Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. A. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

0 I. Pareiškėjos reikalavimai ir jos argumentai

II. Suinteresuotų asmenų argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

0 III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai J. A. D. A. R. testamentu, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), paliko visą savo turtą. A. R. mirė (duomenys neskelbtini) G. R. mirė (duomenys neskelbtini), mirė santuokoje su A. R.. Po jos mirties liko jos vardu registruotas nekilnojamasis turtas: 0,2500 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuris įgytas esant santuokoje ir buvo sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalis). Po A. R. mirties jo turtą paveldėjo pareiškėja (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, tačiau po G. R. mirties paveldėjimo byla neužvesta. Pagal Gyventojų registro pažymą apie asmens duomenis G. R. mirė santuokoje, vaikų nesusilaukė (CBP-3793 priedai). Sutuoktinis A. R. faktiniu valdymu perėmė sutuoktinei Onai G. R. priklausiusį turtą. Pareiškėja, pagrįsdama šias aplinkybes pateikia rašytinius įrodymus. Nurodoma, kad A. R. po sutuoktinės mirties ir toliau pasiliko gyventi jų bendruose namuose su priklausiniais, naudojosi visu 0,25 ha žemės sklypu, esančiais (duomenys neskelbtini), ką patvirtina VĮ Registrų centro Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis, kurioje nurodyta, kad A. R. nuo (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini) (DOK-28693 priedas). Iš medicininio mirties išrašo matyti, jog A. R. iki mirties gyveno minėtuose namuose ir mirė juose, adresu (duomenys neskelbtini) (CBP-3793 priedas). Teismo vertinimu A. R. po sutuoktinės priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas valdyti mirusiosios turtą, tai pagrindžia ir aplinkybė, jog A. R. priklausęs gyvenamasis namas su priklausiniais, buvo būtent mirusiajai priklausiusiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini). Po savo sutuoktinės mirties A. R. toliau naudojosi gyvenamajame name esančiais buities prietaisais (šaldytuvu, virykle), baldais, indais. Atminčiai A. R. pasiliko sutuoktinei asmeninės nuosavybės teise priklausančius papuošalus, kitus asmeninius daiktus. Iš karto po sutuoktinės mirties visą žemes sklypą, esantį prie gyvenamojo namo, naudojo kaip nuosavą, sodindavo bulves daržoves, asmeniniais tikslais naudojo sodo derlių (obuolius, kriaušes).

8. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011; kt.).

9. Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio.

10. Teismų praktikoje įtvirtinta, kokie įpėdinių veiksmai laikytini palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, taip pat kad tai, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės, vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2001; 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006; 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2009). Pagal kasacinio teismo praktiką pagrindinis kriterijus, pagal kurį sprendžiama, priėmė asmuo palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, ar ne, yra įpėdinio elgesys dėl paveldimo turto, t. y. ar įpėdinis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas (bendraturtis), ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

11. Turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, palikimas atsirado po G. R. mirties, t. y. po (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Jos sutuoktinis per įstatymo nustatytą terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, ji kitų įpėdinių neturėjo. Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tai patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį), kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą. Pareiškėja nurodo, kad A. R. iš kart po sutuoktinės mirties liko toliau gyventi jų bendruose namuose su priklausiniais, rūpinosi žemės sklypu, jį prižiūrėjo, su juo elgėsi kaip savo turtu, t. y. jis priėmė mirusiosios palikimą iš kart po jos mirties aktyviais veiksmais faktiškai pradėdamas turtą valdyti. Byloje surinkti ir ištirti rašytiniai įrodymai atitinka pareiškėjos pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nurodytas aplinkybes.

12. Taigi, nors A. R. palikimo priėmimo fakto įstatymų nustatyta tvarka neįteisino pas notarą, vertinant aukščiau aptartų įrodymų visumą (pradėjus faktiškai paveldimą turtą valdyti, nesant kitų įpėdinių) laikoma, kad A. R. po sutuoktinės G. R. mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savu turtu, siekdamas įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėjas negali, todėl palikimo priėmimo faktas nustatytas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.