Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Raimondos Andrulienės (pirmininkė ir pranešėja), Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko,

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo A. Š. (A. Š.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui A. Š. (A. Š.) dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 196,02 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, jog atsakovas 2016-05-12 neteisėtos žvejybos metu sugavo ir nepaleido karšio, taip padaryta 196,02 Eur žala žuvų ištekliams.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-03-13 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo A. Š. ieškovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui 98,00 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 98,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2017-01-03, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Teismas nurodė, jog ieškovas padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimą atliko vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-12-29 įsakymu Nr. D1-1076 patvirtintu Padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašu ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-06-25 įsakymu Nr. 320 „Dėl hidrobiontams padarytos žalos skaičiavimo metodikos patvirtinimo. Atsakovas ieškovo žalos apskaičiavimo neginčijo, savo apskaičiavimų teismui nepateikė, tačiau teigia, kad ieškovo prašoma priteisti žala yra neproporcinga padarytam pažeidimui. Tai pažymėjo ir teismas, kuris sušvelnino jam paskirtą nuobaudą. Tokio dydžio žalos atsakovas negalės atlyginti dėl savo sunkios materialinės padėties.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-07-28 nutarime, kuriuo pritaikydamas ATPK 30(1) straipsnio nuostatas sušvelnino paskirtą nuobaudą, pažymėjo, kad iš bylos medžiagos matyti, jog A. Š. padarytas pažeidimas yra netyčinis, buvo pagauta tik viena žuvis – karšis, kuris vėliau, esant pareigūnui, buvo paleistas į upę, taigi realių pažeidimo pasekmių nekilo, pažeidimo tyrimas nebuvo apsunkintas, bylos nagrinėjimo metu A. Š. kaltę pripažino, paaiškino visas įvykio aplinkybes, padėjo aiškintis situaciją, dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailėjosi, pažeidimą padarė sulaukęs (duomenys neskelbtini), tai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, byloje nėra duomenų, kad jis anksčiau būtų buvęs baustas administracine tvarka.Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad ieškovo prašoma priteisti žala yra per didelė ir neproporcinga padarytam pažeidimui, todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, taip pat į atsakovo amžių ir turtinę padėtį, sumažino atlygintinos žalos dydį iki 98,00 Eur.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

Apeliaciniame skunde atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-03-13 sprendimą ir ieškinį atmesti.Atsakovas nurodo, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-07-28 nutartyje buvo konstatuota, kad paleidus gyvą karšį į upę nekilo realių pažeidimo pasekmių. Tai reiškia, kad neatsirado jokios realios žalos. Ieškovas ieškinį pareiškė žalą apskaičiuodamas už pagautą karšį, tačiau karšis gyvas buvo paleistas į upę. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo skundą atmesti. Ieškovas nurodo, jog Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 7 punkte nustatyta, kad žuvys, laikomos tinklelyje ar kitais būdais apribojant jų laisvą judėjimą vandens telkinyje, įskaitomos į laimikį, o už visas laimikyje esančias žuvis, sugautas pažeidžiant mėgėjų žvejybą reglamentuojančius teisės aktus, nepriklausomai nuo jų gyvybingumo, skaičiuojama žala, padaryta žuvų ištekliams. Remiantis šiomis normomis už neteisėtais veiksmais padarytą žalą žuvų ištekliams žala skaičiuojama ir tada, kai žuvis dar gyvybinga ir paleista į tą patį vandens telkinį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu, todėl apeliacinės instancijos teismas vertins, ar toks pagrindas nagrinėjamu atveju egzistuoja (LR CPK 329 str., 338 str.).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių paaiškinimus, jų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Iš bylos medžiagos nustatyta, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau - Departamentas) Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnas vyresnysis specialistas A. Ž. nustatė, kad A. Š. (A. Š.) žvejojo Minijos upėje, Šilutės raj., Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje, ichtiologiniame draustinyje ir vienos žvejybos metu buvo sugavęs 1 karšį, kuris gyvybingas paleistas atgal į upę. Karšių žvejyba Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje draudžiama nuo balandžio 20 d. iki gegužės 20 d. Neteisėtai žvejodamas atsakovas pažeidė Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013-01-04 įsakymu Nr. D1-14, su vėlesniais pakeitimais 10.1 ir 12.4.10 punktus ir padarė žalos žuvų ištekliams. Dėl šių neteisėtų veiksmų atsakovas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 87 straipsnio 3 dalį. Atsakovas 2016-05-24 nutarimą ATP byloje Nr. AM-KLAN-61467393-16 apskundė Klaipėdos miesto apylinkės teismui, kuris 2016-07-28 nutartimi Departamento nutarimą pakeitė, pritaikydamas ATPK 30(1) straipsnį ir paskirdamas atsakovui švelnesnę nuobaudą - įspėjimą. Nutartis yra įsiteisėjusi. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo žuvų ištekliams padarytą žalą. Žalos dydį ieškovas apskaičiavo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-12-29 įsakymu Nr. D1-1076 patvirtintu Padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašu ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-06-25 įsakymu Nr. 320 „Dėl hidrobiontams padarytos žalos skaičiavimo metodikos patvirtinimo“. Žala skaičiuojama žuvų vienetais ir indeksuojama indeksavimo koeficientu 1,089, taikant trigubą bazinį įkainį už žalą, padarytą ichtiologiniame draustinyje. Karšio įkainis yra 60 Eur/vnt., todėl žuvų ištekliams padaryta žala sudaro 196,02 Eur (60 x 3 x 1,089). Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog apskaičiuota žala neproporcinga padarytam pažeidimui, ieškinį tenkino iš dalies, sumažindamas priteistinos žalos dydį iki 98 Eur. Atsakovas skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą iš esmės ginčydamas patį žalos faktą, nes jis sugautą karšį dar gyvą paleido atgal į upę – taigi nekilo jokia žala.Būtinosios deliktinės atsakomybės taikymo sąlygos yra neteisėti veiksmai, žala, skolininko veiksmų bei žalos priežastinis ryšys ir kaltė (išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės) (CK 6.246–6.249 straipsniai).CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės; skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Tai bendrosios deliktinės atsakomybės sąlygos.Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal bendrąsias įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo, privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, žalos padarymo faktą ir dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo. Remiantis CK 6.246 straipsniu, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taigi neteisėtumas bendriausia prasme suprantamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. P. ir kt. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-539/2012; kt.).Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Pareiga įrodyti patirtos žalos dydį tenka jos atlyginimą priteisti prašančiam asmeniui (plačiau žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kiekvienoje byloje, atsižvelgiant į jos aplinkybes, gali būti taikomas skirtingas patirtą žalą ir jos dydį įrodantis kriterijus.Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė pagal deliktinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. D. D. ir kt., bylos Nr. 3K-7-144/2014; kt.).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad teisine prasme pripažįstama, jog priežastinis ryšys yra tais atvejais, jeigu asmuo turėjo pareigą ką nors atlikti, kokiu nors būdu veikti, tačiau neveikė, ir toks, neadekvatus susiklosčiusiai faktinei situacijai, jo elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, tiesiogiai sukeldamas žalingus padarinius arba sukurdamas sąlygas tokiems padariniams atsirasti. Taigi net ir nesant faktinio priežastinio ryšio, teisinis priežastinis ryšys gali būti nustatomas ir to gali pakakti civilinei atsakomybei taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. U. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-91/2010; kt.).Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo visas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas ir šiuo atveju ieškovo reikalavimas taikyti atsakovui civilinę atsakomybę pagrįstas.Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, sprendžiant klausimą, ar yra padaryta žala aplinkai, būtina nustatyti vieną iš šių elementų: 1) neigiamą gamtos elementų pokytį arba 2) šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2008). Tai atitinka bendrąją žalos sampratą, įtvirtintą Civiliniame kodekse. Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 1 dalį pripažįstama, jog žala aplinkai padaryta, kai yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis: 1) palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių tinkamai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei; 2) paviršinio ir požeminio vandens ekologinei, cheminei, mikrobinei ir (arba) kiekybinei būklei ir (arba) ekologiniam pajėgumui (potencialui); 3) žemei, t. y. žemės užteršimas, kai teršalai pasklinda žemės paviršiuje, įterpiami į žemę arba po ja (į žemės gelmes); 4) kitiems aplinkos elementams (jų funkcijoms, kai pažeidžiami aplinkos apsaugos reikalavimai). Žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių tinkamai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei ir/ar kitiems aplinkos elementams (jų funkcijoms), kai pažeidžiami aplinkos apsaugos reikalavimai (Aplinkos apsaugos įstatymo 32 str. 1 ir 4 p.). Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 21 punkte nustatyta, jog žala aplinkai – tai tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (įskaitant ir saugias teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimas. Pagal aplinkos ministro 2009-05-21 įsakymu Nr. D1-280 patvirtinto Padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašo 11 punktą padaryta žala žuvų ištekliams skaičiuojama už visą asmens, vykdžiusio žvejybą, sugautą žuvų kiekį, kai žvejojama draudžiamu metu (11.1.5. p.). Padaryta žala žuvų ištekliams pasireiškia žuvų, jų jauniklių, lervų ar ikrų, vandens bestuburių neteisėtu išgaudymu, sunaikinimu ar sužalojimu (sužalotos žuvys – gyvos, bet pažeistos, nejudrios, nusilpusios ar kitokios pakitusios būsenos žuvys, taip pat pažeistos jų lervos ar ikrai). Remdamasis teisės aktų normomis, ieškovas žalos dydį apskaičiavo už atsakovo sugautą žuvį. Žalos padarymu metu galiojusios Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių redakcijos 7 punkte buvo numatyta, jog už visas laimikyje esančias žuvis, sugautas pažeidžiant mėgėjų žvejybą reglamentuojančius teisės aktus, nepriklausomai nuo jų gyvybingumo, skaičiuojama padaryta žuvų ištekliams žala. Taigi žala gamtai, kaip neigiamas poveikis aplinkai, buvo padaryta atsakovui neteisėtai sugavus minėtą žuvį. Toks vertinimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog ieškovas netinkamai apskaičiavo žalos dydį, be to, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis proporcingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, dar sumažino priteistinos žalos dydį, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė, jog ieškinį tenkina iš dalies, o rezoliucinėje dalyje – jog ieškinį tenkina. Šis akivaizdus rašymo apsirikimas taisytinas, patikslinant pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį (CPK 276 str.). Nurodytais motyvais konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, patikslinant sprendimo rezoliucinę dalį ir nurodant, jog ieškinys tenkinamas iš dalies.