Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-8101-983/2023

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-07-27
Bylos Nr.: eI3-8101-983/2023
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-00579-2021-9
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Asta Adamonytė-Šipkauskienė
Pareiškėjas: B. Ž.
Atsakovas: Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Advokatai: Evaldas Navickas

Kategorijos

15.6pavadinimo nepavyko patikrinti
15.7pavadinimo nepavyko patikrinti
15.8pavadinimo nepavyko patikrinti
55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. eI3-8101-983/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00579-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 15.6; 15.7; 15.8 55.1.3

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS PRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. liepos 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė,dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokato padėjėjui Evaldui Navickui,atsakovės atstovui I. J.,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pareiškėjos B. Ž. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti: 1) Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2021 m. vasario 4 d. sprendimą Nr. S-17(7-212/2020) (toliau – ir 2021 m. vasario 4 d. sprendimas); 2) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Inspekcija, VMI) 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimą Nr. (21.222) FR0682-437 (toliau – ir 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimas).

Pareiškėja paaiškina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2019 m. kovo 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-437-502/2019 iš dalies patenkino pareiškėjos skundą, panaikino Komisijos 2016 m. gruodžio 2 d. sprendimą Nr. S-257(7-217/2016), Inspekcijos 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. 68-235 ir grąžino mokestinį ginčą centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo.

Tvirtina, kad patikrinimo metu mokesčių administratorius nenustatė, kad pareiškėja 2009-2010 m. būtų gavusi neaiškios kilmės pajamų. Ji pateikė Inspekcijai įrodymus, pagrindžiančius pajamų šaltinius, tačiau mokesčių administratorius nepagrįstai nepripažino šių pateiktų įrodymų ir padarė išvadą, kad sandoriai vyko kitomis sąlygomis, nei nurodyta dokumentuose. Pareiškėja nesutinka su mokesčių administratoriaus pozicija, kad ji negavo paskolų iš jai artimų asmenų. Be to, mokesčių administratorius neatsakė į klausimą, jog, jeigu pareiškėja negavo paskolų, kodėl ji grąžino paskolas kreditoriams.

Pareiškėjos atstovas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą tenkinti. Nurodė, kad mokesčių administratorius nepagrįstai pareiškėjos mokestinį patikrinimą atliko taikydamas mokesčio apskaičiavimą pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, nepagrįstai nevertino tiesioginių įrodymų byloje, o rėmėsi tik netiesioginiais įrodymais.

Atsiliepimas

Atsakovė VMI atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą.

Nurodo, jog kad pakartotinis pareiškėjos mokestinis patikrinimas atliktas atsižvelgus į LVAT nutartyje padarytas išvadas. Pakartotinio patikrinimo metu pareiškėjai buvo duoti mokesčių administratoriaus nurodymai, prašant pateikti paaiškinimus. Sprendžiant dėl pajamų šaltinių pagrįstumo, 2020 m. rugpjūčio 3 d. buvo atliktas B. Ž. motinos O. V. mokestinis tyrimas.

Atsakovė laikosi pozicijos, kad mokesčių administratorius atliko visus būtinus ir įmanomus veiksmus, siekdamas nustatyti visas patikrinimui svarbias aplinkybes ir įvykdyti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 67 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą, t. y. pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Jo vertinimu, yra pagrįstai konstatuota, kad pareiškėja iš nenustatytų šaltinių gavo kitų apmokestinamųjų su darbo santykiais nesusijusių ne individualios veiklos pajamų. Atsakovė, atsižvelgdama į pakartotinio patikrinimo rezultatus, priėjo prie išvados, kad laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. pareiškėjos patirtos išlaidos viršijo gautas pajamas / įplaukas ne mažesne kaip 258 265 Lt (74 799 Eur) suma. Pareiškėja 2009-2010 m. gavo 258 265 Lt (74 799 Eur) piniginių lėšų iš nenustatytų ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka neapmokestintų pajamų šaltinių, kurios nebuvo deklaruotos, nuo jų neapskaičiavo ir į biudžetą nesumokėjo gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM).

Atsakovės nuomone, Inspekcijos Sprendimu pareiškėjai pagrįstai priskaičiuota 119 92,88 Eur GPM, 3 801,26 Eur privalomojo sveikatos draudimo (toliau – ir PSD) įmoka, 11 524,97 Eur GPM delspinigiai, 3 661,83 Eur PSD įmokų delspinigiai, 3 598 Eur GPM bauda, 1 140 Eur PSD įmokų bauda. Pareiškėja pagrįstai atleista nuo 6 914,98 Eur GPM ir 2 197,10 Eur PSD įmokų delspinigių mokėjimo. Komisijos 2021 m. vasario 4 d. sprendimu pagrįstai patvirtintas Inspekcijos 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimas

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Inspekcijos 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimo Nr. (21.222) FR0682-437, kuriuo pareiškėjai buvo apskaičiuotos į valstybės biudžetą mokėtinos gyventojų pajamų mokesčio ir privalomojo sveikatos draudimo mokesčio, delspinigių bei baudos sumos ir Komisijos 2021 m. vasario 4 d. sprendimo Nr. S-17(7-212/2020), kuriuo patvirtintas Inspekcijos sprendimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš rašytinių bylos duomenų nustatyta, kad Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Vilniaus AVMI) atliko pareiškėjos pakartotinį GPM ir PSD įmokų apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. teisingumo mokestinį patikrinimą ir 2016 m. balandžio 21 d. patikrinimo akte Nr. (13.2) FR0680-72 konstatavo, kad pareiškėjos 2009-2010 metais patirtos išlaidos 376 923 Lt viršijo gautas pajamas (2009 m. – 267 404 Lt, 2010 m. – 109 515 Lt). Atsižvelgdamas į tai, mokesčių administratorius priskaičiavo pareiškėjai 21 021,49 Eur papildomai mokėtino GPM ir 16 374,83 Eur PSD įmokų.

Vilniaus AVMI 2016 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. (4.65)-FR0682-404 patvirtino minėtą patikrinimo aktą ir papildomai priskaičiavo pareiškėjai 10 332 Eur GPM ir 3 106 Eur PSD įmokų delspinigių bei paskyrė 1 637 Eur GPM ir 465 Eur PSD įmokų baudas.

Pareiškėja, nesutikdama su Vilniaus AVMI sprendimu, pateikė skundą Inspekcijai, kuri 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. 68-235 patvirtino Vilniaus AVMI 2016 m. birželio 27 d. sprendimą Nr. (4.65)-FR0682-404. Nesutikdama su šiuo sprendimu, pareiškėja pateikė skundą Komisijai, kuri patvirtino Inspekcijos 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą.

Pareiškėja dėl minėtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2017 m. birželio 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1926-821/2017 atmetė pareiškėjos skundą.

LVAT 2019 m. kovo 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-437-502/2019 pakeitė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 23 d. sprendimą: panaikino Komisijos 2016 m. gruodžio 2 d. sprendimą Nr. S-257(7-217/2016) ir Inspekcijos 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. 68-235 bei grąžino mokestinį ginčą centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo. LVAT nutartyje konstatavo, kad mokesčių administratorius, nepripažindamas tikrinamuoju laikotarpiu pajamomis 1 288 500 Lt pareiškėjos gautų paskolų, savo išvadų iš esmės nepagrindė objektyviais duomenimis, iš esmės jokiais objektyviais įrodymais nepaneigė suteiktų paskolų fakto, nepripažindamas pareiškėjos gautomis pajamomis iš motinos O. V. 2000–2006 m. gautos 150 000 Lt dovanų sumos, mokesčių administratorius nesiėmė aktyvių veiksmų ir nesiaiškino, kada ir kokios sumos pareiškėjai buvo motinos dovanotos, ar dovanotos sumos, atsižvelgiant į konkrečias jų sumas, turėjo būti deklaruojamos, o, vertindamas pareiškėjos už jos surinktas ir parduotas miško gėrybes gautas pajamas bei gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybai patirtas išlaidas, nepareikalavo iš pareiškėjos detalesnių paaiškinimų ir įrodymų ir dėl to nenustatė esminių aplinkybių (pvz., kokiais konkrečiais laikotarpiais ir kiek pajamų pareiškėja gavo už surinktas miško gėrybes).

Atsižvelgdamas į LVAT 2019 m. kovo 28 d. nutartyje padarytas išvadas, mokesčių administratorius atliko pakartotinį pareiškėjos patikrinimą, kurio metu: 1) 2019 m. rugpjūčio 2 d. nurodymu Nr. (21.222) FR0706-941 įpareigojo pareiškėją nurodyti naujai pastatyto gyvenamojo namo (unikalus Nr. 4400-1847-8260) su priklausiniais, esančio (duomenys neskelbtini), faktinę statybos metų pradžią ir pabaigą, kiekvienais statybos metais patirtas statybos išlaidų sumas ir pateikti nurodytas sumas pagrindžiančius dokumentus; pateikti šio gyvenamojo namo registravimo dokumentus (2018 m. birželio 18 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. ACCR-20-180618-01549 ir 2018 m. liepos 2 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 2 kopijas); nurodyti konkrečius laikotarpius, per kuriuos buvo gauta 165 000 Lt pinigų suma už miško gėrybių pardavimą – konkrečiai nurodyti kiekvienais metais surinktų miško gėrybių pardavimo datas ir sumas, supirkimo įmonių (punktų) pavadinimus bei pateikti dokumentus, pagrindžiančius gautas miško gėrybių pardavimo pajamas; nurodyti kiekvienais metais iš motinos O. V. gautų dovanų sumas, dovanojimo datas, galimus motinos pajamų šaltinius, kitas piniginių lėšų gavimą patvirtinančias aplinkybes bei pateikti pinigų perdavimo faktą patvirtinančius dokumentus; 2) 2020 m. sausio 15 d. nurodymu Nr. (21.222) FR0706-77 pakartotinai įpareigojo pareiškėją nurodyti naujai pastatyto gyvenamojo namo (unikalus Nr. 4400-1847-8260) su priklausiniais, esančio (duomenys neskelbtini), faktinę statybos metų pradžią ir pabaigą, kiekvienais statybos metais patirtas statybos išlaidų sumas (grynaisiais pinigais, mokėjimo pavedimu ar kt.) ir pateikti nurodytas sumas pagrindžiančius dokumentus; pakartotinai prašyta pateikti šio gyvenamojo namo 2018 m. birželio 18 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. ACCR-20-180618-01549 kopiją; pakartotinai nurodyti konkrečius laikotarpius, per kuriuos buvo gauta 165 000 Lt pinigų suma už miško gėrybių pardavimą – konkrečiai nurodyti kiekvienais metais surinktų miško gėrybių pardavimo datas ir sumas, supirkimo įmonių (punktų) pavadinimus bei pateikti dokumentus, pagrindžiančius gautas miško gėrybių pardavimo pajamas; nurodyti, kokiu laikotarpiu ir kur buvo slaugyta motina O. V., kada ir kokios pensijų bei slaugos kompensacijų sumos buvo perduotos, kiek kiekvienais slaugos metais patirta motinos slaugos ir kitų rūpinimosi išlaidų, taip pat nurodyti, ar žinomi O. V. sutaupytų 150 000 Lt pajamų šaltiniai – jei taip, nurodyti juos bei pateikti dokumentus, patvirtinančius motinos sutaupytą 150 000 Lt sumą.

LVAT nagrinėjant mokestinį ginčą buvo pateikti iš fizinių asmenų gautų paskolų sugrąžinimo rašteliai - B. Š. – 17 766 Eur (2017 m. gruodžio 31 d.), A. N. – 14 192 Eur (2017 m. birželio 16 d.), J. Š. – 14 490 Eur (2017 m. vasario 27 d.), B. T. – 14 481 Eur (2016 m. kovo 14 d. ir 2016 m. lapkričio 14 d.), L. D. – 11 767 Eur (2015 m. gruodžio 4 d. ir 2016 m. sausio 7 d.), P. L. – 14 481 Eur (2015 m. gegužės 4 d.), D. B. – 50 000 Lt (2014 m. gruodžio 17 d.) ir D. B. – 92 000 Lt (2013 m. spalio 17 d.). Todėl prašyta nurodyti piniginių lėšų grąžinimo aplinkybes B. Š., A. N., J. Š., B. T., L. D., P. L., D. B., D. B., nurodant pinigų grąžinimo aplinkybes kiekvienam asmeniui atskirai, ir pridėti pinigų grąžinimo faktą patvirtinančius dokumentus bei paaiškinti, dėl kokių priežasčių atliekamo pirminio mokestinio patikrinimo bei mokestinių ginčų metu nebuvo pateikti (ir pateikti tik LVAT teikiant apeliacinį skundą) skolų sugrąžinimo rašteliai 2013 m. spalio 17 d., 2014 m. gruodžio 17 d., 2015 m. gegužės 4 d., 2015 m. gruodžio 4 d., 2016 m. sausio 7 d., 2016 m. kovo 14 d., 2016 m. lapkričio 14 d. ir 2017 m. vasario 27 d., kuriuose nurodytos finansinės operacijos, vykdytos iki patikrinimo akto surašymo dienos bei mokestinių ginčų metu. Taip pat prašyta nurodyti pajamų šaltinius, iš kurių 2013 – 2017 m. galėjo būti grąžinamos pinigų sumos grynaisiais pinigais: 2013 m. – 92 000 Lt, 2014 m. – 50 000 Lt, 2015 m. – 26 248 Eur, 2016 m. – 14 481 Eur ir 2017 m. – 46 448 Eur.

Tuo pačiu pakartotinio patikrinimo metu mokesčių administratorius Varėnos r. sav. administracijos socialinės paramos skyriui išsiuntė 2020 m. sausio 16 d. paklausimą Nr. (21.222E) RKD-155, Druskininkų r. sav. administracijos socialinės paramos skyriui - 2020 m. vasario 28 d. Nr. (21.222E) RKD–965, raštus su B. Ž. susijusiems asmenims (D. B., L. D., A. N., B. Š., B. T., P. L. ir D. B. ir paprašė pastarųjų pateikti paaiškinimus, 2020 m. rugpjūčio 3 d. atliko pareiškėjos motinos O. V. pajamų šaltinių pagrįstumo mokestinį tyrimą.

Pareiškėja mokesčių administratoriui jo minėtais nurodymai prašytos informacijos nepateikė.

Inspekcija atlikusi pakartotinį pareiškėjos patikrinimą, 2020 m. lapkričio 18 d. priėmė sprendimą Nr. (21.222) FR0682-437, kuriuo apskaičiavo pareiškėjai į biudžetą mokėtiną 11 992,88 Eur GPM, 3 801,26 Eur PSD įmokų, 11 524,97 Eur GPM delspinigių, 3 661,83 Eur PSD įmokų delspinigių, paskyrė 3 598 Eur GPM baudą, 1 140 Eur PSD įmokų baudą, atleido pareiškėją nuo 6 914,98 Eur GPM ir 2 197,10 Eur PSD įmokų delspinigių mokėjimo.

Pareiškėja, nesutikdama su Inspekcijos 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimu, 2020 m. gruodžio 8 d. kreipėsi su skundu į Komisiją.

Komisija 2021 m. vasario 4 d. sprendimu Nr. S-17(7-212/2020) atmetė pareiškėjos skundą ir patvirtino Inspekcijos 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimą.

Pareiškėja, nesutikdama su Inspekcijos 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimu ir Komisijos 2021 m. vasario 4 d. sprendimu, 2021 m. vasario 26 d. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-2383-811/2021 atmetė pareiškėjos skundą.

LVAT nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, 2023 m. kovo 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-165-789/2023 įpareigojo Inspekciją iki 2023 m. kovo 7 d. pateikti LVAT visą su paskolų davėjų D. B., D. B., R. M., A. B., J. Š., B. T., B. Ž., B. Š., Z. S., A. N., D. J., L. D., P. L. atliktais mokestiniais patikrinimais susijusią medžiagą, kadangi šie duomenys nebuvo pridėti nei prie Komisijos bylos Nr. 6.11-(7-212/2020), nei pateikti į administracinę bylą, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (administracinė byla Nr. eI3-2383-811/2021).

Nustatyta, jog Inspekcija 2023 m. kovo 8 d. pateikė LVAT duomenis, t. y. operatyvių patikrinimų metu surinktą informaciją, kurios pagrindu VMI sprendė, jog aukščiau minėti asmenys neturėjo finansinių galimybių suteikti paskolas pareiškėjai.

LVAT 2023 m. kovo 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-165-789/2023 prie bylos medžiagos prijungė Inspekcijos 2023 m. kovo 8 d. teismui pateiktą su paskolų davėjų atliktais mokestiniais tyrimais susijusią medžiagą.

LVAT 2023 m. balandžio 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-165-789/2023 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimą panaikino ir nurodė, jog pirmosios instancijos teismas neatliko visapusiško ginčo aplinkybių vertinimo, atsižvelgdamas į LVAT 2019 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-437-502/2019. Be kita ko, nurodė, jog neatlikus išsamaus informacijos, nurodytos mokestinio tyrimo ataskaitose (kurios nebuvo pridėtos nei prie Komisijos bylos Nr. 6.11-(7-212/2020), nei pateiktos į administracinę bylą, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (administracinė byla Nr. eI3-2383-811/2021) vertinimo, nėra galimybių vienareikšmiškai patvirtinti, kad šie asmenys (nurodyti mokestinio tyrimo ataskaitose) faktiškai nesuteikė paskolų pareiškėjai.

Taigi, skundžiamais Inspekcijos ir Komisijos sprendimais (Inspekcijos 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimu ir Komisijos 2021 m. vasario 4 d. sprendimu, kuriuo buvo patvirtintas Inspekcijos sprendimas) nustačius, kad pareiškėja 2009–2010 metais gavo pajamų iš nenustatytų šaltinių, kurių ji nepagrindė, pareiškėjai papildomai buvo apskaičiuotos GPM ir PSD įmokos, delspinigiai ir baudos.

Kilusiam ginčui aktualus teisinis reguliavimas įtvirtintas Gyventojų pajamų mokesčių įstatyme, MAĮ ir šiuos įstatymus įgyvendinančiuose kituose teisės aktuose.

MAĮ 70 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą, atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus. Detalią šio straipsnio įgyvendinimo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius (MAĮ 70 str. 2 d.). Ši tvarka yra nustatyta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. VA-103 patvirtintų Mokesčių apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklėse (toliau – ir Taisyklės).

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog mokesčių administratorius įgyja teisę apskaičiuoti mokesčius pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą esant dviem būtinoms sąlygoms, kurių buvimas sudaro prielaidas taikyti šioje teisės normoje įtvirtintą elgesio modelį: pirma, mokėtino mokesčio dydžio negalima apskaičiuoti (nustatyti) įprastine atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka ir, antra, to padaryti (apskaičiuoti mokesčio) negalima dėl to, jog mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1542/2010; 2011 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-146/2011; 2012 m. lapkričio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1984/2012; 2013 m. balandžio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-27/2013; 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2210-502/2015; 2016 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-384-442/2016).

Nors MAĮ 70 straipsnio 1 dalyje expréssis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) nėra nustatyta, kad mokesčiai gali būti paskaičiuojami pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, kai mokesčių mokėtojo įsigyto turto vertė ir / ar asmeninės išlaidos per atitinkamą laikotarpį yra didesnės už deklaruotas pajamas, tačiau tokie atvejai patenka į MAĮ 70 straipsnio 1 dalies teisinio reguliavimo sritį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1032/2013, 2019 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-437-502/2019).

Kadangi pareiškėjos 2009, 2010 metais patirtos išlaidos viršijo jos gautas pajamas ir patirtoms išlaidoms (paskolų teikimui, nekilnojamojo turto įsigijimui) panaudojo kitas iš nenustatytų pajamų šaltinių gautas pajamas, kurios nebuvo apmokestintos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, t. y. pareiškėja mokestinio patikrinimo metu nepagrindė juridinę galią turinčiais dokumentais šių pajamų gavimo šaltinių, tai lemia, kad mokestinė bazė ir mokestinės prievolės dydis, vadovaujantis MAĮ 70 straipsnio 1 dalies ir Taisyklių nuostatomis, apskaičiuoti pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą – taikant Taisyklių 6.3.3 punkte numatytą išlaidų metodą. Atsižvelgęs į tai, teismas atmeta pareiškėjos argumentus, kad mokesčių administratorius nepagrįstai taikė MAĮ 70 straipsnio nuostatas.

Atliekant mokesčių apskaičiavimą pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, objektyviai yra įmanomi tam tikri netikslumai, nes mokesčių administratorius yra priverstas vadovautis ne tiksliais, o tikėtinais ir galimais apskaičiavimais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad MAĮ 70 straipsnio 1 dalies norma yra skirta ne tam, kad būtų nustatytas tikslus (t. y. objektyviais duomenimis paremtas) mokestinės prievolės dydis, o tam, kad būtų nustatytas mokėtinos prievolės dydis, atitinkantis protingumo ir teisingumo kriterijus. Tai reiškia, kad mokesčių administratoriaus nustatytas mokėtinos prievolės dydis laikytinas pagrįstu tiek, kiek neperžengia šių vertinimo kriterijų. Tam, kad būtų paneigtas tokiu būdu nustatytas mokestinės prievolės dydis, mokesčių mokėtojas turi pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog nurodytų įvertinimo kriterijų buvo nesilaikyta, t. y. įrodyti, kad mokesčių administratoriaus nustatytas mokestinės prievolės dydis neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-603/2007, 2012 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2491/2011, 2015 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-45-438/2015).

Teismo vertinimu, mokesčių administratoriaus išvada dėl būtinumo taikyti MAĮ 70 straipsnio nuostatas yra paremta mokesčių administratoriaus surinktais įrodymais, kurie buvo surinkti mokestinio patikrinimo metu bei išsamiai įvertinti. Mokesčių administratorius tinkamai vykdė savo įrodinėjimo pareigą. Teismo vertinimu, mokesčių administratoriaus išvados ir įrodinėjimo naštos paskirstymas mokestinime ginče taikant MAĮ 70 straipsnį atitinka šią normą bei jos aiškinimo ir taikymo minėtą praktiką.

MAĮ 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. Pagal šias MAĮ nuostatas, įrodinėjimo pareiga yra paskirstyta tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo. Pirmiausia būtent mokesčių administratorius turi pateikti pakankamai duomenų, įrodančių mokesčio ir su juo susijusių sumų apskaičiavimo pagrįstumą ir teisingumą. Tik nustačius, kad mokesčių administratorius pagrindė mokesčių mokėtojui apskaičiuotą mokestį ir su juo susijusias sumas, o mokesčių mokėtojas neįvykdė pareigos nuginčyti mokesčių administratoriaus surinktus įrodymus, mokesčių mokėtojui atsiranda mokestinė prievolė (žr., pvz., LVAT 2010 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1527/2010; 2012 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1601/2012; 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-982-438/2017; 2019 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-514-968/2019; 2019 m. birželio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1007-556/2019). Mokesčių administratoriui įvykdžius MAĮ 67 straipsnio 1 dalyje numatytą pareigą, vadovaujantis MAĮ 67 straipsnio 2 dalimi, paneigti mokesčių administratoriaus vertinimą tenka pačiam mokesčių mokėtojui.

LVAT praktikoje pažymima, kad įvairios civilinio teisinio pobūdžio sutartys dėl atitinkamų lėšų gavimo, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo taikymo prasme nėra pirminiai ir tiesioginiai įrodymai, neginčijamai patvirtinantys atitinkamų lėšų gavimo faktą. Tokio pobūdžio sutartys tik sudaro pagrindą prielaidai, kad asmuo galėjo gauti atitinkamų lėšų pagal šiuos sandorius, tačiau jos pačios savaime neįrodo, kad asmuo iš tikrųjų šias lėšas ir gavo, ir jomis disponavo (žr., pvz., LVAT 2019 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-476-438/2019). Tokiais atvejais realus lėšų gavimo / negavimo faktas tampa įrodinėjimo dalyku, kuris gali būti įrodinėjamas bei paneigiamas visomis leistinomis priemonėmis (tiek tiesioginiais, tiek netiesioginiais įrodymais), šiuos įrodymus vertinant pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles. Todėl tokiais atvejais nustatymas aplinkybės, ar asmuo gavo / negavo atitinkamas lėšas, ar jos apmokestinamos GPM, ar ne, priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių, joje surinktų įrodymų visumos ir pan. (žr., pvz., LVAT 2009 m. spalio 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-438-1097/2009, 2015 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-110-438/2015, 2017 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2342-442/2016). Visa tai apsprendžia ir byloje įrodinėtinų aplinkybių pobūdį bei apimtį, o būtent asmuo turi įrodyti, kad jis pagal civilinio teisinio pobūdžio sandorius realiai gavo GPM nepamokestinamas lėšas, o mokesčių administratorius atitinkamai turi įrodyti, kad asmuo negavo šių lėšų pagal jo nurodomus sandorius, kad jų kilmė ir pobūdis yra kitokie ir pan.

Dėl įrodymų vertinimo analogiškos kategorijos bylose (kai, remiantis įvairiais civiliniais sandoriais, įrodinėjamas (grindžiamas) mokesčių mokėtojo gautų pajamų realumas) LVAT (žr., pvz., 2007 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-301/2007, 2019 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-437-502/2019) yra išaiškinęs, jog įrodinėjimo dalykas šiuo atveju yra aplinkybės, ar pinigų sumos mokesčių mokėtojui realiai buvo ar nebuvo perduotos, t. y. gautos ar negautos pajamos. Šios aplinkybės turėtų būti įrodinėjamos tiesioginiais įrodymais, iš kurių galima daryti vienareikšmę išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes (pvz., mokėjimo pavedimai, patvirtinantys lėšų judėjimą; asmenų, iš kurių pajamos neva gautos, paaiškinimai apie tai, kad lėšos perduotos ar neperduotos; kitų liudytojų, galinčių patvirtinti ar paneigti lėšų perdavimą, parodymai). Įstatymas nedraudžia įrodinėti ir netiesioginiais įrodymais, t. y. įrodymais, daugiareikšmiai susijusiais su įrodinėjimo dalyką sudarančiomis aplinkybėmis (pvz., įrodymai apie tai, kokiomis lėšomis galėjo disponuoti asmuo, iš kurio galėjo būti gautos pajamos; įrodymai apie gautų lėšų panaudojimo aplinkybes ir pan.). Tokio pobūdžio bylose išvada apie tai, kad mokesčių mokėtojas nepagrindė pajamų, neturėtų būti daroma vien netiesioginių įrodymų pagrindu (pvz., įrodymai apie tai, kad paskolos davėjas neturėjo teisėtų pajamų). Tačiau bet kokiu atveju teismas vertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 straipsnio 7 dalis), o netiesioginiai įrodymai gali būti naudingi patvirtinant ar paneigiant tiesioginių įrodymų pagrindu formuluojamas išvadas.

Pareiškėjos teigimu, patikrinimo metu mokesčių administratorius nepagrįstai nustatė, jog pareiškėja 2009-2010 m. buvo gavusi neaiškios kilmės pajamų. Pareiškėja skunde nurodo pateikusi Inspekcijai įrodymus, pagrindžiančius pajamų šaltinius, tačiau mokesčių administratorius nepagrįstai nepripažino šių pateiktų įrodymų. Pareiškėjos vertinimu, mokesčių administratorius nepateikė jokių tiesioginių įrodymų, kad sandoriai vyko kitomis sąlygomis, nei nurodyta dokumentuose, ir jai nesuprantama, kodėl mokesčių administratorius įrodinėja, jog pareiškėja negavo paskolų iš jai artimų asmenų. Be to, mokesčių administratorius neatsakė į klausimą, jog, jeigu pareiškėja negavo paskolų, kodėl ji grąžino paskolas kreditoriams.

Mokesčių administratorius pakartotino patikrinimo metu apskaičiuodamas tikrinamojo laikotarpio pradžioje (2009 m. sausio 1 d.) vertinamus pareiškėjos duomenis, pareiškėjos pajamomis nepripažino jos nurodytų pajamų šaltinių: 1) UAB „Pyragėlis“ priklausančios negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), parduotų patalpų kaina (320 000 Lt) sumažintos įmonės skolos pareiškėjai dalį skolos grąžinant ilgalaikiu turtu; 2) 778 Lt AB DNB banko suteiktos paskolos; 3) neįtraukė pareiškėjai UAB „Ekvalis“ ir UAB „Pyragėlis“ grąžintų 190 366 Lt paskolų į turėtą santaupų likutį grynaisiais pinigais, 4) 51 532 Lt pareiškėjos nurodytų su darbo santykiais susijusių pajamų, 5) 51 500 Lt už 2005 m. pareiškėjos parduotą jai asmeninės nuosavybės teise priklaususį turtą, 6) nepripažino pareiškėjos gautomis pajamomis jos nurodytos 165 000 Lt sumos už surinktas pakelėse ir Varėnos raj. supirkimo punktuose parduotas miško gėrybes, 7) pareiškėjos nurodytos jos motinos O. V. 2000 – 2006 m. padovanotų 150 000 Lt piniginių lėšų sumos, 8) pareiškėjos nurodytų 44 115 Lt iš UAB „Tinklas2“ gautų nuomos pajamų, 9) 5 243 Lt pagal AB DNB banko pagal 2004 m. rugsėjo 29 d. kreditavimo sutartį Nr. 3274-04IL gautų pajamų, taigi nepripažino pajamu šaltiniais 1 169 842 Lt sumos iš pareiškėjos nurodytos 1 288 500 Lt sumos pagal 2004 - 2010 m. surašytus paskolų raštelius ir nustatė, kad tikrinamo laikotarpio pradžioje (2009 m. sausio 1 d.) pareiškėja turėjo 45 Lt piniginių lėšų likutį banke, bet piniginių lėšų likučio ne banke neturėjo.

Dėl 320 000 Lt sumažintos skolos akcininkei dėl patalpų pirkimo (duomenys neskelbtini), pagal 2013 m. sausio 27 d. UAB „Pyragėlis“ pažymą, teismas vertina, jog mokesčių administratorius nustatė, kad pareiškėja patikrinimo metu pateikė UAB „Pyragėlis“ 2013 m. sausio 27 d. raštą Nr. 1 „Dėl parduotų patalpų V. Š. g.“, kuriame nurodyta, kad pagal 2009 m. spalio 6 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. R8-2899 šiai įmonei priklausančios negyvenamosios patalpos V. Š. g. 10, Vilniuje, už 320 000 Lt parduotos įmonės akcininkei B. Ž. (pareiškėjai) ir parduotų patalpų kaina (320 000 Lt) sumažinta įmonės skola akcininkei, t. y., dalis skolos akcininkei grąžinta ilgalaikiu turtu. Tačiau operatyvaus patikrinimo metu, pareiškėja pateikė jau kitokius duomenis apie patalpų įsigijimą, t. y. Inspekcija UAB „Pyragėlis“ operatyvaus patikrinimo metu nustatė, kad pagal 2009 m. spalio 6 d. patalpų pirkimo – pardavimo sutartį pareiškėja už jai perleistas patalpas UAB „Pyragėlis“ sumokėjo 95 568 Lt grynaisiais pinigais (2009 m. spalio 6 d. kasos pajamų orderis serija PYR Nr. 2612) ir 250 000 Lt bankiniu mokėjimo pavedimu (2009 m. spalio 19 d. ), iš viso 34 5568 Lt. Taigi, teismas vertina, jog Inspekcija pagrįstai patikrinimo aktu pateikto tarpusavio užskaitos dokumento nevertino kaip pagrindžiančio pajamų šaltinį.

Dėl 200 500 Lt gautos paskolos iš AB DNB banko teismas pažymi, jog mokesčių administratorius nustatė, kad pagal šią kreditavimo sutartį 2008 m. balandžio 9 d. į B. Ž. sąskaitą buto įsigijimui buvo išmokėta 199 722 Lt suma, t. y., 778 Lt mažiau nei paaiškinime pati nurodė B. Ž.. Todėl, apskaičiuojant B. Ž. piniginių lėšų likutį 2009 m. sausio 1 d. dienai, Inspekcija pagrįstai vertino banko faktiškai 2008 m. išmokėtą 199 722 Lt paskolos sumą.

Dėl pareiškėjai UAB „Ekvalis“ ir UAB „Pyragėlis“ grąžintų 190 366 Lt paskolų, teismas pažymi, jog mokesčių administratorius nustatė, kad nurodytos sumos pagrindimui pareiškėja pateikė su UAB „Ekvalis“ ir UAB „Pyragėlis“ sudarytų paskolų sutartis, grynųjų pinigų priėmimo kvitus bei banke esančių sąskaitų išrašus už 2009 – 2011 m. laikotarpį. Kadangi nurodyti dokumentai pateikti už 2009 – 2011 m. (t. y., už tikrinamąjį laikotarpį), todėl tikrinamojo laikotarpio pradžioje (2009 m. sausio 1dienai) turėtų santaupų likučio grynaisiais pinigais Inspekcija pagrįstai neįtraukė į vertinamus duomenis. Tačiau tuo pačiu nurodytų dokumentų duomenys Inspekcijos buvo įvertinti apskaičiuojant pareiškėjos tikrinamu laikotarpiu 2009 - 2011 m. gautas pajamas bei patirtas išlaidas.

Dėl 190 000 Lt gauto darbo užmokesčio ir gautų ligos pašalpų laikotarpiu nuo 2003 m. iki 2008 m. teismas pažymi, jog mokesčių administratorius nustatė, kad pareiškėja 2003 – 2009 m. laikotarpiu gavo 134 320 Lt su darbo santykiais susijusių pajamų (atskaičius mokesčius) ir 4 148 Lt ligos pašalpų (atskaičius mokesčius), iš viso 138 468 Lt , t. y. 51 532 Lt mažiau nei operatyvaus patikrinimo metu teiktame paaiškinime nurodė pati mokesčių mokėtoja. Taigi, teismas vertina, jog mokesčių administratorius pagrįstai minėtą sumą įvertinto apskaičiuodamas pareiškėjos gautas pajamas ir patirtas išlaidas iki 2008 m. gruodžio 31 d. dienos.

Dėl 170 000 Lt gautų pajamų už 2004 m. parduotą žemės sklypą ((duomenys neskelbtini)), teismas pažymi, jog mokesčių administratorius nustatė, kad pareiškėja pagal 2005 m. birželio 9 d. pirkimo - pardavimo sutartį S. B. pardavė 1,19 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą Tintiškių k., Vilniaus r. sav. ir pagal 2005 m. liepos 12 d. pirkimo-pardavimo sutartį L. L. pardavė sodo pastatą su priklausiniais, esantį (duomenys neskelbtini). Mokesčių administratorius patikrinimo metu nustatė, jog 2004 m. pareiškėja nekilnojamojo turto nepardavė, o už 2005 m. parduotą jai asmeninės nuosavybės teise priklaususį turtą pareiškėja faktiškai gavo ne paaiškinime nurodytą 170 000 Lt sumą, o 118 500 Lt pajamų sumą (77 000 Lt + 41 500 Lt), t. y., 51 500 Lt mažiau nei nurodė. Taigi, teismas vertina, jog mokesčių administratorius pagrįstai minėtas pajamas įvertinto apskaičiuodamas pareiškėjos gautas pajamas ir patirtas išlaidas iki 2009 m. sausio 1 d. dienos.

Dėl 165 000 Lt pajamų, gautų už surinktas miško gėrybes, parduotas pakelėse ir Varėnos raj. supirkimo punktuose teismas pažymi, jog mokesčių administratorius nustatė, kad pareiškėja pateiktame paaiškinime nurodė gavusi 165 000 Lt pajamų už parduotas miško gėrybes, tačiau šios sumos pagrindimui dokumentų Inspekcijai nepateikė, taip pat nepateikė informacijos apie tai, per kokį konkretų laikotarpį buvo uždirbta nurodyta suma, kur, kada ir kiek buvo surinkta miško gėrybių, kur, kada ir už kiek jos buvo parduotos. Kaip matyti, iš ginčijamo Inspekcijos 2021 m. vasario 4 d. sprendimo, pakartotinio mokestinio patikrinimo metu duotų mokesčių administratoriaus nurodymų (pateikti duomenis patvirtinančius pajamas už miško gėrybes) pareiškėja neįvykdė ir nepateikė prašomų paaiškinimų ir dokumentų, patvirtinančių teiginius apie 165 000 Lt gautą pajamų sumą už pačios surinktų miško gėrybių pardavimą. Atkreiptinas dėmesys, jog tokių duomenų pareiškėja teismui taip pat nepateikė. Taigi, teismas vertina, jog mokesčių administratorius pagrįstai nurodytos pareiškėjos 165 000 Lt sumos nepripažino kaip jos iki 2009 m. sausio 1 d. gautų pajamų, kadangi pareiškėja tam nepateikė pagrindžiančių dokumentų/įrodymų.

Dėl 150 000 Lt motinos O. V. 2000 – 2006 m. padovanotų piniginių lėšų teismas pažymi, jog mokesčių administratorius nustatė, kad pareiškėja operatyvaus patikrinimo metu teiktame paaiškinime nurodė, kad iš motinos O. V. be sutarties 2000 – 2006 m. gavo dovanų 150 000 Lt, tačiau Inspekcijai nenurodė informacijos apie dovanojimo datas, galimus motinos pajamų šaltinius bei nenurodė kitų piniginių lėšų gavimą patvirtinančių aplinkybių. Be kita ko, mokesčių administratorius rinko informaciją apie O. V. gautas pajamas ir patirtas išlaidas, t. y. pirminio mokestinio patikrinimo metu Inspekcija nustatė, kad O. V. gautos pajamos nebuvo didelės ir per beveik 30 m. laikotarpį tesudarė apie 50 proc. sumos, kurią pareiškėja teigia gavusi dovanų. Išvada, jog pareiškėja negavo šių piniginių lėšų iš motinos buvo padaryta ir įvertinus pareiškėjos seserų J. Š., D. S., A. B. ir brolio J. V. paaiškinimus, kurie buvo prieštaringi. Šiuo aspektu paminėtina, jog mokesčių administratorius taip pat nustatė, kad pačios pareiškėjos pakartotinio patikrinimo metu pateikti paaiškinimai apie iš O. V. 2000 - 2006 m. gautą 150 000 Lt dovanų sumą yra prieštaringi, nes pateiktuose paaiškinimuose ir pranešime PRC911 nurodė visai kitas piniginių lėšų dovanojimo datas, t. y., mokestinio tyrimo metu 2013 m. balandžio 17 d. pateiktame paaiškinime nurodė 150 000 Lt dovanų gavusi 2000 – 2006 m., pranešime PRC911 nurodė datas 2004 m. lapkričio 21 d., 2006 m. spalio 5 d. ir 2009 m. liepos 3 d. Taigi, teismas vertina, jog pareiškėjos abstraktūs ir prieštaringi paaiškinimai apie iš O. V. 2000 - 2006 m. gautą 150 000 Lt dovanų sumą nesudaro pagrindo vertinti, jog pareiškėja turėjo šias pinigines lėšas. Tokiu būdu, Inspekcija pagrįstai 150 000 Lt sumos nepripažino, apskaičiuojant 2009 m. sausio 1 d. dienai turėtą piniginių lėšų likutį.

Dėl gautų 277 765 Lt pajamų už parduotą turtą (1995 m. už 135 000 Lt parduotas butas (duomenys neskelbtini); 1996 m. už 97 200 Lt parduotas butas (duomenys neskelbtini); už 45 565 Lt parduotas pajus) teismas pažymi, jog mokesčių administratorius nustatė, kad patikrinimo aktu pareiškėjos paaiškinime nurodytų iki 2000 m. sausio 1 d. vykdytų nekilnojamojo turto pirkimo/pardavimo sandorių sumos Inspekcijos buvo įvertintos ir pripažintos, kad pareiškėja galėjo 2000 m. sausio 1 dienai sukaupti Gyventojo turto ir pajamų deklaracijoje už 2000 m. deklaruotą 123 000 Lt piniginių lėšų likutį ne banke.

Dėl 44 115 Lt pajamų gautų iš UAB „Tinklas2“ už patalpų nuomą teismas pažymi, jog mokesčių administratorius nustatė, kad mokestiniam tyrimui pareiškėja pateikė 2007 m. sausio 3 d. nuomos sutartį, sudarytą su UAB „Tinklas2“, pagal kurią iki 2008 m. sausio 1 d. pareiškėja išnuomojo asmeninės nuosavybės teise priklausančias negyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini). Iš ginčijamo Inspekcijos 2021 m. vasario 4 sprendimo matyti, kad UAB „Tinklas2“, išmokant pareiškėjai išmokas už turto nuomą, buvo prievolė išskaičiuoti, sumokėti ir deklaruoti gyventojų pajamų mokestį nuo išmokėtų išmokų. UAB „Tinklas2“ Inspekcijai neteikė deklaracijų apie pareiškėjai 2007 - 2008 m. laikotarpiu išmokėtas pinigų sumas, taip pat nemokėjo gyventojų pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų už turto nuomą. Mokesčių administratorius taip pat nustatė, jog AB „Tinklas2“ nuo 2009 m. spalio 22 d. VMI neteikia deklaracijų (nuo 2009 m. lapkričio 15 d. įmonėje darbuotojų nėra, įmonė iš Juridinių asmenų registro neišregistruota). Nekilnojamojo turto registre nuomos sutartis tarp pareiškėjos ir UAB „Tinklas2“ nebuvo įregistruota. Taigi, teismas vertina, jog Inspekcija pagrįstai 44 115 Lt sumos nepripažino, apskaičiuojant 2009 m. sausio 1 d. dienai turėtą piniginių lėšų likutį.

Dėl 25 243 Lt gautos paskolos iš AB DNB banko teismas pažymi, jog mokesčių administratorius nustatė, kad AB DNB bankas 2015 m. rugsėjo 9 d. raštu Nr. 30.89-143/2602 pateikė 2004 m. rugsėjo 29 d. kreditavimo sutartį Nr. 3274-04IL, kurios pagrindu B. Ž. vartojimo reikmėms buvo suteiktas 20 000 Lt kreditas, iš viso (įskaičius palūkanas) bendra grąžintina kredito suma – 25 243,70 Lt. Pagal šią sutartį B. Ž. buvo išmokėta 20 000 Lt, t. y., 5 243 Lt mažiau nei paaiškinime nurodė pati pareiškėja. Taigi, teismas vertina, jog Inspekcija apskaičiuojant pareiškėjos piniginių lėšų likutį 2009 m. sausio 1 d. dienai, pagrįstai vadovavosi banko pateiktais duomenimis, t. y. jog banko faktiškai 2004 m. išmokėta 20 000 Lt paskolos suma.

Dėl 2 000 Lt gautų pajamų už 1993 m. perleistą prekybinį kioską teismas pažymi, jog mokesčių administratorius nustatė, kad šios sumos pagrindimui pareiškėja pateikė 1993 m. rugpjūčio 11 d. sutartį, pagal kurią pareiškėja iš T. S. už 2 000 Lt įsigijo prekybinį kioską. Taigi, teismas vertina, jog Inspekcija pagrįstai vertino sutartyje nurodytą sumą (2 000 Lt) apskaičiuodama iki tiriamojo laikotarpio pradžios pareiškėjos patirtas išlaidas.

Dėl statybos išlaidų teismas pažymi, jog mokesčių administratorius nustatė, kad pareiškėja nepateikė statybos išlaidas patvirtinančių dokumentų bei nurodė ypatingai mažą (25 000 Lt) naujos statybos vertę, pirminio patikrinimo metu, vadovaujantis UAB „Sistela“ parengtu nekilnojamojo turto atkūrimo kaštų (statybinės vertės) kainynu (2004 m., 2008 m.) bei Lietuvos Respublikos statistikos departamento statistine informacija apie pagrindinius ekonominės ir socialinės raidos rodiklius 2004 - 2008 m., apskaičiuota 2 aukštų vienbučio gyvenamojo namo statybos išlaidų suma – 241 428 Lt. Statybos išlaidos padalintos proporcingai B. Ž. nurodytam statybų vykdymo laikotarpiui ir Inspekcijos buvo įvertinta, kad gyvenamojo namo statyboms B. Ž. kiekvienais metais turėjo skirti po 80 476 Lt (241 428 Lt apskaičiuota gyv. namo statybos vertė / 3 m. 2006 - 2008 m.). Inspekcija nustatė, jog pareiškėjos nurodyta 25 000 Lt namo statybos vertė beveik dešimt kartų mažesnė nei apskaičiuota pagal UAB „Sistela“ statybinės vertės kainyną. Kadangi pareiškėja mokesčių administratoriaus nurodymų neįvykdė ir pakartotinio patikrinimo metu prašomos informacijos apie patirtas statybos išlaidas nepateikė, bankų išrašuose duomenų apie namo statybai panaudotas pinigines lėšas nėra, todėl patirta statybos išlaidų suma Inspekcijos pagrįstai apskaičiuota pagal UAB „Sistela“ parengtą nekilnojamojo turto atkūrimo kaštų (statybinės vertės) kainyną, vertinant, kad B. Ž. ūkio būdu statydama gyvenamąjį namą 2006 – 2008 m. patyrė 241 428 Lt (po 80 476 Lt/3 m.).

Dėl pareiškėjos sandorių su UAB „Pyragėlis“ teismas pažymi, jog mokesčių administratorius nustatė, kad Vilniaus AVMI 2014 m. sausio 14 d. Bendrovės atlikto operatyvaus patikrinimo metu surinko informaciją apie 2004 - 2011 m. Bendrovės vykdytus sandorius su pareiškėja. Kaip matyti, suteiktų paskolų suma 827 793 Lt ir susigrąžintų paskolų suma 445 621 Lt Inspekcijos buvo įvertinta apskaičiuojant B. Ž. 2004 – 2011 m. gautas pajamas bei patirtas išlaidas. Taip pat pareiškėjos Bendrovei pervestų piniginių lėšų suma 80 080 Lt ir Bendrovės B. Ž. pervestų piniginių lėšų suma 124 644 Lt Inspekcijos buvo įvertinta apskaičiuojant B. Ž. 2005 m. ir 2010 m. gautas pajamas bei patirtas išlaidas. Be kita ko, pareiškėjos 2009 m. už nekilnojamojo turto įsigijimą sumokėta suma 345 568 Lt Inspekcijos buvo įvertinta apskaičiuojant B. Ž. 2009 m. gautas pajamas bei patirtas išlaidas.

Dėl B. Ž. sandorių su UAB „Ekvalis“ teismas pažymi, jog mokesčių administratorius nustatė, kad Vilniaus AVMI 2015 m. gruodžio 11 d. UAB „Ekvalis“ atlikto operatyvaus patikrinimo metu surinko informaciją apie 2005-2011 m. vykdytus sandorius su pareiškėja. Kaip matyti, pareiškėjos suteiktų paskolų suma 390 888 Lt, susigrąžintų paskolų suma 17 600 Lt, panaudotų asmeninių piniginių lėšų suma 73 100 Lt ir jai sugrąžintų piniginių lėšų suma 73 100 Lt Inspekcijos buvo įvertinta apskaičiuojant B. Ž. 2005-2011 m. gautas pajamas bei patirtas išlaidas.

Teismas pažymi, kad pareiškėja mokestinio tyrimo metu nurodydama iki tikrinamo laikotarpio pradžios (2009 m.) turėtus pajamų šaltinius pateikė skolų raštelius apie iš fizinių asmenų grynaisiais pinigais 2004 - 2008 m. gautas beprocentines paskolas, iš viso 779 500 Lt sumai ir pirminio patikrinimo metu (2014 m. spalio 1 d.) papildomai pateikė skolos raštelius apie iš fizinių asmenų 2009 – 2010 m. (t. y., už tuos metus, kuriais mokestinio tyrimo metu buvo nustatyta nepakankama pajamų suma išlaidoms padengti) gautas beprocentines paskolas, iš viso 509 000 Lt sumai, kuriu nebuvo pateikusi atliekamo mokestinio tyrimo metu ir šių duomenų nenurodė 2013 m. balandžio 17 d. Inspekcijai pateiktame paaiškinime.

Pastebėtina, jog iš pareiškėjos skundo teismui matyti, kad jame iš esmės keliamas klausimas dėl skolos rašteliuose (sutartyse) nurodytų skolintų lėšų pripažinimo pareiškėjos pajamų šaltiniais.

Šiuo aspektu paminėtina, jog LVAT buvo pateikta visa su paskolų davėjų D. B., D. B., R. M., A. B., J. Š., B. T., B. Ž., B. Š., Z. S., A. N., D. J., L. D., P. L. atliktais mokestiniais patikrinimais susijusi medžiaga, kuri nebuvo pridėta nei prie Komisijos bylos Nr. 6.11-(7-212/2020), nei pateikta į administracinę bylą, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (administracinėje byloje Nr. eI3-2383-811/2021), todėl teismas nurodytas mokestinio tyrimo ataskaitas (paskolų davėjų) bei skolos suteikimo ir skolos sugrąžinimo raštelius įvertins pasisakydamas dėl kiekvieno asmens, kuris suteikė pareiškėjai paskolą, atskirai.

LVAT praktikoje taip pat pažymėta, kad išvados apie mokesčių mokėtojo tam tikrų civilinių sandorių pagrindu gautų pajamų realumą darytinos sistemiškai bei kompleksiškai įvertinus visus tiesioginius bei netiesioginius įrodymus, pagrindžiančius ar paneigiančius objektyvų pajamų gavimo faktą. Vien atskirų formalių įrodymų (pvz. paprasta rašytine ar notarine forma sudarytų sutarčių) apie pajamas pateikimas, nesant realaus pajamų gavimo fakto, patvirtinto visapusiška pajamų gavimo faktinių aplinkybių analize, paties pajamų gavimo nepagrindžia. Tokia išvada darytina ir atsižvelgiant į MAĮ 10 straipsnio nuostatas, įtvirtinančias turinio viršenybės prieš formą principą, pagal kurį mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai (žr., pvz., LVAT 2011 m. balandžio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-442-1111/2011; 2015 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-110-438/2015; 2017 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2342-442/2016).

Dėl D. B. suteiktos 50 000 Lt paskolos, teismas pažymi, jog pareiškėja pateikė 2004 m. gruodžio 24 d. skolos raštelį 50 000 Lt sumai. Taip pat pareiškėja pateikė šios sumos D. B. 2014 m. gruodžio 17 d. skolos sugrąžinimo raštelį. Nustatyta, jog VMI 2015 m. liepos 17 d. atliko D. B. operatyvų patikrinimą. Šias aplinkybes patvirtina byloje esanti 2015 m. liepos 17 d. operatyvaus patikrinimo ataskaita Nr. FR0760-8327, iš kurios matyti, jog D. B. 2013 m. rugpjūčio 13 d. pateiktame paaiškinime nurodė, kad 2004 m. gruodžio 24 d. suteikė 50 000 Lt paskolą pareiškėjai grynaisiais pinigais iš šeimos pinigų, sutaupytų už turgavietėje parduotą žemės ūkio produkciją bei tėvo duotų pinigų, kuriuos perdavė jo darbovietėje UAB „Pyragėlis“, tačiau 2015 m. birželio 26 d. pateiktame paaiškinime (operatyvaus patikrinimo metu) Inspekcijai, D. B. pinigų perdavimo vietą nurodė jau pačios pareiškėjos namus. Be kita ko, D. B. 2013 m. rugpjūčio 13 d. pateiktame paaiškinime nurodė, kad paskolos grąžinimų iš pareiškėjos iki 2013 m. rugpjūčio 13 d. dienos nebuvo, tačiau 2015 m. birželio 26 d. (operatyvaus patikrinimo metu) pateiktame paaiškinime nurodė, jog pareiškėja paskolą pradėjo grąžinti dalimis grynaisiais pinigais įvairiomis sumomis nuo 1 000 Lt iki 5 000 Lt po kelerių metų nuo paskolos raštelio surašymo dienos; raštelių apie atsiskaitymus nesudarinėjo, jo prašymu buvo sudarytas tik paskutinis paskolos grąžinimo raštelis, kurio, kaip nurodė Inspekcija operatyvaus patikrinimo metu, D. B. nepateikė. Be to, aiškindamas paskolos suteikimui panaudotus pajamų šaltinius, 2015 m. birželio 26 d. (operatyvaus patikrinimo metu) D. B. nurodė, kad paskolą suteikė iš šeimos sutaupytų pinigų, gautų iš žemės ūkio veiklos, kurią vykdė kartu su sutuoktinės motina bei sutuoktinės motinos duotų pinigų, nors 2013 m. rugpjūčio 13 d. paaiškinime sutuoktinės motinos duotų pinigų kaip pajamų šaltinio neįvardijo, priešingai, teigė, kad pinigų gavo iš savo tėvo. D. B. 2015 m. birželio 26 d. (operatyvaus patikrinimo metu) nurodė, kad sutuoktinės motinai priklausančiuose žemės sklypuose buvo auginamos bulvės ir kopūstai, kurių derlių pardavinėjo Lentvario turgavietėje, tačiau tai patvirtinančių dokumentų nepateikė. Taigi, teismas vertina, jog D. B. teikė prieštaringus paaiškinimus apie 50 000 Lt paskolos suteikimo bei grąžinimo aplinkybes, todėl tokie pasakojimo pokyčiai ir modifikacijos, nesudaro pagrindo vertinti šių įrodymų kaip patikimų, be kita ko, D. B. nurodytos 50 000 Lt paskolos negalėjo pareiškėjai suteikti, nes kaip nustatė mokesčių administratorius operatyvaus patikrinimo metu, jis tam neturėjo finansinių galimybių. Šiuo aspektu taip pat paminėtina, jog 2014 m. gruodžio 17 d. skolos sugrąžinimo raštelis nebuvo pateiktas pirminio patikrinimo bei mokestinių ginčų metu, o buvo pateiktas tik LVAT teikiant apeliacinį skundą, kas patvirtina, jog pareiškėja nebendradarbiavo su mokesčių administratoriumi ir trukdė jam vykdyti mokestinį patikrinimą.

Dėl D. B. suteiktos 92 000 Lt paskolos teismas pažymi, jog pareiškėja mokestinio tyrimo metu pateikė 2006 m. sausio 4 d. ir 2007 m. vasario 24 d. skolos raštelius 92 000 Lt sumai. Taip pat pareiškėja pateikė šios sumos D. B. 2013 m. spalio 17 d. skolos sugrąžinimo raštelį. Nustatyta, jog VMI 2015 m. rugpjūčio 27 d. atliko D. B. operatyvų patikrinimą. Šias aplinkybes patvirtina byloje esanti 2015 m. rugpjūčio 27 d. operatyvaus patikrinimo ataskaita Nr. FR0760-9657, iš kurios matyti, kad D. B. 2013 m. rugpjūčio 13 d. pateiktame paaiškinime nurodė, kad dvi paskolas: 2006 m. sausio 4 d. - 45 000 Lt ir 2007 m. vasario 24 d. - 47 000 Lt pareiškėjai suteikė jos namuose, tačiau 2015 m. rugpjūčio 3 d. pateiktame paaiškinime (operatyvaus patikrinimo metu) nurodė, kad pinigai buvo skolinti vienoje iš Vilniaus kavinių. Be kita ko, D. B. 2015 m. rugpjūčio 3 d. pateiktame paaiškinime (operatyvaus patikrinimo metu) nurodė, kad dalį skolos (apie 55 000 Lt) pareiškėja grąžino 2014 m. vasario – kovo mėn., o 2015 m. rugpjūčio 3 d. dar buvo skolinga apie 37 000 Lt, tačiau pakartotinio mokestinio patikrinimo metu 2020 m. sausio 31 d., pateikė Inspekcijai paaiškinimą, kuriame nurodė, kad pareiškėja 2006 m. ir 2007 m. pasiskolintus pinigus grąžino 2013 m. rudenį ir grąžino vienu sykiu visą sumą (92 000 Lt). D. B. 2015 m. rugpjūčio 3 d. (operatyvaus patikrinimo metu) paaiškino, kad paskolas suteikė iš pajamų, gautų iš žemės ūkio veiklos, kurią vykdė nuo 1998 m. iki 2007 m. žemės sklype (2 ha), esančiame Vievininkų k. tačiau dokumentų, patvirtinančių gautas pajamas iš žemės ūkio veiklos bei patirtas išlaidas, pateikti Inspekcijai negalėjo, nes jų neturėjo. Mokesčių administratorius taip pat nustatė, jog D. B. žemės ūkio veiklos pajamų nedeklaravo; kiek tiksliai uždirbo pajamų iš žemės ūkio veiklos, negalėjo nurodyti. D. B. 2015 m. rugpjūčio 3 d. (operatyvaus patikrinimo metu) nurodė, kad jo gaunamas mėnesio darbo užmokestis yra 300 Eur, kokios yra sutuoktinės pajamos jam nežinoma, kitų pajamų neturi. Paaiškinimo pateikimo dienai D. B. nurodė turįs 500 Eur santaupų grynaisiais pinigais. Taigi, teismas vertina, jog D. B. teikė prieštaringus paaiškinimus apie 92 000 Lt paskolos suteikimo bei grąžinimo aplinkybes, todėl tokie pasakojimo pokyčiai ir modifikacijos, nesudaro pagrindo vertinti šių įrodymų kaip patikimų, be kita ko, D. B. nurodytos 92 000 Lt paskolos negalėjo pareiškėjai suteikti, nes kaip nustatė mokesčių administratorius operatyvaus patikrinimo metu, jis tam neturėjo finansinių galimybių. Šiuo aspektu taip pat paminėtina, jog 2013 m. spalio 17 d. skolos sugrąžinimo raštelis nebuvo pateiktas pirminio patikrinimo bei mokestinių ginčų metu, o buvo pateiktas tik LVAT teikiant apeliacinį skundą, kas patvirtina, jog pareiškėja nebendradarbiavo su mokesčių administratoriumi ir trukdė jam vykdyti mokestinį patikrinimą.

Dėl R. M. suteiktos 47 500 Lt paskolos teismas pažymi, jog pareiškėja pateikė 2007 m. gruodžio 7 d. skolos raštelį 47 500 Lt sumai. Nustatyta, jog VMI 2015 m. birželio 30 d. atliko R. M. operatyvų patikrinimą. Šias aplinkybes patvirtina byloje esanti 2015 m. birželio 30 d. operatyvaus patikrinimo ataskaita Nr. FR0760-7831, iš kurios matyti, kad R. M. 2013 m. spalio 18 d. pateiktame paaiškinime nurodė, kad 2007 m. gruodžio 7 d. suteikė pareiškėjai 47 500 Lt paskolą grynaisiais pinigais iš sutaupytų pinigų, kuriuos laikė ne banke. R. M. taip pat nurodė, kad ji nuo tarybinių laikų turėjo dovanotų ir pačios įsigytų aukso dirbinių bei monetų, kuriuos 1992 – 2000 m. parduodavo už 3 000 - 4 000 Lt, o gautas pajamas 1992 - 1995 m. keisdavo į JAV dolerius pačiu palankiausiu kursu. Tačiau 2015 m. birželio 30 d. (operatyvaus patikrinimo metu) paaiškino, kad ji pinigų pareiškėjai neskolino, nes neturėjo finansinių galimybių paskolai suteikti, o pareiškėja jos paprašė pasirašyti jau parengtą paskolos suteikimo raštelį, nors faktiškai pinigai nebuvo skolinti. R. M. pažymėjo, kad finansinės naudos iš B. Ž. už paskolos raštelio pasirašymą negavo. Taigi, prieš tai nurodytos aplinkybės patvirtina, jog R. M. 2015 m. birželio 30 d. operatyvaus patikrinimo metu pripažino, jog nesuteikė pareiškėjai 47 500 Lt minėtos paskolos. Atitinkamai nurodyta suma, Inspekcijos pagrįstai buvo nepripažinta pareiškėjos pajamų šaltiniu.

Dėl A. B. suteiktos 50 000 Lt paskolos teismas pažymi, jog pareiškėja pateikė 2007 m. gruodžio 28 d. skolos raštelį 50 000 Lt sumai. Nustatyta, jog VMI 2015 m. liepos 1 d. atliko A. B. operatyvų patikrinimą. Šias aplinkybes patvirtina byloje esanti 2015 m. liepos 1 d. operatyvaus patikrinimo ataskaita Nr. FR0760-7935, iš kurios matyti, jog pats asmeniškai nėra suteikęs jokios paskolos, nes neturėjo ir neturi finansinių galimybių, pats ne kartą kreipėsi į kredito įstaigas dėl trumpalaikių vartojimo paskolų suteikimo. Paskolos raštelis, kuris buvo surašytas dėl 50 000 Lt paskolos, buvo paruoštas pačios pareiškėjos – ji paprašė šį raštelį pasirašyti, nors jis realiai jokių pinigų neperdavė ir nematė, kada ir kaip buvo perduoti pinigai. Taigi, prieš tai nurodytos aplinkybės patvirtina, jog A. B. 2015 m. liepos 1 d. operatyvaus patikrinimo metu pripažino, jog nesuteikė pareiškėjai 50 000 Lt minėtos paskolos. Atitinkamai nurodyta suma, Inspekcijos pagrįstai buvo nepripažinta pareiškėjos pajamų šaltiniu.

Dėl J. Š. suteiktos 50 000 Lt paskolos teismas pažymi, jog pareiškėja pateikė 2008 m. sausio 4 d. skolos raštelį 50 000 Lt sumai. Taip pat pareiškėja pateikė šios sumos J. Š. 2017 m. vasario 27 d. skolos sugrąžinimo raštelį. Nustatyta, jog VMI 2015 m. liepos 2 d. atliko J. Š. operatyvų patikrinimą. Šias aplinkybes patvirtina byloje esanti 2015 m. liepos 2 d. operatyvaus patikrinimo ataskaita Nr. FR0760-7955, iš kurios matyti, jog 2015 m. birželio 25 d. pateiktame paaiškinime (operatyvaus patikrinimo metu) J. Š. nurodė, kad savo seseriai B. Ž. (pareiškėjai) 2008 m. sausio 4 d. paskolino pinigus, kadangi sesers materialinė padėtis buvo sunki ir jai reikėjo padėti finansiškai, nežinojo ir nesidomėjo, kaip paskolinti pinigai bus panaudoti; kiti J. Š. šeimos nariai apie jos suteiktą paskolą nežinojo; pareiškėja jai paskolos nėra grąžinusi, nors paskolos sutartyje nurodyta paskolą gražinti iki 2013 m. birželio 2 d.; su pareiškėja žodžiu sutarė, kad paskola bus grąžinta tada, kada pareiškėja galės, o jei negalės - ji seseriai ją padovanos. Pasak VMI, operatyvaus patikrinimo metu J. Š. dokumentais nepagrindė paaiškinime nurodytų buto bei kioskų pardavimo pajamų (VMI duomenų apie iki 2003 m. gruodžio 31 d. J. Š. parduotą butą neturi), 50 000 Lt santaupų, sukauptų iš darbo užmokesčio, pajamų, gautų už aukso dirbinių pardavimą (taip pat nenurodė konkrečių dovanų gavimo aplinkybių (asmenų, datų, dovanų)), pajamų, gautų iš prekybos Lenkijos turgavietėse laikotarpiu nuo 1987 iki 1993 m. J. Š. nepateikė nė vieno dokumento, pagrindžiančio jos paaiškinime nurodytus teiginius. VMI taip pat nustatė, jog pagal gyventojų registro duomenis, J. Š. mirties data įregistruota 2018 m. rugsėjo 27 d. Taigi, teismas vertina, jog J. Š. nurodytos 50 000 Lt paskolos negalėjo pareiškėjai suteikti, nes kaip nustatė mokesčių administratorius operatyvaus patikrinimo metu, ji tam neturėjo finansinių galimybių. Atitinkamai nurodyta suma, Inspekcijos pagrįstai buvo nepripažinta pareiškėjos pajamų šaltiniu. Šiuo aspektu taip pat paminėtina, jog 2017 m. vasario 27 d. skolos sugrąžinimo raštelis nebuvo pateiktas pirminio patikrinimo bei mokestinių ginčų metu, o buvo pateiktas tik LVAT teikiant apeliacinį skundą, kas patvirtina, jog pareiškėja nebendradarbiavo su mokesčių administratoriumi ir trukdė jam vykdyti mokestinį patikrinimą.

Dėl B. T. suteiktos 50 000 Lt paskolos teismas pažymi, jog pareiškėja pateikė 2008 m. sausio 17 d. skolos raštelį 50 000 Lt sumai. Taip pat pareiškėja pateikė šios sumos B. T. 2016 m. kovo 14 d. ir 2016 m. lapkričio 14 d. skolos sugrąžinimo raštelį. Nustatyta, jog VMI 2015 m. rugpjūčio 27 d. atliko B. T. operatyvų patikrinimą. Šias aplinkybes patvirtina byloje esanti 2015 m. rugpjūčio 27 d. operatyvaus patikrinimo ataskaita Nr. FR0760-9666, iš kurios matyti, jog aiškindamas pajamų šaltinius, panaudotus paskolos suteikimui, B. T. nurodė, kad paskolą jis suteikė iš santaupų, nes apie 18 m. yra dirbęs policijoje ir santaupas buvo deklaravęs, be to, jo teigimu, jis važinėjo į Lenkiją bei Vokietiją, prekiavo automobiliais ir atsivežtomis buities prekėmis, drabužiais, tačiau tai patvirtinančių dokumentų neišsaugojo. 2015 m. rugpjūčio 27 d. (operatyvaus patikrinimo metu) paaiškino, kad jo gaunamos pajamos yra minimalus atlyginimas ir gaunami komandiruotpinigiai, todėl jo mėnesinės pajamos sudaro apie 1 200 Eur. B. T. paaiškino, kad nesidomėjo B. Ž. finansinėmis galimybėmis grąžinti paskolą, todėl jam nėra žinoma, kokios yra jos metinės pajamos ir kokie yra pareiškėjos pajamų šaltiniai, nors 2013 m. spalio 22 d. paaiškinime nurodė, kad B. Ž. finansinėmis galimybėmis domėjosi. Taip pat suėjus paskolos grąžinimo terminui paskolos B. Ž. negrąžino, kadangi pinigų B. T. tuo metu nereikėjo, nors tuo pačiu pats teigė, kad 2007 m. jam reikėjo pinigų, todėl skolinosi iš banko, kuriam paskolą grąžino 2012 m. Taigi, teismas vertina, jog B. T. teikė prieštaringus paaiškinimus apie 50 000 Lt paskolos suteikimo bei grąžinimo aplinkybes, todėl tokie pasakojimo pokyčiai ir modifikacijos, nesudaro pagrindo vertinti šių įrodymų kaip patikimų, be kita ko, B. T. nurodytos 50 000 Lt paskolos negalėjo pareiškėjai suteikti, nes, kaip nustatė mokesčių administratorius operatyvaus patikrinimo metu, jis tam neturėjo finansinių galimybių (nepateikė ir nepagrindė pajamų šaltinių įrodymais). Atitinkamai nurodyta suma, Inspekcijos pagrįstai buvo nepripažinta pareiškėjos pajamų šaltiniu. Šiuo aspektu taip pat paminėtina, jog 2016 m. kovo 14 d. ir 2016 m. lapkričio 14 d. skolos sugrąžinimo raštelis nebuvo pateiktas pirminio patikrinimo bei mokestinių ginčų metu, o buvo pateiktas tik LVAT teikiant apeliacinį skundą, kas patvirtina, jog pareiškėja nebendradarbiavo su mokesčių administratoriumi ir trukdė jam vykdyti mokestinį patikrinimą.

Dėl B. Ž. suteiktos 440 000 Lt paskolos teismas pažymi, jog pareiškėja pateikė 2009 m. sausio 4 d. skolos raštelį 90 000 Lt sumai. Nustatyta, jog VMI 2015 m. spalio 16 d. atliko B. Ž. operatyvų patikrinimą. Šias aplinkybes patvirtina byloje esanti 2015 m. spalio 16 d. operatyvaus patikrinimo ataskaita Nr. FR0760-11533, iš kurios matyti, jog nurodydamas pajamų šaltinius, panaudotus paskolos suteikimui, B. Ž. nurodė, kad jis 30 m. dirbo vidaus reikalų mokykloje ūkvedžiu, be to, apie 10 m. ūkyje augino kiaules, kurias šerdavo mokyklos valgyklos maisto atliekomis ir jas parduodavo Baltarusijoje. Jis važinėdavo į Rusiją, kur pirkdavo aukso dirbinius, kuriuos vėliau parduodavo daug brangiau, tačiau tokiu būdu gautų pajamų sumos įvardyti Inspekcijai negalėjo. Paaiškino, kad apie 11 m. iki pat pensijos ir dar 2 m. po jos jis dirbo AB „Lietuvos geležinkeliai“ remonto depe. Nuo 2006 m. jis yra pensininkas, kas mėnesį gauna 1 248 Lt pensiją. B. Ž. teigimu, 440 000 Lt paskola buvo suteikta iš per visą gyvenimą sukauptų lėšų, tačiau Inspekcijai nurodė, kad pareiškėja paskolos nėra grąžinusi. B. Ž. su mokesčių administratoriumi nebendradarbiavo ir nevykdė duotų nurodymų. Teismo vertinimu, operatyvaus patikrinimo metu įvertinusi B. Ž. 2013 m. spalio 22 d. nurodytas paskolos suteikimo aplinkybes bei nurodytus pajamų šaltinius, įvertinusi VMI turimus duomenis bei kitų asmenų pateiktą informaciją, Inspekcija pagrįstai nustatė, kad B. Ž. 2008 m. neturėjo pakankamai piniginių lėšų suteikti B. Ž. 440 000 Lt dydžio paskolą. Atitinkamai nurodyta suma, Inspekcijos pagrįstai buvo nepripažinta pareiškėjos pajamų šaltiniu.

Dėl B. Š. suteiktos 90 000 Lt paskolos teismas pažymi, jog pareiškėja pateikė 2009 m. sausio 4 d. skolos raštelį 90 000 Lt sumai. Taip pat pareiškėja pateikė šios sumos B. Š. 2017 m. birželio 16 d. ir 2017 m. gruodžio 31 d. skolos sugrąžinimo raštelį (ne visa suma buvo gražinta). Nustatyta, jog VMI 2023 m. kovo 7 d. atliko B. Š. operatyvų patikrinimą. Šias aplinkybes patvirtina byloje esanti 2023 m. kovo 7 d. operatyvaus patikrinimo ataskaita Nr. FR0760-143-130, iš kurios matyti, VMI 2020 m. sausio 8 d. atliko B. Š. kontrolės veiksmą už 2017 m., kurio metu nustatė, kad B. Ž. 2017 m. birželio 15 d. mokėjimo pavedimu Nr. 498 iš jai priklausančios „Swedbank“, AB esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į B. Š. sąskaitą pervedė 8 300 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodant „grąžinta paskola pagal paskolos raštelį 2009 m.“. Duomenų apie B. Ž. B. Š. galimai 2017 m. gruodžio 31 d. grynaisiais pinigais perduotą 17 766 Eur sumą Inspekcija nenustatė. Teismas pažymi, jog patikrinimo aktu pagrįstai pinigų perdavimo faktu pripažinus 2017 m. birželio 15 d. pareiškėjos B. Š. pervestą 8 300 Eur sumą, Inspekcija pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėja 2009 m. sausio 4 d. faktiškai gavo 28 658 Lt (8 300 Eur) paskolą, tačiau nenustačius realaus pajamų gavimo fakto dėl 2009 m. sausio 4 d. skolos raštelyje nurodytos likusios sumos 61 342 Lt (90 000 Lt – 28 658 Lt), Inspekcija pagrįstai 61 342 Lt sumos nepripažino B. Ž. pajamų šaltiniu.

Dėl Z. S. suteiktos 80 000 Lt paskolos teismas pažymi, jog pareiškėja pirminio patikrinimo metu pateikė 2009 m. sausio 7 d. rašytinę notaro nepatvirtintą paskolos sutartį, pagal kurią Z. S. grynaisiais pinigais suteikė 80 000 Lt paskolą. Nustatyta, jog VMI 2015 m. kovo 13 d. atliko Z. S. operatyvų patikrinimą. Šias aplinkybes patvirtina byloje esanti 2015 m. kovo 13 d. operatyvaus patikrinimo ataskaita Nr. FR0686-488, iš kurios matyti, kad Z. S. tiriamu laikotarpiu gavo palūkanas 2 054,95 Lt „Swedbank“, AB už indėlius banke, o iš šio banko sąskaitos išsigrynino 27 054,95 Lt. Nuo 2010 m. iki 2012 m. iš sąskaitos (duomenys neskelbtini) banke su (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvoje išsigrynino 37 880 Lt. Duomenų apie 2009 m. iš Rusijos banko sąskaitos išmokėtas lėšas grynaisiais pinigais nėra. A. S. (Z. S. sūnus) nurodė, kad Z. S. jam ir S. S. padovanojo 105 000 Lt bei paskolino B. Ž. 80 000 Lt. Paskolai suteikti Z. S. galėjo naudoti nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) pardavimo pajamas. Mokestinio tyrimo metu pagal bankų pateiktą informaciją Inspekcija nustatė, kad Z. S. pinigus Lietuvos bankomatuose gryninosi 2010 m. ir vėlesniais metais. Iš viso 2010 m. buvo išgryninta 3 900 Lt, 2011 m. - 8 510 Lt, 2012 m. - 25 470 Lt, Z. S. sūnus A. S. patvirtino, kad jo motina skolino pinigus pareiškėjai ir jis žino apie suteiktą paskolą, kurią vėliau B. Ž. turės grąžinti jam. A. S. paaiškino, kad paskola suteikta iš motinos gautų pajamų už parduotą turtą Rusijoje, tačiau dokumentų, patvirtinančių, kad Z. S. nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) priklausė nekilnojamasis turtas ir, kad ji gavo pajamų už parduotą turtą, nepateikė. Inspekcija 2015 m. kovo 10 d. pateikė paklausimą Rusijos Federacijos mokesčių administratoriui su prašymu pateikti duomenis apie Z. S. R. turėtą privalomai registruotiną turtą. Šiuo atveju teismas pritaria Inspekcijos padarytai išvadai, jog pateikti dokumentai ir paaiškinimai apie Z. S. pajamų šaltinius ir suteiktos paskolos aplinkybes, taip pat iš Rusijos Federacijos mokesčių administratoriaus gauta informacija patvirtina, kad Z. S. 2009 m. sausio 7 d. neturėjo finansinių galimybių suteikti B. Ž. 80 000 Lt paskolos grynaisiais pinigais. Atitinkamai nurodyta suma, Inspekcijos pagrįstai buvo nepripažinta pareiškėjos pajamų šaltiniu.

Dėl A. N. suteiktos 49 000 Lt paskolos teismas pažymi, jog B. Ž. pateikė 2009 m. sausio 17 d. skolos raštelį 49 000 Lt sumai. Taip pat pareiškėja pateikė šios sumos A. N. 2017 m. rugsėjo 30 d. skolos sugrąžinimo raštelį. Nustatyta, jog VMI 2015 m. gruodžio 7 d. atliko A. N. operatyvų patikrinimą. Šias aplinkybes patvirtina byloje esanti 2015 m. gruodžio 7 d. operatyvaus patikrinimo ataskaita Nr. FR0686-2476, iš kurios matyti, kad paskolą A. N. iš savo santaupų suteikė savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), grynais pinigais kupiūromis po 100 - 200 Lt. Suteikiant paskolą kiti asmenys nedalyvavo. Paskola buvo skirta B. Ž. verslui, tačiau 2015 m. gruodžio 7 d. (mokestinio patikrinimo metu) nurodė, jog paskola suteikta stambiomis kupiūromis, kokiomis nepamena, o suteikiant paskolą taip pat dalyvavo ir pareiškėjos mama O. V.. Be to, mokesčių administratorius nustatė, jog tiriamu laikotarpiu A. N. pasistatė ūkinį pastatą ir šulinį, rekonstravo sodo pastatą, įsigijo 2 automobilius, teikė trumpalaikė paskolas fiziniams asmenims, o išlaidoms padengti naudojo senatvės ir valstybės pareigūnų pensiją, garažo nuomos pajamas, automobilio pardavimo pajamas, fizinių asmenų grąžintas trumpalaikes paskolas ir GPM gražinimus. Teismo vertinimu, prieš tai nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo vertinti, jog A. N. galėjo pareiškėjai suteikti 49 000 Lt paskolą, kadangi kaip pagrįstai nustatė Inspekcija, šiuos pinigus jis naudojo rekonstruojant ūkinį pastatą. Taip pat pažymėtina, jog A. N. teikė prieštaringus paaiškinimus apie 49 000 Lt paskolos suteikimo aplinkybes, todėl tokie pasakojimo pokyčiai ir modifikacijos, nesudaro pagrindo vertinti šių įrodymų kaip patikimų. Atitinkamai nurodyta suma Inspekcijos pagrįstai buvo nepripažinta pareiškėjos pajamų šaltiniu. Šiuo aspektu taip pat paminėtina, jog 2017 m. rugsėjo 30 d. skolos sugrąžinimo raštelis nebuvo pateiktas pirminio patikrinimo bei mokestinių ginčų metu, o buvo pateiktas tik LVAT teikiant apeliacinį skundą, kas patvirtina, jog pareiškėja nebendradarbiavo su mokesčių administratoriumi ir trukdė jam vykdyti mokestinį patikrinimą.

Dėl D. J. suteiktos 220 000 Lt paskolos teismas pažymi, jog pareiškėja pirminio mokestinio patikrinimo metu pateikė 2009 m. birželio 27 d. paskolos sutartį 200 000 Lt sumai. Nustatyta, jog VMI 2023 m. kovo 7 d. atliko D. J. operatyvų patikrinimą. Šias aplinkybes patvirtina byloje esanti 2023 m. kovo 7 d. operatyvaus patikrinimo ataskaita Nr. 143-130, iš kurios matyti, kad mokestinio tyrimo metu D. J. Vilniaus AVMI nurodė, kad 2009 m. birželio 27 d. UAB „Ekvalis“ akcininkei pareiškėjai paskolino 200 000 Lt grynais pinigais kaip avansinį mokėjimą už planuojamą įsigyti (iki 2015 m. gruodžio 31 d.) butą iš UAB „Ekvalis“, adresu (duomenys neskelbtini). Sudarytas sandoris nepatvirtintas notaro. Mokesčių mokėtoja nurodė, kad paskolai suteikti naudojo 2008 m. rugsėjo 4 d. AB DNB išmokėtos 499 999,97 Lt paskolos dalį. Kaip matyti, mokesčių administratorius nustatė, jog D. J. 2008 m. rugsėjo 4 d. su AB DNB banku sudarė kreditavimo sutartį (kredito paskirtis – buto, adresu (duomenys neskelbtini), remontui, butas nuosavybės teise priklausė mokėtojos motinai), pagal kurią į D. J. sąskaitą 2008 m. išmokėta 499 999,97 Lt kredito suma. Visgi, didžiąją gauto kredito dalį gyventoja pervedė fiziniams asmenims – V.Ž (399 000 Lt) ir motinai D. B. (78 220 Lt), likusi dalis (22 779,97 Lt) panaudota išgryninant lėšas iš banko sąskaitų bei apmokant paskolų grąžinimo ir vartojimo išlaidas, todėl šiuo atveju paneigiami D. J. argumentai, kad paskolai pareiškėjai suteikti naudojo AB DNB išmokėtos 499 999,97 Lt paskolos dalį, kadangi didžioji dalis pinigų buvo išmokėta kitiems fiziniams asmenims. Atitinkamai teismas vertina, jog nurodyta suma Inspekcijos pagrįstai buvo nepripažinta pareiškėjos pajamų šaltiniu.

Dėl L. D. (nuo 2017 m. birželio 2 d. – D.) suteiktos 40 000 Lt paskolos teismas pažymi, jog B. Ž. pirminio patikrinimo metu pateikė paskolų sutartis, pagal kurias L. D. 2009 - 2010 m. B. Ž. suteikė 40 000 Lt paskolų grynaisiais pinigais (20 000 Lt pagal 2009 m. vasario 14 d. rašytinę paskolos sutartį ir 20 000 Lt pagal 2010 m. vasario 11 d. rašytinę paskolos sutartį iki 2014 m. gruodžio 31 d.). Taip pat pareiškėja pateikė 2015 m. gruodžio 4 d. ir 2016 m. sausio 7 d. skolos grąžinimo raštelius, kuriuose nurodyta, kad B. Ž. L. D. (D.) 2015 m. gruodžio 4 d. grąžino 5 795 Eur ir 2016 m. sausio 7 d. grąžino 5 792 Eur. Nustatyta, jog VMI 2015 m. gegužės 6 d. atliko L. D. operatyvų patikrinimą. Šias aplinkybes patvirtina byloje esanti 2015 m. gegužės 6 d. operatyvaus patikrinimo ataskaita Nr. FR0686-1009, iš kurios matyti, jog mokesčių administratorius įvertinęs L. D. (D.) 2015 m. gegužės 8 d. mokestinio tyrimo metu nustatytą 2009 – 2010 m. turėtą pakankamą piniginių lėšų likutį paskolų B. Ž. suteikimui, L. D. (D.) VMI pateiktų metinių gyventojo turto deklaracijų (FR0001) duomenis, bei pakartotinio patikrinimo metu nustatytą papildomą informaciją, patikrinimo aktu pagrįstai 40 000 Lt sumą pripažino B. Ž. pajamų šaltiniu (2009 m. – 20 000 Lt ir 2010 m. – 20 000 Lt).

Dėl P. L. suteiktos 50 000 Lt paskolos teismas pažymi, jog pareiškėja pateikė 2009 m. gruodžio 9 d. skolos raštelį 50 000 Lt sumai. Taip pat pareiškėja pateikė 2015 m. gegužės 4 d. skolos grąžinimo raštelį, kuriame nurodyta, kad pareiškėja P. L. 2015 m. gegužės 4 d. grąžino 14 481 Eur. Nustatyta, jog VMI 2015 m. vasario 27 d. atliko P. L. operatyvų patikrinimą. Šias aplinkybes patvirtina byloje esanti 2015 m. vasario 27 d. operatyvaus patikrinimo ataskaita Nr. FR0686-328, iš kurios matyti, jog mokesčių administratorius įvertinęs P. L. 2015 m. vasario 27 d. mokestinio tyrimo metu nustatytą 2009 m. turėtą pakankamą piniginių lėšų likutį paskolos B. Ž. suteikimui bei pakartotinio patikrinimo metu nustatytą papildomą informaciją, patikrinimo aktu sprendė, jog 50 000 Lt suma pripažinta B. Ž. pajamų šaltiniu.

Taigi, teismas įvertinęs operatyvių patikrinimų metu surinktą medžiagą (2023 m. kovo 7 d. mokestinio tyrimo ataskaita Nr. 143-130 (mokesčių mokėtojas B. Š.), 2023 m. kovo 7 d. mokestinio tyrimo ataskaita Nr. 143-130 (mokesčių mokėtojas D. J.), 2015 m. gruodžio 7 d. mokestinio tyrimo ataskaita Nr. FR0686-2476 (mokesčių mokėtojas A. N.), 2015 m. rugpjūčio 27 d. operatyvaus patikrinimo ataskaita Nr. FR0760-4666 (mokesčių mokėtojas B. T.), 2015 m. spalio 16 d. operatyvaus patikrinimo ataskaita Nr. FR0760-11533 (mokesčių mokėtojas B. Ž.), 2015 m. kovo 13 d. mokestinio tyrimo ataskaita Nr. FR0686-488 (mokesčių mokėtojas Z. S.), 2015 m. liepos 2 d. operatyvaus patikrinimo ataskaita Nr. FR0760-7955 (mokesčių mokėtojas J. Š.), 2015 m. rugpjūčio 27 d. operatyvaus patikrinimo ataskaita Nr. FR0760-9657 (mokesčių mokėtojas D. B.)), prieina prie išvados, kad atlikto mokestinio patikrinimo metu buvo surinkta informacija apie paskolos sandorių sudarymo aplinkybes, vertintos paskolų davėjų finansinės galimybės suteikti pareiškėjai paskolas grynaisiais pinigais, taip pat vertinti pareiškėjos pateikti skolos dokumentai, rašytiniai paskolų davėjų paaiškinimai, todėl pagrįstai dviejų asmenų (L. D. ir P. L.) suteiktos paskolos buvo pripažintos pareiškėjos pajamų šaltiniais (40 000 Lt ir 50 000 Lt); dėl vieno asmens (B. Š.) suteiktos paskolos buvo pripažinta, kad faktiškai buvo paskolinta tik nurodytos paskolintos sumos dalis (iš 90 000 Lt – 28 658 Lt); du asmenys (R. M. ir A. B.) paneigė aplinkybes dėl pinigų skolinimo pareiškėjai, nurodydami, kad jie pasirašė skolos raštelius prašomi pareiškėjos, todėl buvo pripažinta, kad pinigų sumos, kurios buvo nurodytos kaip paskolintos šių asmenų, faktiškai nebuvo paskolintos; dėl kitų asmenų (D. B., D. B., J. Š., B. T., B. Ž., Z. S., A. N., D. J.) nurodytų suteiktų paskolų padaryta išvada, kad jie neturėjo finansinių galimybių suteikti paskolas.

Šiuo atveju, prieš tai nurodytos ir įvertintos aplinkybės aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtina, jog nors skirtingų kontrolės veiksmų atlikimo metu paskolų davėjai mokesčių administratoriui teikė paaiškinimus apie tariamai skolintas lėšas, tačiau dalyje šių asmenų paaiškinimuose pateikiama skirtinga informacija dėl lėšų perdavimo, jų perdavimo vietos, grąžinimo ar ne (nurodomo grąžinimo būdo), lėšų suteikimo paskirties, pajamų šaltinių, iš kurių paskolos buvo teiktos ir kitų aplinkybių, kas sudaro pagrindą nevertinti šių paaiškinimų kaip patikimų įrodymų lėšų perdavimui pagrįsti. Šias aplinkybes taip pat sustiprina ir dviejų fizinių asmenų paaiškinimai operatyvaus patikrinimo metu, kad jų skolos rašteliai buvo surašyti pareiškėjos paprašius, nors realiai pinigai pareiškėjai net nebuvo skolinti. Atitinkamai sutiktina su Komisijos 2021 m. vasario 4 d. sprendime padaryta išvada, jog pareiškėjos pateikti dokumentai ne atsispindi realiai susiklosčiusius paskolinius santykius tarp pareiškėjos ir fizinių asmenų, o jais siekiama „padengti“ tam tikro laikotarpio pajamų trūkumą, todėl teismo vertinimu mokesčių administratorius pagrįstai nepripažino tikrinamuoju laikotarpiu pajamomis 1 288 500 Lt pareiškėjos gautų paskolų.

Nors pareiškėja teigia, kad nepagrįstai nebuvo įvertinta aplinkybė, kad ji dalį gautų paskolų grąžino kreditoriams, kas kartu patvirtina paskolų gavimo faktą, tačiau teismas įvertinęs paskolų davėjų nenuoseklius ir prieštaringus paaiškinimus dėl suteiktų paskolų grąžinimo aplinkybių sprendžia, kad tik minėtų asmenų paaiškinimai apie grąžintas pinigų sumas ir skolos grąžinimo rašteliai, nesant kitų objektyvių įrodymų, nepagrindžia įvykusių pinigų perdavimo faktų, o kartu ir paskolų grąžinimo faktų realumo. Teismas akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą nurodęs, jog pasirinkdamas pajamas gauti/atiduoti grynaisiais pinigais (dėl ko šių pajamų gavimo/atidavimo faktas nėra fiksuojamas kredito įstaigose esančių sąskaitų įrašuose) mokesčių mokėtojas prisiima ir visą riziką dėl jam tenkančios įrodinėjimo naštos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1852/2010, 2013 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2923/2012, 2013 m. balandžio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-27/2013 ir kt.). Teismas pažymi ir tai, kad visais atvejais, skolų grąžinimo rašteliai nebuvo pateikti mokesčių administratoriui pirminio patikrinimo bei mokestinių ginčų metu, o byloje buvo pateikti tik LVAT teikiant apeliacinį skundą (2019-02-22 pateiktas prašymas prijungti prie bylos paskolų grąžinimo dokumentus). Nors pakartotinio patikrinimo metu pareiškėjai buvo duoti mokesčių administratoriaus nurodymai paaiškinti piniginių lėšų grąžinimo paskolų davėjams aplinkybes ir pridėti pinigų grąžinimo faktą patvirtinančius dokumentus bei paaiškinti, dėl kokių priežasčių skolų grąžinimo rašteliai buvo pateikti tik LVAT teikiant apeliacinį skundą, nors finansinės operacijos įvykdytos iki patikrinimo akto surašymo dienos, tačiau pareiškėja mokesčių administratoriaus nurodymų nevykdė ir nei prašomų paaiškinimų, nei dokumentų nepateikė, kas patvirtina, jog pareiškėja nebendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, o kartu ir leidžia abejoti paskolų grąžinimo fakto realumu.

Taigi, teismas vertina, jog ginčo situacijoje, įvertinus pareiškėjos pateiktą informaciją, t. y. dokumentus, pagrindžiančius jai tariamai skolinamų lėšų perdavimą, taip pat dokumentus, pagrindžiančius paskolų gražinimą, paskolų davėjų paaiškinimus, juose nustatytus neatitikimus, Inspekcijos surinktą informaciją apie paskolos davėjų finansines galimybes bei kitą informaciją, sutiktina su Komisijos 2021 m. vasario 4 d. sprendime ir Inspekcijos 2020 m. lapkričio 18 d. sprendime išdėstyta pozicija, kad pateiktuose skolos rašteliuose (sutartyse) nurodytos paskolos realiai pareiškėjai nebuvo suteiktos, o nurodyti dokumentai buvo surašyti formaliai, siekiant mokesčių administratoriui pagristi trūkstamus pajamų šaltinius. Todėl Inspekcijos atliktas pareiškėjos nurodytų skolos rašteliais grindžiamų pajamų šaltinių vertinimas atitinka LVAT suformuotas tokių aplinkybių vertinimo taisykles (žr., pvz., LVAT 2019 m. gegužės 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-625-968/2019), o pareiškėjos pozicija dėl realių paskolinių santykių buvimo laikytina nepagrįsta.

Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjos argumentų, jog ji buvo pateikusi Inspekcijai įrodymus, pagrindžiančius pajamų šaltinius, tačiau mokesčių administratorius nepagrįstai nepripažino šių pateiktų įrodymų, pažymi, jog Inspekcijos padarytos išvados yra grindžiamos visapusiškai surinktais ir ištirtais dokumentais, todėl teismas vertina, jog Inspekcija įvykdė jai MAĮ 67 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą pagrįsti apskaičiuotinas mokesčių sumas. Be kita ko, šiuo atveju pareiškėjai nesutinkančiai su mokesčių administratoriaus pozicija tenka pareiga pateikti priešingus duomenis bei pagrįsti pajamų šaltinius objektyviais ir abejonių nekeliančiais įrodymais (MAĮ 41 straipsnis), tačiau kai matyti, pareiškėja pakartotinio patikrinimo metu nusprendė neteikti Inspekcijai papildomos informacijos (kurios Inspekcija prašė pareiškėjos), dalį informacijos pateikė tik teikdama apeliacinį skundą LVAT, todėl tokius pareiškėjos veiksmus teismas vertina kritiškai. Pareiškėja nepaneigė, kad mokesčio ir su juo susijusios sumos apskaičiuotos neteisingai. Iš pareiškėjos negauta duomenų, kurių visumos pagrindu būtų galima nuginčyti mokesčių administratoriaus poziciją, pagrįstą administracinėje byloje surinktais įrodymais, ar bent suabejoti dėl papildomų mokesčių apskaičiavimo. Šiuo aspektu paminėtina, jog MAĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, o 2 dalyje įtvirtinta pareiga bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, vykdyti jo teisėtus nurodymus ir netrukdyti įgyvendinti įstatymų suteiktų teisių. Prieš tai nurodytos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėja pasirinko elgtis pasyviai, t. y. nebendradarbiauti su mokesčių administratoriumi (trukdyti jam vykdyti mokestinį patikrinimą).

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jos teiginius apie ginčo lėšų kilmę ir pobūdį, o tuo pačiu ir neįrodė savo teiginių pagrįstumo, jog ji turėjo pakankamai lėšų (neapmokestinamų Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo taikymo prasme) 2009–2010 metų išlaidoms padengti. Dėl ko mokesčių administratoriaus išvada šias lėšas priskirti apmokestinamų lėšų kategorijai yra atitinkanti įrodymų vertinimo kriterijus. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai neįrodžius gautų piniginių dovanų, paskolų ir kitų pajamų realumo mokesčių administratoriui atsirado teisinės prielaidos taikyti MAĮ 70 straipsnio nuostatas ir GPM mokesčius apskaičiuoti pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos ginčijami VMI 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimas Nr. (21.222) FR0682-437 ir Komisijos 2021 m. vasario 4 d. sprendimas Nr. S-17(7-212/2020) priimti tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jų naikinti nei pareiškėjos nurodomais, nei kitais motyvais teismas neturi pagrindo. Komisija išsamiai ir tinkamai įvertino mokesčių administratoriaus priimto sprendimo teisėtumą, todėl Komisijos sprendimas paliktinas galioti.

Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos B. Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė