Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimu atmetė pareiškėjos B. Ž. skundą.

Žemesnės instancijos teismas

11. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. balandžio 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-165-789/2023 tenkino pareiškėjos apeliacinį skundą – panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

12. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, 2023 m. kovo 1 d. nutartimi įpareigojo Inspekciją iki 2023 m. kovo 7 d. pateikti visą su paskolų davėjų D. B., D. B., R. M., A. B., J. Š., B. T., B. Ž., B. Š., Z. S., A. N., D. J., L. D., P. L. atliktais mokestiniais patikrinimais susijusią medžiagą, nes šie duomenys nebuvo pridėti nei prie Komisijos bylos Nr. 6.11-(7-212/2020), nei pateikti į administracinę bylą. Inspekcija 2023 m. kovo 8 d. pateikė apeliacinės instancijos teismui duomenis, t. y. operatyvių patikrinimų metu surinktą informaciją, kurios pagrindu VMI sprendė, jog minėti asmenys neturėjo finansinių galimybių suteikti pareiškėjai paskolas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. kovo 15 d. nutartimi pridėjo prie bylos medžiagos Inspekcijos 2023 m. kovo 8 d. teismui pateiktus su paskolų davėjų atliktais mokestiniais tyrimais susijusius duomenis.

13. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateiktais dokumentais, kurie, VMI ir Komisijos teigimu, patvirtina aplinkybes, kad asmenys, kurie nurodyti kaip suteikę pareiškėjai paskolas, neturėjo finansinių galimybių jas suteikti (2023 m. kovo 7 d. mokestinio tyrimo ataskaita Nr. 143-130 (mokesčių mokėtojas B. Š.), 2023 m. kovo 7 d. mokestinio tyrimo ataskaita Nr. 143-130 (mokesčių mokėtojas D. J.), 2015 m. gruodžio 7 d. mokestinio tyrimo ataskaita Nr. FR0686-2476 (mokesčių mokėtojas A. N.), 2015 m. rugpjūčio 27 d. operatyvaus patikrinimo ataskaita Nr. FR0760-4666 (mokesčių mokėtojas B. T.), 2015 m. spalio 16 d. operatyvaus patikrinimo ataskaita Nr. FR0760-11533 (mokesčių mokėtojas B. Ž.), 2015 m. kovo 13 d. mokestinio tyrimo ataskaita Nr. FR0686-488 (mokesčių mokėtojas Z. S.), 2015 m. liepos 2 d. operatyvaus patikrinimo ataskaita Nr. FR0760-7955 (mokesčių mokėtojas J. Š.), 2015 m. rugpjūčio 27 d. operatyvaus patikrinimo ataskaita Nr. FR0760-9657 (mokesčių mokėtojas D. B.)), darė išvadą, kad neatlikus išsamaus informacijos, nurodytos šiuose dokumentuose, vertinimo nėra galimybių vienareikšmiškai patvirtinti, kad šie asmenys faktiškai nesuteikė pareiškėjai paskolų.

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendimo nurodė, jog Inspekcija 2020 m. lapkričio 18 d. sprendime iš viso nepripažino paskolų sudarymo sandorių su fiziniais asmenimis ir konstatavo, kad pareiškėja nepagrindė 2004–2010 m. surašytuose paskolų rašteliuose nurodytos 1 288 500 Lt sumos, tačiau nevertino šias išvadas pagrindžiančių aplinkybių ir įrodymų. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, iš esmės nevertino, ar mokesčių administratorius objektyviais įrodymais pagrindė savo išvadas dėl paskolų suteikimo (nesuteikimo) fakto (pirmosios instancijos teismas neišreikalavo iš atsakovo visos su mokestinio ginčo tyrimu susijusios medžiagos).

15. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas neatliko visapusiško ginčo aplinkybių vertinimo, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-437-502/2019, todėl visapusiškai ir išsamiai neišnagrinėjo ginčo. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitiko esminių teismo sprendimui keliamų reikalavimų, jis negalėjo būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, todėl buvo panaikintas ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

16. Vilniaus apygardos administracinis teismas, iš naujo išnagrinėjęs bylą, 2023 m. liepos 27 d. sprendimu atmetė pareiškėjos B. Ž. skundą.

17. Pirmosios instancijos teismas bylos duomenimis nustatė, kad: Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Vilniaus AVMI) atliko pareiškėjos pakartotinį GPM ir PSD įmokų apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. mokestinį patikrinimą ir 2016 m. balandžio 21 d. patikrinimo akte Nr. (13.2) FR0680-72 konstatavo, kad pareiškėjos 2009–2010 m. patirtos išlaidos 376 923 Lt viršijo gautas pajamas (2009 m. – 267 404 Lt, 2010 m. – 109 515 Lt). Atsižvelgdamas į tai, mokesčių administratorius priskaičiavo pareiškėjai 21 021,49 Eur papildomai mokėtino GPM ir 16 374,83 Eur PSD įmokų. Vilniaus AVMI 2016 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. (4.65)-FR0682-404 patvirtino minėtą patikrinimo aktą ir papildomai priskaičiavo pareiškėjai 10 332 Eur GPM ir 3 106 Eur PSD įmokų delspinigių bei paskyrė 1 637 Eur GPM ir 465 Eur PSD įmokų baudas. Pareiškėja, nesutikdama su Vilniaus AVMI sprendimu, pateikė skundą Inspekcijai, kuri 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. 68-235 patvirtino Vilniaus AVMI 2016 m. birželio 27 d. sprendimą Nr. (4.65)-FR0682-404. Nesutikdama su šiuo sprendimu pareiškėja pateikė skundą Komisijai, kuri patvirtino Inspekcijos 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą.

18. Pareiškėja dėl minėtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2017 m. birželio 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1926-821/2017 atmetė pareiškėjos skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. kovo 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-437-502/2019 pakeitė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 23 d. sprendimą – panaikino Komisijos 2016 m. gruodžio 2 d. sprendimą Nr. S-257(7-217/2016) ir Inspekcijos 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. 68-235 bei perdavė mokestinį ginčą centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje konstatavo, kad mokesčių administratorius, nepripažindamas tikrinamuoju laikotarpiu pajamomis 1 288 500 Lt pareiškėjos gautų paskolų, savo išvadų nepagrindė objektyviais duomenimis, iš esmės jokiais objektyviais įrodymais nepaneigė suteiktų paskolų fakto, nepripažindamas pareiškėjos gautomis pajamomis iš motinos O. V. 2000–2006 m. gautos 150 000 Lt dovanų sumos, mokesčių administratorius nesiėmė aktyvių veiksmų ir nesiaiškino, kada ir kokios sumos pareiškėjai buvo motinos dovanotos, ar dovanotos sumos, atsižvelgiant į konkrečias jų sumas, turėjo būti deklaruojamos, o vertindamas pareiškėjos už jos surinktas ir parduotas miško gėrybes gautas pajamas bei gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybai patirtas išlaidas nepareikalavo iš pareiškėjos detalesnių paaiškinimų bei įrodymų ir dėl to nenustatė esminių aplinkybių.

19. Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartyje padarytas išvadas, mokesčių administratorius atliko pakartotinį pareiškėjos patikrinimą, kurio metu atliko šiuos veiksmus: 1) 2019 m. rugpjūčio 2 d. nurodymu Nr. (21.222) FR0706-941 įpareigojo pareiškėją nurodyti naujai pastatyto gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su priklausiniais, esančio (duomenys neskelbtini), faktinę statybos metų pradžią ir pabaigą, kiekvienais statybos metais patirtas statybos išlaidų sumas ir pateikti nurodytas sumas pagrindžiančius dokumentus; pateikti šio gyvenamojo namo registravimo dokumentus (2018 m. birželio 18 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. ACCR-20-180618-01549 ir 2018 m. liepos 2 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 2 kopijas); nurodyti konkrečius laikotarpius, per kuriuos buvo gauta 165 000 Lt pinigų suma už miško gėrybių pardavimą – konkrečiai nurodyti kiekvienais metais surinktų miško gėrybių pardavimo datas ir sumas, supirkimo įmonių (punktų) pavadinimus bei pateikti dokumentus, pagrindžiančius gautas miško gėrybių pardavimo pajamas; nurodyti kiekvienais metais iš motinos O. V. gautų dovanų sumas, dovanojimo datas, galimus motinos pajamų šaltinius, kitas piniginių lėšų gavimą patvirtinančias aplinkybes bei pateikti pinigų perdavimo faktą patvirtinančius dokumentus; 2) 2020 m. sausio 15 d. nurodymu Nr. (21.222) FR0706-77 pakartotinai įpareigojo pareiškėją nurodyti 2019 m. rugpjūčio 2 d. nurodymu Nr. (21.222) FR0706-941 prašytą pateikti informaciją, taip pat įpareigojo nurodyti, kokiu laikotarpiu ir kur buvo slaugyta motina O. V., kada ir kokios pensijų bei slaugos kompensacijų sumos buvo perduotos, kiek kiekvienais slaugos metais patirta motinos slaugos ir kitų rūpinimosi išlaidų, taip pat nurodyti, ar žinomi O. V. sutaupytų 150 000 Lt pajamų šaltiniai – jei taip, nurodyti juos bei pateikti dokumentus, patvirtinančius motinos sutaupytą 150 000 Lt sumą. Minėtu nurodymu taip pat prašyta nurodyti piniginių lėšų grąžinimo aplinkybes B. Š., A. N., J. Š., B. T., L. D., P. L., D. B., D. B., nurodant pinigų grąžinimo aplinkybes kiekvienam asmeniui atskirai, ir pridėti pinigų grąžinimo faktą patvirtinančius dokumentus bei paaiškinti, dėl kokių priežasčių atliekamo pirminio mokestinio patikrinimo bei mokestinių ginčų metu nebuvo pateikti 2013 m. spalio 17 d., 2014 m. gruodžio 17 d., 2015 m. gegužės 4 d., 2015 m. gruodžio 4 d., 2016 m. sausio 7 d., 2016 m. kovo 14 d., 2016 m. lapkričio 14 d. ir 2017 m. vasario 27 d. skolų sugrąžinimo rašteliai, kuriuose nurodytos finansinės operacijos, vykdytos iki patikrinimo akto surašymo dienos bei mokestinių ginčų metu. Taip pat prašyta nurodyti pajamų šaltinius, iš kurių 2013–2017 m. galėjo būti grąžinamos pinigų sumos grynaisiais pinigais: 2013 m. – 92 000 Lt, 2014 m. – 50 000 Lt, 2015 m. – 26 248 Eur, 2016 m. – 14 481 Eur ir 2017 m. – 46 448 Eur. Tuo pačiu pakartotinio patikrinimo metu mokesčių administratorius Varėnos r. sav. administracijos socialinės paramos skyriui išsiuntė 2020 m. sausio 16 d. paklausimą Nr. (21.222E) RKD-155, Druskininkų r. sav. administracijos socialinės paramos skyriui – 2020 m. vasario 28 d. Nr. (21.222E) RKD-965, raštus su B. Ž. susijusiems asmenims (D. B., L. D., A. N., B. Š., B. T., P. L. ir D. B.) ir prašė jų pateikti paaiškinimus, 2020 m. rugpjūčio 3 d. atliko pareiškėjos motinos O. V. pajamų šaltinių pagrįstumo mokestinį tyrimą.

Žemesnės instancijos teismas

21. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjos argumentus, kad mokesčių administratorius nepagrįstai taikė MAĮ 70 straipsnio nuostatas, pažymėjo, jog kadangi pareiškėjos 2009–2010 m. patirtos išlaidos viršijo jos gautas pajamas ir patirtoms išlaidoms (paskolų teikimui, nekilnojamojo turto įsigijimui) ji panaudojo kitas, iš nenustatytų pajamų šaltinių, gautas pajamas, kurios nebuvo apmokestintos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, t. y. pareiškėja mokestinio patikrinimo metu nepagrindė juridinę galią turinčiais dokumentais šių pajamų gavimo šaltinių, tai lėmė, kad mokestinė bazė ir mokestinės prievolės dydis, vadovaujantis MAĮ 70 straipsnio 1 dalies ir VMI viršininko 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. VA-103 patvirtintų Mokesčių apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nuostatomis, buvo apskaičiuoti pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą – taikant Taisyklių 6.3.3 punkte nustatytą išlaidų metodą.

22. Teismas nurodė, kad mokesčių administratoriaus išvada dėl būtinumo taikyti MAĮ 70 straipsnio nuostatas yra paremta mokesčių administratoriaus surinktais įrodymais, kurie buvo surinkti mokestinio patikrinimo metu bei išsamiai įvertinti. Teismo nuomone, mokesčių administratorius tinkamai vykdė savo įrodinėjimo pareigą, todėl mokesčių administratoriaus išvados ir įrodinėjimo naštos paskirstymas mokestinime ginče, taikant MAĮ 70 straipsnį, atitinka šią normą bei jos aiškinimo ir taikymo praktiką.

23. Teismas vertindamas, ar pareiškėja 2009-2010 m. buvo gavusi neaiškios kilmės pajamų, atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kai, remiantis įvairiais civiliniais sandoriais, įrodinėjamas (grindžiamas) mokesčių mokėtojo gautų pajamų realumas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja mokestinio tyrimo metu, nurodydama iki tikrinamo laikotarpio pradžios (2009 m.) turėtus pajamų šaltinius, pateikė skolų raštelius apie iš fizinių asmenų grynaisiais pinigais 2004–2008 m. gautas beprocentines paskolas, iš viso 779 500 Lt sumai, ir pirminio patikrinimo metu (2014 m. spalio 1 d.) papildomai pateikė skolos raštelius apie iš fizinių asmenų 2009–2010 m. (t. y. už tuos metus, kuriais mokestinio tyrimo metu buvo nustatyta nepakankama pajamų suma išlaidoms padengti) gautas beprocentines paskolas, iš viso 509 000 Lt sumai, kuriu nebuvo pateikusi atliekamo mokestinio tyrimo metu ir šių duomenų nenurodė 2013 m. balandžio 17 d. Inspekcijai pateiktame paaiškinime.

24. Teismas atkreipė dėmesį, kad iš pareiškėjos skundo teismui argumentų matyti, jog jame iš esmės keliamas klausimas dėl skolos rašteliuose (sutartyse) nurodytų skolintų lėšų pripažinimo pareiškėjos pajamų šaltiniais. Šiuo aspektu teismas priminė, jog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui buvo pateikta visa su paskolų davėjų D. B., D. B., R. M., A. B., J. Š., B. T., B. Ž., B. Š., Z. S., A. N., D. J., L. D., P. L. atliktais mokestiniais patikrinimais susijusi medžiaga, kuri nebuvo pridėta nei prie Komisijos bylos Nr. 6.11-(7-212/2020), nei pateikta į administracinę bylą, ją pirmą kartą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl teismas šioje byloje vertino mokestinio tyrimo ataskaitas (paskolų davėjų) bei skolos suteikimo ir skolos sugrąžinimo raštelius, atskirai pasisakydamas dėl kiekvieno asmens, kuris suteikė pareiškėjai paskolą.

25. Teismas, įvertinęs operatyvių patikrinimų metu surinktą medžiagą (2023 m. kovo 7 d. mokestinio tyrimo ataskaita Nr. 143-130 (mokesčių mokėtojas B. Š.), 2023 m. kovo 7 d. mokestinio tyrimo ataskaita Nr. 143-130 (mokesčių mokėtojas D. J.), 2015 m. gruodžio 7 d. mokestinio tyrimo ataskaita Nr. FR0686-2476 (mokesčių mokėtojas A. N.), 2015 m. rugpjūčio 27 d. operatyvaus patikrinimo ataskaita Nr. FR0760-4666 (mokesčių mokėtojas B. T.), 2015 m. spalio 16 d. operatyvaus patikrinimo ataskaita Nr. FR0760-11533 (mokesčių mokėtojas B. Ž.), 2015 m. kovo 13 d. mokestinio tyrimo ataskaita Nr. FR0686-488 (mokesčių mokėtojas Z. S.), 2015 m. liepos 2 d. operatyvaus patikrinimo ataskaita Nr. FR0760-7955 (mokesčių mokėtojas J. Š.), 2015 m. rugpjūčio 27 d. operatyvaus patikrinimo ataskaita Nr. FR0760-9657 (mokesčių mokėtojas D. B.)), padarė išvadą, kad atlikto mokestinio patikrinimo metu buvo surinkta informacija apie paskolos sandorių sudarymo aplinkybes, vertintos paskolų davėjų finansinės galimybės suteikti pareiškėjai paskolas grynaisiais pinigais, taip pat vertinti pareiškėjos pateikti skolos dokumentai, rašytiniai paskolų davėjų paaiškinimai, todėl pagrįstai dviejų asmenų (L. D. ir P. L.) suteiktos paskolos buvo pripažintos pareiškėjos pajamų šaltiniais (40 000 Lt ir 50 000 Lt); dėl vieno asmens (B. Š.) suteiktos paskolos buvo pripažinta, kad faktiškai buvo paskolinta tik nurodytos paskolintos sumos dalis (iš 90 000 Lt – 28 658 Lt); du asmenys (R. M. ir A. B.) paneigė aplinkybes dėl pinigų skolinimo pareiškėjai, nurodydami, kad jie pasirašė skolos raštelius prašomi pareiškėjos, todėl buvo pripažinta, kad pinigų sumos, kurios buvo nurodytos kaip paskolintos šių asmenų, faktiškai nebuvo paskolintos; dėl kitų asmenų (D. B., D. B., J. Š., B. T., B. Ž., Z. S., A. N., D. J.) nurodytų suteiktų paskolų padaryta išvada, kad jie neturėjo finansinių galimybių suteikti paskolas.

26. Teismas akcentavo, kad įvertintos aplinkybės aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtino, jog nors skirtingų kontrolės veiksmų atlikimo metu paskolų davėjai mokesčių administratoriui teikė paaiškinimus apie tariamai skolintas lėšas, tačiau dalyje šių asmenų paaiškinimų buvo pateikta skirtinga informacija dėl lėšų perdavimo, jų perdavimo vietos, grąžinimo ar ne (nurodomo grąžinimo būdo), lėšų suteikimo paskirties, pajamų šaltinių, iš kurių paskolos buvo teiktos, ir kitų aplinkybių, kas sudarė teismui pagrindą nevertinti šių paaiškinimų kaip patikimų įrodymų lėšų perdavimui pagrįsti. Šias aplinkybes taip pat sustiprino ir dviejų fizinių asmenų paaiškinimai operatyvaus patikrinimo metu, kad jų skolos rašteliai buvo surašyti pareiškėjai paprašius, nors realiai pinigai jai net nebuvo skolinti. Teismas sutiko su Komisijos 2021 m. vasario 4 d. sprendime padaryta išvada, kad pareiškėjos pateikti dokumentai neatsispindi realiai susiklosčiusių paskolinių santykių tarp pareiškėjos ir fizinių asmenų, o jais siekiama „padengti“ tam tikro laikotarpio pajamų trūkumą, todėl, teismo vertinimu, mokesčių administratorius pagrįstai nepripažino tikrinamuoju laikotarpiu pajamomis 1 288 500 Lt pareiškėjos gautų paskolų.

27. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėja teigė, jog nepagrįstai nebuvo įvertinta aplinkybė, kad ji dalį gautų paskolų grąžino kreditoriams, kas kartu patvirtino paskolų gavimo faktą, tačiau teismas, įvertinęs paskolų davėjų nenuoseklius ir prieštaringus paaiškinimus dėl suteiktų paskolų grąžinimo aplinkybių, sprendė, kad tik minėtų asmenų paaiškinimai apie grąžintas pinigų sumas ir skolos grąžinimo rašteliai, nesant kitų objektyvių įrodymų, nepagrindė įvykusių pinigų perdavimo faktų, o kartu ir paskolų grąžinimo faktų realumo. Teismas pabrėžė, kad skolų grąžinimo rašteliai nebuvo pateikti mokesčių administratoriui pirminio patikrinimo bei mokestinių ginčų metu, jie buvo pateikti tik teikiant apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Pareiškėjai pakartotinio patikrinimo metu buvo duoti nurodymai paaiškinti piniginių lėšų grąžinimo paskolų davėjams aplinkybes ir pridėti pinigų grąžinimo faktą patvirtinančius dokumentus bei paaiškinti, dėl kokių priežasčių skolų grąžinimo rašteliai buvo pateikti tik teikiant apeliacinį skundą, nors finansinės operacijos įvykdytos iki patikrinimo akto surašymo dienos, tačiau pareiškėja mokesčių administratoriaus nurodymų nevykdė, nei prašomų paaiškinimų, nei dokumentų nepateikė, kas patvirtino, jog pareiškėja nebendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, o kartu ir leido abejoti paskolų grąžinimo fakto realumu.

28. Teismas, įvertinęs pareiškėjos pateiktą informaciją, t. y. dokumentus, pagrindžiančius jai tariamai skolinamų lėšų perdavimą, taip pat dokumentus, pagrindžiančius paskolų gražinimą, paskolų davėjų paaiškinimus, juose nustatytus neatitikimus, Inspekcijos surinktą informaciją apie paskolos davėjų finansines galimybes bei kitą informaciją, sutiko su Komisijos 2021 m. vasario 4 d. sprendime ir Inspekcijos 2020 m. lapkričio 18 d. sprendime išdėstyta pozicija, kad pateiktuose skolos rašteliuose (sutartyse) nurodytos paskolos realiai pareiškėjai nebuvo suteiktos, o nurodyti dokumentai buvo surašyti formaliai, siekiant mokesčių administratoriui pagristi trūkstamus pajamų šaltinius. Todėl Inspekcijos atliktas pareiškėjos nurodytų skolos rašteliais grindžiamų pajamų šaltinių vertinimas atitiko Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotas tokių aplinkybių vertinimo taisykles, o pareiškėjos pozicija dėl realių paskolinių santykių buvimo yra nepagrįsta.

29. Teismas sprendė, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jos teiginius apie ginčo lėšų kilmę ir pobūdį, o tuo pačiu ir neįrodė savo teiginių pagrįstumo, jog ji turėjo pakankamai lėšų (neapmokestinamų Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo taikymo prasme) 2009–2010 m. išlaidoms padengti. Dėl to mokesčių administratoriaus išvada šias lėšas priskirti apmokestinamų lėšų kategorijai atitinka įrodymų vertinimo kriterijus. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai neįrodžius gautų piniginių dovanų, paskolų ir kitų pajamų realumo, mokesčių administratoriui atsirado teisinės prielaidos taikyti MAĮ 70 straipsnio nuostatas ir GPM apskaičiuoti pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą. Teismas pripažino, kad Inspekcijos 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimas Nr. (21.222) FR0682-437 ir Komisijos 2021 m. vasario 4 d. sprendimas Nr. S-17(7-212/2020) yra priimti tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jų naikinti nei pareiškėjos nurodomais, nei kitais motyvais nėra pagrindo.