Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs(duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamą vietą (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, teistas 2024-02-12 Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį viešaisiais darbais 6 mėnesiams; 2024-06-07 Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų nutartimi 120 valandų viešųjų darbų bausmė pakeista į 20 MGL dydžio (1000 Eur) baudą; bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. A. 2024 m. lapkričio 7 d., apie 17.57 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, tyčia vieną kartą kairės rankos alkūne sudavė pro šalį ėjusiai A. K. į kairės rankos žastą, tokiu būdu nukentėjusiajai A. K. sukėlė fizinį skausmą bei dėl kairio žasto sumušimo, pasireiškusio patinimu, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis L. A. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad A. pažįsta apie 6-7 metus, anksčiau draugavo. 2024 m. lapkričio 7 d. buvo išgėręs, ėjo su draugu M. P. Vytauto gatve, Zarasuose. Netoli policijos komisariato susitiko A. su draugu. Prasilenkdamas su A., laikydamas rankas prie savęs, norėdamas atkreipti dėmesį, pajuokauti, pečiu nestipriai sudavė A. per petį. Nenorėjo stipriai jai suduoti, bet gavosi, kad per stipriai. Supranta, kad sukėlė jai skausmą, gailisi dėl padaryto. Civilinį ieškinį dėl 1000 Eur neturtinės žalos prašė sumažinti, sutinka atlyginti iki 300 Eur neturtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu byloje surinktais ir teisminio tyrimo metu patikrintais įrodymais, ištirtais sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

Iš alkoholio kiekio matavimo prietaiso duomenų matyti, kad 2024 m. lapkričio 7 d., 18.22 val. L. A. nustatytas 1,38 promilių neblaivumas; 18.14 val. M. P. nustatytas 0,66 promilių neblaivumas; 18.31 val. A. K. nustatytas 0,00 promilių neblaivumas; 18.32 val. A. K. nustatytas 0,00 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 110-114).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Kaltinamajam L. A. inkriminuota, kad jis 2024 m. lapkričio 7 d., apie 17.57 val., Zarasuose, Vytauto g., ties pastatu, pažymėtu Nr. 13, būdamas neblaivus, tyčia vieną kartą kairės rankos alkūne sudavė pro šalį ėjusiai A. K. į kairės rankos žastą, tokiu būdu nukentėjusiajai A. K. sukėlė fizinį skausmą bei dėl kairio žasto sumušimo, pasireiškusio patinimu, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y., padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: suduodant, stumiant ir pan. Nusikaltimas padaromas tik tyčia, tiesiogine arba netiesiogine. Tai reiškia, kad kaltininkas suvokia, jog mušdamas ar kitaip smurtaudamas gali sukelti fizinį skausmą, padaryti nežymų sveikatos sutrikdymą ir to siekia arba sąmoningai leidžia kilti tokiems padariniams.

Teismas laiko, jog kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, be jo visiško prisipažinimo teisiamajame posėdyje, įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu byloje surinktais ir teisminio tyrimo metu patikrintais įrodymais: paties kaltinamojo L. A., nukentėjusiosios A. K., liudytojų A. K., M. P., E. P. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, tarnybiniuose pranešimuose, įvykio vietos apžiūros protokole, kitų objektų apžiūros protokole, vaizdo įrašuose užfiksuotais duomenimis. Šie įrodymai yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, yra neprieštaringi, papildo vieni kitus, sudaro logišką įvykių seką ir netikėti jais teismas neturi jokio pagrindo.

Ištirtų įrodymų pagrindų teismas daro kategorišką išvadą, jog kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis buvo padaryta kaltinamajam L. A. inkriminuota nusikalstama veika ir kad ją padarė būtent kaltinamasis. Tai yra, įrodyta, kad kaltinamasis L. A. 2024 m. lapkričio 7 d., apie 17.57 val., Zarasuose, Vytauto g., ties pastatu, pažymėtu Nr. 13, būdamas neblaivus, tyčia vieną kartą kairės rankos alkūne sudavė pro šalį ėjusiai A. K. į kairės rankos žastą, tokiu būdu nukentėjusiajai A. K. sukėlė fizinį skausmą bei dėl kairio žasto sumušimo, pasireiškusio patinimu, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu iš asmeninių motyvų. Jis, tyčia alkūne sudavęs nukentėjusiajai smūgį į rankos žastą, suprato, jog jo veika padarys žalos nukentėjusiosios sveikatai, sukels jai pavojingas pasekmes – fizinį skausmą. Teismo vertinimu, tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusių pasekmių – nukentėjusiajai sukelto fizinio skausmo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo, yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinami kaip nusikaltimas žmogaus sveikatai. Kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą, sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl padarė baigtą nusikaltimą. Teismas daro išvadą, kad jo veika pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai.

Asmuo, padaręs BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Skirdamas bausmę kaltinamajam ir spręsdamas klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką individualizavimo, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, 55 straipsnio nuostatas ir kt.

Kaltinamojo L. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

L. A. anksčiau vieną kartą teistas už apysunkio nusikaltimo padarymą (BK 11 straipsnio 4 dalis), teistumas neišnykęs, bausmės neatlikęs, šiuo nuosprendžiu teisiamas už vieno baigto, tyčinio, nesunkaus nusikaltimo padarymą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Per vienerių metų laikotarpį iki nusikalstamos veikos padarymo jis keturis kartus baustas už administracinių nusižengimų padarymą. Kaltinamasis nedirba, Užimtumo tarnybos duomenimis, ieško darbo. Pagal gyvenamąją vietą baustas nebuvo, duomenų, kad būtų įrašytas į priklausomybių ligų ir psichiatrinio kabinetų įskaitas, nėra. Atsižvelgtina ir į tai, kad smurtinis veiksmas buvo vienkartinis, pasekmės nukentėjusiosios sveikatai trumpalaikės, nėra duomenų apie jos nedarbingumą ir liekamuosius reiškinius, kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiosios iš karto po nusikalstamos veikos padarymo. Nustačius šias aplinkybes, nėra pagrindo kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirti straipsnio sankcijose numatytų trumpalaikio laisvės atėmimo (arešto) ar terminuoto laisvės atėmimo bausmių. Kadangi kaltinamasis vengė atlikti ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtą viešųjų darbų bausmę, dėl ko ji buvo pakeista kita bausme (bauda), be to, nepateikė BK 46 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo atlikti viešuosius darbus, teismui nėra pagrindo skirti kaltinamajam ir viešųjų darbų bausmės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teismas laiko, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskirus kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę, savo dydžiu didesnę nei įstatymo numatytos bausmės minimumas, bet mažesnę, nei įstatymo numatytos bausmės vidurkis (BK 48 straipsnio 2 dalis, 54 straipsnio 1, 2 dalys, 61 straipsnis).

Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į laisvės apribojimo bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2024-11-07, 18.16 val., iki 2024-11-08, 15.03 val., t. y. viena diena (1 t., b. l. 157-159, 187), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.

Pagal BK 48 straipsnio 3 dalį asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas paprastai paskiria intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis ir nustato nuteistojo buvimo vietą ir laiką, o pagal BK 48 straipsnio 4, 5 dalis kartu su intensyvia priežiūra arba vietoj jos teismas gali paskirti tam tikrus įpareigojimui ir/ar draudimus. Atsižvelgiant į tai, kad L. A. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, smurtinis veiksmas buvo vienkartinis, taip pat į tai, kad jis vartojo fizinį smurtą, nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, teismas neskiria kaltinamajam intensyvios priežiūros, o vietoj jos skiria BK 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose numatytas pareigas dalyvauti elgesio pataisos programoje ir neatlygintinai išdirbti tam tikrą kiekį valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bei šio straipsnio 5 dalies 4 punkte numatytą draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Teismo vertinimu, tokie įpareigojimai padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo teismo nuosprendžiu L. A. paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrintina su Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2024-02-12 teismo nuosprendžiu paskirta, to paties teismo 2024-06-07 nutartimi pakeista ir neatlikta baudos bausme. Baudos bausmė nekeičiama ir vykdytina atskirai (BK 65 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamajam L. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 183-185) – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Dėl civilinio ieškinio

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 65-66). Ieškinį grindė patirtu fiziniu skausmu, diskomfortu, išgąsčiu, dvasiniu sukrėtimu.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos pripažintas nukentėjusiuoju ir patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą ir pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kuris nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Toks ieškinys įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis).

Sprendžiant nukentėjusiosios civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, turi būti vadovaujamasi civiliniuose įstatymuose nurodytais kriterijais. Pagrindas baudžiamojoje byloje tenkinti civilinį ieškinį kyla nustačius visas civilinės (deliktinės) atsakomybės sąlygas: žalą, nusikalstamus veikus, priežastinį ryšį tarp veikos ir atsiradusios žalos, kaltę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-66-648/2018). Priimant apkaltinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje, laikoma, kad nustatytos visos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos (žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp veikos ir žalos).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir į jau suformuotą teismų praktiką. Nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti, privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros, neturtinės žalos atlyginimo priteisimas iš kaltininko negali būti siejamas su kaltininko nubaudimu.

Šioje byloje neginčytinai įrodyta, jog dėl kaltinamojo kaltės nekentėjusioji patyrė fizinį skausmą ir sveikatos sužalojimą. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto 2024-12-04 išvadoje Nr. G 3837/2024 (01) nurodyta, kad A. K. nustatytas kario žasto sumušimas, pasireiškęs patinimu, sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu ir vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 78). Taigi teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, diskomfortą, stresą, dvasinius išgyvenimus ir turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos neturtinės žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Kita vertus, vien neigiami emociniai išgyvenimai savaime nesudaro pagrindo laikyti, kad nukentėjusiajai padaryta didelė neturtinė žala.

Teismas, nustatydamas žalos dydį, atsižvelgia į tai, kad neturtinė žala nekentėjusiajai atsirado dėl jos atžvilgiu padaryto nesunkaus nusikaltimo, tyčinio, bet vienkartinio veiksmo veikiant vienam asmeniui, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasekmės nukentėjusiosios sveikatai trumpalaikės. Sužalojimas padarytas ne veido srityje, ne kitoje vizualiai matomoje ir rūbais nedengiamoje kūno vietoje. Byloje nėra duomenų apie nekentėjusiosios nedarbingumą ir gydymąsi, vaistų pirkimą, liekamuosius reiškinius, apie patirtą turtinę žalą. Byloje nėra įrodymų, kad nekentėjusioji patyrė sąlyginai didesnius besitęsiančius psichologinius išgyvenimus ir skausmus. Akcentuotina ir tai, kad kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiosios iš karto po nusikalstamos veikos padarymo įvykio vietoje. Teismas pabrėžia, kad neturtinės žalos atlyginimo funkcija yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą.

Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgtina ir į formuojamą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Dėl nusikalstamų veikų, įtvirtintų BK 140 straipsnio 1 dalyje, paprastai priteisiama nuo 150 Eur iki 1200 Eur neturtinės žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141-699/2017, 2K-393-489/2017, 2K-83-788/2019, 2K-128-489/2020, 2K-393-489/2017, 2K-220-689/2018, 2K-142-303/2021, 2K-236-495/2021, 2K-256- 648/2022, 2K-21-697/2022, 2K-188-303/2023, 2K-29-648/2023, 2K-63-942/2023, 2K-207-628/2023 ir kt.). 1000 Eur ir didesnės sumos priteisiamos daugiau išskirtiniais atvejais, kai smurtas pasireiškia didesniu intensyvumu, atliekama daugiau smurtinių veiksmų, smurtauja daugiau nei vienas asmuo, smūgiai suduodami į gyvybiškai svarbias kūno vietas, kai asmeniui dėl sužalojimo lieka liekamieji reiškiniai visam gyvenimui ar ilgesniam laikotarpiui ir pan. Nagrinėjamu atveju išskirtinių aplinkybių nėra. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktikos priteistinos neturtinės žalos dydžio prasme neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti neturtinės žalos dydžiui nustatyti kriterijų visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

Taigi, įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, individualizuodamas atlygintiną neturtinę žalą, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, o taip pat galiojančia teismų praktika, šiuo konkrečiu atveju teismas laiko, jog nukentėjusiajai padaryta neturtinė žala sudaro 300 Eur. Teismo manymu, tokio dydžio piniginė kompensacija nukentėjusiajai atitinka padarytos veikos pavojingumą, jos padarymo aplinkybes ir atsiradusias pasekmes, taip pat formuojamą teismų praktiką. Todėl civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš L. A. A. K. naudai priteistina 300 Eur (trys šimtai eurų) neturtinės žalos atlyginimui.

Dėl kitų procesinių klausimų

Kompaktinis diskas (vokas Nr. 1), kuriame įrašyti įvykio vietoje policijos pareigūnų kūno kamera daryti vaizdo įrašai (3 vnt.), ir kompaktinis diskas (vokas Nr. 2), kuriame įrašyti Zarasų „Santarvės“ pradinės mokyklos pateikta vaizdo medžiaga iš vaizdo stebėjimo kamerų, saugomi prisegti prie bylos 1-o tomo galinio viršelio, paliktini prie baudžiamosios bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

L. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir nuteisti laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir L. A. paskirti sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktais, įpareigoti L. A. per visą bausmės laiką: 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktu, uždrausti L. A. per visą bausmės laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas, išskyrus gydytojo paskirtus vaistus.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu L. A. paskirta bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2024-03-26 nuosprendžiu paskirta, to paties teismo 2024-06-07 nutartimi pakeista ir neatlikta 20 MGL dydžio (1000 Eur) baudos bausme ir L. A. paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams ir 20 MGL dydžio (1000 Eur) baudą.

20 MGL dydžio (1000 Eur) baudos bausmę vykdyti atskirai pagal Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2024-03-26 nuosprendį ir 2024-06-07 nutartį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio vykdymo pradžios.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti L. A. laikino sulaikymo laiką nuo 2024-11-07, 18.16 val., iki 2024-11-08, 15.03 val., t. y. vieną dieną, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.

Nukentėjusiosios A. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jai iš L. A. 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimui. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, du kompaktinius diskus, kuriuose įrašyti įvykio vietoje policijos pareigūnų kūno kamera daryti vaizdo įrašai ir Zarasų „Santarvės“ pradinės mokyklos pateikta vaizdo medžiaga iš vaizdo stebėjimo kamerų, palikti prie baudžiamosios bylos.

Išaiškinti L. A., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Išaiškinti L. A., kad vengianti atlikti laisvės apribojimo bausmę, apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.