Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2023-11-15 · Administracinė byla Nr. eA-2317-602/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-11-15
Bylos Nr.
eA-2317-602/2023
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00579-2021-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Veslava Ruskan (pirm.), Arūnas Sutkevičius
Pareiškėjas
B. Ž.
Atsakovas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eA-2317-602/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00579-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 15.6; 15.7; 15.8 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 15 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos B. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos B. Ž. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėja B. Ž. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2021 m. vasario 4 d. sprendimą Nr. S-17(7-212/2020) (toliau – ir Komisijos Sprendimas); 2) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Inspekcija, VMI, atsakovas) 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimą Nr. (21.222) FR0682-437 (toliau – ir Inspekcijos, VMI Sprendimas).

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. kovo 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-437-502/2019 iš dalies patenkino pareiškėjos skundą, panaikino Komisijos 2016 m. gruodžio 2 d. sprendimą Nr. S-257(7-217/2016) ir Inspekcijos 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. 68-235 bei perdavė mokestinį ginčą centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo.

3. Pareiškėja teigė, kad patikrinimo metu mokesčių administratorius nenustatė, jog ji 2009–2010 m. būtų gavusi neaiškios kilmės pajamų. Pareiškėja pateikė Inspekcijai įrodymus, pagrindžiančius pajamų šaltinius, tačiau mokesčių administratorius nepagrįstai nepripažino šių įrodymų ir padarė išvadą, kad sandoriai vyko kitomis sąlygomis nei nurodyta dokumentuose. Pareiškėja nesutiko su mokesčių administratoriaus pozicija, kad ji negavo paskolų iš jai artimų asmenų. Be to, mokesčių administratorius neatsakė į klausimą, jog, jeigu pareiškėja negavo paskolų, kodėl ji grąžino paskolas kreditoriams.

Atsiliepimas

4. Atsakovas VMI atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad pakartotinis pareiškėjos mokestinis patikrinimas buvo atliktas atsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-437-502/2019 padarytas išvadas. Pakartotinio patikrinimo metu pareiškėjai buvo duoti mokesčių administratoriaus nurodymai, prašant pateikti paaiškinimus. Sprendžiant dėl pajamų šaltinių pagrįstumo, 2020 m. rugpjūčio 3 d. buvo atliktas pareiškėjos motinos O. V. mokestinis tyrimas.

6. Atsakovas teigė, kad jis, kaip mokesčių administratorius, atliko visus būtinus ir įmanomus veiksmus, siekdamas nustatyti visas patikrinimui svarbias aplinkybes ir įvykdyti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 67 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą, t. y. pagrįsti mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Atsakovo vertinimu, jis pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja iš nenustatytų šaltinių gavo kitų apmokestinamųjų, su darbo santykiais nesusijusių, ne individualios veiklos pajamų. Atsakovas, atsižvelgdamas į pakartotinio patikrinimo rezultatus, padarė išvadą, kad nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. pareiškėjos patirtos išlaidos viršijo gautas pajamas / įplaukas ne mažesne kaip 258 265 Lt (74 799 Eur) suma. Pareiškėja 2009–2010 m. gavo 258 265 Lt (74 799 Eur) piniginių lėšų iš nenustatytų ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka neapmokestintų pajamų šaltinių, kurios nebuvo deklaruotos, nuo jų neapskaičiavo ir į biudžetą nesumokėjo gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM).

7. Atsakovo nuomone, Inspekcijos 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimu pareiškėjai pagrįstai priskaičiuota 119 92,88 Eur GPM, 3 801,26 Eur privalomojo sveikatos draudimo (toliau – ir PSD) įmoka, 11 524,97 Eur GPM delspinigiai, 3 661,83 Eur PSD įmokų delspinigiai, 3 598 Eur GPM bauda, 1 140 Eur PSD įmokų bauda. Taip pat pareiškėja pagrįstai atleista nuo 6 914,98 Eur GPM ir 2 197,10 Eur PSD įmokų delspinigių mokėjimo, o Komisijos 2021 m. vasario 4 d. sprendimu pagrįstai patvirtintas Inspekcijos 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimas.

II.

8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimu atmetė pareiškėjos B. Ž. skundą.

Šalies argumentai

9. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti jos skundą ir panaikinti Komisijos 2021 m. vasario 4 d. sprendimą bei Inspekcijos 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimą.

Atsiliepimas

10. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašė jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Žemesnės instancijos teismas

11. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. balandžio 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-165-789/2023 tenkino pareiškėjos apeliacinį skundą – panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

12. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, 2023 m. kovo 1 d. nutartimi įpareigojo Inspekciją iki 2023 m. kovo 7 d. pateikti visą su paskolų davėjų D. B., D. B., R. M., A. B., J. Š., B. T., B. Ž., B. Š., Z. S., A. N., D. J., L. D., P. L. atliktais mokestiniais patikrinimais susijusią medžiagą, nes šie duomenys nebuvo pridėti nei prie Komisijos bylos Nr. 6.11-(7-212/2020), nei pateikti į administracinę bylą. Inspekcija 2023 m. kovo 8 d. pateikė apeliacinės instancijos teismui duomenis, t. y. operatyvių patikrinimų metu surinktą informaciją, kurios pagrindu VMI sprendė, jog minėti asmenys neturėjo finansinių galimybių suteikti pareiškėjai paskolas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. kovo 15 d. nutartimi pridėjo prie bylos medžiagos Inspekcijos 2023 m. kovo 8 d. teismui pateiktus su paskolų davėjų atliktais mokestiniais tyrimais susijusius duomenis.

13. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateiktais dokumentais, kurie, VMI ir Komisijos teigimu, patvirtina aplinkybes, kad asmenys, kurie nurodyti kaip suteikę pareiškėjai paskolas, neturėjo finansinių galimybių jas suteikti (2023 m. kovo 7 d. mokestinio tyrimo ataskaita Nr. 143-130 (mokesčių mokėtojas B. Š.), 2023 m. kovo 7 d. mokestinio tyrimo ataskaita Nr. 143-130 (mokesčių mokėtojas D. J.), 2015 m. gruodžio 7 d. mokestinio tyrimo ataskaita Nr. FR0686-2476 (mokesčių mokėtojas A. N.), 2015 m. rugpjūčio 27 d. operatyvaus patikrinimo ataskaita Nr. FR0760-4666 (mokesčių mokėtojas B. T.), 2015 m. spalio 16 d. operatyvaus patikrinimo ataskaita Nr. FR0760-11533 (mokesčių mokėtojas B. Ž.), 2015 m. kovo 13 d. mokestinio tyrimo ataskaita Nr. FR0686-488 (mokesčių mokėtojas Z. S.), 2015 m. liepos 2 d. operatyvaus patikrinimo ataskaita Nr. FR0760-7955 (mokesčių mokėtojas J. Š.), 2015 m. rugpjūčio 27 d. operatyvaus patikrinimo ataskaita Nr. FR0760-9657 (mokesčių mokėtojas D. B.)), darė išvadą, kad neatlikus išsamaus informacijos, nurodytos šiuose dokumentuose, vertinimo nėra galimybių vienareikšmiškai patvirtinti, kad šie asmenys faktiškai nesuteikė pareiškėjai paskolų.

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendimo nurodė, jog Inspekcija 2020 m. lapkričio 18 d. sprendime iš viso nepripažino paskolų sudarymo sandorių su fiziniais asmenimis ir konstatavo, kad pareiškėja nepagrindė 2004–2010 m. surašytuose paskolų rašteliuose nurodytos 1 288 500 Lt sumos, tačiau nevertino šias išvadas pagrindžiančių aplinkybių ir įrodymų. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, iš esmės nevertino, ar mokesčių administratorius objektyviais įrodymais pagrindė savo išvadas dėl paskolų suteikimo (nesuteikimo) fakto (pirmosios instancijos teismas neišreikalavo iš atsakovo visos su mokestinio ginčo tyrimu susijusios medžiagos).

15. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas neatliko visapusiško ginčo aplinkybių vertinimo, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-437-502/2019, todėl visapusiškai ir išsamiai neišnagrinėjo ginčo. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitiko esminių teismo sprendimui keliamų reikalavimų, jis negalėjo būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, todėl buvo panaikintas ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

III.

16. Vilniaus apygardos administracinis teismas, iš naujo išnagrinėjęs bylą, 2023 m. liepos 27 d. sprendimu atmetė pareiškėjos B. Ž. skundą.

17. Pirmosios instancijos teismas bylos duomenimis nustatė, kad: Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Vilniaus AVMI) atliko pareiškėjos pakartotinį GPM ir PSD įmokų apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. mokestinį patikrinimą ir 2016 m. balandžio 21 d. patikrinimo akte Nr. (13.2) FR0680-72 konstatavo, kad pareiškėjos 2009–2010 m. patirtos išlaidos 376 923 Lt viršijo gautas pajamas (2009 m. – 267 404 Lt, 2010 m. – 109 515 Lt). Atsižvelgdamas į tai, mokesčių administratorius priskaičiavo pareiškėjai 21 021,49 Eur papildomai mokėtino GPM ir 16 374,83 Eur PSD įmokų. Vilniaus AVMI 2016 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. (4.65)-FR0682-404 patvirtino minėtą patikrinimo aktą ir papildomai priskaičiavo pareiškėjai 10 332 Eur GPM ir 3 106 Eur PSD įmokų delspinigių bei paskyrė 1 637 Eur GPM ir 465 Eur PSD įmokų baudas. Pareiškėja, nesutikdama su Vilniaus AVMI sprendimu, pateikė skundą Inspekcijai, kuri 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. 68-235 patvirtino Vilniaus AVMI 2016 m. birželio 27 d. sprendimą Nr. (4.65)-FR0682-404. Nesutikdama su šiuo sprendimu pareiškėja pateikė skundą Komisijai, kuri patvirtino Inspekcijos 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą.

18. Pareiškėja dėl minėtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2017 m. birželio 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1926-821/2017 atmetė pareiškėjos skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. kovo 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-437-502/2019 pakeitė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 23 d. sprendimą – panaikino Komisijos 2016 m. gruodžio 2 d. sprendimą Nr. S-257(7-217/2016) ir Inspekcijos 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. 68-235 bei perdavė mokestinį ginčą centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje konstatavo, kad mokesčių administratorius, nepripažindamas tikrinamuoju laikotarpiu pajamomis 1 288 500 Lt pareiškėjos gautų paskolų, savo išvadų nepagrindė objektyviais duomenimis, iš esmės jokiais objektyviais įrodymais nepaneigė suteiktų paskolų fakto, nepripažindamas pareiškėjos gautomis pajamomis iš motinos O. V. 2000–2006 m. gautos 150 000 Lt dovanų sumos, mokesčių administratorius nesiėmė aktyvių veiksmų ir nesiaiškino, kada ir kokios sumos pareiškėjai buvo motinos dovanotos, ar dovanotos sumos, atsižvelgiant į konkrečias jų sumas, turėjo būti deklaruojamos, o vertindamas pareiškėjos už jos surinktas ir parduotas miško gėrybes gautas pajamas bei gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybai patirtas išlaidas nepareikalavo iš pareiškėjos detalesnių paaiškinimų bei įrodymų ir dėl to nenustatė esminių aplinkybių.

19. Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartyje padarytas išvadas, mokesčių administratorius atliko pakartotinį pareiškėjos patikrinimą, kurio metu atliko šiuos veiksmus: 1) 2019 m. rugpjūčio 2 d. nurodymu Nr. (21.222) FR0706-941 įpareigojo pareiškėją nurodyti naujai pastatyto gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su priklausiniais, esančio (duomenys neskelbtini), faktinę statybos metų pradžią ir pabaigą, kiekvienais statybos metais patirtas statybos išlaidų sumas ir pateikti nurodytas sumas pagrindžiančius dokumentus; pateikti šio gyvenamojo namo registravimo dokumentus (2018 m. birželio 18 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. ACCR-20-180618-01549 ir 2018 m. liepos 2 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 2 kopijas); nurodyti konkrečius laikotarpius, per kuriuos buvo gauta 165 000 Lt pinigų suma už miško gėrybių pardavimą – konkrečiai nurodyti kiekvienais metais surinktų miško gėrybių pardavimo datas ir sumas, supirkimo įmonių (punktų) pavadinimus bei pateikti dokumentus, pagrindžiančius gautas miško gėrybių pardavimo pajamas; nurodyti kiekvienais metais iš motinos O. V. gautų dovanų sumas, dovanojimo datas, galimus motinos pajamų šaltinius, kitas piniginių lėšų gavimą patvirtinančias aplinkybes bei pateikti pinigų perdavimo faktą patvirtinančius dokumentus; 2) 2020 m. sausio 15 d. nurodymu Nr. (21.222) FR0706-77 pakartotinai įpareigojo pareiškėją nurodyti 2019 m. rugpjūčio 2 d. nurodymu Nr. (21.222) FR0706-941 prašytą pateikti informaciją, taip pat įpareigojo nurodyti, kokiu laikotarpiu ir kur buvo slaugyta motina O. V., kada ir kokios pensijų bei slaugos kompensacijų sumos buvo perduotos, kiek kiekvienais slaugos metais patirta motinos slaugos ir kitų rūpinimosi išlaidų, taip pat nurodyti, ar žinomi O. V. sutaupytų 150 000 Lt pajamų šaltiniai – jei taip, nurodyti juos bei pateikti dokumentus, patvirtinančius motinos sutaupytą 150 000 Lt sumą. Minėtu nurodymu taip pat prašyta nurodyti piniginių lėšų grąžinimo aplinkybes B. Š., A. N., J. Š., B. T., L. D., P. L., D. B., D. B., nurodant pinigų grąžinimo aplinkybes kiekvienam asmeniui atskirai, ir pridėti pinigų grąžinimo faktą patvirtinančius dokumentus bei paaiškinti, dėl kokių priežasčių atliekamo pirminio mokestinio patikrinimo bei mokestinių ginčų metu nebuvo pateikti 2013 m. spalio 17 d., 2014 m. gruodžio 17 d., 2015 m. gegužės 4 d., 2015 m. gruodžio 4 d., 2016 m. sausio 7 d., 2016 m. kovo 14 d., 2016 m. lapkričio 14 d. ir 2017 m. vasario 27 d. skolų sugrąžinimo rašteliai, kuriuose nurodytos finansinės operacijos, vykdytos iki patikrinimo akto surašymo dienos bei mokestinių ginčų metu. Taip pat prašyta nurodyti pajamų šaltinius, iš kurių 2013–2017 m. galėjo būti grąžinamos pinigų sumos grynaisiais pinigais: 2013 m. – 92 000 Lt, 2014 m. – 50 000 Lt, 2015 m. – 26 248 Eur, 2016 m. – 14 481 Eur ir 2017 m. – 46 448 Eur. Tuo pačiu pakartotinio patikrinimo metu mokesčių administratorius Varėnos r. sav. administracijos socialinės paramos skyriui išsiuntė 2020 m. sausio 16 d. paklausimą Nr. (21.222E) RKD-155, Druskininkų r. sav. administracijos socialinės paramos skyriui – 2020 m. vasario 28 d. Nr. (21.222E) RKD-965, raštus su B. Ž. susijusiems asmenims (D. B., L. D., A. N., B. Š., B. T., P. L. ir D. B.) ir prašė jų pateikti paaiškinimus, 2020 m. rugpjūčio 3 d. atliko pareiškėjos motinos O. V. pajamų šaltinių pagrįstumo mokestinį tyrimą.

Šalies argumentai

20. Pareiškėja mokesčių administratoriui jo minėtais nurodymai prašytos informacijos nepateikė. Inspekcija, atlikusi pakartotinį pareiškėjos patikrinimą, 2020 m. lapkričio 18 d. priėmė sprendimą Nr. (21.222) FR0682-437, kuriuo apskaičiavo pareiškėjai į biudžetą mokėtiną 11 992,88 Eur GPM, 3 801,26 Eur PSD įmokų, 11 524,97 Eur GPM delspinigių, 3 661,83 Eur PSD įmokų delspinigių, paskyrė 3 598 Eur GPM baudą, 1 140 Eur PSD įmokų baudą, atleido pareiškėją nuo 6 914,98 Eur GPM ir 2 197,10 Eur PSD įmokų delspinigių mokėjimo. Pareiškėja, nesutikdama su Inspekcijos 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimu, su 2020 m. gruodžio 8 d. skundu kreipėsi į Komisiją, kuri 2021 m. vasario 4 d. sprendimu Nr. S-17(7-212/2020) atmetė pareiškėjos skundą ir patvirtino Inspekcijos 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimą.

Žemesnės instancijos teismas

21. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjos argumentus, kad mokesčių administratorius nepagrįstai taikė MAĮ 70 straipsnio nuostatas, pažymėjo, jog kadangi pareiškėjos 2009–2010 m. patirtos išlaidos viršijo jos gautas pajamas ir patirtoms išlaidoms (paskolų teikimui, nekilnojamojo turto įsigijimui) ji panaudojo kitas, iš nenustatytų pajamų šaltinių, gautas pajamas, kurios nebuvo apmokestintos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, t. y. pareiškėja mokestinio patikrinimo metu nepagrindė juridinę galią turinčiais dokumentais šių pajamų gavimo šaltinių, tai lėmė, kad mokestinė bazė ir mokestinės prievolės dydis, vadovaujantis MAĮ 70 straipsnio 1 dalies ir VMI viršininko 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. VA-103 patvirtintų Mokesčių apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nuostatomis, buvo apskaičiuoti pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą – taikant Taisyklių 6.3.3 punkte nustatytą išlaidų metodą.

22. Teismas nurodė, kad mokesčių administratoriaus išvada dėl būtinumo taikyti MAĮ 70 straipsnio nuostatas yra paremta mokesčių administratoriaus surinktais įrodymais, kurie buvo surinkti mokestinio patikrinimo metu bei išsamiai įvertinti. Teismo nuomone, mokesčių administratorius tinkamai vykdė savo įrodinėjimo pareigą, todėl mokesčių administratoriaus išvados ir įrodinėjimo naštos paskirstymas mokestinime ginče, taikant MAĮ 70 straipsnį, atitinka šią normą bei jos aiškinimo ir taikymo praktiką.

23. Teismas vertindamas, ar pareiškėja 2009-2010 m. buvo gavusi neaiškios kilmės pajamų, atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kai, remiantis įvairiais civiliniais sandoriais, įrodinėjamas (grindžiamas) mokesčių mokėtojo gautų pajamų realumas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja mokestinio tyrimo metu, nurodydama iki tikrinamo laikotarpio pradžios (2009 m.) turėtus pajamų šaltinius, pateikė skolų raštelius apie iš fizinių asmenų grynaisiais pinigais 2004–2008 m. gautas beprocentines paskolas, iš viso 779 500 Lt sumai, ir pirminio patikrinimo metu (2014 m. spalio 1 d.) papildomai pateikė skolos raštelius apie iš fizinių asmenų 2009–2010 m. (t. y. už tuos metus, kuriais mokestinio tyrimo metu buvo nustatyta nepakankama pajamų suma išlaidoms padengti) gautas beprocentines paskolas, iš viso 509 000 Lt sumai, kuriu nebuvo pateikusi atliekamo mokestinio tyrimo metu ir šių duomenų nenurodė 2013 m. balandžio 17 d. Inspekcijai pateiktame paaiškinime.

24. Teismas atkreipė dėmesį, kad iš pareiškėjos skundo teismui argumentų matyti, jog jame iš esmės keliamas klausimas dėl skolos rašteliuose (sutartyse) nurodytų skolintų lėšų pripažinimo pareiškėjos pajamų šaltiniais. Šiuo aspektu teismas priminė, jog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui buvo pateikta visa su paskolų davėjų D. B., D. B., R. M., A. B., J. Š., B. T., B. Ž., B. Š., Z. S., A. N., D. J., L. D., P. L. atliktais mokestiniais patikrinimais susijusi medžiaga, kuri nebuvo pridėta nei prie Komisijos bylos Nr. 6.11-(7-212/2020), nei pateikta į administracinę bylą, ją pirmą kartą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl teismas šioje byloje vertino mokestinio tyrimo ataskaitas (paskolų davėjų) bei skolos suteikimo ir skolos sugrąžinimo raštelius, atskirai pasisakydamas dėl kiekvieno asmens, kuris suteikė pareiškėjai paskolą.

25. Teismas, įvertinęs operatyvių patikrinimų metu surinktą medžiagą (2023 m. kovo 7 d. mokestinio tyrimo ataskaita Nr. 143-130 (mokesčių mokėtojas B. Š.), 2023 m. kovo 7 d. mokestinio tyrimo ataskaita Nr. 143-130 (mokesčių mokėtojas D. J.), 2015 m. gruodžio 7 d. mokestinio tyrimo ataskaita Nr. FR0686-2476 (mokesčių mokėtojas A. N.), 2015 m. rugpjūčio 27 d. operatyvaus patikrinimo ataskaita Nr. FR0760-4666 (mokesčių mokėtojas B. T.), 2015 m. spalio 16 d. operatyvaus patikrinimo ataskaita Nr. FR0760-11533 (mokesčių mokėtojas B. Ž.), 2015 m. kovo 13 d. mokestinio tyrimo ataskaita Nr. FR0686-488 (mokesčių mokėtojas Z. S.), 2015 m. liepos 2 d. operatyvaus patikrinimo ataskaita Nr. FR0760-7955 (mokesčių mokėtojas J. Š.), 2015 m. rugpjūčio 27 d. operatyvaus patikrinimo ataskaita Nr. FR0760-9657 (mokesčių mokėtojas D. B.)), padarė išvadą, kad atlikto mokestinio patikrinimo metu buvo surinkta informacija apie paskolos sandorių sudarymo aplinkybes, vertintos paskolų davėjų finansinės galimybės suteikti pareiškėjai paskolas grynaisiais pinigais, taip pat vertinti pareiškėjos pateikti skolos dokumentai, rašytiniai paskolų davėjų paaiškinimai, todėl pagrįstai dviejų asmenų (L. D. ir P. L.) suteiktos paskolos buvo pripažintos pareiškėjos pajamų šaltiniais (40 000 Lt ir 50 000 Lt); dėl vieno asmens (B. Š.) suteiktos paskolos buvo pripažinta, kad faktiškai buvo paskolinta tik nurodytos paskolintos sumos dalis (iš 90 000 Lt – 28 658 Lt); du asmenys (R. M. ir A. B.) paneigė aplinkybes dėl pinigų skolinimo pareiškėjai, nurodydami, kad jie pasirašė skolos raštelius prašomi pareiškėjos, todėl buvo pripažinta, kad pinigų sumos, kurios buvo nurodytos kaip paskolintos šių asmenų, faktiškai nebuvo paskolintos; dėl kitų asmenų (D. B., D. B., J. Š., B. T., B. Ž., Z. S., A. N., D. J.) nurodytų suteiktų paskolų padaryta išvada, kad jie neturėjo finansinių galimybių suteikti paskolas.

26. Teismas akcentavo, kad įvertintos aplinkybės aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtino, jog nors skirtingų kontrolės veiksmų atlikimo metu paskolų davėjai mokesčių administratoriui teikė paaiškinimus apie tariamai skolintas lėšas, tačiau dalyje šių asmenų paaiškinimų buvo pateikta skirtinga informacija dėl lėšų perdavimo, jų perdavimo vietos, grąžinimo ar ne (nurodomo grąžinimo būdo), lėšų suteikimo paskirties, pajamų šaltinių, iš kurių paskolos buvo teiktos, ir kitų aplinkybių, kas sudarė teismui pagrindą nevertinti šių paaiškinimų kaip patikimų įrodymų lėšų perdavimui pagrįsti. Šias aplinkybes taip pat sustiprino ir dviejų fizinių asmenų paaiškinimai operatyvaus patikrinimo metu, kad jų skolos rašteliai buvo surašyti pareiškėjai paprašius, nors realiai pinigai jai net nebuvo skolinti. Teismas sutiko su Komisijos 2021 m. vasario 4 d. sprendime padaryta išvada, kad pareiškėjos pateikti dokumentai neatsispindi realiai susiklosčiusių paskolinių santykių tarp pareiškėjos ir fizinių asmenų, o jais siekiama „padengti“ tam tikro laikotarpio pajamų trūkumą, todėl, teismo vertinimu, mokesčių administratorius pagrįstai nepripažino tikrinamuoju laikotarpiu pajamomis 1 288 500 Lt pareiškėjos gautų paskolų.

27. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėja teigė, jog nepagrįstai nebuvo įvertinta aplinkybė, kad ji dalį gautų paskolų grąžino kreditoriams, kas kartu patvirtino paskolų gavimo faktą, tačiau teismas, įvertinęs paskolų davėjų nenuoseklius ir prieštaringus paaiškinimus dėl suteiktų paskolų grąžinimo aplinkybių, sprendė, kad tik minėtų asmenų paaiškinimai apie grąžintas pinigų sumas ir skolos grąžinimo rašteliai, nesant kitų objektyvių įrodymų, nepagrindė įvykusių pinigų perdavimo faktų, o kartu ir paskolų grąžinimo faktų realumo. Teismas pabrėžė, kad skolų grąžinimo rašteliai nebuvo pateikti mokesčių administratoriui pirminio patikrinimo bei mokestinių ginčų metu, jie buvo pateikti tik teikiant apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Pareiškėjai pakartotinio patikrinimo metu buvo duoti nurodymai paaiškinti piniginių lėšų grąžinimo paskolų davėjams aplinkybes ir pridėti pinigų grąžinimo faktą patvirtinančius dokumentus bei paaiškinti, dėl kokių priežasčių skolų grąžinimo rašteliai buvo pateikti tik teikiant apeliacinį skundą, nors finansinės operacijos įvykdytos iki patikrinimo akto surašymo dienos, tačiau pareiškėja mokesčių administratoriaus nurodymų nevykdė, nei prašomų paaiškinimų, nei dokumentų nepateikė, kas patvirtino, jog pareiškėja nebendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, o kartu ir leido abejoti paskolų grąžinimo fakto realumu.

28. Teismas, įvertinęs pareiškėjos pateiktą informaciją, t. y. dokumentus, pagrindžiančius jai tariamai skolinamų lėšų perdavimą, taip pat dokumentus, pagrindžiančius paskolų gražinimą, paskolų davėjų paaiškinimus, juose nustatytus neatitikimus, Inspekcijos surinktą informaciją apie paskolos davėjų finansines galimybes bei kitą informaciją, sutiko su Komisijos 2021 m. vasario 4 d. sprendime ir Inspekcijos 2020 m. lapkričio 18 d. sprendime išdėstyta pozicija, kad pateiktuose skolos rašteliuose (sutartyse) nurodytos paskolos realiai pareiškėjai nebuvo suteiktos, o nurodyti dokumentai buvo surašyti formaliai, siekiant mokesčių administratoriui pagristi trūkstamus pajamų šaltinius. Todėl Inspekcijos atliktas pareiškėjos nurodytų skolos rašteliais grindžiamų pajamų šaltinių vertinimas atitiko Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotas tokių aplinkybių vertinimo taisykles, o pareiškėjos pozicija dėl realių paskolinių santykių buvimo yra nepagrįsta.

29. Teismas sprendė, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jos teiginius apie ginčo lėšų kilmę ir pobūdį, o tuo pačiu ir neįrodė savo teiginių pagrįstumo, jog ji turėjo pakankamai lėšų (neapmokestinamų Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo taikymo prasme) 2009–2010 m. išlaidoms padengti. Dėl to mokesčių administratoriaus išvada šias lėšas priskirti apmokestinamų lėšų kategorijai atitinka įrodymų vertinimo kriterijus. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai neįrodžius gautų piniginių dovanų, paskolų ir kitų pajamų realumo, mokesčių administratoriui atsirado teisinės prielaidos taikyti MAĮ 70 straipsnio nuostatas ir GPM apskaičiuoti pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą. Teismas pripažino, kad Inspekcijos 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimas Nr. (21.222) FR0682-437 ir Komisijos 2021 m. vasario 4 d. sprendimas Nr. S-17(7-212/2020) yra priimti tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jų naikinti nei pareiškėjos nurodomais, nei kitais motyvais nėra pagrindo.

IV.

30. Pareiškėja B. Ž. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jos skundą tenkinti. Pareiškėja kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – J. V., L. D., B. T., D. B., A. B., D. B., P. L., B. Š. paaiškinimus.

31. Pareiškėja nurodo, kad mokesčių administratorius apklausė paskolų davėjus ir surašė mokestinių tyrimų arba operatyvaus patikrinimo ataskaitas, su kuriomis paskolų davėjai nebuvo supažindinti, dėl to jie negalėjo pasakyti, ar visos pajamos buvo įtrauktos į šias ataskaitas. Pareiškėja teigia, kad šią aplinkybę ji išsiaiškino prieš kelias dienas ir surinko įrodymus, t. y. paskolos davėjų paaiškinimus (išskyrus jau mirusius – A. N. mirė (duomenys neskelbtini)., J. Š. mirė (duomenys neskelbtini), D. S. mirė (duomenys neskelbtini)), jog mokesčių administratorius paskolos davėjų nesupažindino su operatyvaus patikrinimo ar mokestinio tyrimo ataskaitomis. Mokesčių administratorius savo poziciją, jog neva paskolos nesuteiktos, grindė jo paties surašytomis ataskaitomis apie paskolų davėjus, nors jie (paskolų davėjai) su mokesčių administratoriaus ataskaitomis nebuvo supažindinti. Taigi, pasak pareiškėjos, mokesčių administratorius pats susirašė ataskaitas, kurias teismui teikė kaip neginčijamus įrodymus.

32. Pareiškėja pabrėžia, kad paskolų davėjai dar kartą patvirtino, jog turėjo pakankamai lėšų ir galėjo suteikti bei suteikė pareiškėjai paskolas. Pareiškėja pažymi, kad jai nėra numatyta pareiga reikalauti pažymų iš paskolų davėjų apie suteiktų paskolų lėšų kilmę. Tokia pareiga iki 2004 m. gegužės mėnesio buvo nustatyta 1995 m. gegužės 11 d. įstatymu Nr. 1-890 „Dėl brangų turtą įsigijusių arba įsigyjančių Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų deklaravimo“.

Šalies argumentai

33. Pareiškėja nurodo, kad jos motina O. V. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nesupranta, kaip mokesčių administratorius galėjo atlikti tyrimą ar patikrinimą bei nustatyti, jog pareiškėjos motina nepadovanojo jai piniginių lėšų. Pareiškėja akcentuoja, kad keturi liudytojai (J. Š., D. S., A. B., J. V.) paliudijo, jog jos motina padovanojo jai pinigines lėšas, kurių dovanojimo fakto VMI nenuginčijo ir nenuneigė. Pareiškėjai kyla abejonė, ar iš viso mokesčių administratorius galėjo atlikti mirusios O. V. mokestinį tyrimą ar operatyvų patikrinimą.

34. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad ji grąžino visas paskolas ir pateikė įrodymus apie paskolos grąžinimo lėšų šaltinius, t. y. sutartis dėl turto pardavimo pajamų, iš kurių sugrąžintos paskolos. Teigia, kad mokesčių administratorius nepateikė jokių tiesioginių įrodymų, jog sandoriai vyko kitomis sąlygomis nei nurodyta dokumentuose. Pareiškėja pateikė visas privalomas mokesčių deklaracijas, o VMI dėl šių deklaracijų jokių pretenzijų pareiškėjai nepareiškė. Visas mokestines prievoles pareiškėja vykdė tinkamai, todėl VMI nepagrįstai taikė netiesioginį mokesčio apskaičiavimo metodą. Pareiškėja pažymi, kad VMI iškėlusi prielaidą, jog ji (pareiškėja) negavo paskolų iš jai artimų asmenų, nepagrįstai perkėlė pareiškėjai įrodinėjimo naštą. Aplinkybę, kad neva pareiškėjai artimi asmenys nepaskolino pinigų, įrodinėti privalo VMI (MAĮ 67 str. 1 d.).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

35. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VMI 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimo Nr. (21.222) FR0682-437, kuriuo pareiškėjai B. Ž. apskaičiuotos į valstybės biudžetą mokėtinos gyventojų pajamų mokesčio ir privalomojo sveikatos draudimo mokesčio, delspinigių bei baudos sumos, bei Komisijos 2021 m. vasario 4 d. sprendimo Nr. S-17(7-212/2020), kuriuo patvirtintas Inspekcijos 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimas, teisėtumo.

36. VMI sprendimu apskaičiavo pareiškėjai į valstybės biudžetą mokėtiną 11 992,88 Eur GPM ir 3 801,26 Eur PSD įmokų, 11 524,97 Eur GPM delspinigių, 3 661,83 Eur PSD delspinigių, paskyrė 3 598 Eur GPM baudą, 1 140 Eur PSD baudą, atleido pareiškėją nuo 6 914,98 Eur GPM ir 2 197,10 Eur PSD delspinigių mokėjimo. Komisija patvirtino VMI Sprendimą.

37. Be minėtų sprendimų mokestinėje byloje ir ginče buvo priimti ir kiti sprendimai, kurie buvo panaikinti. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2016 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. (4.65)-FR0682-404 papildomai buvo apskaičiavusi pareiškėjai 10 332 Eur GPM ir 3 106 Eur PSD bei su jais susijusias sumas. VMI 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. 68-235 patvirtino Vilniaus AVMI sprendimą. Komisija 2016 m. gruodžio 2 d. sprendimu Nr.S-257(7-217/2016) patvirtino VMI sprendimą.

38. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. kovo 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-437-502/2019 pakeitė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 23 d. sprendimą, t. y. panaikino Komisijos 2016 m. gruodžio 2 d. sprendimą Nr. S-257(7-217/2016), VMI 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. 68-235 ir perdavė mokestinį ginčą centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo.

39. Inspekcija atliko pakartotinį pareiškėjos patikrinimą, atsižvelgusi į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-437-502/2019 išdėstytus teisės išaiškinimus, ir priėmė šioje byloje skundžiamą Sprendimą.

VI.

40. Skundžiamame VMI Sprendime nustatyta, kad pareiškėja 2009–2010 metais gavo pajamų iš nenustatytų šaltinių, kurių ji nepagrindė, pareiškėjai MAĮ 70 straipsnio pagrindu papildomai apskaičiuotos GPM ir PSD įmokos, delspinigiai ir baudos.

41. Pareiškėja, kreipdamasi į Komisiją, vėliau į teismą su skundais dėl VMI Sprendimo, teigė, kad VMI nenustatė, jog ji 2009–2010 metais būtų gavusi neaiškios kilmės pajamų. Pareiškėja tvirtino, kad mokesčių administratorius nepateikė įrodymų, jog sandoriai vyko kitomis sąlygomis nei nurodyta dokumentuose, nepaneigė paskolų grąžinimo kreditoriams, todėl mokesčių administratorius nepagrįstai įrodinėja, kad pareiškėja negavo paskolų iš artimų jai asmenų. Taigi skunduose Komisijai ir teismui iš esmės buvo keliamas klausimas dėl skolos rašteliuose (sutartyse) nurodytų skolintų lėšų pripažinimo pareiškėjos pajamų šaltiniais. Dėl kitų VMI Sprendime nustatytų aplinkybių pareiškėja ginčo nekėlė, todėl nagrinėjant bylą apeliacine tvarka vertinami tik minėti skundų motyvai, susiję su skolos rašteliuose (sutartyse) nurodytų skolintų lėšų pripažinimu pareiškėjos pajamų šaltiniais.

42. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (ABTĮ 134 straipsnio 6 dalis). Bylos nagrinėjimo dalykas apeliacinėje instancijoje negali būti platesnis, negu buvo pirmosios instancijos teisme, apeliacijoje byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų, taigi aukštesnėje instancijoje nagrinėjimo dalykas yra siauresnis, priešingu atveju teismo procesas būtų neefektyvus (ABTĮ 140 straipsnio 1 dalis).

VII.

43. MAĮ 70 straipsnio 1 dalies nuostata įtvirtina, jog tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra, atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą, atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus.

44. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad mokesčių administratorius įgyja teisę apskaičiuoti mokesčius pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą esant dviem būtinoms sąlygoms, kurių buvimas sudaro prielaidas taikyti šioje teisės normoje įtvirtintą elgesio modelį: pirma, mokėtino mokesčio dydžio negalima apskaičiuoti (nustatyti) įprastine atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka ir, antra, to padaryti (apskaičiuoti mokesčio) negalima dėl to, jog mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas 1) apskaičiuoti mokesčius, 2) bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, 3) tvarkyti apskaitą, 4) saugoti apskaitos ar kitus dokumentus (žr., pvz., 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438‑1542/2010; 2011 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575‑146/2011; 2012 m. lapkričio 12 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1984/2012; 2013 m. balandžio 15 d. sprendimą administracinėje byloje A602-27/2013 ir kt.).

45. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. balandžio 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A602-27/2013 atkreipė dėmesį į tai, jog nagrinėjamu atveju pareiga pagrįsti mokesčių mokėtojui apskaičiuotus mokesčius ir su jais susijusias sumas teko vietos mokesčių administratoriui (MAĮ 67 str. 1 d.). Pažymėjo, jog tokia mokestiniuose teisiniuose santykiuose taikoma įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė implikuoja ir mokesčių administratoriaus pareigą objektyviai pagrįsti savo sprendimą konkretų asmenį pripažinti atsakingu už atitinkamas mokestines prievoles. Neabejotina, kad kai mokesčių mokėtojo mokėtini mokesčiai yra apskaičiuojami MAĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, o pajamų šaltiniai nėra žinomi, kaip yra nagrinėjamu atveju, mokesčių administratorius ne visada turi galimybę remtis objektyviais ir tiksliais duomenimis, leidžiančiais inter alia (be kita ko) aiškiai (vienareikšmiškai) identifikuoti konkrečius mokestinių teisinių santykių dalyvius apmokestinimo atitinkamu mokesčiu tikslais. Tačiau tokių (tikslių) duomenų nebuvimas negali paneigti mokesčių administratoriaus pareigos pagrįsti savo sprendimą, šiuo tikslu, be kita ko, remiantis tokiais duomenimis, kurių pagrindu daroma išvada apie mokesčio mokėtoją atitiktų protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingumo kriterijus. Mokesčių administratoriaus pareiga pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotus mokesčius ir su jais susijusias sumas turi būti vykdoma ypatingai atidžiai pajamų, kurių šaltiniai nėra žinomi, apmokestinimo atvejais. Iš tiesų tokie atvejai skiriasi nuo gyventojo deklaruotų arba mokesčių administratoriaus nurodomų mokėti mokesčių nuo pajamų, kurių gavimo šaltiniai yra žinomi, o jų paskaičiavimo būdai yra tikslūs ir dažniausiai paremti mokesčio mokėtojo ir (ar) mokesčių administratoriaus turimais objektyviais duomenimis. Kaip minėta, pajamų, kurių šaltiniai nėra žinomi, apmokestinimas taikant MAĮ 70 straipsnio 1 dalyje numatytą tvarką paprastai yra paremtas tam tikromis teisinėmis ir faktinėmis prezumpcijomis, todėl mokestinė prievolė tokiais atvejais gali būti pripažinta pagrįsta tik ištyrus visus įrodymus bei padarius pagrįstą išvadą, kad priimtu administraciniu sprendimu nebus pažeisti mokesčių mokėtojų interesai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-437-502/2019).

46. Nagrinėjamoje byloje mokestinio patikrinimo metu teisėtai pripažinta, kad pareiškėja išlaidoms padengti naudojo pinigines lėšas iš nenustatytų ir įstatymų nustatyta tvarka nepamokestintų šaltinių. Pripažinus, kad pareiškėjos patirtos išlaidos tikrinamuoju laikotarpiu viršijo gautas pajamas, kadangi pareiškėja nedeklaravo gautų kitų pajamų ir nesumokėjo GPM, taikytos MAĮ 70 straipsnio 1 dalies nuostatos mokesčio bazei nustatyti ir mokėtinos mokesčių sumos apskaičiuotos pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą. Šios mokesčių administratoriaus išvados padarytos tinkamai pritaikius materialiosios teisės normas – MAĮ 70 straipsnį, tinkamai vadovaujantis MAĮ 70 straipsnio aiškinimu, kuris pateiktas minėtoje ir kitoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. šios nutarties 45 p.).

47. Pareiškėjos tvirtinimas, kad VMI nenustatė, jog ji 2009–2010 metais būtų gavusi neaiškios kilmės pajamų, yra nesuderinamas su MAĮ 70 straipsniu ir minėtu jo aiškinimu. Mokesčių administratorius, tinkamai įvykdęs MAĮ 67 straipsnyje įtvirtintą pareigą pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotus mokesčius ir nustatęs, kad pareiškėjos patirtos išlaidos tikrinamuoju laikotarpiu viršijo gautas pajamas, turėjo pagrindą spręsti, kad pareiškėja gavo, tačiau nedeklaravo, gautų kitų pajamų ir taikyti mokesčio skaičiavimą pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą. Mokesčių administratorius neprivalo įvardinti konkrečių pajamų šaltinių ir pajamų pobūdžio, kai mokesčių mokėtojo mokėtini mokesčiai yra apskaičiuojami MAĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, nes tokia sąlyga neišplaukia iš šio reguliavimo. Minėta, kad, kai pajamų šaltiniai nėra žinomi, kaip yra nagrinėjamu atveju, mokesčių administratorius ne visada turi galimybę remtis objektyviais ir tiksliais duomenimis, leidžiančiais inter alia (be kita ko) aiškiai (vienareikšmiškai) identifikuoti konkrečius mokestinių teisinių santykių dalyvius, taigi ir konkrečius pajamų šaltinius, apmokestinimo atitinkamu mokesčiu tikslais.

VIII.

48. Nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius, nepripažindamas tikrinamuoju laikotarpiu pajamomis 1 288 500 Lt pareiškėjos gautų paskolų, savo išvadas grindė mokesčių mokėtojų (paskolos davėjų) mokestinių tyrimų ir operatyvaus patikrinimų metu surinktais duomenimis, kurie yra aprašyti ataskaitose. Minėtų mokesčių mokėtojų mokestiniai tyrimai ir operatyvūs patikrinimai atlikti 2015 metais (taigi atliekant ankstesnį patikrinimą), taip pat 2023 metais tikslinti pagal pareiškėjos teiktus naujus dokumentus. Mokesčių administratorius, vykdydamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-437-502/2019 išdėstytus teisės išaiškinimus, rinko papildomus duomenis dėl mokestinių tyrimų ir operatyvaus patikrinimų atskaitose aprašytų duomenų (siūlė pareiškėjai pateikti papildomus paaiškinimus ir informaciją, kuri nebuvo pateikta, siūlė minėtiems mokesčių mokėtojams teikti papildomą informaciją). Nors pareiškėja teikė paskolų sutartis, skolų raštelius bei dokumentus, kuriuose nurodoma apie dalį paskolų grąžinimą, tačiau VMI, atsižvelgdama į mokestinių tyrimų ir operatyvių patikrinimų metu surinktų dokumentų visumą (pavyzdžiui, į paaiškinimų prieštaringumą, jų teikimo laiką, mokesčių mokėtojų ir pareiškėjos paaiškinimų neatitikimą lyginant juos su mokesčių administratoriaus surinktais duomenimis apie mokesčių mokėtojų pajamas, teiktas deklaracijas ir kitus faktinius duomenis), turėjo pagrindą spręsti, kad minėti dokumentai ir juose nurodyta informacija apie lėšų skolinimą ir lėšų grąžinimą nepagrindžia pareiškėjos nurodytų pajamų šaltinio realumo.

49. Mokestinių tyrimų ir operatyvaus patikrinimų metu surinkti duomenys yra išsamiai aprašyti VMI Sprendime, papildomai įvertinti Komisijos Sprendime, išsamiai įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendime. Mokesčių administratorius ir mokestinį ginčą nagrinėjusios institucijos pagrįstai sprendė, kad mokestinių tyrimų ir operatyvių patikrinimų metu surinktų dokumentų visuma nesudarė pagrindo spręsti, kad pareiškėja gavo minėtas skolintas lėšas (išskyrus VMI nustatytas nežymias konkrečias išimtis).

50. Neturi reikšmės nagrinėjamos bylos išsprendimui pareiškėjos apeliacinio skundo motyvai (ir papildomi dokumentai, mokesčių mokėtojų lakoniški paaiškinimai) dėl mokesčių administratoriaus atliktų mokestinių tyrimų ir operatyvaus patikrinimų teisėtumo, kuriuo pareiškėja abejoja, nes neaiški tokių veiksmų paskirtis, jų apskundimas, nustatytų teisių mokesčių mokėtojams apimtis. Ataskaitose nurodyta, kad mokestinių tyrimų ir operatyvaus patikrinimų metu surinkta informacija bus panaudota B. Ž. mokestinio patikrinimo metu, kas ir buvo padaryta. Pareiškėja savo argumentus dėl nesutikimo su minėtais duomenimis turėjo galimybę dėstyti ir dėstė šiame mokestiniame ginče. Taigi pareiškėja savo teisę į gynybą šiuo požiūriu įgyvendino, pareiškėja neturi teisės ginti kitų asmenų teises, tai nėra nagrinėjamos bylos dalykas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos B. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas PiličiauskasVeslava RuskanArūnas Sutkevičius