Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2017-03-13 · Civilinė byla Nr. e2-1704-901/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-03-13Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-06-30Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-03-13
Bylos Nr.
e2-1704-901/2017
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-17282-2016-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laura Spalvienė
Atsakovas
A. Š.
Ieškovas
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento
Kategorijos
  • 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-1704-901/2017Teisminio proceso Nr. 2-06-3-17282-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: 35.3.6.; 44.5.2.16; 99.5; 99.7; 116.1 (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 13 d.Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laura Spalvienė,sekretoriaujant Jolitai Kinderienei,vertėjaujant Svetlanai Agafonovai,dalyvaujant ieškovo atstovei A. S.,atsakovui A. Š. (A. Š.),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui A. Š. (A. Š.) dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 196,02 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteistą sumą pervedant į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento sąskaitą Nr. LT19 4010 0423 0009 0036, esančią AB DNB banke, banko kodas 40100. Nurodo, jog atsakovas 2016-05-12 neteisėtos žvejybos metu sugavo ir nepaleido karšio, ko pasekoje padaryta 196,02 Eur žala žuvų ištekliams. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinio reikalavimus palaikė, prašė tenkinti ieškinį pilna apimtimi. Atstovė pažymėjo, kad žalos paskaičiavimas yra teisingas, atsakovas jo neginčija, nesutinka dėl mažesnės žalos sumos priteisimo.

Atsiliepimas

Atsakovas A. Š. (A. Š.) pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka. Teismo posėdžio metu nurodė, kad toje vietoje, kur jis žvejojo nebuvo matyti jokio ženklo, kad ta vieta patenka į Minijos ichtiologinį draustinį. Tas ženklas kaip vėliau paaiškėjo buvo kitoje upės pusėje. Nurodė, kad jis yra pensininkas, poilsiavo šalia upės, žvejodavo retai ir apie tai, kad tuo metu karšių negalima žvejoti nežinojo. Atsakovas pažymėjo, kad tinkliuku pagautą gyvą karšį jis paleido į upę ir jokios žalos gamtai nepadarė. Jo pajamos labai mažos (255,53 Eur pensija), jis yra ligotas, todėl sumokėti žalos neturėtų iš ko. Prašoma žala neproporcinga padarytam pažeidimui, todėl ieškinys turi būti atmestas ar priteista mažesnė žalos suma (atsakovas sutinka su puse sumos). Pažymi, kad teismas pakeitė jam pareigūno paskirtą administracinę nuobaudą nutarimą iš baudos į įspėjimą. Tiek dėl administracinės bylos, tiek dėl nagrinėjamos civilinės bylos atsakovas patyrė tiek materialinių išlaidų, tiek psichologinių išgyvenimų. Ieškovas nepagrįstai reiškia ieškinį dėl mažareikšmio pažeidimo (Aplinkos apsaugos įstatymo 33 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Remiantis šalių paaiškinimais ir bylos medžiaga nustatyta, kad 2016-05-12 20.20 val. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau Departamentas) Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnas vyresnysis specialistas A. Ž. nustatė, kad A. Š. (A. Š.) žvejojo Minijos upėje, Šilutės raj., Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje, ichtiologiniame draustinyje, ir vienos žvejybos metu buvo sugavęs 1 karšį, kuris gyvybingas paleistas atgal į upę. Karšių žvejyba Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje draudžiama laikotarpiu nuo balandžio 20 d. iki gegužės 20 d. Neteisėtai žvejodamas atsakovas pažeidė Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013-01-04 įsakymu Nr. Dl-14 su vėlesniais pakeitimais 10.1 ir 12.4.10 punktus ir padarė žalą žuvų ištekliams. Dėl šių neteisėtų veiksmų atsakovas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 87 str. 3 d. Atsakovas 2016-05-24 nutarimą ATP byloje Nr. AM-KLAN-61467393-16 skundė Klaipėdos miesto apylinkės teismui, kuris 2016-07-28 byloje Nr. II-200-890/2016 Departamento nutarimą, kuriuo A. Š. nubaustas administracine tvarka, pakeitė pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, paskirdamas švelnesnę nuobaudą - įspėjimą. Nutartis įsiteisėjo.

Ieškovas padarytos žalos žuvų ištekliams paskaičiavimą atliko vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-12-29 įsakymu Nr. D1-1076 patvirtintu Padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašu ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-06-25 įsakymu Nr. 320 „Dėl hidrobiontams padarytos žalos skaičiavimo metodikos patvirtinimo“. Paskaičiuota žala skaičiuojama žuvų vienetais ir indeksuojama indeksavimo koeficientu 1,089, taikant trigubą bazinį įkainį už žalą, padarytą ichtiologiniame draustinyje. Karšio įkainis yra 60 Eur/vnt., todėl dėl atsakovo padaryto pažeidimo žuvų ištekliams padaryta žala yra 196,02 Eur (60 x 3 x 1,089).

Lietuvos Respublikos įstatymai reguliuoja visuomeninius santykius aplinkosaugos srityje, įtvirtina asmenų pareigą tausoti, saugoti aplinką bei gamtos išteklius, o neteisėta veikla padarius žalos aplinkai, pareigą padarytąją žalą atlyginti (Aplinkos apsaugos įstatymo 14 str. 3 d.). Asmeniui, padariusiam žalą gamtai, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) nustatyta tvarka turi būti taikoma civilinė atsakomybė. Remiantis Aplinkos apsaugos įstatymo l str. 21 p. žala aplinkai – tai tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (įskaitant ir saugias teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairove) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimas.

Atsakovas ieškovo žalos paskaičiavimo neginčijo, savų paskaičiavimų teismui nepateikė, tačiau teigia, kad ieškovo prašoma priteisti žala yra neproporcinga padarytam pažeidimui, ką pažymėjo ir teismas, kuris sušvelnino jam paskirtą nuobaudą, tokio dydžio žalos atsakovas negalės atlyginti dėl savo sunkios materialinės padėties. Jis yra pensijinio amžiaus, jo pajamas sudaro tik 255,53 Eur pensija, atsakovas turi daug sveikatos problemų.

CK 6.251 str. 2 d. suteikia teismui teisę, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijaus, atsižvelgiant į asmenybę, turtinę padėtį, bei kitas aplinkybes, mažinti žalos atlyginimo dydį, jei dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų neigiamų ir sunkių padarinių.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-07-28 nutarime, kuriuo pritaikydamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatas sušvelnino paskirtą nuobaudą, pažymėjo, kad iš bylos medžiagos matyti, kad A. Š. padarytas pažeidimas yra netyčinis, buvo pagauta tik viena žuvis – karšis, kuris vėliau, esant pareigūnui, buvo paleistas į upę, taigi realių pažeidimo pasekmių nekilo, pažeidimo tyrimas nebuvo apsunkintas, bylos nagrinėjimo metu A. Š. kaltę pripažino, paaiškino visas įvykio aplinkybes, padėjo aiškintis situaciją, dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailėjosi, pažeidimą padarė sulaukęs 73 metų, tai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, byloje nėra duomenų, kad jis anksčiau būtų buvęs baustas administracine tvarka.

Įvertinus aptartas aplinkybes manytina, kad ieškovo prašoma priteisti iš A. Š. žala yra per didelė ir neproporcinga padarytam pažeidimui, todėl teismas atsižvelgdamas į tai, taip pat atsižvelgdamas į atsakovo amžių ir turtinę padėtį, vadovaujantis CK 6.282 str. 3 d. sprendžia, kad yra pagrindas mažinti atlygintinos žalos dydį (CPK 185 str.). Esant visoms būtinosioms sąlygoms atsakovo atžvilgiu civilinei deliktinei atsakomybei atsirasti (CK 6.245 str. 1 d., 4 d. 6.246 - 6.249 str.), iš atsakovo ieškovui priteistina pusė ieškovo ieškiniu prašomos turtinės žalos, kuri suapvalinus iki sveiko skaičiaus yra 98,00 Eur.

Ieškovui iš atsakovo priteistinos įstatyme nustatyto dydžio 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos 98,00 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleistas, todėl patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovo valstybei priteistina 7,50 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 ir 7 p., 7 d., 96 str. 1 d.).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių nepriteistinos, nes neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių (CPK 92 str., 93 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 269 str. 1 d., 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo A. Š. (A. Š.), a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, į.k. 190742333, 98,00 Eur (devyniasdešimt aštuonis eurus) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 98,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2017-01-03, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteistą sumą pervedant į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento sąskaitą Nr. LT19 4010 0423 0009 0036, esančią AB DNB banke, banko kodas 40100.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo A. Š. (A. Š.), a.k. (duomenys neskelbtini) 7,50 Eur žyminio mokesčio į Valstybės biudžetą (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą

Teisėja Laura Spalvienė