Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Apskaičiuodamas į biudžetą mokėtinas sumas, mokesčių administratorius konstatavo, jog 2009 metų pradžioje pareiškėja visiškai neturėjo jokių santaupų ar lėšų pragyvenimui, tačiau neįvertino aplinkybės, jog tikrinamojo laikotarpio išlaidoms padengti pareiškėja galėjo naudoti ankstesniais laikotarpiais gautas neapskaitytas pajamas. Neigdamas sukauptų lėšų faktą ir tuo pačiu pripažindamas patirtas išlaidas, mokesčių administratorius elgiasi nenuosekliai ir neobjektyviai. Pažymi, kad mokesčių administratoriui aiškiai nurodė visus neapskaitytų pajamų šaltinius, aprašė visas pajamų gavimo aplinkybes. Pareiškėja mano, kad nedeklaruotos ar netiksliai deklaruotos pinigų sumos bei netinkamai įforminti buhalterinės apskaitos ar kiti dokumentai turėtų būti vertinami kaip tam tikri netikslumai, tačiau negali paneigti fakto, kad pinigų likutis realiai buvo sukauptas.

Kasos pajamų orderio 95 568 Lt sumai išrašymas buvo klaidinga buhalterinė operacija, kuria neteisingai įforminta sandorio esmė. Buhalterinė klaida buvo ištaisyta. Mokesčių administratorius ir MGK į tai neatsižvelgė ir nepagrįstai 95 568 Lt sumą priskyrė 2009 metų išlaidoms.

Mokestinio patikrinimo metu, nustatyta, jog pareiškėjos išlaidos 2009 ir 2010 metais, atitinkamai 267 404 Lt ir 109 519 Lt viršijo bendras oficialiai gautas pajamas, t. y. pareiškėja minėtu laikotarpiu gavo nedeklaruotų ir neapmokestintų pajamų. Atliekant pareiškėjos mokestinį patikrinimą, atlikta tiriamojo laikotarpio (iki 2009-01-01) pareiškėjos pajamų ir išlaidų analizė su tikslu nustatyti ar pareiškėja turėjo ar galėjo turėti piniginių lėšų likutį tikrinamojo laikotarpio pradžiai (2009-01-01). Analizuojant pareiškėjos tiriamojo laikotarpio (2001 - 2008 m.) pajamas ir išlaidas, nustatyta, jog tikrinamojo laikotarpio pradžiai pareiškėja piniginių lėšų ne banke neturėjo.

Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, jog pareiškėjos išlaidos viršijo oficialiai gautas pajamas: 2009 m. pareiškėjos išlaidos grynaisiais pinigais 267 404 Lt viršijo disponuojamas pajamas; 2010 metais pareiškėjos išlaidos grynaisiais pinigais 109 519 Lt viršijo disponuojamas pajamas; 2011 m. pareiškėjos oficialiai deklaruotos pajamos buvo didesnės nei mokesčių administratoriaus nustatytos pareiškėjos išlaidos. Centrinio mokesčių administratoriaus vertinimu, mokestinio patikrinimo metu, išanalizavus duomenis apie pareiškėjos pajamas ir išlaidas pagrįstai nustatyta, kad faktinės jos išlaidos 2009 - 2010 metų laikotarpiu 376 923 Lt (267 404 Lt + 109 519 Lt) viršijo gautas pajamas, t. y. pareiškėja realiais pajamų šaltiniais nepagrindė patirtų išlaidų.

VMI pasisakydama dėl 150 000 Lt dovanojimo pagrindu gautų piniginių lėšų nurodė, kad Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, jog O. V. neturėjo pakankamai pajamų 150 000 Lt dovanai suteikti. Pareiškėja pateiktame 2013-04-17 paaiškinime nurodė, kad iš motinos O. V. be sutarties 2000 - 2006 m. gavo dovanų 150 000 Lt, tačiau nenurodė informacijos apie konkrečias gautas pinigų sumas, dovanojimo datas, galimus motinos pajamų šaltinius bei nenurodė kitų piniginių lėšų gavimą patvirtinančių aplinkybių. Elektroninio deklaravimo sistemos (toliau - EDS) duomenimis, pareiškėja metines pajamų deklaracijas teikė už 2005 - 2006 m., tačiau gautų dovanos pagrindu sumų nedeklaravo. Pareiškėja neįrodė iš motinos O. V. 2000 - 2006 m. laikotarpiu gautos 150 000 Lt dovanų sumos, todėl ši suma apskaičiuojant 2009-01-01 turėtą piniginių lėšų likutį, pagrįstai nepripažinta pareiškėjos pajamomis.

Centrinis mokesčių administratorius pažymi, jog pareiškėja mokesčių administratoriui neteikė Vienkartinės gyventojo (šeimos) 2003-12-31 turėto turto deklaracijos, todėl siekiant įvertinti ar pareiškėja galėjo turėti pinigines lėšas, kurių suma nesiekė privalomos deklaruotinos sumos, buvo vertintos nuo 2001 metų pareiškėjos gautos pajamos ir patirtos išlaidos. Atlikti vertinimą už ilgesnį laikotarpį nebuvo jokių objektyvių aplinkybių.

Pareiškėjas ir jos atstovė teismo posėdyje nedalyvavo. Apie bylos nagrinėjimo vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai. Pareiškėjos prašymas atidėti teismo posėdį netenkintas.

Pareiškėja su mokesčių administratoriaus ir Komisijos sprendimais nesutinka, prašo juos panaikinti kaip nepagrįstus. Nesutikimą su skundžiamais sprendimais grindžia tuo, kad mokestinio patikrinimo metu nepagrįstai nepripažinus dalies pareiškėjos teiktų jos pajamas, naudotas ginčo išlaidoms padengti, pagrindžiančių duomenų. Pareiškėja taip pat nesutinka su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis išlaidomis.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą, atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus.

Pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004-05-24 įsakymu Nr. VA-103 patvirtintų Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių (toliau – ir Taisyklės), 4 punktą nustatyta, kad įvertinimas gali būti atliekamas, kai mokesčių administratorius mokesčių mokėtino mokestinės prievolės dydžio negali nustatyti įprastine, atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, nes mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuojant mokesčius (nepateikia mokesčio deklaracijos, nustatyta tvarka patvirtintos ataskaitas ar kito dokumento, į mokesčio deklaraciją įrašo neteisingus (nepatikimus, prieštaringus) duomenis, mokesčių mokėtojo įsigyto turto vertė ir / ar asmeninės išlaidos per atitinkamą laikotarpį yra didesnės už deklaruotas pajamas ir kitais atvejais).

Vienas iš Taisyklėse nustatytų vertinimo metodų, kuriuos prireikus gali taikyti mokesčių administratorius, yra išlaidų metodas (6.3.3. punktas). Šis metodas gali būti taikomas tais atvejais, kai turima informacija (duomenys,) apie mokesčių mokėtojo ir jo šeimos narių išlaidas (taisyklių 14 punktas) Taikant šį vertinimo metodą, vertinimas atliekamas lyginant mokesčiu mokėtojo ir jo šeimos narių asmenines išlaidas su per atitinkamą laikotarpį deklaruotomis pajamomis (Taisyklių 15 punktas), o tais atvejais, kai nėra galimybių nustatyti konkrečių išlaidų sumų, vertinimui atlikti gali būti naudojami statistiniai duomenys ar duomenys iš kitų, taisyklių X dalyje nurodytų, informacijos šaltinių (Taisyklių 16 punktas). Pagal Taisyklių X dalį vertinimui atlikti mokesčių administratoriaus pareigūnas turi pasirinkti tokį (-ius) informacijos šaltinį (-ius), kuris (-ie) leistų tiksliausiai ir objektyviausiai atlikti įvertinimą (Taisyklių 28 punktas), taip pat turi teisę naudotis informacija, gauta iš mokesčių mokėtojo (mokesčio deklaracijų, rašytinių paaiškinimų, kitų šaltinių), kitų mokesčių mokėtojų (mokesčio deklaracijų, rašytiniu paaiškinimų, kitų šaltinių), kitų asmenų, Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių mokesčio administratorių, kitų institucijų, registrų (kadastrų), statistikos leidinių, žinynų, katalogų, spaudos, informacinių biuletenių, kitų visuomenės informavimo priemonių, interneto svetainių bei kitų šaltinių, kurių pagrindu galima nustatyti mokesčių mokėtojo atitinkamus veiklos rodiklius ir gauti kitą įvertinimui atlikti reikalingą informaciją (Taisyklių 29 punktas).

Nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius taikė Taisyklių 6.3.3 papunktyje nustatytą išlaidų metodą, kai mokesčiai apskaičiuojami pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą.

Pareiškėja teismui pateiktame skunde teigia, kad mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratoriui nurodė, jog išlaidoms (bendrovių vykdomų projektų finansavimui) padengti ėmė paskolas iš fizinių asmenų. Net ir nustatęs, kad nurodytų asmenų finansines galimybes suteikti paskolas, esant paskolų suteikimo dokumentams ir pačių asmenų paaiškinimams, mokesčių administratorius neigia, kad paskolos buvo realiai suteiktos. Skunde pareiškėja nesutinka su mokesčių administratoriaus išvadomis nepripažinti B. Ž., P D. J., P. L. ir L. D. suteiktų paskolų pareiškėjos pajamomis.

Vilniaus AVMI, atlikusi pareiškėjos mokestinį tyrimą ir įvertinusi B. Ž. 2009-2011 metais gautas pajamas ir patirtas išlaidas, nustatė, kad mokesčių mokėtojos tiriamuoju laikotarpiu išlaidos viršijo disponuojamas pajamas, todėl išlaidų sumai padengti mokesčių mokėtoja galėjo naudoti kitas įstatymų nustatyta tvarka neapmokestintas pajamas (MGK 3 t., b. l. 28). Apie mokestinio tyrimo rezultatus pareiškėja informuota 2014-01-20 pranešimu (MGK 3 t., b. l. 27).

Vilniaus AVMI pradėjo mokestinį patikrinimą ir apie tai 2014-07-28 pranešimu informavo pareiškėją bei pareikalavo pateikti papildomus dokumentus (MGK 2 t., b. l. 123-124).

Pradėjus mokestinį patikrinimą pareiškėja papildomai pateikė 6 paskolos raštelius ir 1 paskolos sutartį su fiziniais asmenimis: 1) 2009-01-04 skolos raštelį, pagal kurį B. Š. paskolino 90 000 Lt iki 2015-10-01 (MGK 7 t., b. l. 166); 2009-01-07 skolos raštelį, pagal kurį Z. S. paskolino 80 000 Lt iki 2011-01-07 (MGK 7 t., b. l. 165); 3) 2009-01-17 skolos raštelį, pagal kurį A. N. paskolino 49 000 Lt iki 2015-01-17 (MGK 7 t., b. l. 164); 4) 2009-02-14 skolos raštelį, pagal kurį L. D. paskolino 20 000 Lt iki 2014-02-14. Minėtame paskolos raštelyje yra prierašas pratęsti paskolos grąžinimo terminą iki 2015-12-31 (MGK 7 t., b. l. 139); 5) 2009-06-27 paskolos sutartį dėl buto įsigijimo, pagal kurią D. B. (dabar J.) suteikė 200 000 Lt paskolą projektuojamam butui su garažu, esančiam (duomenys neskelbtini), įsigyti (MGK 7 t., b. l. 153); 6) 2009-12-07 skolos raštelį, pagal kurį P. L. paskolino 50 000 Lt iki 2015-01-07 (MGK 7 t., b. l. 131); 7) 2010-02-11 skolos raštelį, pagal kurį L. D. paskolino 20 000 Lt iki 2014-12-31. Minėtame raštelyje taip pat yra prierašas, kad skolos grąžinimo terminas pratęstas (atidėtas) iki 2015-12-31 (MGK 7 t., b. l. 140). Bendra paskolos suma sudaro 509 000 Lt. Minėtuose paskolos rašteliuose palūkanų ir netesybų mokėjimas, taip pat prievolių užtikrinimo būdai nėra nurodyti ir aptarti, paskolos suteiktos grynaisiais pinigais.

Iš nagrinėjamos mokestinio ginčo medžiagos nustatyta, kad pareiškėja mokestinio patikrinimo metu pateikė 2008-04-09 skolos raštelį, pagal kurį iš B. Ž. pasiskolino 440 000 Lt iki 2014-04-10. Pareiškėja parašu patvirtino, kad pinigus gavo taip pat 2008-04-09 (MGK 3 t., b. l. 83). B. Ž., buvęs pareiškėjos sutuoktinis, 2013 m. spalio 22 d. paaiškinime (MGK 4 t., b. l. 29-31) nurodė, kad paskola, grynaisiais, buvo suteikta iš asmeninių santaupų ir iš nekilnojamojo turto pardavimo pajamų: 2005-07-02 buvo parduotas sodas (duomenys neskelbtini) kaime už 100 000 Lt, o 2008-04-02 butas, esantis (duomenys neskelbtini), už 260 000 Lt. Kaip buvo atsiskaityta už butą tiksliai neatsimena. Paskola negrąžinta.

Pareiškėja, teikdama skundą Komisijai, pateikė papildomą D. J. 2016 m. rugsėjo 14 d. paaiškinimą, kuriame D. J. teigia pagal 2009 m. birželio 27 d. paskolos sutartį paskolinusi pareiškėjai 200 000 Lt sumą. Pinigines lėšas gavo pagal 2008-09-04 kreditavimo sutartį Nr. 5-2408-2008-20 iš DNB banko. Iš karto po kredito suteikimo pinigus paskolino V. Z., bendram verslo projektui vykdyti. V. Z. pinigus grąžino dalimis grynaisiais pinigais per keletą mėnesių, nes projektui buvo gautos investicijos, todėl turėjo galimybę pinigus paskolinti B. Ž. (MGK 1 t., b. l. 12). Pažymėtina, kad V. Z. paaiškinimai su skundu Komisijai nebuvo pateikti (MGK 1 t., b. l. 6).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pripažintina, kad mokesčių administratorius atliko išsamų aplinkybių dėl D. J. suteiktos paskolos vertinimą bei nuodugnų mokestinį tyrimą ir pagrįstai pripažino, kad D. J. neturėjo finansinių galimybių suteikti pareiškėjai 200 000 Lt paskolos, o didžiąją dalį kredito sutarties pagrindu gautų pinigų D. J. panaudojo pervesdama lėšas kitiems asmenims (V. Z. ir savo mamai D. B.), bet ne paskolai pareiškėjai suteikti. Priešingai nei teigia pareiškėja, byloje nėra jokių objektyvių duomenų galinčių patvirtinti, kad D. J. pervesta 399 000 Lt suma jai būtų grąžinta ir vėliau paskolinta B. Ž.. Šios aplinkybės nepagrindžia ir papildomai pateiktas D. J. paaiškinimas. Vien tik paaiškinimai apie grynaisiais pinigais paskolintas lėšas neįrodo sandorio realumo. Paskolos sutartis sudaryta su D. J. pateikta tik pradėjus mokestinį patikrinimą, kai pareiškėjai jau buvo žinoma mokestinio tyrimo išvada, kad tikrinamuoju laikotarpiu jos išlaidos viršija pajamas, todėl paskolos sutartis laikytina formalia, sudaryta siekiant dirbtinai pagrįsti savo pajamas ir gauti mokestinės naudos.

Dėl L. D. ir P. L. suteiktų paskolų.

Pareiškėja skunde teigia, kad mokesčių administratoriaus nepagrįstai atmetė jos argumentus dėl motinos O. V. dovanotų 150 000 Lt lėšų. Pareiškėja nesutinka, kad jos mama per visą gyvenimą negalėjo sukaupti absoliučiai jokių santaupų. Paaiškina, kad mama dirbo ne tik pagrindinį darbą, bet ir papildomai uždarbiavo rinkdama miško gėrybes, ūkininkavo, sodyboje apgyvendindavo poilsiautojus. Tai, kad pinigai jai buvo padovanoti, grindžia artimųjų paaiškinimais.

Pareiškėja, teikdama skundą Komisijai, pateikė savo brolio J. V. 2016-09-14 rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodyta, kad 2006 m. Naujųjų metų išvakarėse, tėvas J. V., kartu su mama O. V., padovanojo B. Ž. 20 000 Lt, o vėliau (2009 m. po tėvo mirties) mama, B. Ž. prašymu, atidavė likusias santaupas – 130 000 Lt. Mama nuo 2003 iki 2011 m. visas gautas išmokas (senatvės pensija, našlės pensija, slaugos pinigai) atiduodavo seseriai B. Ž. (MGK 1 t., b. l. 7). Analogiškus paaiškinimus pateikė ir pareiškėjos seserys J. Š., D. S. ir A. B. (MGK 1 t., b. l. 8-10).

Pareiškėja 2013 m. teikdama paaiškinimus nurodė, kad 150 000 Lt iš motinos (be sutarties) gavo 2000-2006 metais (MGK 3 t., b. l. 45).

Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes bei sistemiškai įvertinus visus šalių pateiktus įrodymus ir paaiškinimus, pripažintina, kad pareiškėjos įrodinėjama aplinkybė dėl iš mamos 150 000 Lt gautos sumos nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis. Mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratoriaus surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad O. V. pajamos nebuvo didelės ir per 29 metų laikotarpį sudarė tik apie 57 proc. sumos, kurią pareiškėja teigia gavusi dovanų. Ženklių pajamų iš turto pardavimo sandorių negavo, Vienkartinės gyventojo 2003-12-31 turėto turto deklaracijos nepateikė, nors pagal Lietuvos Respublikos vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. IX - 1910 3 straipsnio nuostatas, gyventojas privalėjo deklaruoti 2003 m. gruodžio 31 d. turėtas pinigines lėšas bankuose ir ne bankuose tuo atveju, jeigu jų bendra suma viršijo 50 000 Lt. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse taip pat nustatyta, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas iki 2005 m. gegužės 1 d. privalo pateikti mokesčio administratoriui turto deklaraciją. Jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas nustatyta tvarka turto nedeklaravo, šiuo turtu negali būti pagrindžiami kito turto įsigijimo šaltiniais. Pareiškėja įrodinėdama aplinkybę, kad gavo iš 150 000 Lt dovanų tik abstrakčiai nurodė, jog mama gaudavo ir papildomų pajamų, tačiau šiai aplinkybei pagrįsti įrodymų nepateikė. Pareiškėja iš motinos gautos piniginės dovanos taip pat nedeklaravo, nors tokią pareigą turėjo. Brolio ir seserų rašytiniai paaiškinimai pateikti pareiškėjai žinant mokestinio patikrinimo išvadas. Be to, pareiškėjos rašytiniuose paaiškinimuose (MGK 3 t., b. l. 45) ir Komisijai pateiktuose pareiškėjos brolio ir seserų rašytiniuose paaiškinimuose (MGK 1 t., b. l. 8-10) nurodyti skirtingi piniginių lėšų dovanojimo laikotarpiai. Taip pat kritiškai vertintina paaiškinimų teiginiai, kad nuo 2003 iki 2011 m. visas gautas socialines išmokas O. V. atiduodavo pareiškėjai, t. y. nėra aišku iš kokių lėšų B. V. dengė vartojimo išlaidas ir dar kaupė santaupas. Į bylą pareiškėja yra pateikusi 2016 m. lapkričio 11 d. paaiškinimą (MGK 7 t., b. l. 113), kad mamą 2003 m. ištiko staigus insultas, jos sveikatos būklė neatsistatė. Mamą slaugė ir ja rūpinosi pareiškėja. Alytaus neįgalumo tarnyba patvirtino visišką mamos negalią. Atsižvelgiant šiuos pareiškėjos paaiškinimus, abejotina, ar dėl sveikatos būklės O. V. buvo pajėgi 2009 m. priimti sprendimą dovanoti pinigines lėšas verslo plėtrai, kaip savo paaiškinimuose teigė pareiškėjos brolis ir seserys. Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad pareiškėja nepagrindė dovanojimo fakto realumo.

Pareiškėja nesutinka su mokesčių administratoriaus sprendimu nepripažinti jos pajamomis 165 000 Lt sumos, gautos pardavus surinktas miško gėrybes. Pareiškėja teigia, kad nuo jaunystės aktyviai rinko ir pardavinėjo grybus. Šiai veikla skyrė visą laisvalaikį po darbo, todėl nuo 1990 iki 2009 m. galėjo sukaupti nurodytą 165 000 Lt ir dar didesnę sumą. Šių pajamų deklaruoti neprivalėjo, nes pajamos per mokestinį laikotarpį neviršijo 10 000 Lt sumos.

Iš mokestinio ginčo bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėja teikdama pirminius paaiškinimus nepateikė informacijos per kokį konkretų laikotarpį 165 000 Lt sumą uždirbo, kokias konkrečias miško gėrybes parduodavo, kokiomis kainomis, kokią pajamų sumą gaudavo vieno sezono metu (MGK 3 t., b. l. 45). Tretieji asmenys duomenų VMI apie pareiškėjai išmokėtas pinigines sumas už supirktas miško gėrybes neteikė. Mokestinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis B. Ž. nuo 1994-01-01 nuolat (be pertraukų) dirbo VšĮ Vilniaus kultūros, pramogų ir sporto rūmuose, o tam tikrais laikotarpiais papildomai dirbo kitose įmonėse, laikotarpiu nuo 2003-01-01 iki 2008-12-31 gavo 134 320 Lt su darbo santykiais susijusių bei 4 148 Lt ligos pašalpų. Mokesčių administratorius apskaičiavo, kad pareiškėjos nurodyta suma gauta už miško gėrybių pardavimą 1,2 karto (arba 30 680 Lt) viršijo šešerių metų gautas su darbo santykiais susijusias pajamas (MGK 2 t., b. l. 154).

Pareiškėja teismui pateiktame skunde teigia, kad mokesčių administratorius nepagrįstai jos pajamomis nepripažino 44 115 Lt sumos, gautos iš UAB „Tinklas2“ už patalpų nuomą 2007-2008 metais. Pareiškėjos nuomone, tai, kad minėta bendrovė nedeklaravo jai išmokėtų sumų, nepaneigia realaus pinigų sumokėjimo fakto.

Iš mokestinio ginčo byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėja 2013 m. teikdama paaiškinimus apie pajamų gavimo šaltinius nurodė, jog pagal 2007 m. sausio 3 d. patalpų nuomos sutartį iš UAB „Tinklas2“ gavo 44 115 Lt pajamų. Šioms pajamoms pagrįsti pateikė nuomos sutartį ir pinigų priėmimo kvitus (MGK 3 t., b. l. 90-93).

Pagal nuomos sutarties nuostatas, pareiškėja B. Ž. išnuomojo 58,52 kv. m. prekybinio ploto, esančio (duomenys neskelbtini), UAB „Tinklas2“. Nustatyta nuomos sutarties kaina per mėnesį 2941 Lt ir 441,15 Lt GPM, nurodytas sutarties nuomos sutarties terminas iki 2008-01-01 (Nuomos sutarties 1.4, 1.7 papunkčiai) (MGK 3 t., b. l. 90-91). Kartu su sutartimi B. Ž. pateikė savo vardu išrašytus pinigų priėmimo kvitus 44 115 Lt sumai: 2007-01-03 kvitas serija BIRUTĖ Nr. 009 - 8 823 Lt avansinis mokėjimas už 2007 m. sausio - kovo mėn., 2007-06-27 serija BIRUTĖ Nr. 010 - 17 646 Lt mokėjimas už 2007 m. balandžio - rugsėjo mėn., 2007-11-05 serija BIRUTĖ Nr. 011 - 5 882 Lt mokėjimas už 2007 m. spalio - lapkričio mėn., 2007-12-03 serija BIRUTĖ Nr. 012 - 2 941 Lt mokėjimas už 2007 m. gruodžio mėn. ir 2008-01-28 serija BIRUTĖ Nr. 013 - 8 823 Lt avansinis mokėjimas už 2008 m. sausio - kovo mėn.

Vertindamas pateiktų duomenų apie gautas pajamas iš nuomos sutarties pagrįstumą, mokesčių administratorius nustatė, kad UAB „Tinklas2“ Valstybinei mokesčių inspekcijai neteikė duomenų apie B. Ž. 2007 - 2008 m. laikotarpiu išmokėtas pinigų sumas, GPM nuo išmokėtų išmokų už turto nuomą nemokėjo. Nekilnojamojo turto registre nuomos sutartis tarp B. Ž. ir UAB „Tinklas2“ nebuvo įregistruota. UAB „Tinklas2“ mokesčių inspekcijai nedeklaravo veiklos vykdymo vietos adresu (duomenys neskelbtini). Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, adresu (duomenys neskelbtini), savo veiklos vykdymo vietą (parduotuvę) nuo 2003-03-19 deklaruoja UAB „Pyragėlis“. Elektroninio deklaravimo sistemos duomenimis, UAB „Pyragėlis“ teikė nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijas (forma KIT711) už 2007 -2008 m., kuriose skaičiavo mokėtiną nekilnojamojo turto mokestį nuo iš B. Ž. Vilniaus m. savivaldybėje perimtą naudoti nekilnojamąjį turtą. Pagal NTR duomenimis, 2007 - 2008 m. kito asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto Vilniaus mieste B. Ž. neturėjo (MGK 2 t., b. l. 135-138).

Atsižvelgiant į tai, kad tarp pareiškėjos ir UAB „Tinklas2“ sudaryta nuomos sutartis nekilnojamo turto registre nebuvo išviešinta, pareiškėja iš nuomos gautų pajamų nedeklaravo, UAB „Tinklas2“ duomenų apie pareiškėjai nuomos sutarties pagrindu išmokėtas lėšas neteikė, GPM nemokėjo, darytina išvada, kad 44 115 Lt suma pagrįstai nepripažinta pareiškėjos pajamomis. Pažymėtina, kad teritorinio mokesčių administratorius sprendimo dalies, dėl 44 115 Lt nepripažinimo pajamomis Centriniam mokesčių administratoriui ir Komisijai neskundė (MGK).

Pareiškėja teigia, kad mokesčių administratorius nepagrįstai nepripažino disponuojamomis lėšomis visos pinigų sumos gautų pardavus sodo sklypą ir statinius, esančius (duomenys neskelbtini) gatvėje. Nurodo, kad prievolę deklaruoti šio turto pardavimo sumos dalį B. Ž. nustato teisės aktai. Už parduotą turtą gautos pajamos buvo pervestos pareiškėjai, todėl tik ji tomis pajamomis galėjo disponuoti.

Iš mokestinio ginčo byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2005-07-12 B. Ž. ir B. Ž. pardavė L. L. 0,0600 ha žemės sklypą, sodų paskirties pastatą ir ūkinius pastatus, esančius SB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)kaime, (duomenys neskelbtini) r. savivaldybėje. Nekilnojamasis turtas parduotas už 83 000 Lt. Sutarties 3.1-3.2 punktuose nurodyta, kad 4 500 Lt pirkėjas sumokėjo pardavėjui (sutartyje pardavėju vadinami B. Ž. ir B. Ž., 1.1 punktas), o likusią 78 500 Lt sumą pirkėjas įsipareigojo pervesti į sutartyje nurodytą B. Ž. sąskaitą (MGK 7 t., b. l. 115-117). Ši suma buvo pervesta pareiškėjai (MGK 2 t., b. l. 167). Pareiškėjos ir B. Ž. 1970-10-08 sudaryta santuoka nutraukta (išregistruota) 1991-06-13 (MGK 2 t., b. l. 150).

Iš mokestinio ginčo medžiagos nustatyta, kad pareiškėja yra UAB „Pyragėlis“ steigėja ir akcininkė (bendrovė įsteigta 1994-05-12). Patikrinimo metu nustatyta, kad 2009-09-18 pareiškėjos, kaip vienintelės akcininkės sprendimu Nr. 02 nuspręsta už 320 000 Lt parduoti UAB „Pyragėlis“ priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), pirkėjai B. Ž.. Pagal su UAB „Pyragėlis“ sudarytą 2009-10-06 patalpos pirkimo-pardavimo sutartį pareiškėja už įsigytas patalpas į bendrovės kasą 2009-10-06 įmokėjo 95 568 Lt (kasos pajamų orderis serija PYR Nr. 2612, įmokėjimo paskirtis „akcininkės įnašas pagal patalpos pardavimo sutartį 2009-10-06“) ir įsipareigojo iki 2009-10-17 dienos pervesti 224 432 Lt į UAB „Pyragėlis“ nurodytą AB DNB banko sąskaitą Nr. 814010042402604825, mokėjimo paskirtyje nurodant UAB „Pyragėlis“ įsiskolinimams pagal 2005-08-19 kreditavimo sutartį Nr. 4463-05IV dengimui“. 2009-10-19 mokėjimo nurodymu pareiškėja į UAB „Pyragėlis“ banko sąskaitą pervedė 250 000 Lt. Mokėjimo pavedimu ir pagal kasos išlaidų orderį įmokėtas sumas priskyrė pareiškėjos 2009 m. išlaidoms.

Atsižvelgiant į mokestinio patikrinimo metu nustatytus duomenis ir 2009 m. spalio 6 d. notarine tvarka patvirtintos patalpos pirkimo-pardavimo sutarties 3.1.2 p. esant įrašytam patvirtinimui, kad pirkėja B. Ž. 95 568 Lt sumą pardavėjui UAB „Pyragėlis“ sumokėjo prieš pasirašydama sutartį (MGK 4 t., b.l. 68), nėra pagrindo išvadai, kad pagal 2009-10-06 kasos pajamų orderio PYR Nr. 2612, kuriame be kita ko aiškiai nurodyta mokėjimo paskirtis, pareiškėjos įmokėta 95 568 Lt suma yra buhalterinė klaida. UAB „Pyragėlis“ 2013-01-27 pažyma, kurioje nurodyta, kad parduotų patalpų kaina (320 000 Lt sumažinta) sumažinta bendrovės skola akcininkei (MGK 3 t., b. l. 74), buhalterinių klaidų taisymas, - vertintini kaip siekis sumažinti 2009 m. išlaidas, todėl mokesčių administratoriaus pagrįstai 95 568 Lt lėšų sumą priskyrė pareiškėjos išlaidoms.

Pareiškėja taip pat teigia, kad mokesčių administratorius nepagrįstai nepripažino, kad UAB „Ekvalis“ pagal 2009-09-30 kasos išlaidų orderį išmokėjo jai 155 442,04 Lt sumą ir šia suma nepadidino jos pajamų. Nurodo, kad šios sumos išmokėjimo faktas užfiksuotas buhalterinėje apskaitoje.

Vertinant pareiškėjos nurodytų argumentų pagrįstumą iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėja 2013 m. teikdama paaiškinimus dėl pajamų šaltinių (MGK 3 t., b. l. 43-49), duomenų apie jai UAB „Ekvalis“ suteiktą 155 442,04 Lt paskolą, nenurodė. Minėtame paaiškinime pareiškėja pateikė informaciją apie jos pačios UAB „Pyragėlis“ ir UAB „Ekvalis“ suteiktas paskolas, kurią grindė 2009-01-01 , 2009-07-01, 2010-01-29, 2010-08-20 paskolos sutartimis ir kasos pajamų orderių kvitais (MGK 3 t., b. l. 63-73). Pagal šiuos duomenis, pareiškėja UAB „Ekvalis“ 2009-07-01 suteikė 196 000 Lt paskolą, o 2010-08-30 90 000 Lt paskolą (MGK 3 t., b. l. 66-67).

Pareiškėja 2009-09-30 kasos pajamų orderį serija EKV Nr. 54, kuriuo į UAB „Ekvalis“ įnešta 160 000 Lt, tos pačios dienos kasos išlaidų orderį Nr. 26, pagal kurį pareiškėjai iš kasos išmokėta 155 442 Lt suma, kaip paskolos grąžinimas akcininkei, UAB „Ekvalis“ 2016-09-12 buhalterinę pažymą, kurioje nurodoma, kad tuo metu dirbusi bendrovės buhalterė klaidingai atliko įrašus registruose, kad 2009-09-30 pareiškėja įnešė į kasą 160 000 Lt pagal kasos pajamų orderį Nr. 54 naujai autoserviso įrangai įsigyti, tačiau, neįvykus sandoriui, 2009-09-30 pareiškėjai dalis paskolos grąžinta pagal kasos išlaidų orderį Nr. 26, pateikė tik ginčo nagrinėjimo Komisijoje metu (MGK 1 t., b. l. 17-18).