Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Teledema“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-02-22 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Teledema“ ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai ir UAB „Kaunakiemis“ dėl skolos priteisimo ir įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Teismas netinkamai įvertino visas šios bylos aplinkybes, ko pasėkoje buvo padarytos klaidingos išvados, todėl vadovaujantis CPK 329 straipsnio 1 dalimi, sprendimas turėtų būti panaikintas. Teismas nepagrįstai nustatė, jog ieškovas išrašydamas vieną PVM sąskaitą – faktūrą už abi Sutartis, sutapatino šias dvi sutartis. Teismas padaręs tokią išvadą, klaidingai konstatavo, jog Sutartis Nr. 1 buvo nutraukta dėl Sutarties Nr. 2 pažeidimo.Teismas neatsižvelgė į apelianto paaiškinimus, kad Sutarties Nr. 1 nutraukimas ir Sutarties Nr. 2 netinkamas vykdymas yra visiškai nesusiję, kadangi Sutartis Nr. 1 buvo nutraukta išimtinai dėl šios sutarties pažeidimo, t. y. neapmokėjimo už Sutartimi Nr. 1 teikiamas paslaugas. Teismas netinkamai taikė materialines teisės normas. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovas neturėjo teisės paskirstyti atsakovo įmokų taip, kad pirmiau būtų apmokėti delspinigiai, pagal CK 6.54 straipsnyje numatytą įmokų paskirstymo tvarką. Atsakovo sumokėtų sumų (629,81 Lt) neužteko skolai (1 221,30 Lt) padengti, todėl ieškovas galėjo paskirstyti mokėjimus pagal CK 6.54 straipsnį. Tarp ginčo šalių sudarytose sutartyse nėra numatyta įmokų paskirstymo tvarka.Teismas nepagrįstai teigė, jog ieškovas neturėjo teisės, nepaisant atsakovo nurodytos mokėjimo paskirties „už paslaugas“, užskaityti atsakovo įmokas kaip netesybas pagal kitą sutartį. Atsakovas nedetalizavo savo mokėjimo paskirties, be to, mokėjimo paskirties nurodymas neužkerta kelio vadovautis CK 6.54 straipsnio nustatyta tvarka. Ieškovas nutraukė Sutartį Nr. 1, kadangi atsakovas su ieškovu laiku neatsiskaitė už paslaugas , teikiamas pagal Sutartį Nr. 1. Vadovaudamasis CK 6.54 straipsniu, atsakovo gautas įmokas ieškovas įskaičiuodavo kaip netesybų padengimą, ko pasėkoje atsakovo mokėtinų lėšų neužtekdavo paslaugoms pagal Sutartį Nr. 1 apmokėti. Dėl šios priežasties atsakovas už suteiktas paslaugas pagal Sutartį Nr. 1 ieškovui liko skolingas 570,97 Lt. Pagal Taisyklių 31 p. teikėjas turi teisę apriboti paslaugų teikimą, jeigu abonentas pažeidžia sutarties sąlygas. Sutarties Nr. 1 7.5 p. įtvirtinta, kad ieškovas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, jei atsakovas nevykdo esminių sutarties sąlygų. Esminiu sutarties pažeidimu laikomas ir neapmokėjimas arba apmokėjimas ne laiku už ieškovo suteiktas paslaugas. Teismas nepagristai nepanaikino RRT direktoriaus įsakymo dalies, kadangi atsakovas pažeidė Sutartį Nr. 1 neatsiskaitydamas su ieškovu už paslaugas, teikiamas pagal šią sutartį, o toks pažeidimas pagal Sutarties Nr. 1 7.5 p. laikytinas esminiu sutarties pažeidimu. Tokiu būdu ieškovas turėjo teisę nutraukti Sutartį Nr. 1, o įsakymas, kuriame konstatuotos priešingos aplinkybės, yra klaidingas ir turi būti panaikintas. Teismas nepagrįstai nustatė, jog atsakovo bylinėjimosi išlaidų suma yra laikytina protinga ir ne per didele, kadangi ieškovo nuomone, ši civilinė byla nereikalavo specialių žinių, atsakovo atstovui nereikėjo vykti į kitoje vietovėje negu atstovo darbo vieta esantį teismą, ginčas kilo dėl nedidelės pinigų sumos, taip pat bylos nagrinėjimui buvo skirti tik du posėdžiai, todėl jeigu apeliacinis skundas nebūtų patenkintas, bylinėjimosi išlaidos turėtų būti mažinamos (b. l. 167-174).

Atsakovė RRT pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo skundą tiek, kiek jis yra susijęs su prašymu panaikinti RRT direktoriaus įsakymą, atmesti kaip nepagrįstą ir toje dalyje palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo buvo konstatuotas RRT direktoriaus įsakymo pagrįstumas ir teisėtumas. Dėl kitos apeliacinio skundo dalies, susijusios su skolos priteisimu iš UAB „Kaunakiemis“, prašo spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad:

Teismas netinkamai įvertino atsakovės RRT procesinę padėtį, nes materialiniai teisiniai santykiai yra kilę tik tarp UAB „Kaunakiemis“ ir UAB „Teledema“ jų sudarytų sutarčių pagrindu ir RRT nėra susijusi nei su viena iš šalių jokiais materialiniais teisiniais santykiais, o tik yra institucija, išnagrinėjusi tarp UAB „Teledema“ ir UAB „Kaunakiemis“ kilusį ginčą ir nėra to ginčo šalis ir negali būti laikoma bendraatsakove. RRT nagrinėjant ginčą ikiteismine tvarka, ieškovas RRT paaiškino, kad Sutartis Nr. 1 buvo nutraukta dėl susidariusio įsiskolinimo pagal Sutartį Nr. 2. Paslaugų teikėjas turi teisę riboti tik tų paslaugų, už kurias abonentas yra įsiskolinęs, teikimą ir neturi teisės apriboti paslaugų, už kurias abonentas moka ir kurių neginčija, teikimą, o apribojęs paslaugų teikimą ir abonentui nepašalinus paslaugų teikimo sutarties sąlygų pažeidimo, turi teisę nutraukti teikimą tik tų paslaugų, kurių atžvilgiu abonentas yra pažeidęs paslaugų teikimo sutarties sąlygas. Apelianto apeliacinio skundo argumentai dėl RRT įsakymo panaikinimo atmestini, kadangi ieškovas nei ginčo nagrinėjimo RRT metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad UAB „Kaunakiemis“ būtų pažeidusi Sutarties Nr. 1 sąlygas ir įsiskolinusi pagal šią sutartį (b. l. 179-183).

Teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovas mokėjimo dokumentuose nurodant mokėjimo paskirtį „už paslaugas“ neturėjo teisės vienašališkai įskaityti piniginės sumos kaip netesybų pagal kitą sutartį.Skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą patvirtina Lietuvos apeliacinio teismo 2008-12-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-518/2008).Atsakovas nebuvo ieškovui skolingas 570,97 Lt, todėl ieškovo nurodyto pagrindo nutraukti Sutartį Nr. 1 nebuvo (b. l. 184-185).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovo apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). CPK įtvirtinta ribota apeliacija. Jai būdinga, kad šiame procese tikrinama tai, ar teismas turėjo pakankamai įrodymų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007, 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005), o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo).

Ieškovas UAB „Teledema“ kreipėsi su ieškiniu atsakovams RRT ir UAB „Kaunakiemis“ į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą reikalaudamas: 1) panaikinti RRT 2011-04-19 įsakymą Nr. 1V-422 dalyje dėl atsakovo UAB „Kaunakiemis“ prašymo tenkinimo iš dalies ir pripažinimo, kad neteisėtas paslaugų teikimo apribojimas ir nutraukimas pagal 2009-04-17 Sutartį Nr. 1 iš UAB „Teledema“ pusės atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus esminio sutarties pažeidimo kriterijus ir UAB „Teledema“ įpareigojimo atnaujinti paslaugų teikimą telefono ryšio numeriais (duomenys neskelbtini) pagal Sutartį Nr. 1; 2) priteisti iš UAB „Kaunakiemis“ 500 Lt skolą ir 70,97 Lt delspinigių, 8,05 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 13-14). Atsakovė RRT pirmosios instancijos teismo prašė pakeisti jo procesinę padėtį į valstybės institucijos, teikiančios išvadą byloje. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo išaiškinimu, pateiktu 2009-11-09 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-480/2009, sprendė, kad RRT yra tinkamas atsakovas ir jo procesinės padėties nepakeitė. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį nustatęs, kad Sutarties Nr. 2 nevykdymas iš atsakovo pusės nesudarė pagrindo ieškovui nutraukti su atsakovu sudarytą Sutartį Nr. 1, pagal kurią atsakovas buvo tinkamai atsiskaitęs su ieškovu. Be to, teismas sprendė, kad byloje prašomas priteisti įsiskolinimas – 500 Lt skola pagal nutrauktą sutartį, nereiškiant reikalavimo dėl nutraukimo pripažinimo neteisėtu (nepagrįstu), šiai skolai iš esmės esant netesyboms dėl anksčiau laiko sutarties nutraukimo ir šią sumą reikalaujant kaip skolą už teiktas paslaugas, yra nepagrįstas. Teismas nustatė, kad RRT 2011-04-19 direktoriaus įsakyme Nr. IV-422 nustatytos aplinkybės sutampa su teismo išvadomis, padarytomis šioje byloje, todėl ieškinyje nurodytais motyvais nėra pagrindo pripažinti RRT direktoriaus įsakymo neteisėtu ir jį panaikinti.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl RRT procesinės padėties nagrinėjamos bylos atveju. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu tarp UAB „Teledema“ ir UAB „Kaunakiemis“ kilęs ginčas visų pirma buvo išspręstas RRT pagal neprivalomą išankstinę ginčų sprendimo ne teisme tvarką (2011-04-19 RRT direktorius priėmė įsakymą, kuriuo tenkino UAB „Kaunakiemis“ prašymą iš dalies ir pripažino, kad neteisėtas paslaugų teikimo apribojimas ir nutraukimas pagal 2009-04-17 Sutartį Nr. 1 iš UAB „Teledema“ pusės atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus esminio sutarties pažeidimo kriterijus bei įpareigojo UAB „Teledema“ atnaujinti paslaugų teikimą telefono ryšio numeriais (duomenys neskelbtini) pagal Sutartį Nr. 1). Pagal Elektroninių ryšių įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2009-03-15 iki 2011-08-01) 36 straipsnio 1 dalį „Iškilus ginčui tarp elektroninių ryšių paslaugų teikėjo ir galutinio paslaugų gavėjo, galutinis paslaugų gavėjas turi teisę kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą, kad ši išankstine ne teismo tvarka išspręstų jo ginčą su elektroninių ryšių paslaugų teikėju. Galutinis paslaugų gavėjas taip pat turi teisę kreiptis tiesiogiai į teismą“. To paties straipsnio 4 dalyje iki 2011-08-01 taip pat buvo nustatyta, kad „Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas dėl ginčo per 30 dienų nuo skundžiamo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas bendrosios kompetencijos teismui“, tačiau nuo 2011-08-01 36 straipsnio 4 dalis buvo pakeista įtvirtinant, kad „Ginčo šalys per 30 dienų nuo Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo priėmimo dienos turi teisę kreiptis tiesiogiai į bendrosios kompetencijos teismą ir prašyti nagrinėti jų ginčą iš esmės. Tokiu atveju ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia“. Minėtų įstatymo nuostatų loginė sisteminė analizė leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad RRT veikia kaip išankstinė neteisminė ginčus nagrinėjanti institucija, nesusijusi su ginčo šalimis jokiais materialiniais teisiniais santykiais, todėl šalims perkėlus ginčo nagrinėjimą į bendrosios kompetencijos teismą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia, o RRT į bylos nagrinėjimą gali būti įtraukiama tik kaip valstybės institucija, teikianti išvadą byloje. Tokiu būdu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti atsakovės RRT prašymą dėl jos procesinės padėties pakeitimo iš atsakovės į valstybės institucijos, teikiančios išvadą byloje.

Pagrindinis apeliacinio skundo argumentas, kuriuo apeliantas grindžia pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą, yra aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertindamas visas bylos aplinkybes, padarė nepagrįstą išvadą, kad Sutartis Nr. 1 buvo nutraukta dėl Sutarties Nr. 2 netinkamo vykdymo. Apeliantas paaiškino, kad Sutartis Nr. 1 buvo nutraukta išimtinai dėl šios sutarties pažeidimo, t. y. neapmokėjimo už Sutartimi Nr. 1 teikiamas paslaugas. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, sprendžia, kad minėtas apelianto (ieškovo) teiginys neatitinka tikrovės, kadangi dar 2011-01-14 rašte Nr. 11-29 ieškovas UAB „Teledema“ atsakovo UAB „Kaunakiemis“ vadovui L. P. paaiškino, kad telefonų numeriams (duomenys neskelbtini) (teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šiems telefonų numeriams paslaugos buvo teikiamos pagal Sutartį Nr. 1) yra apribotas paslaugų teikimas dėl susidariusio įsiskolinimo už sutarčių nutraukimą numeriams (duomenys neskelbtini) (teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šiems telefonų numeriams paslaugos buvo teikiamos pagal Sutartį Nr. 2). Minėtu raštu ieškovas atkreipė atsakovo dėmesį į tai, kad ieškovas nusprendė kompensuoti didžiąją dalį netesybų sumos (1 250 Lt), todėl minėto rašto surašymo dieną atsakovo įsiskolinimas už sutarties nutraukimą numeriams (duomenys neskelbtini) – 500 Lt. Ieškovas nurodė, kad sumokėjus minėtą, sumą, bus atblokuoti numeriai (duomenys neskelbtini) (b. l. 58). Be to, analogišką poziciją dėl paslaugų teikimo apribojimo dėl susidariusio įsiskolinimo tai pozicijai, kuri buvo nurodyta 2011-01-14 rašte, ieškovas 2011-03-21 raštu pateikė RRT sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą ikiteismine tvarka (b. l. 18). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiekvienoje civilinėje byloje yra labai svarbu nustatyti bylos nagrinėjimo ribas ir įstatymo nustatyta tvarka teisingai paskirstyti šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktiniu duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Tokiu būdu teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovas Sutartį Nr. 1 nutraukė dėl netinkamo Sutarties Nr. 2 vykdymo.

Taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2009-05-09 iki 2011-11-11) 28 punkte nustatyta, kad teikėjas neturi teisės apriboti paslaugų teikimo, išskyrus kai abonentas pažeidžia sutarties sąlygas arba pasibaigia paslaugų kredito limitas. Taisyklių 33 punkte įtvirtinta, jei abonentas teisės aktų nustatyta tvarka ginčija sąskaitą už paslaugas ar paslaugas, teikiamas naudojant paslaugas, kai už tokias paslaugas abonentas atsiskaito teikėjui, teikėjas neturi teisės apriboti paslaugų teikimo taip, kad toks ribojimas užkirstų kelią abonentui gauti įeinantį telefono ryšį bei naudotis kitomis nemokamomis paslaugomis ir, kiek tai techniškai įmanoma, gauti tas paslaugas, už kurias abonentas moka ir kurių neginčija. Minėtų Taisyklių nuostatų sisteminė, loginė analizė leidžia daryti išvadą, kad paslaugų teikėjas turi teisę apriboti teikimą tik tų paslaugų, už kurias abonentas yra įsiskolinęs, ir neturi teisės apriboti teikimo paslaugų, už kurias abonentas moka ir kurių neginčija, o apribojęs paslaugų teikimą ir abonentui nepašalinus paslaugų teikimo sutarties sąlygų pažeidimo, turi teisę nutraukti teikimą tik tų paslaugų, kurių atžvilgiu abonentas yra pažeidęs paslaugų teikimo sutarties sąlygas. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovas apribojo viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų tiekimą telefono numeriams (duomenys neskelbtini), kuriems paslaugos buvo teikiamos vadovaujantis Sutartimi Nr. 1, o vėliau ir vienašališkai nutraukė Sutartį Nr. 1, kadangi atsakovas ieškovui nesumokėjo 500 Lt netesybų už atsakovo vienašališkai nutrauktą Sutartį Nr. 2, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atsakovui teikti viešojo judriojo telefono ryšio paslaugas telefono numeriams (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdama į tai, kas anksčiau išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas neturi teisės reikalauti iš atsakovo sumokėti 500 Lt sumą, kurią ieškovas įvardija kaip skolą pagal Sutartį Nr. 1, kuri iš tikrųjų yra netesybos pagal Sutartį Nr. 2. Tokiu būdu ir reikalavimas dėl 70,97 Lt delspinigių, kaip išvestinis iš pagrindinio reikalavimo sumokėti skolą, yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl apelianto argumentų, susijusių su nepagrįstai dideliu atsakovui iš ieškovo priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžiu, pažymėtina, kad atsakovui UAB „Kaunakiemis“ atstovavo advokatas (b. l. 135-136), kuris parengė atsiliepimą į ieškinį ir atstovavo atsakovą teismo posėdžiuose (trukmė 2 val. 25 min.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) įtvirtintais maksimaliais užmokesčio už advokato teisinę pagalbą dydžiai, šiuo atveju maksimali suma už tokio pobūdžio advokato paslaugas sudarytų 2 640 Lt, todėl apelianto argumentai šiuo atveju pripažintini pagrįstais ir atsakovui iš ieškovo priteistina bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, suma yra mažintina iki 2 000 Lt.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Vadovaujantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Taigi, šiuo procesiniu sprendimu ieškovo apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo atmestinas.

Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių ieškovo patirtas išlaidas už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo apeliacinis skundas iš esmės yra nepagrįstas, o atsakovui iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme, sumažintos nepanaikinant ir nekeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimo ieškinį atmesti, todėl nėra pagrindo spręsti ieškovo bylinėjimosi išlaidų (sumokėto žyminio mokesčio), patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimo. Atsakovas UAB „Kaunakiemis“ nepateikė įrodymų, patvirtinančių atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl šių išlaidų atlyginimo klausimas taip pat nėra sprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Ieškovo UAB „Teledema“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-02-22 sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Sumažinti atsakovui UAB „Kaunakiemis“ iš ieškovo UAB „Teledema“ priteisintinų bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, sumą ir iš ieškovo UAB „Teledema“ (į. k. 135989386) atsakovo UAB „Kaunakiemis“ (į. k. 133255251) naudai priteisti 2 000 Lt (du tūkstančius litų) bylinėjimosi išlaidų.