Utenos apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjusi antstolės Aistės Mikulėnienės teikimą dėl N. Č. paskirtos baudos pakeitimo viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. Č., gim. (duomenys neskelbtini), Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. vasario 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, 63 straipsnio 9 dalimi paskirtas areštas 95 paroms ir 38 MGL (1431,08 EUR) dydžio bauda. Nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. kovo 13.

Prokuroras siūlė teikimą tenkinti, baudą pakeisti į laisvės apribojimo bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas netenkintinas.

Nuteistasis per nustatytą terminą savanoriškai baudos nesumokėjo. Antstolio Leono jankausko kontoroje gautas vykdomasis raštas dėl baudos išieškojimo iš N. Č.. 2022-03-25 pasibaigus antstolio Leono Jankausko įgaliojimams, vykdomąją bylą perėmė antstolė Aistė Mikulėnienė.

Atliekant vykdymo veiksmus, patikrinta nuteistojo N. Č. turtinė padėtis ir nustatyta, kad bankuose ir kredito įstaigose sąskaitos areštuotos, piniginių lėšų negauta, skolininko vardu areštuotino turto ar pajamų, į kuriuos galima būtų nukreipti išieškojimą, nerasta, skolininkui priklausančios transporto priemonės išregistruotos, VSDFV duomenimis skolininkas niekur nedirba, Užimtumo tarnybos duomenimis skolininkas nuo 2019 m. gegužės mėn. Užimtumo tarnyboje nebuvo/nėra registruotas. Antstolių informacinės sistemos duomenimis antstolių kontorose išieškojimai iš N. Č. neįvykdyti ir šiuo metu vykdomos dvidešimt penkios vykdomosios bylos, iš kurių viena dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams išieškojimo.

Iš VSDFV duomenų matyti, jog nuteistasis nuo 2019 m. vasario 6 d. iki 2022 m. spalio 5 d. vertėsi individualia veikla (b. l. 7).

Iš Utenos apkrities VPK rašto matyti, jog N. Č. nuo 2022 m. išvykęs ir gyvena Prancūzijoje (b.l. 13).

BK 47 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais, o pagal BK 47 straipsnio 8 dalį, jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas, vadovaudamasis BK 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis, gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Taigi įstatymas konkrečiai reglamentuoja ir išskiria atvejus, kada asmens nesumokėta bauda gali būti pakeičiama kita bausme.

Vadovaujantis teismų praktika, vengimu mokėti baudą laikytini tokie tyčiniai asmens veiksmai, kai asmuo turėdamas pajamų ar turto, visiškai ar iš dalies atsisako mokėti teismo paskirtą baudą, arba turėdamas pajamų, visiškai ar iš dalies atsisako mokėti teismo paskirtą baudą ir neturi turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, arba slepia savo pajamas, turtą ir pan. (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-315-810/2018). Taip pat nuteistojo tikslingu vengimu sumokėti baudą gali būti vertinama ir tokia situacija, kai nuteistasis nuo nuosprendžio priėmimo niekur nedirbo ir nesiėmė visų priemonių tam, kad įsidarbintų, turėtų pastovias pajamas ir sumokėtų teismo nuosprendžiu paskirtą baudą, nesiregistravo Užimtumo tarnyboje (Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-41-462/2018).

Taip pat teismų praktikoje išaiškinta, jog baudos pakeitimas laisvės apribojimu ar viešųjų darbų bausme yra kraštutinė priemonė, kuri turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai išnaudotos visos realios galimybės užtikrinti baudos sumokėjimą ir bausmė negali būti objektyviai įvykdyta. Antstolio teise kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme neturi būti piktnaudžiaujama. Ši teisė neturi tarnauti kaip priemonė, kuria formaliai siekiama kuo greičiau užbaigti vykdymo procesą arba parodyti statistinius duomenis apie aktyvų baudų išieškojimo procesą. Kita vertus, atsakingai ir neformaliai atliekamas priverstinis bausmės vykdymo procesas negali būti begalinis, jis kaip ir bet kuris kitas procesinis veiksmas privalo būti operatyvus, savalaikis ir užtikrinantis bausmės tikslų įgyvendinimą. Tais atvejais, kai antstolis vykdymo procese nustato, kad nuteistasis neišgali sumokėti baudos, vadovaujantis BK 47 straipsnio 7 dalimi, antstolis turi išsiaiškinti, ar nuteistasis sutinka, jog bauda būtų pakeista viešaisiais darbais.

Negavus tokio sutikimo, antstolis neturėtų kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme, jeigu nenustatoma vengimo mokėti baudą požymių. Tais atvejais, kai vykdymo procese nustatomi vengimo mokėti baudą požymiai, antstolis turi spręsti, ar kreipimasis į teismą dėl baudos pakeitimo laisvės apribojimu yra proporcingas ir galimas, ar konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į konkrečius vengimo požymius, būtina imtis atitinkamų papildomų ir aktyvesnių veiksmų išieškant iš nuteistojo jam paskirtą baudą (Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartis byloje Nr. 1S-112-491/2018).

Iš bylos matyti, jog antstolė su nuteistuoju nesusisiekė, nuteistasis sutikimo atlikti viešuosius darbus neišreiškė.

Teismo vertinimu, keisti baudą į laisvės apribojimą netikslinga, nes per maža laisvės apribojimo bausmė taptų deklaratyvi. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, antstolio teikimas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsniu, 362 straipsnio 2 dalimi, 364 straipsniu,

nutaria:

antstolės Aistės Mikulėnienės teikimo dėl nuteistajam N. Č. paskirtos baudos pakeitimo kita bausme netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos, gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Utenos apylinkės teismo Utenos rūmuose.