaneigia ir kito tyrimo (tiriamosios medžiagos (kraujo)) rezultatų. Nors vienas iš byloje esančių įrodymų – toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad 2017 m. liepos 28 d. 17.40 val. paimtame A. R. kraujyje opiatų, amfetaminų, kokaino, kokaino metabolitų, benzodiazepinų ir etilo alkoholio nerasta, tačiau kartu nepatvirtina, kaip minėta, kad nerasta kitų medžiagų - tetrahidrokanabinolio ir tertrahidrokanabinolio karboksi rūgšties. A. R. šiuos tyrimo rezultatus vertina kritiškai, tvirtindamas, kad jis nevairavo apsvaigęs, o apylinkės teismas padarė išvadą, kad šių medžiagų buvimas pastarojo kraujyje taip pat nepatvirtina apsvaigimo fakto, tačiau apygardos teismas, tiek A. R. teiginius, tiek tokią apylinkės teismo padarytą išvadą vertina kaip nepagrįstus, nepaisant to, jog sutiktina, kad asmens sveikatos įstaigai atlikus pilnai pavedimu skirtas užduotis, t. y. atlikus ir kitą (tiriamosios medžiagos (šlapimo) tyrimą, būtų kategoriškai paneigtas/patvirtintas kraujo tyrimo rezultatas. Šiuo aspektu vis tik pirmiausia pažymėtina, kad šlapimo tyrimo nebuvimas niekaip nepaneigia kraujo tyrimo rezultatų - tetrahidrokanabinolio ir tertrahidrokanabinolio karboksi rūgšties radimo A. R. kraujyje. Visų antra, teismo posėdžio apeliacinėje instancijoje metu, specialistė parodė, kad jos praktikoje nėra buvę atvejo, kai paėmus šlapimo mėginį ir radus jame narkotinių medžiagų, kraujyje jų nebūtų rasta. Pažymėjo, kad parūkius „žolės“ kanabinoidai atsiranda organizme ir kraujyje po 8-12 valandų, šlapime jų galima rasti iki 4 parų, o jei asmuo intensyviai rūkė, tai šių medžiagų šlapime galima rasti ir iki mėnesio laiko. Įvertinus anksčiau išdėstytus duomenis bei specialistės parodymus, absoliučiai negalima daryti išvados, kurios pagrįstumu A. R. neabejoja, kad jei būtų buvęs paimtas šlapimo tyrimas, jo rezultatas būtų neigiamas, t. y. nebūtų rasta „žolės“ pėdsakų. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad tiriamųjų medžiagų paėmimas (tiek kraujo, tiek šlapimo) ir jų ištyrimas yra tapačiai svarbūs, todėl neatlikus vieno iš jų yra nelaikoma, kad esamu atveju byloje esantis tyrimas yra nereikšmingas, netikslus, nepatvirtinantis faktinių bylos aplinkybių.Kaip jau minėta, pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai įstatymo numatyta tvarka nustato ar yra padarytas administracinis nusižengimas, ar ne, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi administracinio nusižengimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21-2012, 2AT-2-2013, 2AT-9/2014, 2AT-39-2014). Nagrinėjamoje byloje, apygardos teismas, atsižvelgęs į nurodytas normas, jų taikymą teismų praktikoje, taip pat pagal Institucijos apeliacinį skundą patikrinęs šios bylos medžiagą ir skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, papildomai išsireikalavęs naujus medicininius dokumentus, naujai apklausęs liudytojus, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nepagrįstai nutraukė administracinio nusižengimo teiseną A. R. atžvilgiu, padaręs išvadą, kad byloje nepakanka duomenų A. R. kaltei pagrįsti dėl nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 6 dalyje padarymo. Analizuojamoje administracinio nusižengimo byloje asmens apsvaigimas nuo psichoaktyviųjų medžiagų buvo atliktas toksikologijos laboratorijos pagalba – tiriant A. R. kraują, paimtą įvykio metu. Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuotas faktas dėl A. R. kraujyje rastų medžiagų, nėra vienintelis ir neginčijamas asmens apsvaigimo įrodymas. Šie duomenys vertintini kartu su kitais bylos įrodymais, atitinkančiais ANK 569 straipsnio reikalavimus. A. R. apsvaigimą vairavimo metu patvirtina ne tik medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau ir jo kraujo tyrimo rezultatai bei ir pirmiau minėtų liudytojų policijos pareigūnų, specialistės parodymai. Galų gale ir pats A. R. neneigė vartojęs „žolę“ kelios dienos iki įvykio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panašaus pobūdžio bylose yra pasisakęs, kad Lietuvoje pagal anksčiau galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (toliau – ATPK) yra absoliutus draudimas vairuoti transporto priemones, esant vairuotojams apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Be to, pažymėjo, kad ATPK 126 straipsnio 5 dalyje (atitinka ANK 422 straipsnio 6 dalį) neįtvirtinta nuostata dėl narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų koncentracijos, kuri turėtų būti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens organizme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje teisės pažeidimų byloje Nr. 2AT-18-942/2015). Reiškia, pagrindinis požymis, užtraukiantis administracinę atsakomybę pagal ANK 422 straipsnio 6 dalį, yra asmens apsvaigimas nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Pagal transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (patvirtintų LR Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452) 2 punkto 1 pastraipą apsvaigimas – asmens psichikos būsena ar elgesio sutrikdymas, kuriuos sukelia pavartotos psichiką veikiančios medžiagos (narkotinės priemonės, psichotropinės ir kitos svaigiosios medžiagos), išskyrus etilo, metilo, propilo, butilo, amilo, heksilo alkoholį. Taigi, įvertinus byloje esančių duomenų visumą: vairuotojo organizme aptikta tetrahidrokanabinolio ir tertrahidrokanabinolio karboksi rūgšties, nustatytas vokų ir pirštų tremoras (virpėjimas); nežymiai pailgintas Šultės mėginys, policijos pareigūnų, specialistės parodymus, apygardos teismas daro išvadą, kad A. R. įvykio metu vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, panaikindamas Institucijos nutarimą, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą, todėl jis naikinamas ir priimamas naujas nutarimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas,

nutaria:

panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2017 m. gruodžio 7 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą – palikti galioti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo K. V. 2017 m. rugsėjo 29 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis neskundžiama.